- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- eI2-15637-428/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04999-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 24S198191.
Skunde nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, planuodamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Gavęs nacionalinę vizą ir įsidarbinęs, jis teisėtai atvyko į Lietuvą, kur jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau dėl darbo krūvio sumažėjimo, susijusio su geopolitine situacija ir ekonominėmis sankcijomis, pareiškėjas negavo sutartyje numatyto darbo užmokesčio bei darbo valandų. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė netikslius duomenis, neturėjo pakankamų pragyvenimo lėšų ir todėl uždraudė jam 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės šalis, įtraukiant jo duomenis į Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, teigdamas, kad pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, sąžiningai laikėsi teisės aktų, o susiklosčiusios aplinkybės nepriklausė nuo jo valios. Jis pažymi, kad turėjo santaupų, nevykdė neteisėtos veiklos, laikėsi įstatymų ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neišanalizavo jo situacijos individualiai, sprendimas priimtas formaliai, o draudimas atvykti pažeidžia jo teisę dirbti, studijuoti, naudotis socialinėmis paslaugomis ir oriai gyventi. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad pagal teismų praktiką leidimo laikinai gyventi panaikinimas savaime nėra pagrindas uždrausti atvykti, ypač 3 metų laikotarpiui, todėl sprendimas yra neproporcingas. Be to, jis nebuvo informuotas, kokiomis aplinkybėmis buvo pagrįstas toks draudimo terminas. Pareiškėjas mano, kad jo įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą neatitinka proporcingumo principo ir prieštarauja tikslams, kuriuos turėtų pasiekti draudimo atvykti institutas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo ginčijamas Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas priimtas nustatant imperatyvius pagrindus, įtvirtintus įstatyme, ir objektyviai išanalizavus visas reikšmingas aplinkybes. Nors pareiškėjas teigia, kad sprendimas buvo priimtas formaliai ir jis nepripažįsta savo kaltės, tačiau Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir neturi pakankamų ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuva. Pareiškėjo argumentai dėl jam nežinomų draudimo atvykti motyvų ir trukmės yra nepagrįsti, nes sprendime pateiktos aiškios ir išsamios išvados, remiantis teisės normomis bei faktiniais duomenimis. Atsakovas pabrėžia, kad draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas proporcingai, atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmus, o galimybė peržiūrėti šį sprendimą esant reikšmingoms aplinkybėms yra numatyta teisės aktuose. Migracijos departamentas taip pat pažymi, kad teisė užsieniečiams gyventi Lietuvoje nėra prigimtinė, ji įgyjama tik atitikus įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo nurodyti ketinimai ieškoti darbo kaimyninėse šalyse neįrodo, jog jis nebesieks nesąžiningai piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas priimtas nešališkai, objektyviai ir laikantis teisės aktų bei teismų praktikos reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 24S198191, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pareiškėjas įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams), teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 24S132575 panaikinti pareiškėjui 2022 m. lapkričio 7 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760200362, kadangi buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 24S132575, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 24S198191 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) (toliau – UTPĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, draudimas atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš skundžiamo sprendimo, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. liepos 11 d. buvo išduota nacionalinė viza bei leidimas laikinai gyventi, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas buvo įdarbintas laikotarpiais nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d. bei nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. Skundžiamame sprendime konstatuota, jog pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika.
UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą (toliau – Nacionalinis sąrašas) sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus.
Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, bei tai, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 3.1) jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 3.2) užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atsižvelgė į priežastį, dėl kurios pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taip pat į esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Sprendime pažymėta, jog buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikti duomenys, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės – tik vieną mėnesį buvo mokėtas prašyme nurodytas mėnesinis darbo užmokestis, penkis mėnesius darbo užmokestis buvo mažesnis nei minimali mėnesinė alga, o vienuolika mėnesių darbo užmokestis apskritai nebuvo mokėtas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Pažymėtina, kad šis laikotarpis nėra maksimalus, kaip numatyta UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje, ir neviršija Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytos trukmės.
Pažymėtina, kad vienas iš draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams patekti į Šengeno erdvę. Šis tikslas įgyvendinamas įtraukiant asmens duomenis į Šengeno informacinę sistemą kaip įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą ne tik formaliai nustatęs, kad egzistuoja UTPĮ įtvirtintas draudimo atvykti pagrindas, bet ir įvertinęs individualias pareiškėjo situacijos bei jo elgesio aplinkybes. Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui papildomas priemones – įspėjimą SIS. Ši priemonė buvo susieta su Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendime Nr. 24S198191 nurodytais pagrindais, kuriuose išreikštos abejonės dėl pareiškėjo patikimumo, kadangi buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali siekti nesąžiningai patekti į kitas Šengeno valstybes ar piktnaudžiauti procedūromis, reglamentuojančiomis užsieniečių atvykimą, buvimą ir gyvenimą Šengeno erdvėje.
Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis bei įtrauktas į SIS perspėjimas būtų neproporcingi ir turėtų būti sutrumpinami arba panaikinami. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas atlikus individualų asmens vertinimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas. Migracijos departamentas atliko individualų asmens vertinimą, remiantis objektyviais duomenimis ir įvertinęs visus reikšmingus veiksnius, susijusius su pareiškėjo atvykimu, buvimu ir elgesiu Lietuvoje bei Šengeno erdvėje.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai pritaikė UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkto nuostatas, priėmė teisėtą sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams) ir įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Taip pat buvo uždrausta atvykti ir apsigyventi kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Šengeno acquis taikymo teritorijose, įskaitant Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ nustatytos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką tvarkos, o ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, remiantis teisiniais pagrindais. Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus individualią pareiškėjo situaciją ir atlikus galiojančių teisės aktų analizę, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus – jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, sprendime yra aiškiai nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, aplinkybės, turėjusios įtakos sprendimui, jo motyvai, taip pat administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią instituciją, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo procedūrą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S198191, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.