Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1273-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-30
Bylos Nr.
2A-1273-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
Bendruomenės centro „Sėmenėlė“
Atsakovas
ŽŪB „Vyčia“
Trečiasis asmuo
S. L. Ž., R. J. Ž., K. A., A. R., D. Š., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Edgaras Jautakis
Kategorijos
  • 27.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1273-264-2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė
Procesinio sprendimo kategorija: 27.11; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovo Bendruomenės centro „Sėmenėlė“ atstovams R. A. E., A. K., A. Š., atsakovo ŽŪB „Vyčia“ atstovams A. U. ir advokatui Edgarui Jautakiui, tretiesiems asmenims S. L. Ž., R. J. Ž., K. A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Bendruomenės centro „Semenėlė“ atstovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Bendruomenės centro „Sėmenėlė“ patikslintą ieškinį atsakovui ŽŪB „Vyčia“, tretiesiems asmenims S. L. Ž., R. J. Ž., A. R., D. Š., K. A., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl ūkio subjekto įpareigojimo parengti detalųjį planą ir suprojektuoti bei patvirtinti sanitarines apsaugos zonas aplink taršos šaltinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Bendruomenės centras „Sėmenėlė“ patikslintu ieškiniu (1 t. b. l. 170-176) prašė įpareigoti atsakovą ŽŪB „Vyčia“, kaip įmonę, vykdančią epidemiologiškai svarbią veiklą, susijusią su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, per 6 mėnesius nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti detalųjį planą bei suprojektuoti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas; atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, remiantis LR CPK 273 straipsnio 2 dalimi, nurodyti, teismo nuožiūra, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė; priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimų: įpareigoti atsakovą nutraukti gyvulininkystės veiklą minėtoje įmonės gamybinėje teritorijoje iki tol, kol ŽŪB „Vyčia“ gaus visus reikiamus dokumentus gyvulininkystės veiklai vykdyti Patamušėlio kaime, Kauno rajone, t.y. suformuos sanitarines apsaugos zonas (b.l.3); nustatyti ar atsakovas vykdo ūkinę gamybinę kiaulių auginimo veiklą kiaulių fermose Patamušėlio kaime, Kauno r., turėdamas visus reikiamus tai veiklai vykdyti leidimus ir licenzijas (b.l.16) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; priteisė iš bendruomenės centro „Sėmenėlė“ 3000 Lt už advokato paslaugas žemės ūkio bendrovei „Vyčia“ bei 40 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nurodė, kad 2007-03-14 atsakovui išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau TIPK leidimas), koreguotas 2010-04-12. 2004-07-12 su atsakovu buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Šios sutarties 9.1 punkto viena iš sąlygų –gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad, nuomos sutartyje nustatytos specialios naudojimo sąlygos yra įregistruotos Kauno apskrities viršininko 2004-07-08 įsakymo Nr. 02-05-5820 pagrindu. Ieškovas šių duomenų teisingumo nenuginčijo, todėl jie laikomi teisingais. Ieškovo pateikti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008-09-15 raštas, Urbanistikos skyriaus atsakymas neįrodo ieškinio pagrįstumo. Atsakovas pripažino, kad detaliojo plano nerengė. Ši aplinkybė yra užfiksuota paminėtuose rašytiniuose įrodymuose. Ieškovas siekia apginti savo teisę gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, nes atsakovas, būdamas kiaulių auginimo įrenginys, turi tiesioginę įtaką žmonių gyvenimo kokybei. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovui yra išduotas TIPK leidimas. Šis leidimas - tai rašytinis sprendimas, suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį pagal sąlygas, atitinkančias Taisyklių reikalavimus. TIPK leidimo turėjimas yra būtina sąlyga vykdant veiklą, o atsakovas yra teisėtos veiklos vykdytojas. Taršos integruota prevencija ir kontrolė – tai būdas užtikrinti, kad įmonių veikla darytų kuo mažesnę žalą aplinkai, o leidimo tikslas – užkirsti kelią. Esant šioms aplinkybėms, teismas laikė ieškinį nepagrįstu ir neįrodytu.

Šalies argumentai

Ieškovas Bendruomenės centras „Sėmenėlė“ apeliaciniu skundu (2t.b.l. 50-56) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Ieškinio dalykas buvo sanitarinių apsaugos zonų aplink pastatus-fermas suformavimo inicijavimo įpareigojimas, bet ne žemės nuoma ir tos nuomos sąlygos, todėl galima daryti išvadą, kad nieko nepasisakydamas apie sanitarinių apsaugos zonų suformavimą aplink fermas, teismas neteisingai aiškino bylos esmę. Atsakovas vykdo ūkinę gamybinę kiaulių auginimo veiklą kiaulių fermose Patamulšėlio kaime, Kauno rajone nesuformavęs sanitarinių apsaugos zonų. Remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais kiekvienas ūkio subjektas, o juo labiau vykdantis epidemiologiškai pavojingą gamybinę veiklą, aplink gamybos objektus privalo įstatymų nustatyta tvarka suformuoti, patvirtinti ir užregistruoti sanitarines apsaugos zonas. Tai įtvirtina LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas 2002 m. gegužės 16d. Nr. IX-886. Sanitarinių apsaugos zonų įrengimą nustato „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586. Įstatymų tekstai nedaro išimčių ŽŪB „Vyčia“ dėl sanitarinių apsaugos zonų planavimo ir įrengimo organizavimo, todėl ši prievolė išlieka ir toliau.

2. Teismas sprendimą grindė neaiškiais, siurpriziniais ir numanomais motyvais. Teismas sako, kad Registrų centre 9.1 punkte yra įrašyta, kad ŽŪB „Vyčia“ išsinuomojo sklypą, kuriam įrašytos specialios naudojimo sąlygos, todėl sanitarinės apsaugos zonos yra suformuotos ir įregistruotos. Aiškinant lingvistiškai ir gramatiškai registrų centre įrašytą 9.1 punktą yra aišku, kad specialios žemės naudojimo sąlygos yra tik įspėjimas, kad gali būti nustatyti tam tikri apribojimai civilinių teisių subjektams turintiems vienokį ar kitokį ryšį su minimu žemės sklypu ir gamybiniais pastatais, kad reikia atkreipti dėmesį į specialias naudojimo sąlygas. Šioje byloje ieškovas remiasi konkrečiais teisės aktais, konkrečia sanitarinių apsaugos zonų įregistravimo tvarka, todėl teismas negalėjo priimti tariamo sprendimo. Teismas privalėjo nurodyti konkrečiai koks dokumentas, kada įregistruotas, kokių asmenų atžvilgiu ir kiek metrų aplink kiaulininkystės kompleksą „Vyčia“ įtvirtina sanitarines apsaugos zonas.

3. Teismas pasisako apie Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą ŽŪB „Vyčia“ leidimą laistyti srutas ant išsinuomotos žemės, o tai neva prilygsta sanitarinės apsaugos zonos suformavimui ir įregistravimui. Tačiau šis leidimas nieko bendro neturi su sanitarinių apsaugos zonų suformavimu aplink fermas esančias Patamulšėlio kaime. Teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, nes teismo posėdžių metu atsakovas ne kartą aiškino, kad sanitarinių apsaugos zonų neformavo ir netvirtino bei neregistravo nei sklypui, nei fermai. Be to, ieškovo atstovas R. E. įrodė savo asmeniniu pavyzdžiu, kad nėra jokių sanitarinių apsaugos zonų, nes šalia taršos objekto fermos ir minimo žemės sklypo kuriasi naujakuriai ir vyksta statybos. Teismas neteisingai aiškina Kauno apskrities viršininko 2004-07-08 įsakymą Nr. 02-05-5820, kaip pagrindinę įrodinėjimo priemonę priimant sprendimą, kad sanitarinės apsaugos zonos aplink ŽŪB „Vyčia“ valdomas fermas yra suformuotos ir įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Šiame dokumente nei vienu žodžiu neužsimenama nei apie fermas Patamulšėlio kaime, nei apie sanitarines apsaugos zonas.

4. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą iš esmės nemotyvuotą, kas daro tokį sprendimą naikintinu. Sprendime liko neįvertintos teismo nustatytos ir byloje pateiktos faktinės aplinkybės, ieškovo atstovo A. Š. ir R. A. E. išdėstyti svarbūs bylai argumentai. Teismas nieko nepasisakė apie visą eilę oficialių valstybės institucijų kontroliuojančių kiaulių fermų veiklą dokumentų turinį sakantį, kad ŽŪB „Vyčia" privalo suformuoti sanitarines apsaugos zonas aplink nuosavybės teise valdomas fermas. Pagrindinis dokumentas yra „Kauno rajono savivaldybės 2006-10-11 ŽŪB „Vyčia“ aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas“. 2008-06-18 Kauno rajono savivaldybės mero raštas. Raštas 2009-10-29, Nr. 2-4752-6(4.11) „Dėl cheminių medžiagų ištyrimo“. 2009-06-12 raštas nr. 1-316 „Dėl Patamulšėlio kaimo (Rokų sen.) gyventojų šulinių vandens užterštumo. Kauno raj. savivaldybės raštas 2008-09-15, Nr. SD-2241, patvirtinantis nepateikimą registruoti sanitarinių apsaugos zonų. 2010-09-14 Kauno visuomenės sveikatos centro raštas Nr.2-4377-6(8.8). 2009-10-06 Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyriaus raštas Nr. USD-163 „Dėl SAZ ribų dokumento registravimo“. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta LAT 2009-10-13 išnagrinėta byla Nr. 3K-3-415/2009 dėl sanitarinių apsaugos zonų privalomumo ir patvirtinimo procedūros bei alternatyvų. Teismas nieko nepasisakė dėl šios svarbios bylos argumentų atitikimo nagrinėjamai bylai. Teismas neteisingai konstatavo, kad neva reikės dar kartą rengti detaliuosius planus, nors tokie iš viso nebuvo rengti. Buvo atliekami tik kadastriniai matavimai, tai įtvirtinta VĮ Registrų centras išraše.

Atsiliepimas

Atsakovas ŽŪB „Vyčia“ atsiliepime į apeliacinį skundą (2t.b.l. 63-64) nurodo, kad priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus sanitarinė apsaugos zona - aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Ši sąvoka pateikiama LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. V-586. Iš esmės analogiška SAZ sąvoka buvo ir 2001 m. sausio 5 d. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 10, kuris galiojo ŽŪB „Vyčia“ nustatant specialiąsias naudojimo sąlygas 2004 m. liepos 26 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5820. Apskrities viršininko įsakymas yra administracinis aktas, kuris ieškovo nebuvo ginčijamas. Galiojantys teisės aktai numato, kad vienas iš SAZ ribos nustatymo būdų - pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius, kas ir padaryta konkrečiu atveju. Apelianto teiginiai, esą registre įregistruotos specialios žemės naudojimo sąlygos, bet ne sanitarinės apsaugos zonos, yra nepagrįsti. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 punkte 2.3. numatyta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. SAZ nustatomos žemės sklypui priklausomai nuo jame vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Apeliantas neįvertino to, kad detalusis planavimas yra procesas, kurį sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Patenkinus ieškovo reikalavimą sprendimas negalėtų būti įvykdytas, nes parengtas detalusis planas, dar turi ir kitas stadijas, t.y. jis turi būti derinamas ir teikiamas tvirtinti (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str.), kas visiškai nepriklauso nuo atsakovo valios ir yra viešojo administravimo subjektų kompetencijoje. Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p. ir 306 str. reikalavimų, nes jame nenurodyti visi dalyvaujantys byloje asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apeliantas skundą grindžia CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei sprendimo surašymą, pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (CPK 183, 184, , 192, 194, 195, 200–203, 209, 210, 217, 219, 220 straipsniai). Taip pat teismas turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (CPK 186 straipsnis). Teismas procesiniame sprendime gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Vertindami įrodymus teismai privalo vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, padaryti nešališkas išvadas pagal savo vidinį įsitikinimą. Iš bylos duomenų matyti, ieškinio faktinio pagrindu bei dalyku buvo įpareigojimas atlikti veiksmus, susijusius su detaliojo plano rengimu bei sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymu prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų, kuriuose auginamos kiaulės. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, atmesdamas ieškinį teismas rėmėsi aplinkybe, jog 2007-03-14 atsakovui išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau TIPK leidimas) ir 2004-07-12 su atsakovu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos, nuomos sutartis įregistruota registre, o atsakovas pripažino, kad detaliojo plano nerengė.

Iš byloje esančios 2004-07-12 valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad šios sutarties neatskiriama dalimi yra išnuomojamo žemės sklypo planas, tačiau jo byloje nėra. Nuomos sutarties 6 p. nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr.343, vienas jų – gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos (XIV sk.), o pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių ( toliau SAZ taisyklės) 23 p. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų SAZ ribos nustatomos pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 73 punkto reikalavimus (XV sk.), jame nustatyti pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, atsižvelgiant į laikomų gyvulių skaičių. Teismas nustatęs, jog atsakovas detaliojo plano nerengė, visiškai netyrė aplinkybių ir jų nevertino dėl tokio detaliojo plano rengimo reikalingumo. Byloje nėra jokių duomenų ar toje vietovėje yra patvirtinti detalieji planai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, nustatytos SAZ ribos.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-03-14 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės Leidime Nr.5/6-07, su jo dalies koregavimu 2008-08-14, 2009-01-07, 2010-04-12 ( 1 t. b. l. 63-108) II skyriuje (leidimo sąlygos) 12 p. ūkinė veikla turi būti vykdoma ir kontroliuojama, laikantis leidime nustatytų sąlygų, 12 p. 12 pap. bei III skyriuje (Leidimo priedai ) 2 p. išdėstyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centras nurodė kompleksui nustatyti sanitarinę apsaugos zoną ( 1 t. b. l. 66, 79). Byloje esančiuose Kauno rajono savivaldybės administracijos raštuose ( 1 t. b. l. 5,6) nurodyta, kad ŽŪB „Vyčia“ nėra pateikusi Kauno rajono savivaldybei tvirtinti SAZ ribų nustatymo dokumento. Šie rašytiniai įrodymai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tesime nebuvo ištirti bei skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime įvertinti. Pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, jog SAZ ribos nustatytos 2004-07-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi, visiškai neaišku kokio dydžio ribos ir kokiame SAZ ribų nustatymo dokumente jos patvirtintos, ar nuo to laiko ribos pasikeitė ir kaip (padidėjo, sumažėjo) auginamų kiaulių skaičius komplekse (produkcijos kiekio pasikeitimas), nes, esant nustatytoms kiaulių komplekso SAZ riboms, įmanomas tik jų keitimas SAZ Taisyklių skyriaus „SAZ ribų tikslinimas“ 35 punkto tvarka. Šios aplinkybės yra vienos iš įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas šių svarbių ginčui spręsti aplinkybių neišsiaiškinęs, nemotyvuotai pripažino, kad ieškinys nepagrįstas. Tačiau nenustatęs šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismas negalėjo jų įvertinti, todėl teismas, netinkamai nustatęs įrodinėjimo dalyką, negalėjo tinkamai aiškinti ir taikyti teisės normų, reglamentuojančių SAZ ribų nustatymą ir teisingai išspręsti ginčo.

Pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Detaliųjų planų rengimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Žemės sklypų valdytojo ar naudotojo prašymu bei teisės aktuose įtvirtintos sąlygos, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti sukuria savivaldybės administracijos direktoriui teises ir pareigas dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčą dėl įpareigojimo parengti detalųjį planą bei suprojektuoti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto bendruomenės narių gyvenamieji namai yra toje pačioje Patamulšėlio kaimo teritorijoje kaip ir atsakovo ŽŪB „Vyčia“ kiaulininkystės kompleksas. Apeliantas - Bendruomenės centro „Sėmenėlė“ – asociacija, veikianti nuo 2007-09-12 ( 1 t b. l. 18-24, 27, 28-31), byloje ieškovas gina bendruomenės narių viešajį interesą, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ši byla susijusi su viešuoju interesu, todėl teismo vaidmuo nagrinėjant šią bylą turi būti aktyvus. Iš bylos medžiagos ieškovo suformuoto reikalavimo pobūdžio matyti, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos ir sukurti teises ir pareigas viešojo administravimo subjektams Kauno rajono savivaldybei bei Kauno visuomenės sveikatos centrui, kadangi savivaldybė tvirtina detaliojo plano rengėjo pateiktus teritorijų planavimo dokumentus, priima sprendimus dėl SAZ ribų nustatymo, jų keitimo, tačiau nagrinėjamu atveju į bylą trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva šie juridiniai asmenys nebuvo įtraukti, tuo pažeistas CPK 47 str., o dėl šio pažeidimo teisėjų kolegijos vertinimu galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 1. 138 str. numato civilinių teisių gynimo būdus, todėl tam, kad nustatyti, ar ieškovas pasirinko tinkamą būdą, galima tik visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus.

Apeliantai neskundžia sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimų: įpareigoti atsakovą nutraukti gyvulininkystės veiklą minėtoje įmonės gamybinėje teritorijoje iki tol, kol ŽŪB „Vyčia“ gaus visus reikiamus dokumentus gyvulininkystės veiklai vykdyti Patamulšėlio kaime, Kauno rajone, t.y. suformuos sanitarines apsaugos zonas (b.l.3); nustatyti ar atsakovas vykdo ūkinę gamybinę kiaulių auginimo veiklą kiaulių fermose Patamušėlio kaime, Kauno r., turėdamas visus reikiamus tai veiklai vykdyti leidimus ir licenzijas (b.l.16) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso teisės normų netinkamo taikymo byloje priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies - dėl atmestų reikalavimų : įpareigoti atsakovą ŽŪB „Vyčia“, kaip įmonę, vykdančią epidemiologiškai svarbią veiklą, susijusią su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, per 6 mėnesius nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti detalųjį planą bei suprojektuoti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas; atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, remiantis LR CPK 273 straipsnio 2 dalimi, nurodyti, teismo nuožiūra, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, - naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas dėl reikalavimų: įpareigoti atsakovą ŽŪB „Vyčia“, kaip įmonę, vykdančią epidemiologiškai svarbią veiklą, susijusią su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, per 6 mėnesius nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti detalųjį planą bei suprojektuoti ir įrengti sanitarines apsaugos zonas; atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, remiantis LR CPK 273 straipsnio 2 dalimi, nurodyti, teismo nuožiūra, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai Virginija GudynienėArvydas Žibas