- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- I-1579-621/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00335-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2, 48 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 2500 Eur neturtinę žalą ir 2 Eur kanceliarinėms išlaidoms padengti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016-01-19 išvykstant iš Šiaulių TI nebuvo pamaitintas karštais patiekalais. Pietų metas nuo 11.30 val. iki 12.30 val., o pareiškėjas buvo etapuotas apie 14.00 val., todėl liko alkanas. Laikotarpiu nuo 2016-01-11 iki 2016-01-14 buvo laikomas kameroje Nr. 2, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų: nuo sienų ir lubų be perstojo krito dažai ir tinkas, kameros sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu ir nuolat jaučiama drėgmė, išsiskalbus apatinius rūbus, jie kelias dienas nedžiuvo. Nuo 2016-01-14 iki 2016-01-19 buvo laikomas kameroje Nr. 79, iš kurios 2016-01-19 apie 11.30 val., nespėjus apsirengti buvo išvestas iš kameros, nors tuo metu buvo visiškai nuogas. Pareigūnai neleido jam apsirengti. Dėl to pareiškėjas susirgo ir sirgo apie dvi savaites, o tai sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą. 2016-04-28 įvykusio teismo posėdžio metu, pareiškėjas paaiškino, kad jis kameroje prausėsi, o pareigūnas atidaręs kameros duris liepė jam išeiti. Kelios minutės prieš išvedant iš kameros, pareiškėjas pabeldė į duris, kad jam pakviestų būrio viršininką, nes norėjo prieš etapą nusipirkti prekių parduotuvėje, bet atėjęs pareigūnas pasakė, kad pareiškėjas būrio viršininko nekvies. Pareigūnas į duris nebeldė, o beldė pareiškėjas, tačiau atėjęs pareigūnas pasakė netriukšmauti. Atidaręs duris pareigūnas, pasakė išeiti, o pareiškėjas turėjo vykdyti pareigūno nurodymą, todėl užsidėjo tik kepurę ir išėjo. Kitus rūbus užsidėjo ant rankinės, jų apsivilkti negalėjo, nes buvo šlapias. Atidaręs duris pareigūnas pasakė ir gestu parodė išeiti iš kameros. Pareiškėjas negalėjo nevykdyti šio nurodymo. Išėjęs iš kameros pareiškėjas prašė leisti apsirengti, bet pareigūnas pasakė, kad galės apsirengti „boksikuose“. Pareiškėjas žinojo, kad tą dieną bus etapuojamas, tačiau anksčiau nesiprausė, nes nežinojo konkretaus laiko, kada bus etapuojamas. Šiaulių TI darbuotojų neklausė apie teapavimo laiką, nes manė, kad jie nežino.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei Šiaulių TI netesėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjas pateikė „Atsikirtimą į atsiliepimo papildymą“ (47 b.l.), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (20-23, 26-28, 78-79, 97-98 b.l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kameroje Nr. 2 Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų dėl jos neatitikimo higienos normos reikalavimams.
Kamera Nr. 79 Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2016-01-19 (išvados surašytos 2016-01-25 patikrinimo akte Nr. EP-20). Nustatyta, kad vizualiai matomo pelėsio ant kameros sienų ir lubų nebuvo matoma, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko nustatytas higienos normas.
Nurodė, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Kartu atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų.
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šiaulių TI pagal nustatytą Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, pietūs yra numatyti nuo 11.30 iki 12.30 val., o konvojus iš įstaigos į Vilniaus pataiso namus išvyko 14.05 val., minėtu laikotarpiu pareiškėjo kameroje nebebuvo. Tuo metu jam buvo atliekama krata ir jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Tais atvejais, kai nėra galimybės konvojuojamuosius asmenis pamaitinti karštu maistu (šiuo atveju taip ir buvo), teisės aktai įstaigai suteikia teisę išdalinti asmenims sausus davinius, kurie kiekvienam išvykstančiajam asmeniui išduodami atskirai. Duomenų, kad D. B. būtų negavęs ar atsisakęs sauso davinio, įstaigoje nėra. Priešingai, pats pareiškėjas teigia, kad sausas davinys jam išduotas buvo.
Motyvuojamoji dalis
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 p. numato, kad šalto ir karštos vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu vedimas į dušus buvo vykdomas vadovaujantis 2014-01-15 direktoriaus patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų sanitarinio švarinimo grafiku“ Nr. 20/01-128 ir „Suimtųjų ir nuteistųjų vedimo laiko sanitariniam švarinimui grafiku“ Nr. 20/01-129. Atskira dienotvarkė, kuri būtų numatyta kamerose, nėra.
Atsakovas pažymi, kad kamerose nei dušų, nei karšto vandens nėra, todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, jog „..po tokių žodžių aš ėjau maudytis prieš kelionę bet tik pradėjus maudytis atsivėrė kameros durys ir pareigūnas nurodė išeiti iš kameros..“, fizinės galimybės maudytis kameroje nėra. Todėl atsakovas mano, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis kameroje maudėsi, dėl ko nespėjo apsirengti drabužių, yra bandymas išsisukti iš situacijos, jog iš esmės buvimas nuogu tada, kada jis turėjo būti išvedamas iš kameros, buvo specialus bandymas suversti kaltę savo pareigas atliekantiems pareigūnams.
Teismui pateikta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti kaip D. B. yra išvedamas iš kameros Nr. 79 ir atvedamas į išvykstančių suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo - paskirstymo skyrių.
Teisinis reguliavimas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos ir vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad iš filmuotos medžiagos matyti, jog pareigūnui atidarius kameros Nr. 79 duris ir paprašius pareiškėją D. B. išeiti iš kameros, jis išėjo nuogas. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jam nebuvo laiko apsirengti, ko pasėkoje jis ir ėjo nuogas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus buvo konvojuojamas ne pirmą kartą, todėl darytina išvada, kad jis turėjo žinoti (pareiškėjas jau buvo susidėjęs visus savo daiktus), kokiu laiku vykdomas etapas ir daromos suimtųjų (nuteistųjų) kratos prieš juos etapuojant. Be to, pareigūnas, kuris turėjo išvesti pareiškėją į priėmimo -paskirstymo punktą prieš atidarant kameros Nr. 79 duris, net keletą kartų į jas pabeldė, tuo atkreipdamas dėmesį kad pareiškėjas bus greitai išvedamas iš kameros ir turėtų būti pasiruošęs. Tarp pabeldimų į duris ir kameros durų atidarymo praėjo apie tris min., kurių pilnai būtų užtekę bent minimaliai apsirengti (apatiniai, marškinėliai, kelnės ir t.t.), tačiau pareiškėjas D. B. vis tiek išėjo nuogas, todėl atsakovas daro išvadą kad pareiškėjas D. B. ne tik kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų būti pasiruošusiam, bet ir piktybiškai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles. Nors pareiškėjas teismui nurodo, kad pareigūnas su juo elgėsi žiauriai ir toks elgesys prilygo kankinimui, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl tariamai netinkamo pareigūno elgesio nesikreipė, o skundą padavė tik teismui.
Atsakovas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir vykdydamas jam paskirtas funkcijas, veikė teisėtai ir teisingai, todėl jis negali būti atsakingas už tai, kad suimtieji (nuteistieji) pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ar netinkamai vykdo teisėtus pareigūnų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti jo patirtas kanceliarines išlaidas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėj e byloj e Nr. AS -945/2014)).
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei jokių dokumentų, kad bylos pasiruošimo stadijoje ar bylos nagrinėjimo metu teisme patyrė kokių nors išlaidų, t.y. neįrodė, kad jis išvis patyrė kokias nors išlaidas, ar neva patirtos išlaidos buvo būtinos, todėl pareiškėjo prašymas dėl patirtų išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 2500 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016-01-11 iki 2016-01-14 buvo laikomas kameroje Nr. 2, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų, 2016-01-19 nebuvo pamaitintas karštu maistu, bei 2016-01-19 Šiaulių TI darbuotojai neleido apsirengti rūbų ir vedė pareiškėją nuogą. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016-01-11 iki 2016-01-14 buvo laikomas kameroje Nr. 2, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).
Bylai aktualiu laikotarpiu, kameroje Nr. 2, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie šios kameros atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (14 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Šiaulių visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aprašymas, iš kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pateikė kameros Nr. 2 fotonuotraukas, tačiau iš fotonuotraukų negalima pamatyti ar šioje kameroje yra pelėsis, ar byra tinkas. Byloje objektyvių duomenų, ar kamera Nr. 2 atitinka higienos normų reikalavimus, nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, fotonuotraukas, konstatuoja, kad neįrodyta, jog kamera Nr. 2, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad 2016-01-19 nebuvo pamaitintas karštu maistu.
Suimtųjų ir nuteistųjų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“ (Žin., 2006, Nr. 52-1923) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 22 punkte numatyta, kad nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką. Taisyklių 24 punkte numatyta, kad kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Šiaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta „Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė“, kurioje numatytas pietų laikas nuo 11.30 val. iki 12.30 val. Kaip nurodo pareiškėjas, jis iš kameros buvo išvestas apie 11.30 val. Šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga, vaizdo įrašas. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Kadangi pareiškėjas prieš pradedant maitinimą buvo išvestas iš kameros konvojavimui iš Šiaulių TI, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pamaitintas karštu maistu. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo išduotas maistas, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad jis 2016-01-19 apie 11.30 val. iš kameros į priėmimo – paskirstymo punktą buvo vedamas nuogas. Pareiškėjas nurodė, kad jis prausėsi ir jam nebuvo leista apsirengti. Iš liudytojų R. K. ir I. K. parodymų matyti, kad tiek R. K., tiek ir I. K. liepė pareiškėjui apsirengti, tačiau pareiškėjas nesutiko. I. K. paaiškino, kad D. B. žinojo, jog apie 11 val. bus etapuojamas. Be to, jei asmuo nebūna pasiruošęs, visada palaukia, kol jis susiruoš vykimui. Be to, išėjęs iš kameros D. B. nebuvo šlapias, buvo su batais. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, 11.26.00 val. pareigūnas priėjo prie kameros durų ir pabeldęs į jas nuėjo, tačiau apsisukęs, grįžo prie kameros durų 11.26.18 val. ir vėl pabeldė. 11.27.52 val. pareigūnas atidarė kameros duris, pastovėjo, po to 11.28.03 val. bandė uždaryti duris, kurios atsirėmė į kliūtį (į ką atsirėmė durys vaizdo įraše nesimato), bet durims atšokus atgal, kitas asmuo iš kameros išstūmė lagaminą, kurį pastatė prie pareigūno, grįžo į kamerą, 11.28.18 išnešė iš kameros rankinę, kurią padėjo prie lagamino, tuoj pat pasiėmė rankinę ir lagaminą, ir pirmas nuėjo link išėjimo durų, o pareigūnas likęs užrakino kameros duris ir nuėjo paskui šį asmenį. Matyti, kad iš kameros išėjęs vyras yra nuogas, užsidėjęs ant galvos kepurę ir apsiavęs batais. Vaizdo įrašas patvirtina liudytojų parodymus, kad pareiškėjas prieš išvedant iš kameros nesimaudė (nesiprausė) ir nebuvo tuo metu šlapias, nes buvo apsiavęs batus. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas išėjęs iš kameros nieko nelaukdamas nuėjo link išėjimo durų. Tai patvirtina liudytojų parodymus, kad pareiškėjas nenorėjo apsirengti, o tuo pačiu paneigiami pareiškėjo argumentai, kad pareigūnai jam neleido apsirengti. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei pareiškėjo paaiškinimus 2016-04-28 teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų parodymus ir vaizdo įrašą, darytina išvada, kad Šiaulių TI pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 2500 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Nepatenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir jo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas – kanceliarines išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.