- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-596-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06622-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė (pirm.)
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius prokurorė (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti D. A. įstatymo nustatytą terminą jos nepilnamečio sūnaus vardu atsisakyti priimti palikimą, leisti D. A. nepilnamečio sūnaus vardu atsisakyti priimti palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 5 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.
3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie aplinkybes kliudančias suinteresuotajam asmeniui D. A. kaip nepilnamečio suinteresuoto asmens atstovei pagal įstatymą įgyvendinti savo ir jos atstovaujamo nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, kad pareiškimą pateikė nesuinteresuotasis asmuo, dėl ko jį atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas suinteresuotiems asmenims numato teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Nurodo, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškimą pateikė nesuinteresuotasis asmuo, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį arba pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais.
7. Paaiškina, kad nepilnamečio paveldėjimo atveju, jo turtinių interesų apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai, kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.
8. Pažymi, kad aplinkybė, jog vaiko motina neišreiškė valios vaiko vardu atsisakyti palikimo, priimti palikimą ar neatliko kitų veiksmų, sudarė pagrindą prokurorui imtis jo kompetencijos ribose nustatytų veiksmų. Nurodo, kad įstatymų leidėjas nenumato prokurorui pareigos įrodyti aplinkybes, kodėl nepilnamečio motina negali pati kreiptis į teismą.
9. Paaiškina, kad vaiko motina nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą arba atsisakyti priimti palikimą, nes apie tokią procedūrą nežinojo, o sužinojo tik 2020 m. sausio mėn., nuvykusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Nurodo, jog tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūroje jau buvo renkama medžiaga pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl nepilnamečio E. A. paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, anot pareiškėjos, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko motina po V. A. mirties šios pareigos savalaikiai neatliko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčo klausimas, ar pareiškėja turi teisę (neturi teisės) kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, ginant viešąjį interesą, būtent tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko motina laiku nesikreipė teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą arba atsisakyti priimti palikimą.
12. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti.
13. Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai, be to, norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas (Civilinio kodekso 3.188 straipsnis). Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti ir paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rūpintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedūros negali būti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimą pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnį.
14. Savo ruožtu, pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atskirajame skunde pareiškėjos nurodytu argumentu, kad nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.
15. Byloje yra pateikti duomenys, kad nepilnamečio vaiko motina nėra laiku įvykdžiusi pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl ko, akivaizdu, jog tokiais veiksmais (neveikimu) nepilnamečio vaiko motina neužtikrina vaiko teisių įgyvendinimą pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnį, kas sąlygoja teisės pareiškėjai atsiradimą Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalies pagrindu imtis veiksmų nepilnamečio vaiko teisėms užtikrinti, t. y. kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, ginant viešąjį interesą.
16. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, priimdamas skundžiamą nutartį, akcentavo kaip svarbų pareiškimo priėmimo klausimui išspręsti faktą, jog byloje nėra duomenų apie aplinkybes kliudančias suinteresuotajam asmeniui D. A. kaip nepilnamečio suinteresuoto asmens atstovei pagal įstatymą įgyvendinti savo ir jos atstovaujamo nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus, kadangi nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu nepilnamečio vaiko motina gali (negali) gyvendinti savo ir jos atstovaujamo nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus, tai neeliminuoja pareiškėjos teisės kreiptis į teismą, esant byloje nustatytai aplinkybei, jog nepilnamečio vaiko motina nėra laiku įvykdžiusi pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutarė:
pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.