Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2003 07 17 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1d - nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, 6 mėn. atiduodant į specialiąją auklėjimo įstaigą.

2. 2003 11 28 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 4 mėnesiams laisvės atėmimo.

3. 2004 02 03 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 20 d. arešto, bausmės vykdymą atidedant l metams.

4. 2004 12 21 Palangos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str., 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Galutinė bausmė 6 mėn. 20 d. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 180 str. 2 d.

A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, be išsilavinimo, 2-osios grupės invalidas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 145 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2006 04 04, apie 23.00 val., ant įvažiavimo į kiemą keliuko prie (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, veikdamas kartu su kaltinamuoju R. V. , po žodinio konflikto su R. K. tyčia sudavė mediniu pagaliu R. K. į galvą, po to nukentėjusysis pradėjo bėgti. Bėgančiam R. K. jis su pagaliu dar sudavė į galvą, nugarą bei kitas kūno vietas, pagaliu suduodamas ne mažiau kaip 17 smūgių, dėl ko R. K. pargriuvo ant žemės. Iš paskos bėgęs R. V. nuo žemės paimta šaligatvio betonine plyta tyčia smogė R. K. į galvą ir pasiliko įvykio vietoje saugoti sumušto nukentėjusiojo. A. Š. tuo metu parbėgo į namus, iš kur pasiėmė kirvį bei peilį ir atbėgo į R. K. sumušimo vietą. Čia peilį perdavė laukiančiam R. V. , o pats kirvio ašmenimis du kartus smogė gulinčiam R. K. į veido sritį. Po to R. V. tyčia peiliu dar dūrė gulinčiam nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį. Bendrais A. Š. ir R. V. veiksmais, pagaliu suduodant R. K. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 17 kartų, kirviu ne mažiau kaip du kartus į galvą, betonine plyta ne mažiau kaip vieną kartą į galvą ir vieną kartą duriant peiliu į kojos šlaunį R. K. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: daugybinės muštinės bei kirstinės galvos - veido žaizdos, odos nubrozdinimai ir poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos, daugybiniai skeveldriniai viršutinio žandikaulio, abiejų skruostikaulių ir gomurikaulio lūžiai, atviras linijinis kaktikaulio lūžis ir daugybiniai kaukolės pamato priekinės bei vidurinės duobių lūžiai, galvos smegenų sumušimas ir kraujosruvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje kaklo pusėje, kraujosruvos gerklų kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, didelė poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje ant didžiojo krūtinės raumens, kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, kairiojo peties sąnario priekiniame paviršiuje, nugaros abiejose pusėse ant menčių bei dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvos nugaros raumenyse tarpumentyje ir juosmens dešinėje pusėje bei dešiniajame sėdmeniniame paviršiniame raumenyje, kraujosruva ant dešinio inksto vartų, paviršinė muštinė dešinės plaštakos I tarpupirščio žaizda, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame ir užpakaliniame paviršiuje bei dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairio dilbio vidiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje bei durtinė - pjautinė dešinės šlaunies žaizda, tai yra jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų muštinių ir kirstinių galvos sužalojimų su daugybiniais kaukolės pamato kaulų lūžiais ir galvos smegenų sumušimu, išsivysčius aspiracijai krauju bei galvos smegenų pabrinkimui, 2006 m. balandžio 5 d. vidurnaktį sumušimo vietoje R. K. mirė. Taigi A. Š. ir R. V. tyčia itin žiauriai nužudė R. K. .

Be to, 2006 04 05, apie 00.30 val., kaltinamasis A. Š. , būdamas neblaivus, veikdamas kartu su kaltinamuoju R. V. , turėdami bendrą tyčią užvaldyti svetimą turtą, apsiginklavę specialiai žmogui sužaloti pritaikytais daiktais - kirviu ir peiliu, R. V. koja išspyrus kabliuku užkabintas duris, įsibrovė į patalpą - B. M. priklausantį bendrabučio tipo kambarį, esantį (duomenys neskelbtini). Kambario viduje A. Š. pavartojo fizinį smurtą ir rankos kumščiu smogė lovoje sėdėjusiam B. M. į veidą, dėl ko jis nugriuvo į lovą. Po to A. Š. atsineštu kirviu smogė 2-3 kartus B. M. į galvą bei 3 kartus smogė kirvio pentimi į dešinįjį šoną ir vieną kartą kirvio pentimi smogė į kairiąją koją, tuo B. M. padarydamas dvi muštines žaizdas viršugalvyje - pakaušyje, dėl ko buvo kliniškai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo padarytas izoliuotas dešiniojo devinto šonkaulio lūžis, sukėlęs nukentėjusiajam B. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. Š. ir R. V. atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis susikrovė į maišus ir pagrobė iš nukentėjusiojo B. M. 10 litų, du radijo aparatus, kurių vieno vertė 10 litų, bendra vertė 20 litų, plaukų kirpimo mašinėlę „AFK“, kurios vertė 30 litų, 42 dydžio juodos spalvos odinius vyriškus batus, kurių vertė 30 litų, žalios spalvos aukštus guminius batus, kurių vertė 18 litų, mėlyną trumpą medžiaginę striukę, kurios vertė 20 litų, šviesiai rudą trumpą verstos odos striukę, kurios vertė 50 litų, baltą medžiaginę trumpą striukę, kurios vertė 30 litų, tamsias medžiagines kelnes, kurių vertė 15 litų, 6 vienetus įvairių spalvų trikotažinių marškinėlių, kurių kiekvieno vertė 10 litų, bendra vertė 60 litų, 4 vienetus įvairių spalvų vyriškų šortų tipo kelnaičių, kurių kiekvienų vertė 5 litai, bendra vertė 20 litų, tamsiai mėlyną megztinį, kurio vertė 25 litai, geltonos spalvos bliuzoną, kurio vertė 15 litų, raudonos spalvos vasarinę kepuraitę, kurios vertė 5 litai, pilkos spalvos žieminę kepurę, kurios vertė 5 litai. Pagrobiant šiuos daiktus iš kambario R. V. pagrasino peiliu nukentėjusiajam, kad šis apie šį nusikaltimą nepraneštų policijai, kadangi su juo ateityje gali būti susidorota. Taigi A. Š. kartu su R. V. plėšimo būdu pagrobė B. M. turto už 353 litus.

Išeidamas su pagrobtais daiktais iš B. M. buto, kaltinamasis A. Š. , girdint nukentėjusiajam ir turėdamas rankoje kirvį, pasakė: „reikia jį pribaigti“ . Po to jis paėmė B. M. už plaukų, paguldė jo galvą ant taburetės, taip grasindamas jį nužudyti, tačiau toliau jokių veiksmų neatliko, nes kaltinamasis R. V. , pastebėjęs ant nukentėjusiojo kaklo kryželį, pasakė A. Š. , kad jis yra tikintis, duodamas taip jam suprasti, kad B. M. nužudyti nereikia. Taigi A. Š. grasino nužudyti B. M. .

R. K. nužudymas.

Kaltinamasis R. V. parodė, kad kartu gėrė A. P. bute, po to prie kompanijos prisidėjo ir R. K. . Kai jis išėjo į lauką, iš paskos išėjo ir R. K. . R. K. pradėjo kabinėtis ir jis jam sudavė du smūgius. Paskui prie jų pribėgo A. Š. , kuris sudavė mediniu pagaliu R. K. keletą smūgių į galvą. A. Š. nuo žemės paimta šaligatvio betonine plyta smogė R. K. į galvą. A. Š. nubėgo į namus, grįžo pasiėmęs kirvį ir peilį. Peilį perdavė jam, o pats kirviu smogė gulinčiam R. K. į veidą, o jis peiliu dar dūrė gulinčiam nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį.

Kaltinamasis A. Š. parodė, kad gėrė visi kartu. R. K. spyrė jam į nugarą. Paskui jie išėjo į lauką. Jis pagaliu sudavė R. K. , paskui jie susigrūmė ir R. K. pradėjo jį smaugti. R. V. pradėjo daužyti R. K. , metė plytą į R. K. . Jis iš namų pasiėmė kirvį ir peilį, kirviu trenkė R. K. per ausis du kartus.

Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 70-94, t.1.) nustatyta, kad R. K. mirė nuo muštinių ir kirstinių galvos sužalojimų su daugybiniais kaukolės pamato kaulų lūžiais ir galvos smegenų sumušimu, išsivysčius aspiracijai krauju bei galvos smegenų pabrinkimui. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio R. K. suduota mažiausiai 20 smūgių bukais daiktais, dviem kirčiais aštriu kertančiu įrankiu ir vienu dūriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Daugelis sužalojimų galėjo būti padaryti įvykio vietoje paimtu pagaliu, suduodant juo į galvą, liemenį bei per galūnes. Kaktos viršutinės dalies dešinės pusės ir viršugalvio kairės pusės žaizdos galėjo būti padarytos sudavus du smūgius kirvio pentimi. Kirstiniai veido-burnos srities sužalojimai galėjo būti padaryti dviem kirvio (ašmenų) kirčiais. Didžiausios įtakos R. K. mirčiai turėjo betoninės šaligatvio plytos užmetimas ant nukentėjusiojo galvos bei du kirvio kirčiai į veido-burnos sritį.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2006 m. balandžio 4 d. vakare pas jį į namus buvo atėję R. V. ir A. Š. , kurie su savimi atsinešę degtinės ir alaus. Jis su jais kartu gėręs. Po kurio laiko atėjęs R. K. , kuris taip pat gėręs kartu su jais. Jokio konflikto tarp R. K. ir bute buvusių anksčiau atėjusių vaikinų nebuvę. R. K. iš buto išėjęs anksčiau, o R. V. ir A. Š. išėję po kokių 15-20 minučių.

Įvykio vietoje šalia R. K. lavono rasta plyta, ant kurios matosi pėdsakai, panašūs į kraują ir medinis pagalys ( b.l 10-15, t.1).

Atliekant kratą įtariamojo A. Š. namuose buvo rasti kirvis ir peilis ( b.l. 35-36).

Baudžiamojoje byloje esančia TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada nustatyta (t. l b.l. 61-69), kad ant R. V. sportinių kelnių ir batų, A. Š. liemenės ir sportinių kelnių yra R. K. kraujas. Nuoplovose nuo plytos, kirvio ir pagalio yra kraujo pėdsakų.

Kaltinamasis R. V. teisme neigė prisidėjęs prie R. K. nužudymo, visą kaltę suversdamas A. Š. , tačiau kolegija juo netiki. Kaltinamasis A. Š. parodė, kad betoninę plytą ant gulinčio R. K. metė būtent R. V. . A. Š. parodymai faktiškai nekito. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. V. savo parodymus keitė. Antai tuoj po įvykio, 2006 m. balandžio 5 d., apklausiamas kaip įtariamasis ( b.l. 107-109, t. 2) parodė, kad tuo metu jis prie išvažiavimo iš kiemo pasiėmė betoninę plytą, ją atnešė iki R. K. pargriuvimo vietos ir kai R. K. bandė keltis, metė plytą ir pataikė jam į galvą, „tada R. K. parkrito ant žemės su betoninės plytos prispausta galva ir pradėjo gargaliuoti“. Kitą dieną apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( b.l.111-113, t. 2) R. V. parodė, kad kai A. Š. atsitraukė nuo R. K. , jis paėmęs šaligatvio plytelę metė ją į R. K. , plyta liko gulėti šalia R. K. galvos. Ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 120-128, t.2) R. V. detaliai nurodė vietą, kur gulėjo pargriautas R. K. , taip pat nurodė vietą (įvažiavimą į kiemą), iš kur pasiėmė betoninę plytą, parodė, kad šią plytą atsinešė prie R. K. pargriuvimo vietos ir metė plytą į R. K. , pataikydamas jam į galvą. Tačiau jau 2007 03 14 apklausiamas kaip įtariamasis ( b.l. 132-135, t. 2) jis kaltės nepripažino, teigdamas, jog R. K. nužudė vienas R.Š.. R. V. paaiškino, jog prisipažinti jam liepęs R.Š., kitaip su juo bus susidorota. Parodymų keitimą kolegija vertina kaip norą išvengti atsakomybės. Pirminiai R. V. parodymai atitinka įvykio aplinkybes. Įvykio vietos apžiūros metu šalia R. K. lavono buvo rasta plyta. R. V. parodymų patikrinimo vietoje nurodyta plytos metimo į R. K. vieta visiškai sutampa su įvykio vietos metu plytos radimo vieta. Jau buvo minėta, kad ant R. V. sportinių batelių ir kelnių buvo rasta R. K. kraujo, vadinasi, jis dalyvavo nužudant R. K. , o ne stovėjo toliau nuo jo, kaip teigė paskui. Nelogiška yra galvoti, jog nebūdamas prisidėjęs prie nužudymo, R. V. , smeigdamas peiliu į koją, dar tikrino, ar R. K. yra gyvas. R. V. versija, jog prisipažino tik dėl to, jog išsigando A. Š. , yra neįtikinama - abu buvo sulaikyti tuoj po įvykio.

Aptartų duomenų pagrindu galima teigti apie tokią įvykio seką: A. Š. tyčia sudavė mediniu pagaliu R. K. į galvą, po ko nukentėjusysis pradėjo bėgti. Bėgančiam R. K. jis su pagaliu dar sudavė į galvą, nugarą bei kitas kūno vietas, dėl ko R. K. pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam parkritus ant žemės, jis buvo mušamas toliau, nors ir priešinosi R.Š.. Tada R. V. metė plytą ir pataikė R. K. į galvą. R.Š. iš namų atsinešė kirvį ir peilį. Kirviu A. Š. smogė R. K. į galvą, o peilį perdavė R. V. , kuris, norėdamas patikrinti, ar R. K. dar yra gyvas, smeigė jau mirusiam R. K. į koją.

R. K. nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, kadangi kal­ti­nin­kai su­pra­to, kad jie sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, jog ga­li at­im­ti gy­vy­bę R. K. ir norė­jo ją at­im­ti, tai rodo kaltinamųjų veiksmai: R.Š. sudavė daugybę smūgių R. K. pagaliu į galvą, R. V. nuo žemės paimta šaligatvio betonine plyta tyčia smogė R. K. į galvą ir pasiliko įvykio vietoje saugoti sumušto nukentėjusiojo, kuris tuo metu jau visai nebepajėgė priešintis, tuo tarpu A. Š. parbėgo į namus, iš kur pasiėmė kirvį bei peilį, sugrįžo į R. K. sumušimo vietą, peilį perdavė laukiančiam R. V. , o pats kirvio ašmenimis du kartus smogė gulinčiam ir nesipriešinančiam R. K. į veido sritį. Po to R. V. tyčia peiliu dar dūrė gulinčiam nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį.

R. V. smogdamas šaligatvio plyta gulinčiam R. K. į galvą, o vėliau A. Š. smogdamas du kartus kirvio ašmenimis gulinčiam R. K. į veidą, suprato, kad taip R. K. bus nužudytas, tokių pasekmių jie siekė. Tokie kaltinamųjų veiksmai rodo didelį įtūžį ir siekį gyvybę atimti skausmingu bei žiauriu būdu.

Ypatingą nužudymo žiaurumą lėmė didelės kančios, objektyviai sukeltos nukentėjusiajam prieš mirtį, šiuo atveju tai buvo R. V. smūgis šaligatvio plyta į galvą, A. Š. daugybiniai smūgiai pagaliu į galvą ir smūgiai kirvio ašmenimis nukentėjusiajam į veidą.

Nors A. Š. muštynių su R. K. metu ir pats buvo nežymiai sužalotas ( b. l. 40-41, t.2) tai negali būti laikoma, jog R. K. nužudytas peržengus būtinosios ginties ribas. Pirma, R. K. susigrūmė su A. Š. tik po to, kai A. Š. smogė jam pagaliu, antra, mirtinus sužalojimus jis patyrė, kai jau gulėjo ir nesipriešino.

R. K. gyvybė buvo atimta itin žiauriu būdu bendrais A. Š. ir R. V. veiksmais, jie turi atsakyti už nužudymą pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Nukentėjusioji B. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1700 Lt turtinės ir 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dalis laidojimo išlaidų pagrįsta prie bylos pridėtais kvitais ( b.l. 154-155, t.1).Nukentėjusioji paaiškino, jog ji gavo laidojimo pašalpą - 750 Lt, todėl prašoma priteisti suma mažinama. Laidojimo išlaidas turi atlyginti solidariai kaltinamieji ( CK 6.279 str.1 d., 6.291 str.).

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusiajai B. K. neturtinė žala priteistina, nes A. Š. bei R. V. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais atėmė gyvybę jų sūnui R. K. , nužudymas padarytas itin žiauriai, kas sukėlė nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – sūnaus mirtį- ir tuo jiems padaryta ypatinga žala. Tarp nukentėjusiųjų ir nužudytojo buvo geri, artimi, glaudūs santykiai. Prašoma priteisti 70000 Lt neturtinės žalos suma nėra per didelė, ji solidariai priteistina iš kaltinamųjų.

Dėl B. M. atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. V. parodė, kad iškart su A. Š. nuėjo pas B. M. . Jis išspyrė duris, norėjo pasikalbėti. A. Š. pradėjo su kirviu daužyti, jis nemušė, tik pasiėmė kelis daiktus. A. Š. norėjo nukirsti jam galvą, du kartus grasino B. M. dėl nužudymo. R. V. užstojo jį, nes B. M. buvo jo pažįstamas.

Kaltinamasis A. Š. parodė, kad jis išspyrė duris, kirvio kotu du kartus smūgiavo B. M. , mušė per kojas. Iš spintos pasiėmė striukę ir batus. Norėjo pagąsdinti, liepė dėti galvą ant stalo ir melstis. R. V. B. M. nemušė.

Kaltinamųjų kaltė dėl B. M. apiplėšimo ir grasinimo nužudyti yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis B. M. parodė, kad naktį, apie 2-3 val. po vidurnakčio, pas jį į butą įsibrovė R. V. ir A. Š. . R. V. rankoje turėjęs peilį, o A. Š. kirvį. Jie buvo su prožektoriumi, neprisimena, kas laikė prožektorių. A. Š. nedelsdamas jam kumščiu smogė į galvą, dėl ko jis parkrito ant lovos. Jam užspaudė burną, A. Š. trankė su kirviu per kojas ir šonkaulius. A. Š. mušė vienas pats. Padėjo galvą ant taburetės, liepė melstis, norėjo nužudyti. R. V. tik liepė nešaukti. Jie pradėjo kraustyti, pasiėmė net apatinius rūbus. A. Š. sakė, kad reikia jį pribaigti. R. V. pasakė, kad jis bučiuoja kryžių, jog jis yra katalikas, todėl jį paleido.

Liudytojas A. P. parodė, kad užėjo A. Š. , R. V. , K. V. , jie atsinešė alaus, degtinės, prieš tai jau buvo atėjęs ir B. M. . Naktį atėjo kruvinas B. M. , prašė iškviesti greitąją pagalbą.

Liudytoja I. V. parodė, kad R. V. grįžo ryte, neleido degti šviesos. Ji pamatė B. M. daiktus. Jo broliui plaudavo drabužius, todėl jo daiktus labai gerai pažįsta.

Baudžiamojoje byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (b.l. 16-20, 37-41, t.1.), kad apžiūrint B. M. butą ant sofos lovos rasta patalynė ir rankšluostis, ant kurių matyti dėmės, panašios į kraują.

Teismo medicinos specialisto išvada buvo nustatyta (b.l. 106, t.1.), kad B. M. nustatytos dvi muštinės žaizdos viršugalvio-pakaušio srityse – patirtos dėl galbūt dviejų traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais ar bukabriauniais paviršiais, juos turinčiais daiktais. Jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

R. V. gyvenamosiose patalpose atliekant kratą buvo rasta dalis daiktų, kuriuos B. M. atpažino kaip pagrobtus iš jo buto (b. l. 30-33, 117-127, t.1.).

Kaltinamieji neneigia užvaldę R.M. turtą. Tai, kad R. V. nevartojo prieš B. M. smurto, nekeičia jo veikos ( plėšimo) kvalifikavimo. R. V. įsibrovė į B. M. butą kartu su A. Š. , padėjo šiam atlikti plėšimą grasindamas ir neleisdamas B. M. kviestis pagalbos. Abu ėjo pas B. M. norėdami įvykdyti plėšimą, siekiant patekti į B. M. butą, reikėjo išlaužti duris. Šiuo atveju bendrininkai siekė vieno rezultato- apiplėšti B. M. , taigi jie turi vienodai atsakyti už sukeltas pasekmes. Nusikalstamų veikų apimtis turi reikšmės tik skiriant jiems bausmę. Plėšimas padarytas įsibraunant į patalpą, pavartojant fizinį smurtą, panaudojant peilį ir kirvį, atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Abu kaltinamieji turi atsakyti pagal BK 180 str. 2 d.

Girdint nukentėjusiajam A. Š. , laikydamas kirvį rankose, pasakė, kad „reikia jį pribaigti“, po to padėjo B. M. galvą ant taburetės. Tokie jo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad grasinimas nužudyti buvo realus, nebuvo įvykdytas tik dėl to, jog R.M. neleido žudyti R. V. . A. Š. turi dar atsakyti ir už grasinimą nužudyti pagal BK 145 str. 1 d.

Nukentėjusysis B. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 353 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nepageidavo, jog pagrobti daiktai jam būtų grąžinti, kadangi tai jam sukeltų papildomus dvasinius išgyvenimus. Kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo ( b.l. 121-127, t. 1), dauguma rūbų yra sutepti, kiti praradę prekinę išvaizdą, radijo imtuvai neturi kai kurių būtinų detalių. Dėl šių priežasčių 353 Lt turtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai, o daiktai, kaip negalintys būti panaudoti, sunaikinami ( CK 6.279 str. 1 d., BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra pagrįstas. B. M. buvo sužalotas, vos nebuvo nužudytas, dėl to patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus. Prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala nėra per didelė, ji priteistina iš kaltinamųjų ( CK 6.250 str.).

Kaltinamieji turi atlyginti Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo B. M. gydymosi išlaidas ( CK 6.263 str.).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikaltimus padarė bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į tai, kad viena po kitos padarytos nusikalstamos veikos yra tyčiniai labai sunkus, sunkus ir apysunkis baigti nusikaltimai. Kaltinamasis R. V. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, tačiau jau keturis kartus teistas, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas blogai ( b.l. 184, 187, t. 2.), nusikaltimai padaryti esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms.

A. Š. yra II grupės invalidas, tačiau pripažintas pakaltinamu, nusikaltimai padaryti esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas abiem kaltinamiesiems skiria ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, kurios yra didesnės už sankcijoje numatytą bausmių vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 180 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 13 ( trylikai) metų;

pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 ( ketveriems) metams;

pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams;

BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį ir nustatyti A. Š. subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 15 ( penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2006 04 05.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 180 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 8 ( aštuoneriems ) metams;

pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir nustatyti R. V. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 ( devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2006 04 05.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš A. Š. ir R. V. solidariai priteisti B. K. 950 Lt laidojimo išlaidų ir 70000 Lt neturtinės žalos.

Iš A. Š. ir R. V. solidariai priteisti B. M. 353 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos.

Iš A. Š. ir R. V. solidariai priteisti Valstybinei ligonių kasai 830 Lt gydymosi išlaidų.

Daiktinius įrodymus – peilį, kirvį, medinį pagalį, betoninę plytą, baltos spalvos striukę, geltonos spalvos rankšluostį, žvakidę, baltą plastmasinį maišą, guminius aulinius batus, mėlynos spalvos plastikinį maišą, paketą Nr. 0021682 su jame esančiais daiktais, dėžes su B. M. daiktais, R. K. rūbus, saugomus Kretingos rajono PK pagal kvitus Nr. 015447,015448, 015468 sunaikinti, ten pat saugomus A. Š. rūbus atiduoti jo motinai Z. B. , R. V. rūbus atiduoti jo motinai I. V. .

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistiesiems R. V. ir A. Š. nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.