Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytine tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens administracinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. A11-33061-(1.1.50-AP2) nubausti R. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 189³ str. 1 d. numatytą pažeidimą 1000 Lt bauda, ir byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas T. V. surašė R. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-34320-(1.1.50-AP2) dėl to, kad 2013 m. gegužės 3 d. apie 16.15 val., apžiūrėjus pastatą, esantį adresu: Švitrigailos g. Vilnius, (unikalus Nr. (duomenys pakeisti)), kurio VĮ Registrų centro duomenimis bendrasavininkas yra R. Ž., buvo nustatyta, kad pastatas nenaudojamas, stogo danga vietomis išardyta, irsta pastato sienų, parapetų, plytų mūras, pastato parapeto dalis nukritusi, todėl pastatas yra galimai avarinės būklės, kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai. Skyriaus specialistams 2013 m. gegužės 30 d. apie 14.00 val. pakartotinai apžiūrėjus pastatą, esantį adresu: Švitrigailos g. , Vilnius, nustatyta, kad pastato bendrasavininkas R. Ž. nevykdė statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 "Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikacinių reikalavimų statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas" 5 skyriaus 30.5 punkto reikalavimų - suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Tokia veika ji padarė ATPK 189³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vedėja S. K. 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. AII-33061-(1.1.50-AP2) R. Ž. pripažino kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 189³ str. 1 d. ir paskyrė administracinę nuobaudą - 1000 Lt baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. A11-33061-(1.1.50-AP2), kuriuo R. Ž. už ATPK 189³ str. 1 d. numatytą pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda, ir byla nutraukta.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotas atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. Al1-33061(1.1.50-AP2), kuriuo R. Ž. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 189³ str. 1 d., nubausta administracine nuobauda - 1000 Lt bauda.

Apelianto teigimu, pastatas, esantis adresu Švitrigailos g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, yra nenaudojamas, pastato stogo danga vietomis išardyta, irsta pastato sienų, parapetų plytų mūras, pastatas yra galimai avarinės būklės, kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai. Pažymi, kad patikrinimų metu nustatyta, jog pastatas neprižiūrimas, nesiimama būtiniausių priemonių statinio techninei būklei pagerinti. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuojama, jog 2013 m. gegužės 2 d. apie 16.08 val. nuo apleisto pastato, esančio adresu Švitrigailos g. , Vilniuje, ant šalimais stovinčių automobilių nukrito siena. Skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarime taip pat pažymima, jog nėra ginčo, kad pastato, esančio adresu Švitrigailos g. , Vilniuje, didžioji dalis yra nenaudojama ir avarinės būklės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis pastatas, esantis adresu Švitrigailos g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, kurio unikalus Nr. 1095-3014-6011,IPlp, yra 1795,94 kv.m. ploto, jo pagrindinė tikslinė paskirtis - gamybos, pramonės. Negyvenamosios patalpos, esančios šiame pastate, nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: UAB „B" (unikalus Nr. (duomenys pakeisti)), UAB "E" (unikalus Nr. ir unikalus Nr. (duomenys pakeisti)), UAB "N" (unikalus Nr. (duomenys pakeisti)), R. Ž. bei O. Ž. (unikalus Nr. 1095-3014-6011:0006). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (reg. Nr. 10/387168), R. Ž. 2002 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso 1/2 dalis negyvenamosios patalpos (dirbtuvės), unikalus Nr. 1095-3014-6011:0006, bendras plotas 201,84 kv.m, kurios yra pastate, Švitrigailos g. , Vilniuje, unikalus Nr. 1095-3014-6011, lPlp, plane pažymėtos 1-8 iki 1-12.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kiekvienam aukščiau minėtam savininkui, taip pat ir R. Ž., priklauso atskiros pastato, esančio adresu Švitrigailos g., Vilniuje, negyvenamosios patalpos. Nors R. Ž. jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias pastate adresu: Švitrigailos g. 40A, Vilniuje, yra suremontavusi, tačiau, kaip minėto pastato bendrasavininkė, ji yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo, išorinių sienų, parapeto, karnizų) techninę būklę.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 p. numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado konstrukcijos, išorinės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 str. 1 d. numatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Kadangi statinio sienos (fasadas), stogas (parapetai, karnizai) yra bendroji statinio konstrukcija, atsižvelgiant į minėtas CK nuostatas, laikytina, kad už jų priežiūrą ir remontą yra vienodai atsakingi visi pastato, esančio adresu Švitrigailos g. , Vilniuje, bendrasavininkai, proporcingai jų turimai turto daliai, todėl jie ir privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti juos, jeigu jų tolimesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. CK 4.83 str. nurodoma, kad bet kuris savininkas turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

Atsiliepimas į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą negautas.

Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 189³ str. 1 d. nustatyta, kad statinių techninės priežiūros taisyklėse numatytų priemonių netaikymas, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Šis administracinės teisės normos pažeidimas yra įtvirtintas blanketinėje dispozicijoje, todėl, siekiant atskleisti jos turinį, privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

Statybos techniniame reglamento Nr. 1.12.07:2004, 5 skyriaus 30.5 punkte nurodyti reikalavimai: suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

2013 m. birželio 27 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-34221-(1.1.50-AP2) (b.l. 7), surašytame R. Ž. atžvilgiu, nurodyta, kad R. Ž. yra pastato, esančio adresu Švitrigailos g. , Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Tas pastatas yra nenaudojamas, danga vietomis išardyta, irsta pastato sienų, parapetų plytų mūras, pastato parapeto dalis nukritusi. Pastatas yra galimai avarinės būklės, kelia pavojų žmonių gyvybei ir aplinkai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. Ž. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 189³ str. 1 d. sudėties.

Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde nurodo, kad R. Ž. yra patalpų, esančių pastate adresu Švitrigailos g. , Vilniuje (unikalus Nr.), bendrasavininkė, todėl yra atsakinga už viso pastato, esančio adresu: Švitrigailos g. Nr.40, Vilniuje, bendrojo naudojimo konstrukcijų (stogo, išorinių sienų, parapeto, karnizų) techninę būklę. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Iš byloje esančios 2002 m. balandžio 19 d. Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog R. Ž. ir O. Ž. įsigijo nekilnojamą turtą, tačiau ne visą pastatą, esantį adresu Švitrigailos g. Nr, Vilniuje, o tik pastato dalį: nuo 1-8 iki 1-12, turinčią 201.84 kv.m bendro ploto, kurio ½ dalis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise bendrojoje jų dviejų dalinėje nuosavybėje. Ši pastato dalis yra atidalinta, jai suteiktas unikalus numeris yra Nr.: (b. l. 14). Įsigyta statinio dalis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 11).

Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

Vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendros nuosavybės teise priklausančio daikto. Teismas konstatuoja, jog, atidalijus bendraturčiui priklausančią dalį, jo dalis atskiriama iš bendro turto, jo atžvilgiu baigiasi bendrosios nuosavybės teisė, atidalintą dalį asmuo turi teisę valdyti, naudoti, disponuoti savo nuožiūra.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatas nuosavybės teise priklauso savininkams: UAB „B“ bendras plotas 375.03 kv.m, UAB „E“ bendras plotas 1121.14 km.m, UAB „Ne“ bendras plotas 32.38 kv.m, R. Ž., O. Ž. priklauso 201.84 kv.m bendrojo ploto (b. l. 56-63). Iš ištirtų bylos įrodymų seka, kad R. Ž. priklauso ne patalpos pastate, kurios kartu su kitiems pastato bendrasavininkiais priklausančiomis patalpomis turėtų bendras statinio sienas (fasadą), stogą (parapetus, karnizus), kas yra laikytina bendrąja statinio konstrukcija, tačiau atidalintas nekilnojamasis daiktas - atskira pastato dalis su atskiromis sienomis, stogu ir besijungianti su ginčo pastatu viena siena. R. Ž. ir O. Ž. priklausanti pastato dalis yra inventorizuota, suskirstyta į atskiras patalpas, kurios turi inventorinius numerius, o pati pastato dalis - jai suteiktą unikalų numerį. Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro mokestinės vertės išrašo (b.l.13), būtent šių patalpų dalis – nuo 1-8 iki 1-12, kurios unikalus Nr. , yra suformuota, padalijus daiktą. Taigi R. Ž. ir O. Ž. asmeninės nuosavybės teise valdo atskirą pastato dalį. Tai patvirtina Nekilnojamo turto kadastro įstatyme 7 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamieji daiktai formuojami, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Tai, kad R. Ž. priklausančios patalpos pastate, esančiame adresu Švitrigailos g. Nr., Vilniuje, yra atskiras nekilnojamas daiktas, kurio techninė būklė nekelia grėsmės aplinkai, patvirtina pirmos instancijos teismo visapusiškai ištirti rašytiniai įrodymai, R. Ž. paaiškinimas.

Kaip matyti iš foto nuotraukų (b.l. 8), pastato dalis, asmeninės nuosavybės teise priklausanti O. Ž. ir R. Ž. yra techniškai tvarkinga, suremontuota, naudojama, nekelianti pavojaus aplinkiniams. Joje veikia autoservisas. R. Ž. tiek skunde apylinkės teismui, tiek skundą nagrinėjant teismo posėdyje, nurodė, kad nuotraukoje esantis servisas priklauso jai ir jos vyrui O. Ž. jungtinės nuosavybės teise, kam priklauso šalia esantis namas, nežino, jie registruoti kaip du atskiri pastatai.

Iš bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų (b. l. 8-9) matyti, kad atskira pastato dalis, priklausanti R. Ž. ir O. Ž. turi atskirą nuo keliančios grėsmę pastato dalies stogo konstrukciją, nes stogas yra skirtingame aukštyje su apleisto pastato stogo dalimi. Fasado ir stogo dangos rekonstrukcijos darbai - atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad O. Ž. ir R. Ž. priklausančios atskiros pastato dalies pamatai su netvarkomo pastato dalies pamatais yra skirtingo aukščio, atlikti visi reikalingi apdailos darbai. Nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šie daiktai turėtų kokias nors bendro naudojimo patalpas ar konstrukcijas.

R. Ž. ir O. Ž. nuosavybės teise priklausančią atskirą pastato dalį, kurios unikalus numeris yra Nr. , su kitu pastatu sieja vienintelė siena, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nėra duomenų, kad būtent šios sienos, jungiančios dvi atskiras pastato dalis, mūras irsta ar ji yra kitaip techniškai netvarkinga ir dėl to kelia pavojų aplinkai. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad R. Ž. neturėjo pareigos prižiūrėti bendrųjų konstrukcijų tos pastato dalies, kuri jai nuosavybės teise nepriklauso. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2013-07-02 nutarimą Nr. A11-33061-(1.1.50-AP2), kuriuo R. Ž. pagal ATPK 189³ str. 1 d. buvo paskirta 1000 Lt bauda, ir bylą nutraukė, kadangi neįrodyta, jog ji neveikimu įvykdė jai inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.