Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisėjas Alfredas Vilbikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-210/2008

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2.2., 1.2.14.5.1., 1.2.14.8., 1.2.18.2., 1.2.29.2., 1.2.14.13.,

2008 m. balandžio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

gynėjams advokatams Erikai Jasiūtei, Leokadijai Riškutei, Alfonsui Daukantui, Adolfui Račkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M., R. G., A. B. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007m. spalio 29d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 302 str. 1d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams, pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams, pagal LR BK 25 str. 3d., 178 str. 2d. laisvės atėmimu (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams, pagal LR BK 25 str. 3d., 178 str. 2d. laisvės atėmimu (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams, pagal LR BK 187 str. 3d. areštu 40 parų, pagal LR BK 178 str. 1d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje – taikyti bausmių apėmimo būdą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kitoms bausmėms taikyti iš dalies sudedant bausmes būdą, pridedant dalį švelnesnės bausmės pagal LR BK 63str. 1, 4 dalis taikant LR BK 65 str. bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą (3) trejiems metams (3) trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal LR BK 24 str. 6d., 178 str. 2d. laivės atėmimu (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams, pagal LR BK 24 str. 6d., 302 str. 1d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams, pagal LR BK 24 str. 4 d., 178 str. 2d. laisvės atėmimu (2) dvejiems metams (3) mėnesiams, pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (6) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje su 2006-03-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoms bausmėms pagal LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalis taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą (3) trejiems metams (6) šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal LR BK 180 str. 2d. laisvės atėmimu (2) dvejiems metams (6) šešiems mėnesiams, pagal LR BK 302 str. 1d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (2) dviems mėnesiams, pagal LR BK 178 str. 1d.laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (5) penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje su 2006-12-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalis taikyti iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą (3) trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal LR BK 178 str. 1d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (2) dviems mėnesiams, pagal LR BK 214 str. 1d laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (4) keturiems mėnesiams, pagal LR BK 302 str. 1d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (2) dviems mėnesiams, pagal LR BK 214 str. 1d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams (6) šešiems mėnesiams, pagal LR BK 182 str. 1d. laisvės atėmimu (1) vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 5 dalimis paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje – taikyti bausmių apėmimo būdą esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kitoms bausmės taikytinas iš dalies sudedant bausmės būdą pridedant dalį švelnesnės bausmės pagal LR BK 63 str. 1, 4 dalis ir subendrinti su 2007-04-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalis, taikytinas iš dalies sudedant bausmes būdas, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą (4) keturiems metams (3) trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. G. kaltinamas nusikaltimais numatytais LR BK 25 str. 3d.,178 str. 2d., 187 str. 3d. (dėl P. S. automobilio vagystės ir sugadinimo), pagal LR BK 180 str. 3d (dėl pašto apiplėšimo), pagal LR BK 25 str. 3d., 178str. 1d. (dėl R. P. turto vagystės), pagal LR BK 25str. 3d., 178 str. 2d., 302 str. 1d. ( redakcija galiojusi iki 2006-02-11, nes ankstesnė redakcija už šią veiką numatė švelnesnę baudžiamąją atsakomybę), 214 str. 1d. (dėl V. M. turto, asmens dokumentų, mokėjimo kortelių vagystės), LR BK 178 str. 1d. ( dėl R. P. vagystės), LR BK 302 str. 1d. ( dėl R. P. asmens dokumento pagrobimo), LR BK 214 str. 1d. (dėl R. P. mokėjimo kortelės neteisėto įgijimo ), LR BK 214 str. 1d. (dėl R. P. mokėjimo kortelės panaudojimo), LR BK 182 str. 1d. (dėl R. P. turto įgijimo apgaule ), LR BK 214 str. 1d. ( dėl R. P. mokėjimo kortelės panaudojimo ), LR BK 182 str. 3d. (dėl R. P. nedidelės vertės turto įgijimo apgaule ) pritaikius LR BK 39¹ str. 1d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir vadovaujantis LR BPK 303 str. 4d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. D. kaltinamas nusikaltimais numatytais LR BK 180 str. 3d. ( dė pašto apiplėšimo ), pagal BK 25 str. 3d., 178 str. 1d. (dėl R. P. turto vagystės ), pagal LR BK 25 str. 3d., 178 str. 2d., 302 str. 1d., 214 str. 1d. (dėl V. M. turto, asmens dokumentų, mokėjimo kortelių vagystės ), LR BK 178 str. 2d. ( dėl G. S. turto vagystės ), LR BK 302 str. 1d. ( dėl G. S. asmens dokumentų grobimo ), LR BK 25 str. 3d., 178 str. 2d. (O. L. garažas ), LR BK 180 str. 2d. ( dėl T. Ū. apiplėšimo ), LR BK 302 str. 1d. ( T.Ū. dokumentų grobimas ), LR BK 178 str. 1d. ( dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto vagystės ), LR BK 178 str. 2d. ( dėl S. F. turto vagystės ), LR BK 178 str. 2d. ( dėl K. V. magnetolos vagystės ) pritaikius LR BK 39¹ str. 1d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir vadovaujantis LR BPK 303 str. 4d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2005-12-13 apie 6.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. G., (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., esančiame R. P. bute, iš sekcijos slapta pagrobė auksinę grandinėlę, auksinę apyrankę, auksinį žiedą, iš R. P. rankinės slapta pagrobė jai priklausančią piniginę ir joje buvusius 180 Lt, R. P. asmens tapatybės kortelę, bei AB banko „Hansabankas“ mokėjimo korteles ir tokiu būdu pagrobė R. P. 750 litų vertės turtą ir mokėjimo instrumentą – AB banko „Hansabankas“ dvi mokėjimo korteles.

Be to, M. M. nuteistas už tai, kad 2005-12-13 6 val. 26 min., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. G., pasinaudodamas pagrobtu mokėjimo instrumentu finansinei operacijai inicijuoti, apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra iš R. P. banko sąskaitos nuėmė 390 Lt, bei po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pateikė R. P. AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę pardavėjai-kasininkei degalinėje „STATOIL“ , įsigijo prekių už 10 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimo, R. P., priklausančio turto už 400 Lt.

Be to R. G. nuteistas už tai, kad dalyvavo organizuotos grupės, kurios tikslas daryti nusikaltimus – svetimo turto vagystes ir plėšimus veikloje nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. ir įvykdė nusikaltimus:

2005 m. lapkričio 10 d., apie 21 val. 30 min. vykdydamas kitų asmenų – bendrininkų, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, – nurodymus, t. y. šiems asmenims parinkus nusikaltimo vykdytojus – R. G. ir D. G., Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) esančio gyv. namo kieme, D. G. saugant, kad neužkluptų pašaliniai asmenys, R. G. sulaužė P. S. priklausančio automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) durelių ir variklio užvedimo spyneles, sulaužė vairo užraktą ir slapta pagrobė automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 litų, priklausantį P. S..

M. D. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 8 d., laikotarpiu tarp 8 val. ir15 val., tikslesnis laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, visrakčiu išlaužę durų spyną įsibrovė (duomenys neskelbtini), priklausantį G. S., iš kur slapta pagrobė G. S. LR piliečio pasą, N. S. asmens tapatybės kortelę ir gimimo liudijimą, G. S. socialinio draudimo pažymėjimą ir santuokos liudijimą, taip pat pagrobė daiktus, ir tokiu būdu pagrobė fizinių asmenų dokumentus bei 1750 litų vertės G. S. turtą.

Be to, M. D. ir A. A. nuteisti už tai, kad 2005m. spalio 21d., apie 1 val., Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), automobilyje VW GOLF, kurio valstybiniai numeriai ir priklausomybė nenustatyta, veikdami bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. Ū., t. y., tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant nukentėjusįjį T. Ū. už pečių, A. A. grasinant metaliniu kirvuku, o tuo metu M. D. lenktiniu peiliuku smogiant nukentėjusiajam T. Ū. į dešinį petį bei suduodant jam vieną smūgį į galvą, taip padarius nukentėjusiajam T. Ū. galvos smegenų sukrėtimą, durtinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, t. y. padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą, T. Ū. priklausantį turtą: odinę piniginę su joje buvusiais 370 litų, dviem angliškom „Barclays“ bevertėmis banko kortelėmis, anglišku beverčiu sveikatos draudimo pažymėjimu, švediška taksofono kortele 12 litų vertės, estiška taksofono kortele 10 litų vertės, latviška taksofono kortele 3 litų vertės bei beverte lietuviška taksofono kortele, trimis bevertėmis vizitinėmis kortelėmis, dirbtinės odos bevertę piniginę su joje buvusiais nukentėjusiojo T. Ū. asmens dokumentais: LR piliečio pasu ir asmens tapatybės kortele, mobiliojo ryšio telefoną Siemens C55 80 litų vertės, dokumentus „Tax Free“ ir „Pay Sliep“, ir tokiu būdu pagrobė T. Ū. asmens dokumentus bei 515 litų vertės turtą.

Be to, A. A. ir R. G. nuteisti už tai, kad 2006 m. sausio 3 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, taip pat kartu su M. D. iš automobilio Volvo S 80, v/n. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB (duomenys neskelbtini) , stovėjusio Šiaulių m., prie (duomenys neskelbtini). namo, išėmė bei pagrobė automobilio priekinių posūkių žibintus, kurių vertė 481, 72 litų.

A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D., būdamas nusikaltimo organizatorius, pagrobė svetimą turtą, t. y. 2006 m. kovo 12 d., apie 16 val. 30 min., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) A. B. nurodė M. D. iš stovinčio automobilio „VW Golf“ pagrobti magnetolą. Po to A. B., automobilyje „Renault“ , v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiame L. B., laukiant kol M. D. įvykdys duotus nurodymus, M. D. visrakčiu išlaužė prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., stovėjusio automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio K. V., durelių spynelę bei tokiu būdu įsibrovęs į automobilį, slapta iš automobilio pagrobė magnetolą „HMB Audio car“, kurios vertė 430 litų, ir šią magnetolą iš karto po nusikaltimo padarymo perdavė A. B..

A. B. nuteistas už tai, kad būdamas organizuotos grupės daryti turto vagystes ir plėšimus nariu ir dalyvaudamas jos veikloje, 2005 m. lapkričio mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu asmenims, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, subūrus organizuotą grupę, kurios tikslas buvo daryti nusikaltimus – svetimo turto vagystes, plėšimus, jis kartu su D. G., M. D., R. G., ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, buvo šios organizuotos grupės nariu bei dalyvavo jos veikloje darant nusikalstamas veikas:

2005 m. gruodžio 22 d., apie 8–9 val., D. G. ir M. D., vykdydami organizatorių duotus nurodymus, atsirakinę A. B. duotais raktais duris, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš kur slapta pagrobė asmens dokumentus – V. M. LR piliečio pasą, D. M. LR piliečio pasą, V. M. ir D. M. socialinio draudimo pažymėjimus, pagrobė ir taip neteisėtai įgijo mokėjimo instrumentą – AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę, išduotą D. M. bei AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę, išduotą V. M., taip pat pagrobė V. M. priklausantį turtą: du vyriškus auksinius žiedus, moterišką auksinę grandinėlę su pakabuku, moterišką auksinę grandinėlę rankai, 5 butelius šampano „Alita“ 5 butelius 0,7 1 talpos brendžio, 7 butelius 0,7 1 talpos degtinės, parduotuvės „Praba“ dovanų čekį, dujinį pistoletą „Jaguar“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C-100“ su SIM kortele ir įkrautuvu, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ su pakrovėju, televizorių „Tauras“, kompiuterio procesorių „AMD Athlon 64“ , kompiuterio monitorių „LG“ su klaviatūra ir pele bei 6 garso kolonėles „Creative“ , kurių bendra vertė 5000 litų, 15 kompaktinių diskų su garso įrašais, vyrišką rankinį laikrodį „Rothman“ su odine apyranke, dvi senovines sidabrines monetas, dvi senovines auksines 10 rublių nominalo monetas, žaidimų kompiuterį „Sega“, vertės neturintį televizoriaus „Samsung“ pultelį bei pinigus – 940 litų. Tokiu būdu jis, veikdamas organizuotoje grupėje kaip padėjėjas, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą D. G., ir M. D. pagrobė V. M. turtą, kurio bendra vertė 12972 litai.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D. kaip organizatorius, įsibraunant į patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2006 m. vasario 20 d. apie 15 val. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo – nurodė M. D. nusikaltimo vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., priklausantį S. F., davė raktus, įgytus tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nurodė M. D. į butą įsibrauti atsirakinus duris duotais raktais bei nurodė M. D. bute ieškoti spintelės ir iš jos pagrobti pinigus. Po to M. D., vykdydamas A. B. nurodymus, 2006 m. vasario 20 d., apie 16 val. A. B. duotais raktais atsirakino S. F. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir tokiu būdu įsibrovęs į butą slapta pagrobė moterišką auksinį žiedą, vyrišką auksinį žiedą, moterišką auksinį žiedą su akute, moterišką auksinę grandinėlę, moterišką auksinę apyrankę, auksinius auskarus, sidabrinius auskarus, aukso laužą, balto metalo auskarus, bei pagrobtą turtą iš karto po nusikaltimo perdavė A. B.. Tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D. kaip organizatorius, slapta pagrobė S. F. turtą, kurio bendra vertė 1315 litų.

Be to, nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio mėn.–2005 m. gruodžio mėn. laikotarpiu asmenims, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, subūrus organizuotą grupę, kurios tikslas buvo daryti nusikaltimus – svetimo turto vagystes, plėšimus, M. D. kartu su D. G., R. G. ir su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, buvo šios organizuotos grupės nariu bei dalyvavo jos veikloje darant nusikalstamas veikas, o būtent:

2005 m. lapkričio l–2 d., diena tiksliai nenustatyta, apie 22 val., Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) prie baro (duomenys neskelbtini) turint tikslą įvykdyti svetimo turto vagystę, asmenys, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, veikdami bendrai su organizuotos grupės nariais, parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo, t. y. parinko nusikalstamos veikos vykdytojus – organizuotos grupės narius M. D., R. G. ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, nurodė jiems nusikalstamos veikos padarymo vietą – (duomenys neskelbtini) esantį garažą, priklausantį O. L. bei nurodė nusikalstamos veikos padarymo būdą. Po to 2005 m. lapkričio 2–3 d., diena tiksliai nenustatyta, apie 22 val., asmenų, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu D. A., nuvežė nusikaltimo vykdytojus M. D., R. G. į nusikaltimo vietą davė jiems nusikaltimo įrankius – metalui kirpti žirkles ir automobilio pakeltuvą ir laukė, kol nusikaltimo vykdytojai įvykdys vagystę, ir tuo metu, vykdydami asmenų, kurio atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, nurodymus, M. D. ir R. G. metalo žirklėmis nukirpo garažo, esančio )duomenys neskelbtini), priklausančio O. L., durų spyną bei automobilio pakeltuvu atplėšė duris, o po to asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, atvažiavus automobiliu, kurio markė ir priklausomybė nenustatyta, M. D. ir R. G. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, įsibrovė į nurodytą garažą, iš kur slapta pagrobė keturis katerių variklius, kurių bendra vertė 3000 litų, dujinę viryklę, kurios vertė 50 litų, du įrankių komplektus, kurių bendra vertė 400 litų. Tokiu būdu M. D., R. G., veikdami organizuotoje grupėje kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, pagrobė O. L. turtą, kurios bendra vertė 3450 litų.

Apeliantas M. M. savo apeliaciniu skundu skundžia Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir teigia, kad dėl LR BK 178 str. 2 d. negalima pripažinti jo kaltu, nes į nukentėjusiosios butą nebuvo įsilaužta, tai patvirtina kitų nuteistųjų parodymai, o prieš jį liudija tik vienas asmuo, kuris teistas aštuonis kartus. Iš skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas mano, jog jo kaltė patvirtinama tik nepatikimais įrodymais.

Dėl kaltės pagal LR BK 182 str. 1d., apelianto manymu, visai nėra jokių įrodymų, nes D. G. paliudijo, kad pinigų jis negavo, taigi svetimo turto neįgijo, teigia, kad manęs, jog kortelė priklauso D. G..

Dėl LR BK 214 str. 1d. taip pat, apelianto teigimu, nėra nei vieno pagrįsto įrodymo, nes bankomato kortelę jis tik matė, net nelaikė rankose, galvojo kad tai D. G. kortelė, dėl LR BK 302 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas yra kitas asmuo su fotonuotraukoje D. G., paimtoje iš „Hansabankas“ bankomato, bet tai tikrai ne jis, tai parodo, kad jis nekaltas ir kad nebuvo nei vieno pagrįsto įkalčio ar įrodymo nuteisti jį už jam inkriminuojamus nusikaltimus ir prašo jo skundą tenkinti ir jį išteisinti.

Apeliantas R. G. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo nusprendžiu, nes, jo manymu, byloje neapklausti asmenys D. M. ir J. J., kurie patvirtintų jo nekaltumą, kad byloje nėra jo kaltės įrodymų ir kad šių nusikaltimų jis nedarė, o buvo apšmeižtas D. G. ir M. D., kadangi byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų apeliantas prašo atsižvelgti į jo motyvus ir peržiūrėti bylą.

Apeliantai A. B. ir A. A. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nepagrįstai jie buvo pripažinti kaltais ir nuteisti.

A. B. savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad, jo požiūriu, nuosprendyje neturėtų būti analizuojami ir kvalifikuojami asmenų veiksmai, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskirus tyrimus, kadangi jų atžvilgiu bylos neištirtos ir bet kokie jų veiksmai šiame nuosprendyje negali būti aptariami.

Dėl V. M. turto ir dokumentų pagrobimo apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai jo kaltės įrodymu pripažino duomenimis bylos, kuri išskirta į atskirą tyrimą. Teigia, jog jokių objektyvių duomenų kitų duomenų apie tai, kad jis realiai būtų prisidėjęs prie šios vagystės nėra, išskyrus M. D. ir D. G. parodymus, jokie daiktai pas jį nerasti, M. D. parodymai yra vienintelis įrodymas byloje, kurio pagrindu jis nuteistas, remtis vien kito įtariamojo parodymais, nepatvirtinus jų kitais įrodymais negalima. Kadangi nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir aplinkybių, remiantis šiais motyvais, apeliantas prašo panaikinti 2007 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir išteisinti jį, neįrodžius kaltės.

Apeliantas toliau savo apeliaciniame analizuoja ir vertina įrodymus, teigdamas, kad M. D. ir D. G., darydami nusikaltimą, veikė vieni, ir tai patvirtina nusikaltimo darymo aplinkybės. Nurodo, kad ir pats teismas prieštaringai vertina jo dalyvavimo nusikaltime veiksmus, teigdamas, jog jis buvo bendrininkų grupės nariu, nors nedalyvavo organizuotoje grupėje, todėl mano, kad teismas neturėjo pagrindo tikėti ir negalėjo remtis apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų asmenų – M. D. ir D. G. parodymais.

Dėl S. F. turto vagystės apeliantas savo skundą argumentuoja tais pačias argumentais, kad jo kaltės, apart M. D. parodymus, niekas nepatvirtina. Mano, kad M. D. galėjo įvardinti bet kurį asmenį ir tokiu būdu tas asmuo būtų nuteistas. Teigia, kad teismas nepagrįstai savo motyvuose nurodo, jog M. D. parodymais atskleisti faktai siejasi su tikrosiomis nusikaltimo faktinėmis aplinkybėmis, todėl jais galima tikėti. Mano, kad šie faktai ir įrodymai patvirtina tik paties M. D. kaltę, bet jokiu būdu ne jo, nes su juo niekaip nesiejami, todėl ir dėl šio kaltinimo prašo išteisinti.

Dėl K. V. turto vagystės apeliantas taip pat nurodo, kad jo kaltė grindžiama išimtinai M. D. parodymais. Kiti įrodymai jo kaltės ir M. D. parodymų nepatvirtina. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugelį nusikaltimų M. D. yra padaręs tik dviese su D. G., todėl daro išvadą, kad jis taip norėjo elgtis pats, be niekieno įtakos, o kalbėdamas apie kai kuriuos iš jų, kaip jo organizuotus, M. D. nori palengvinti sau padėtį, įsiteikti. Apeliantas mano, jog teismas be pakankamo pagrindo suabejojo jo parodymais ir kaltės nepripažinimu, neteisingai vertindamas bylos aplinkybes.

Apeliantas A. A. savo apeliaciniame skunde dėl jo nuteisimo už T. Ū. apiplėšimą teigia, kad jo kaltę teismas grindžia tik M. D. parodymais.

Nurodo, jog kitų duomenų apie tai, kad šį nusikaltimą jie padarė kartu, kurie patikimai patvirtintų jo kaltę nėra. Mano, kad remtis T. Ū. parodymais negalima, nes jis nebuvo apklaustas teisme, o M. D. apkalbinėja jį. Apeliantas nurodo, kad M. D. parodymus apie jo dalyvavimą nusikaltime turėjo patvirtinti ir kiti įrodymai, tačiau tokių nebuvo. Teismo nurodyti įrodymai – akistatos protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kiti duomenys jo kaltės neįrodo.

Nukentėjusysis nenurodė jo kaip asmens, padariusio nusikaltimą, o teismas, anot apelianto, nepagrįstai analizuoja šiuos ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, gretina juos su liudytojų parodymais, nors tai daryti įstatymas draudžia, nes nukentėjusysis niekada nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio reikalavimus, nes tiesiogiai neištyręs įrodymo juo pasirėmė, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, anot apelianto, draudžia baudžiamojo proceso kodekso 242 straipsnio 1 dalis.

Apeliantas mano, kad teismas, pateikdamas įrodymų analizę, padarė nepagrįstas išvadas ir dėl veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes iš tiesų nebuvo išsiaiškinta, kada ir kokiomis aplinkybėmis ir kuriuo momentu buvo panaudotas peilis, ar jis susijęs su turto užvaldymu, o šių aplinkybių ištyrimas susijęs su veikos kvalifikacija pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Taip pat apeliantas mano, kad jo kaltės nepatvirtina ir tas faktas, kad jis negalėjo pateikti savo alibi, nes nuo nusikaltimo praėjus daug laiko jis paprasčiausiai negalėjo prisiminti, kur tuo metu buvo. Teigia, kad teismas be pagrindo įrodinėjimo naštą perkėlė jam, todėl nurodo, kad teismo išvados dėl jo kaltės neteisingos, nepagrįstos, todėl jis turi būti išteisintas.

Dėl kaltės iš automobilio Volvo S 80 apeliantas savo kaltę neigia, nurodo, kad jokio nusikaltimo nedarė, ką patvirtina ir jo bendrakaltinamasis R. G.. Teigia, kad jo kaltę teismas taip grindžia tik M. D. parodymais, kurių nepatvirtina nei akistatų protokolai, nei parodymų patikrinimo vietoje protokolai, nei kiti duomenys.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas, vertindamas ir analizuodamas įrodymus, aptardamas kaltininkų veiksmus, jo kaip nusikaltimo bendrininko net nemini, neįvardija, kokius gi nusikalstamus veiksmus atliko jis, kalba tik apie M. D. ir R. G., taigi jam neaišku, koks gi ryšys su šia nusikalsta veika sieja jį ir kitus asmenis.

Be to, mano, kad teismas neteisingai pripažinęs jį kaltu, neteisingai paskyrė jam ir bausmę, kadangi, kai buvo padarytos nusikalstamos veikos, jis dar buvo neteistas, todėl privalėjo remtis skirdamas bausmę BK 55 straipsniu ir skirti bausmę be laisvės atėmimo.

Remiantis šiais motyvais, apeliantai A. B. ir A. A. prašo panaikinti 2007 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį ir išteisinti juos, neįrodžius kaltės.

Nuteistieji ir nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras pašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų apeliaciniai skundai netenkinami.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apeliantai M. M., R. G., A. B., A. A. nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu iš esmės ir savo apeliaciniuose skunduose ginčija kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų veikų juridinės kvalifikacijos. T. y. apeliantai prašo bylą peržiūrėti ir faktų, ir teisės aspektais. Pagrindiniu reikalavimu apeliantai nurodo, jog jie norėtų, kad apeliacinės instancijos teismas juos išteisintų, neįrodžius jų kaltės.

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentų ir motyvų.

R. P. turto, dokumentų, mokėjimo instrumentų pagrobimas ir mokėjimo instrumentų panaudojimas bei turto užvaldymas apgaule.

Bylos aplinkybės liudija, kad M. M., taip pat ir D. G. nusikalstamos veikos užvaldant R. P. turtą, dokumentus, neteisėtai įgyjant, laikant mokėjimo instrumentus (mokėjimo korteles) ir neteisėtai jas panaudojant, sukčiaujant kvalifikuotos teisingai, nes priešingai, nei teigia apeliantas savo apeliaciniame skunde, nuteistųjų veikos įrodytos byloje ištirtais duomenimis, kuriuos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino kaip kaltės įrodymus. Kad nukentėjusiosios turtas ir dokumentai pagrobti apeliantui būnant bute kartu su D. G., kaip bendrininku, nuosekliai viso bylos tyrimo metu parodo bendrininkas D. G.. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. parodymus dėl nusikaltimų faktinių aplinkybių priėmė kaip teisingus ir jais rėmėsi apkaltinamajame nuosprendyje, nes nebuvo pagrindo manyti, kad jo parodymai išgalvoti, kad jais jis apkalba ir siekia pakenkti M. M.. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų be parodymų turinio, kur D. G. įvardija daug ir svarbių kaltei pagrįsti aplinkybių ir faktų, juos įvertinus loginiu požiūriu, akivaizdu, kad jo parodymai logiškai siejasi su kitais bylos duomenimis, atskleistais faktais ir aplinkybėmis ir jas patvirtina bei logiškai papildo. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ir faktus ne tik atskleidė, bet juos aprašė apkaltinamajame teismo nuosprendyje ir teisingai juos įvertino, todėl kolegija jų nekartoja ir su tokiu vertinimu sutinka. Taigi nepagrįstai apeliantas teigia, kad jo kaltę teismas grindė vien D. G. parodymais.

Kartu kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų D. G. ir M. M. nusikalstama veika dėl aptariamo kaltinimo teisingai kvalifikuota kaip svetimo turto ir dokumentų grobimas, neteisėtas mokėjimo instrumento įgijimas ir laikymas, o jo panaudojimas – neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas ir svetimo turto įgijimas apgaule. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. M., duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, tačiau objektyvi tiesa atsispindi D. G. parodymuose. Apelianto teiginys, kad D. G. yra nepatikimas liudytojas, kad jis teistas, taigi jo parodymais teismas privalėjo vadovautis rezervuotai arba nesiremti, niekuo nepagrįstas. Tas faktas, kad D. G. anksčiau teistas, jo parodymų nemenkina, nes ir kaltinimas, ir nuosprendis remti ne vien šiais parodymais, bet ir kitais duomenimis, kuriuos apylinkės teismas pakankamai ir išsamiai atskleidė nuosprendyje: tai nukentėjusiosios R. P., liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais įrodymais. Šie įrodymai, vertinant juos visame nuteistiesiems D. G. ir M. M. pareikštų kaltinimų kontekste, atitinka ir nuteistojo D. G. parodymus apie faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, bei atitinka R. P. parodymus. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis M. M., gindamasis nuo jam pareikštų kaltinimų, pasirinko lengviausią kelią – viską neigti, nepaaiškindamas reikšmingų ir svarbių aplinkybių, kurios leistų suabejoti kaltinimo įrodymais. Ši aplinkybė leidžia teismui abejoti nuteistojo M. M. parodymu teisingumu ir patikimumu, o D. G. parodymai logiškai siejasi su faktinėmis aplinkybėmis ir jas ne tik patvirtina, bet ir logiškai papildo.

Taigi nuteistojo M. M. veika ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. teisingai ir pagrįstai.

Dėl nuteistojo R. G. skundo argumentų, susijusių su kaltinimo dalimi G. S. turto ir dokumentų vagyste.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų M. D. ir R. G. nusikalstama veika, užvaldant svetimą turtą, teisingai kvalifikuota kaip vagystė, nes įrodyta, kad nukentėjusiojo turtas ir dokumentai pagrobti įsibraunant į butą, ir jis padarytas abiejų nuteistųjų kartu, kaip bendrininkų. Išsamiai analizuojant nuteistojo M. D. parodymų turinį apie aptariamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, akivaizdu, kad jas išgalvoti taip, kaip jos pateiktos, logiškai, išsamiai ir išbaigtai nebūtų įmanoma, jei tai nebūtų tiesa. Todėl jos teismui abejonių nekelia. Be to, jos vertintinos ir bendrame bylos duomenų kontekste, sugretinant su kitais duomenimis, kurie logiškai siejasi su teismo nustatytais faktais apie apelianto dalyvavimą nusikaltime. Bylos aplinkybės liudija, kad R. G., duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas save atriboti nuo įvykio, tačiau visa objektyvi tiesa atsispindi M. D. parodymuose, ir įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga: nukentėjusiojo G. S., liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas visas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes atskleidė visiškai ir objektyviai, pagrįsdamas savo išvadas objektyviu bylos duomenų viseto ištyrimu ir teisiniu įvertinimu. Kolegija, įvertinusi nuteistojo R. G. parodymų turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad jis, mėgindamas užsitikrinti sau alibi ir teigdamas, kad tuo (nusikaltimo darymo) metu nebuvo Lietuvoje, nebuvo visiškai tikras, nepateikė patikimų duomenų apie tai, kad tikrai aptariamu metu, t. y. 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir apskritai minimu kaltinimuose laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos. Jo paties teiginys, kad „greičiausiai buvo išvykęs“ yra ir nekonkretus, ir nepatvirtintas bylos duomenimis, be to, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad M. D. siekė pakenkti jam nepagrįstai apkaltindamas. Taigi nuteistojo R. G. veika ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. teisingai ir pagrįstai.

Dėl skundo argumentų, susijusių su kaltinimu O. L. turto vagyste.

Teisėjų kolegija bylos duomenų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistųjų M. D. ir R. G. nusikalstama veika užvaldant svetimą, O. L. priklausantį turtą teisingai kvalifikuota kaip vagystė, nes įrodyta, kad nukentėjusiosios turtas pagrobtas iš garažo, veikiant bendrai su organizuotos grupės nariais, kurių bylos išskirtos į atskirus tyrimus.

Apie tai liudija visuma bylos duomenų. Jais remiantis pagrįstai nustatyta, kad M. D. ir R. G. buvo organizuotos grupės nariai – vykdytojai, kurie įsibrovė į garažą ir užvaldė svetimą turtą, t. y. O. L. priklausantį turtą. Apie šią nusikalstamą veiką išsamiai ir patikimai liudija M. D., kurio parodymais teismas rėmėsi pagrįstai, nes byloje nenustatytos jokios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima abejoti tokiais parodymais. Nėra duomenų, kad kaltinamieji iki įvykio, po jo ar vėliau, bylą nagrinėjant teisme, pykosi, kad M. D. turėjo tikslą ir siekė apkalbėti bendrininką. Byloje esančios aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, įrodo priešingai, kad R. G., duodamas parodymus apie šio jam inkriminuojamo nusikaltimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, nes aplinkybes aiškino miglotai ir painiai, pateikdamas daug dviprasmybių ir sukeldamas pagrįstų abejonių, kad sako tiesą. Savo argumentų, kad tuo laikotarpiu nebuvo Lietuvoje, nepagrindė ir tokios aplinkybės teisme nubuvo nustatytos. Teismas, vertindamas bylos įrodymus, pasirinko teisingą požiūrį į visumą duomenų ir teisingai nustatė, kad M. D. parodymuose atsispindi objektyvi tiesa, kad juos iš dalies pagrindžia kita baudžiamosios bylos medžiaga: nukentėjusiosios O. L. parodymai, O. L. protokolas-pareiškimas, M. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kiti duomenys. Šių teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. G. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 178 str. 2 d..

Dėl skundo argumentų nuteisimo dalyje pagrobiant P. S. automobilį.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo kaltė buvo grindžiama ir įrodinėjama vien kito kaltinamojo – D. G. – parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. G. ir R. G. nusikalstama veika pasikėsinant užvaldyti svetimą turtą – P. S. automobilį – įrodyta ir kitais įrodymais: tai įvykio vietos apžiūros protokolu, D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir pirmosios instancijos teismo kvalifikuota kaip vagystė. Bylos medžiaga įrodyta, kad automobilį pasikėsinta pagrobti iš namo kiemo, veikiant bendrai su organizuotos grupės nariais. Šioje nusikalstamoje veikoje nusikaltimo vykdytojais buvo organizuotos grupės nariai D. G. ir R. G.. Išsamias aplinkybes ir dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje ir turto grobimo aplinkybių nurodė D. G., nurodydamas duomenis, kurie išsamiai atskleidžia įvykio eigą. Jie veikė su asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą, veikė kaip organizuota grupė ir vykdytojams įsibrovus į automobilį užvedė P. S. automobilį, kurį pasikėsino pagrobti, tačiau netoli įvykio vietos automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į medį, dėl ko negalėjo toliau važiuoti, ir automobilį metę pabėgo. Taigi nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Byloje esančios aplinkybės patvirtina šias nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistojo D. G. parodymus. Nors kiti duomenys tiesiogiai nenurodo, kad nusikaltime dalyvavo R. G., tačiau apylinkės teismas, nenustatęs duomenų, kad D. G. siekė apkalbėti bendrininką, pagrįstai vadovavosi šiais D.G. parodymais. R. G., duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykio, ir taip apsiginti nuo jam pareikštų kaltinimų. Vertinant D. G. parodymus ir juos sugretinus su kitais baudžiamosios bylos duomenimis: nukentėjusiojo P. S. ir liudytojo A. D. parodymais, P. S. protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, daikto- prasuktuvo apžiūros protokolu, pagrįstai galima teigti, kad D. G. sako tiesą. Todėl nuteistųjų D. G. ir R. G. veika ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme, buvo įrodyta. Nuteistųjų veiką kvalifikuodamas kaip baigtą nusikaltimą, teismas teisingai taikė įstatymą, nes nusikaltimas iš principo buvo baigtas, kadangi faktiškai kaltininkai užvaldė automobilį, juo važiavo ir turėjo realią galimybę, atsižvelgiant į pagrobto turto specifiką, juo pasinaudoti, jį paslėpti ar panašiai. Ir nors įvykio vietoje, užvažiavus ant šaligatvio ir atsitrenkus į medį, turtas buvo sugadintas bei paliktas, negalint toliau juo judėti, nusikaltimas šiuo atveju laikomas baigtu, nepriklausomai nuo to, kad jis buvo ir paliktas.

Todėl kaltininkų veika dėl šio įvykio kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., ir 178 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.

Dėl A. A. skundo argumentų ir motyvų

Apeliantas A. A., neigdamas savo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, ir apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai nurodo, jog nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Iš tiesų vertinant visumoje byloje surinktus duomenis apie T. Ū. turto pagrobimo plėšimo būdu faktines aplinkybes, teismas ėmėsi visų leistinų priemonių nusikaltimui atskleisti ir esamus įrodymus ištyrė išsamiai ir visapusiškai. Kaltininkų kaltę pagrindė tiesioginiais įrodymais, kurie patvirtina abiejų kaltininkų kaltę. Ir M. D., ir nukentėjusysis, pasakodami apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė tuo pačius faktus, todėl pagrįstai galima teigti, jog šie du įrodymų šaltiniai papildė vienas kitą. Nors nukentėjusysis teisme nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių, tačiau jo parodymai buvo ištirti ir patikrinti kitais bylos duomenimis, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas nuosprendį parėmė įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisme. Todėl kolegija atmeta apelianto teiginį, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. ir 242 str. reikalavimus. Be šių duomenų kaltininko kaltė pagrįsta ir kitais bylos duomenimis, kurie svarbūs tuo, kad pagrindžia ir patvirtina jau minėtus įrodymų šaltinius: tai liudytojų J. Z., T. K. parodymai bei kiti duomenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, vertindamas kitus bylos įrodymus bei priimdamas kito kaltininko – M. D. – parodymus. Veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.2 dalį kvalifikuota teisingai, nes nusikaltimo daryme buvo panaudotas ir kirvelis, ir peilis. Šie įrankiai yra pritaikyti kūnui sužaloti, jie buvo naudoti tam, kad palengvinti nusikaltimą, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė jam. Iš tiesų, teismas, sudarydamas sąlygą nuteistajam gintis, suteikė jam galimybę paneigiant kaltinimus pateikti savo alibi, kur jis nusikaltimo metu buvo. Tačiau tokių duomenų apeliantas nepateikė, taigi negalėjo paneigti kaltinimo įrodymus. Kolegija primena, kad kaltė dėl aptariamo kaltinimo buvo įrodinėjama tiesioginiais įrodymais, liudijančiais įvykio aplinkybių, nurodytų kaltinime buvimą, bet ne apelianto nurodoma aplinkybe apie jo negalėjimą pateikti savo alibi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis M. D. ir A. A. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. T. Ū., laikė jį, grasino kirveliu, dūrė peiliu į dešinį patį, o A. A. pagrobė nukentėjusiojo turtą, t. y. abu nuteistieji su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, veikdami bendrai, pilnai realizavo LR BK 180 straipsnio 2 dalyje aprašytą plėšimo sudėtį. Be to, tuo pat metu buvo pagrobti ir nukentėjusiojo dokumentai, taigi M. D. ir A. A. realizavo ir nusikaltimo, numatyto LR BK 302 str. 1 d. objektyviuosius požymius, todėl jie pagrįstai pripažinti dokumentų grobimo vykdytojais.

UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio posūkio Žibintų vagystės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų M. D. ir R. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip vagystė, nes įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) automobilio žibintų vagystė įvykdyta, veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistieji veikė bendrai, suprato vienas kito veiksmus ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini) automobilio žibintus, t. y. užvaldė svetimą turtą, tuo padarydami žalą. Byloje esančios aplinkybės įrodo, kad R. G., duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykio, tačiau objektyvi tiesa atsispindi M. D. parodymuose ir įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga: liudytojo G. M. parodymais, akistatos protokolais ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi nuteistojo R. G. veika ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. teisingai ir pagrįstai.

V. M. turto vagystė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų D. G., M. D. ir A. B. nusikalstama veika, užvaldant svetimą turtą, teisingai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į patalpas, nes įrodyta, kad nukentėjusiojo turtas pagrobtas įsilaužiant į butą, t. y. V. M. turtas, jo ir žmonos dokumentai bei mokėjimo instrumentas. Asmenys, kurių atžvilgiu bylos išskirtos į atskiras, veikdami bendrai su organizuotos grupės nariais, parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo, t. y. parinko nusikalstamos veikos vykdytojus, organizuotos grupės narius M. D., D. G., padedant organizuotos grupės nariui A. B., nurodė nusikalstamos veikos padarymo būdą – turto vagystę įvykdyti raktais atrakinus buto duris, A. B. davus V. M. buto raktus bei davus patarimus, kur ir kokio turto bute ieškoti bei tokiu būdu – teikiant priemones ir duodant patarimus A. B. padėjus padaryti nusikalstamą veiką ir ją įvykdė. A. B., duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykio, tačiau objektyvi tiesa atsispindi D. G., M. D. parodymuose ir įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga: nukentėjusiojo V. M. ir liudytojo A. M. parodymuose, V. M. protokolu pareiškimu, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Bylos aplinkybės liudija, kad nuteistojo A. B. veika ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.

S. F. turto vagystė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų M. D. ir A. B. nusikalstama veika užvaldant svetimą turtą teisingai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į patalpas, nes baudžiamosios bylos medžiaga įrodyta, kad nukentėjusiosios turtas pagrobtas įsibraunant į butą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji veikė bendrai, suprato vienas kito veiksmus, ir įsibrovus į butą užvaldė svetimą turtą, t. y. S. F. turtą. Šioje nusikalstamoje veikoje nusikaltimo vykdytojas buvo M. D., o organizatorius A. B.. Byloje esančios aplinkybės įrodo, kad A. B., duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykio, tačiau objektyvi tiesa atsispindi M. D. parodymuose ir įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga: nukentėjusiosios S. F., liudytojo T. B. parodymais, S. F. protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi nuteistojo A. B. veika ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.

Magnetolos vagystė iš K. V. automobilio.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistųjų M. D. ir A. B. nusikalstama veika, užvaldant svetimą turtą, teisingai kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į saugyklą, nes baudžiamosios bylos medžiaga įrodyta, kad nukentėjusiojo turtas pagrobtas įsibraunant į automobilį. Bylos aplinkybės liudija, kad šios nusikalstamos veikos vykdytojas buvo M. D., o organizatorius – A. B.. Byloje esančios aplinkybės įrodo, kad A. B., duodamas parodymus apie šio jam pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nebuvo nuoširdus ir vengė teismui sakyti tiesą, siekdamas atriboti save nuo įvykio, tačiau objektyvi tiesa atsispindi M. D. parodymuose ir įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga: nukentėjusiojo K. V. parodymais, K. V. protokolu-pareiškimu ir kita teismo posėdžio metu ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Remiantis šiomis aplinkybėmis, nuteistojo A. B. veika ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d., 178 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.

Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas iškėlė versiją, kad nusikaltimų, kurių jis kaltinamas, metu jis buvo išvykęs į Švediją, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, 2005-06-22 R. G. bandė išskristi š Londoną, tačiau tai jam nepavyko, nes buvo sulaikytas dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. 2005-09-10 Vilniaus mieste R. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tai matyti iš policijos pateiktos pažymos. Baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių m. 2-asis policijos komisariatas, 2005-06-23 R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, iš jo buvo išimtas vienintelis tuo metu jo turimas asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą asmens tapatybės kortelę R. G. atsiėmė tik 2005-11-11. Taigi be asmens dokumento R. G. niekur išvykti negalėjo. Be to, liudytoja O. G. parodė, kad 2005 m. lapkričio mėnesio pradžioje R. G. gyveno kartu su ja Šiauliuose, o gruodžio mėnesio pradžioje R. G. buvo išskridęs į Airiją, tačiau iš ten grįžo to paties mėnesio gale, prieš Šv. Kalėdas. Taigi šie duomenys paneigia R. G. iškeltą versiją ir patvirtina tą aplinkybę, kad 2005 m. rugsėjo 8 d., lapkričio 1–2 d., lapkričio 10 d. bei 2006 m. sausio 3 d. R. G. buvo Lietuvoje, o kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. G. dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme.

Dėl bausmės nuteistiesiems.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems A. A., R. G., A. B., M. M. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistųjų asmenybes, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai prisipažino tą aplinkybę, kad nuteistieji nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, išskyrus nusikaltimus, kur organizuota grupė yra kvalifikuojantis požymis.

Vertinant R. G. asmenybę – teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas gyvenamojoje vietoje neigiamai, nedirba; A. B. asmenybę – teistas 4 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas gyvenamojoje vietoje patenkinamai, nedirba; A. A. asmenybę – teisiamas 3 kartą, nusikaltimų padarymo metu neteistas, charakterizuojamas gyvenamojoje vietoje patenkinamai, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, mokosi vidurinėje mokykloje; M. M. asmenybę – teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas gyvenamojoje vietoje neigiamai, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, darytina išvada, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių R. G., A. B., A. A. ir M. M. atžvilgiu, o kaip ankstesnio jų gyvenimo, elgesio, poelgių išraiškos forma. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistieji nelinkę persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti tik paskyrus jiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. G., A. B. ir M. M. nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiems žala neatlyginta, nėra atsakomybę lengvinančių ir yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis numato, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl atsižvelgiant į jų veiksmus nusikaltimų padaryme, ir individualizuojant bausmes, jiems skirtinas laisvės atėmimas žemesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas, tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmes. A. A. nusikaltimai priskiriami sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiems žala neatlyginta, nėra atsakomybę lengvinančių ir yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į jo veiksmus nusikaltimo padaryme, ir individualizuojant bausmę, jam skirtinas laisvės atėmimas, žemesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis, nes bausmės tikslas gali būti pasiektas, tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į nuteistųjų ankstesnius teistumus, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pastebėtina, kad jų asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmės jiems skirtos pagrįstai.

Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliaciniai skundai netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. G., A. B., A. A. ir M. M. skundų netenkinti.