Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi UAB „VKK Investicija“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB „Stinkoma“. Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „VKK Investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2014 m. balandžio 23 d., 2014 m. gruodžio 4 d., 2015 m. rugpjūčio 21 d., 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. sausio 5 d. nutartimis šis sąrašas patikslintas; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtintas RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo planas laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d.

Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi RUAB „VKK Investicija“ ir jo restruktūrizavimo administratorius UAB „Stinkoma“ įpareigoti pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus ir (arba) duomenis, t. y. rašytinius įrodymus, patvirtinančius restruktūrizavimo plano vykdymą, kitus nutartyje nurodytus bendrovės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentus.

RUAB „VKK Investicija“ per teismo nustatytą terminą nurodyto įpareigojimo neįvykdė, t. y. nepateikė teismui jokių 2016 m. birželio 16 d. nutartyje nurodytų dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Stinkoma“ įgalioto asmens prašymą tenkino ir, be kita ko, nutraukė RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo RUAB „VKK Investicija“ direktoriaus V. Z. atskirąjį skundą tenkino ir panaikino teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį; taip pat nustatė ieškovui RUAB „VKK Investicija“ direktoriui V. Z. ir atsakovui RUAB „VKK Investicija“ terminą iki 2016 m. rugsėjo 23 d. atsiliepimams į RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Stinkoma“ įgalioto asmens V. D. prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų matyti, kad nurodyta nutartis tinkamai įteikta tiek ieškovui, tiek atsakovui, tačiau nurodytos šalys nei iki nustatyto termino, nei iki šios nutarties priėmimo nepateikė teismui atsiliepimų į minėtą restruktūrizavimo administratoriaus prašymą, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl restruktūrizavimo plano vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Įmonės restruktūrizavimas – tai procesas, per kurį siekiama atgaivinti sunkumų turinčios įmonės veiklą įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas. Įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

Pagal galiojančią aktualią ĮRĮ redakciją, nutraukti restruktūrizavimo bylą gali tik teismas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis), kurio vaidmuo restruktūrizavimo procese nėra formalus, todėl jis (teismas) turi priimti sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai. ĮRĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš numatytų sąlygų; viena iš jų – restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaip minėta, restruktūrizavimo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės-komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis), tačiau šis procesas įmanomas tik tuo atveju, jeigu yra griežtai vykdomas restruktūrizavimo planas, kurio pagrindas – pasiektas kompromisinis susitarimas tarp skolininko – finansinių sunkumų turinčios įmonės, bei kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1167/2014). Priešingu atveju būtų iš esmės pažeistos kreditorių teisės bei teisėti interesai, o būtent dėl to įstatymo leidėjas nustatė, kad šis pažeidimas gali būti savarankiškas restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. eB2-4777-781/2016, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo (RUAB „VKK Investicija“ kreditoriaus) AB SEB banko skundas dėl 2016 m. balandžio 27 d. RUAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkimo nutarimų, tiek RUAB „VKK Investicija“ kreditoriai (AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas), tiek pats RUAB „VKK Investicija“ iš esmės nurodė, kad įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą vykdymas yra apsunkintas, iš dalies nevykdomas (iš esmės dėl UAB „Vicus“ taikytų areštų, su kuriuo RUAB „VKK Investicija“ žada plėtoti savo veiklą), ruošiamasi keisti nurodytą planą, taip pat prašyti pratęsti jo vykdymo terminą. Kaip minėta, teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi įpareigojo RUAB „VKK Investicija“ ir jo restruktūrizavimo administratorių pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius restruktūrizavimo plano vykdymą, kitus nutartyje nurodytus bendrovės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentus. RUAB „VKK Investicija“ per teismo nustatytą terminą nurodyto įpareigojimo neįvykdė, tuo tarpu RUAB „VKK Investicija“ administratorius UAB „Stinkoma“ įgaliotas asmuo V. D. pateikė prašymą nutraukti RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo bylą.

Taigi, kaip nustatyta, RUAB „VKK Investicija“ valdymo organai tiek teismui, tiek bankroto administratoriui neteikia įrodymų apie tinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą, finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš civilinės bylos Nr. eB2-4777-781/2016 duomenų matyti, kad pats RUAB „VKK Investicija“ direktorius pripažįsta, jog plano vykdymas yra apsunkintas, nes RUAB „VKK Investicija“ partneriui UAB „Vicus“ yra taikomi turto apribojimai. Viena vertus, iš 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtinto RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo plano ir RUAB „VKK Investicija“ direktoriaus paaiškinimų matyti, kad RUAB „VKK Investicija“ siekė atkurti savo ilgalaikį mokumą vystant prekybos centro, esančio Savanorių pr. 375, Kaune, modernizavimą, t. y. prekybos centrą rekonstruoti, ir tokiu būdu gauti daugiau pajamų iš nuomos, taip pat statyti gyvenamųjų namų rajoną Klaipėdoje. Kita vertus, nustatyta, kad tiek nurodytas prekybos centras, tiek žemės sklypas Klaipėdoje priklauso bendrasavininkams RUAB „VKK Investicija“ ir UAB „Vicus“, kuriam, anot RUAB „VKK Investicija“ direktoriaus, taikomi turto apribojimai, todėl RUAB „VKK Investicija“ plano vykdymas ir yra apsunkintas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-552-555/2016, UAB „Vicus“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla; Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1517-407/2016, nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad RUAB „VKK Investicija“ savo verslo vystymą, tuo pačiu ir savo veiklos atgaivinimą, iš esmės siejo su UAB „Vicus“ bendradarbiavimu, į tai, kad UAB „Vicus“ iškelta bankroto byla, darytina išvada, jog RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo plane nustatyti siekiai taps dar sunkiau įgyvendinamais; tuo labiau, kad byloje nepateikta jokių įrodymų apie nurodyto restruktūrizavimo plano vykdymą (tinkamą vykdymą). Priešingai, įmonė neteikia restruktūrizavimo administratoriui įmonės atskaitomybės dokumentų; pažymėtina, kad ieškovas nurodytą atskirąjį skundą, be kita ko, grindė tuo, jog teismas nepareikalavo iš šalių pateikti informaciją apie minėto plano vykdymą, tačiau nei su atskiruoju skundu, nei per teismo nustatytą terminą ieškovas ir (ar) atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie restruktūrizavimo plano vykdymą (nors dalinį); be to, iš viešų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuosekliai didėja (nevykdomi net daliniai apmokėjimai); bendrovėje dirba tik trys darbuotojai, todėl šios aplinkybės tik pagrindžia abejones dėl tinkamo restruktūrizavimo plano vykdymo.