- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e1-819-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44802-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- D. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. B. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo, narkotinę medžiagą – karfentanilį, kol 2022 m. lapkričio 26 d. 12.01 val., pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai rado ir paėmė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,00016 g.
Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad grįžo į Lietuvą, nes norėjo gydytis reabilitacijos centre dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Šiuo metu gyvena pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos planavo išvykti atgal į (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 29 d. 2022 m. lapkričio 26 d. apie 11.00 val. prie namų, iš nepažįstamo vaikino už 100 svarų nusipirko heroino, minėto vaikino apibūdinti negali, jis prisistatė lyg V. vardu. Pastarasis pardavė į foliją nuo cigarečių suvyniotus baltos spalvos miltelius, kiek buvo gramų nežino, nes lankstinuko nesvėrė. Narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, nes yra priklausomas nuo narkotikų. Nusipirkęs narkotines medžiagas, nuėjo namo, kur dalį narkotinių medžiagų suvartojo injekciniu būdu. Kadangi po narkotikų vartojimo pasidarė neadekvatus, pradėjo galva daužyti daiktus, mama iškvietė policijos pareigūnus, kad jį sutramdytų. Atvykę policijos pareigūnai jo kambaryje rado minėtas narkotines medžiagas. Kadangi daužydamas daiktus buvo susižalojęs galvą, policijos pareigūnai iškvietė medicinos darbuotojus, kurie jį pristatė į ligoninę, kur buvo suteikta medicininė pagalba dėl galvos sužalojimo ir vėliau policijos pareigūnai jį pristatė į policijos įstaigą. Narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms, jų kam nors platinti neketino. Dalį narkotinių medžiagų suvartojo, likusią dalį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje daugiau narkotinių medžiagų nevartoti, nedaryti nusikaltimų. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka. (duomenys neskelbtini) turėjo gerai apmokamą darbą, daug dirbo, turi pinigų, gali sumokėti jam paskirtą baudą.??
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 26 d. jo darbo pamaina prasidėjo nuo 06.00 val. iki 18.00 val. Apie 11.54 val., patruliuojant Vilniaus mieste iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus nori nusižudyti. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė pranešėja B. Z., kuri paaiškino, kad grįžusi namo rado savo sūnų kambaryje nukritusį ant žemės, šalia matosi kraujo dėmės, nesuprato kas atsitiko. Taip pat prie jo buvo odinis diržas, todėl pranešėja pagalvojo, kad jis nori nusižudyti. Nuėjus į kambarį, kuriame gulėjo pranešėjos sūnus, pamatė šį gulintį ant grindų, kaip vėliau paaiškėjo, tai D. B. Ant vyro nosies matėsi žaizda. Pradėjus su juo bendrauti, D. B. nieko paaiškinti negalėjo, tik pasakė, kad nieko negirdi ir jam skauda nugarą. Akivaizdžiai matėsi, kad vaikinas yra apsvaigęs, judesiai sutrikę, kalba nerišli. Į įvykio vietą per radijo ryšio priemonę iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Laukiant greitosios medicinos pagalbos, kambaryje ant stalo pastebėjo kelis panaudotus švirkštus. Taip pat ant stalo pastebėjo popierinį lankstinuką, kurio viduje buvo baltos spalvos biri medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. Paklausus kas čia bei kieno lankstinukas, D. B. paaiškino, kad tai yra narkotinė medžiaga – fentanilis, kuri priklauso jam. Apžiūrėjus kambarį, daugiau jokių draudžiamų daiktų nerado. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo D. B., nusprendė apžiūrai vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. Z. parodė, kad jos it sūnaus D. B. santykiai yra geri, D. galėtų charakterizuoti kaip gerą, jautrų žmogų. Nuo (duomenys neskelbtini) metų sūnus gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžo prieš savaitę ir šiuo metu kartu su ja gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Anksčiau D. parūkydavo žolę, kiek žino, būdamas (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų nevartojo. 2022 m. lapkričio 26 d. apie 11.45 val. grįžusi namo, kambaryje pamatė sūnų gulintį ant grindų, sumuštu veidu. Sūnus sakė, kad nieko negirdi, matė, kad yra neadekvatus. Išsigandusi, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Pirmieji atvyko policijos pareigūnai, po 10 min. atvažiavo greitosios pagalbos darbuotojai. Buvo šoke, todėl nepastebėjo, ar kambaryje yra draudžiamų medžiagų. Tik atvykus policijos pareigūnams ir radus ant stalo popierinį lankstinuką, sužinojo, kad sūnus turėjo narkotinių medžiagų. Greitoji suteikė pirmąją pagalbą, sūnų išvežė į ligoninę, o vėliau į areštinę. Kokios tiksliai narkotines medžiagas, kurias rado ir paėmė policijos pareigūnai, turėjo jos sūnus, nežino, taip pat nežino kokiomis aplinkybėmis sūnus jas įsigijo ir iš ko. ???
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 26 d. apie 12.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo buvo rastas popierinis lankstinukas, kurio viduje šviesios spalvos biri medžiaga, galimai narkotinė medžiaga.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į kambarį Nr. 2, kairėje pusėje, matome lovą/sofą, kuri apžiūros metu yra išskleista, ant sofos/lovos, matome sudėtą patalynę, rudos spalvos diržą, raudonos spalvos žiebtuvėlį. Šalia sofos/lovos, matome juodos spalvos staliuką ant kurio yra padėti du panaudoti švirkštai, vandens buteliukas su užrašu „Neptūnas“, baltos ir juodos spalvos kroviklio laidai, atidarytas akinių dėklas su akiniais bei švirkštu, Lietuvos Respublikos pasas, išduotas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, plastikinis maišelis, kuriame yra bandelė, šalia maišelio stiklinis buteliukas su mėlynu kamšteliu, šviesios spalvos popierinis lankstinukas, kurio viduje, šviesios spalvos biri medžiaga. Šviesios spalvos popieriukas su šviesios spalvos biria medžiaga paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Kambaryje žiūrint tiesiai, matome ant sienos pakabintą televizorių, dešinėje pusėje už kambario durų, matome baltos spalvos, sienines lentynas, ant kurių sudėti įvairūs daiktai, antroje lentynoje nuo viršaus, dešinėje, pusėje, matome baltos spalvos su guminiu dėkliuku, mobilaus ryšio telefoną „Iphone 12“ IMEI: (duomenys neskelbtini) IMEI2: (duomenys neskelbtini), kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau bute draudžiamų daiktų nerasta.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V- 3469190-22 nurodyta, kad baltos spalvos milteliuose iš popieriaus lankstinuko yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,00016 g; tirti pateiktose D. B. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N-2499/(01) nurodyta, kad D. B. šlapime rasta difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas). Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamera daryti vaizdo įrašai.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
D. B. apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. apie 11.00 val. prie namų, iš nepažįstamo vaikino už 100 svarų nusipirko heroino. Pastarasis pardavė į foliją nuo cigarečių suvyniotus baltos spalvos miltelius, kiek buvo gramų nežino, nes lankstinuko nesvėrė. Narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, nes yra priklausomas nuo narkotikų. Nusipirkęs narkotines medžiagas, nuėjo namo, kur dalį narkotinių medžiagų suvartojo injekciniu būdu. Kadangi po narkotikų vartojimo pasidarė neadekvatus, pradėjo galva daužyti daiktus, mama iškvietė policijos pareigūnus, kad jį sutramdytų. Atvykę policijos pareigūnai jo kambaryje rado minėtas narkotines medžiagas. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka liudytojų R. S., B. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.
Rastų medžiagų pobūdį ir kiekį patvirtina byloje esanti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos narkotinės medžiagos – karfentanilio, nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,00006 g šios medžiagos. Vadovaujantis specialisto išvada, pas kaltinamąjį viso rasta 0,00016 g karfentanilio, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes D. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kaltinamajam D. B. inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje D. B. kaltinamas ir tuo, kad 2022 m. lapkričio 26 d. apie 11.00 val., prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai už 100 svarų (113,03 eurų) įgijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurios dalį suvartojo.
Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas.
Nagrinėjamu atveju D. B. pateiktas kaltinimas dėl anksčiau minėtos narkotinės medžiagos įgijimo yra tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu narkotinių medžiagų laikymo faktu bei kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad iš nepažįstamo vaikino už 100 svarų nusipirko heroino, minėto vaikino apibūdinti negali, jis prisistatė lyg V. vardu. Taigi, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nepavyko nustatyti esminių narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš D. B. pateikto kaltinimo dalį dėl narkotinių medžiagų įgijimo.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
IV. Bausmės skyrimas
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. B. – teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, valstybinis kaltintojas nepateikė duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąjį bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2022 m. lapkričio 26 d. 12.40 val. iki 2022 m. lapkričio 27 d. 13.04 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
V. Kiti klausimai
D. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likę milteliai (tyrimo metu sunaudota 0,155 g baltos spalvos miltelių) supakuoti į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduoti saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilniuje bei po specialisto išvados gautas vokas su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. lapkričio 26 d. 12.40 val. iki 2022 m. lapkričio 27 d. 13.04 val., kaip sumokėtą 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą, ir D. B. skirti galutinę bausmę – 46 MGL (2 300 Eur) (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti D. B.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po tyrimo likusius miltelius (tyrimo metu sunaudota 0,155 g baltos spalvos miltelių) supakuotus į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotus saugoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilniuje bei po specialisto išvados gautą voką su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.