- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 1-425-229/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00090-13-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- T. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo Teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
T. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas ir
D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Teistas 2012-07-17 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 187 str.1 d.,178 str.2 d.,22 str.2 d.,178 str.2 d.. Galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai dirbti 80 valandų visuomenės labui, kuri yra įvykdyta.,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. T. ir D. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2013 kovo mėn. 13 d. apie 15.30 val., Panevėžyje, ties Kranto g. 12 namu, sustabdė nepilnametį M. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei pasinaudodami tuo, kad nepilnametis M. K. dviejų asmenų buvimą šalia suvokia kaip realią grėsmę, žodžiais bei sukurta bauginančia situacija grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, reikalavo perduoti pas M. K. esantį turtą. Tokiu būdu, bendrais tyčiniais veiksmais, palauždami nukentėjusiojo M. K. pasipriešinimą, iš nukentėjusiojo pagrobė svetimą, R. K. priklausantį turtą bendros 130 litų vertės: mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W200“ su atminties kortele bendros 80 Lt vertės, piniginę 30 Lt vertės, kurioje buvo pinigai 10 Lt, autobusų mėnesinis bilietas 20 Lt vertės, moksleivio ir bibliotekos pažymėjimai M. K. vardu.
Kaltinamasis T. T. prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, jog 2013 m. kovo 13 d. ryte susitiko su pažįstamu D. P. ir nuvažiavo į Panevėžį. Kartu nuėjo į kavinę „Čičinskas“, kuri randasi Ramygalos gatvėje prie J. Miltinio mokyklos, ten išgėrė po bokalą alaus. Išgertas alaus kiekis tolimesniam elgesiui ir veikai įtakos neturėjo. Po to, apie 15 val., kartu su D. P. einant link miesto centro į autobusų sustojimą, ties pastato, kuriame buvo „Optikos“ salonas, pamatė vaikiną apie 16-17 metų amžiaus. Jis buvo su spalvota kuprine, matėsi, kad yra moksleivis. Su P. užkalbino tą vaikiną ir paprašė jo duoti jiems pasinaudoti mobiliuoju telefonu. Vaikinas jam telefono nedavė. Su D. P. ėjo paskui tą vaikiną ir, prie SWEDBANKO pastato, D. P. pasiūlė paimti iš to vaikino telefoną. Jis su tuo sutiko. Vaikiną sekė Laisvės aikšte iki Kranto gatvės, ir pasivijo vaikiną prie buvusio Konservų fabriko tvoros pradžios. Su D. P. sušuko vaikinui, kad jis palauktų ir vaikinas sustojo. Priėjus prie vaikino, sustojo priešais jį. Jis pasakė vaikinui, kad atiduotų jiems mobilų telefoną, nes galvojo, kad vaikinas turėjo jį turėti. Vaikinas atsisakė duoti telefoną, bet D. P. pakartotinai pareikalavo atiduoti telefoną. Vaikinas iš striukės kišenės išsitraukė juodos spalvos seno modelio mobilų telefoną „Sony Ericsson“ ir paprašė išsitraukti iš telefono SIM kortelę. Niekas tam neprieštaravo ir vaikinas iš savo telefono išsitraukė SIM kortelę. Kas tiksliai iš vaikino paėmė telefoną, nepamena, bet vėliau po įvykio, telefonas buvo pas D. P.. Po to D. P. pareikalavo vaikino piniginės. Ar D. P. grasino vaikinui, kad kažką jam padarys, jei neduos piniginės, nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Su savimi neturėjo jokių ginklų ar peilių. Vaikinas iš kažkur tai išsitraukė piniginę, kurią paėmė D. P. ir nubėgo link bendruomenės rūmų. Jis nubėgo paskui D. P., palikęs stovinti vaikiną. Po to su D. P. nuėjo į autobusų sustojimą. Beinant, D. P. apžiūrėjo vaikino piniginę, pasakė, kad piniginėje buvo keli litai ir mėnesinis pravažiavimo bilietas, kurį pasiėmė D. P.. D. P. pasiliko sau piniginę su joje esančiu turtu, o jam atidavė vaikino mobilų telefoną, nes telefonas buvo senas ir aplūžęs, padėvėtas. Kitą dieną Panevėžyje telefoną, kuris buvo paimtas iš vaikino Kranto gatvėje, nunešė į supirktuvę, esančią Nemuno gatvėje, kur pardavė už 20 litų. Dėl savo veikos gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, atlyginti nuostolį. ( b.1. 61,62-64 )
Ikiteisminio tyrimo metu T. T. savo parodymus pavirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, iš kurių matyti, kaip kartu su D. P. sekė nepažįstamą vaikiną nuo Panevėžio miesto centre esančios Laisvės aikštės, iki Kranto g. pastato, kur iš vaikino pagrobė mobilaus ryšio telefoną ir piniginę. ( b.1. 65,66, 68-71 ).
Kaltinamasis D. P. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. kovo 13 d., apie 10 val., ryte, susitikęs su T. T. nuvažiavo į Panevėžį, kur nuėjo į kavinę- barą „Čičinskas“, ten išgėrė po vieną bokalą alaus. Išgėrę alaus, po pietų, tai yra apie 15 val., kartu su T. išėję iš baro, einant link Laisvės aikštės, prie parduotuvės, kurioje prekiaujama akiniais, pastebėjo apie 17-18 metų amžiaus vaikiną su kuprine. T. pirmas kažką pasakė tam vaikinui, bet ką – nepamena, nes tuo momentu rūkė. Vaikinas po to nuėjo link perėjos į Laisvės aikštę. Kai vaikinas stovėjo prie perėjos, prie jo stovėjo T.. Praėjus į priekį, T. jį pasivijo už perėjos. Už perėjos, prie SWEDBANKO T. atsirišo batraištis ir jiems sustojus, ties jais praėjo vaikinas. Gavosi taip, kad vaikinui einant Laisvės aikšte, jis su T. ėjome paskui vaikiną, nes buvo pakeliui. Ar prie banko tarp jo ir T. buvo kalba apie tai, kad gerai būtų ką nors paimti iš to vaikino, nepamena. Vaikinas praėjo aikštę ir pasuko į Kranto gatvę. Kažkuris pasiūlė paimti iš to vaikino telefoną. Su T. ėjo gatve paskui vaikiną, kol vienu momentu T. sušuko vaikinui, kad jis sustotų. T. pirmas priėjo prie vaikino ir atsistojo priešais jį. Jis atsistojo vaikinui iš šono. Vaikinas galėjo pabėgti link bendruomenės rūmų, bet nebėgo, nes, matomai, išsigando. T. pasakė vaikinui, kad trauktų telefoną, tai yra atiduotų. Jam pasirodė, kad vaikinas lyg norėjo išsitraukti telefoną, tai tada tam, kad vaikinas išsitrauktų telefoną greičiau – paskatindamas ir pritardamas T. pasakė vaikinui, kad greičiau atiduotų telefoną. Vaikinas iš striukės kišenės išsitraukė juodos spalvos padėvėtą mobilų telefoną ir paklausė, ar gali išsitraukti iš telefono savo SIM kortelę. T. pratylėjo, o jis sutiko. Vaikinas iš savo telefono išsitraukė SIM kortelę ir ištiesė ranką į jo pusę, o jis jam iš rankos paėmė telefoną. Telefoną įsidėjo į kišenę. Po to T. paklausė vaikino, ar turi piniginę. Vaikinas atsakė, kad turi. Kadangi vaikinas netraukė piniginės, todėl pasakė, kad greičiau trauktų piniginę, kitaip išsitrauks peilį. Rankas tuo momentu laikė kišenėje, tam, kad vaikinas galvotų, kad jis kažką turi rankose. Pats jokio peilio su savimi neturėjo, o pasakė todėl, kad vaikinas išsigąstų ir greičiau atiduotų piniginę. Vaikinas iš kuprinės išsitraukė piniginę. Tuo momentu jis pradėjo bėgti link rūmų, nes pagalvojo, kad vaikinas po to, kaip jie iš jo viską paėmė, garsiai šauks pagalbos. T. pradėjo bėgti paskui jį. Prie rūmų sušuko T., kad išsiskiria ir nubėgo prie autobuso sustojimo prie ligoninės, kur atbėgo ir T.. Sustojime T. atidavė vaikino telefoną. T. išsitraukė juodai- rudos spalvos piniginę ir pasakė, kad piniginėje buvo dešimt litų. T. iš kišenės išsitraukė monetas ir jas pakeitė šalia esančiame kioske, tam kad pasidalintų pinigus perpus. T. jam padavė penkis arba šešis litus- monetomis. Taip pat T. atidavė jam piniginę, kurioje rado moksleivio pažymėjimą, kažkokią kortelę, nuolatinį autobusų pravažiavimo bilietą už 20 litų. Bilietą pasiliko sau. Liepų alėjoje į konteinerį išmetė vaikino piniginę. Nuolatiniu bilietu naudojosi dvi dienas, kol tą bilietą iš jo paėmė kontrolieriai, nes naudojosi nebegaliojančiu moksleivio pažymėjimu. Dėl padaryto gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, atlyginti nuostolį. ( b.1. 91-93 )
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. P. savo parodymus pavirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b.1. 94,95,96-,97 ).
Motyvuojamoji dalis
Apart kaltinamųjų prisipažinimo, T. T. ir D. P. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai, t.y., :
Liudytoju apklausto nukentėjusiojo M. K. parodymai apie tai, jog 2013 m. kovo 13d. pasibaigus pamokoms, einant į namus su savimi turėjo mobilų telefoną „Sony Ericsson“, kuris buvo įdėtas į dešinę striukės kišenę, o kuprinėje pinginę, kurioje buvo jo vardu išduotas moksleivio pažymėjimas J.Miltinio gimnazijos, B. P. bibliotekos moksleivio pažymėjimas, autobusų nuolatinis pažymėjimas, vardinė „IKI“ nuolaidų kortelė, pinigai 10 litų. Einant Ramygalos gatve, prie „Optikos“ parduotuvės, sutiko du nepažįstamus vaikinus.Vienas buvo žemesnis, kitas aukštesnis. Beeinant žemesnis vaikinai jam pasakė, kad jis nori gauti, dėl ko išsigando, nes pagalvojo, kad vaikinas lenda prie jo. Prie perėjos aukštesnis vaikinas jo paprašė duoti pasinaudoti telefonu, dėl ko pagalvojo, kad vaikinas nori apgauti ir pavogti jo telefoną, todėl pasakė netiesą, kad neturi sąskaitos. Vaikinai degant raudonai šviesai perėjo perėją. Perėjus perėją, pamatė, kad vaikinai stovi už banko bankomato, o aukštesnis vaikinas rišasi bato batraištį. Einant ties jais, žemesnis vaikinas garsiai pasakė, kad eina žmogus, iš kurio galima paimti telefoną. Ar tie žodžiai buvo skirti jam nežino, bet tai buvo pasakyta garsiai. Einant aikšte girdėjo vaikinų balsus, bet negalvojo, kad jie jį seka, nes priėjus perėją prie viešbučio, atsisukęs, vaikinų nebematė. Einant Kranto gatve, praėjus vartus į kiemą, prie jo pribėgo tie patys du vaikinai. Pirmas pribėgo aukštesnis vaikinas, pasakęs „ palauk“, dėl ko sustojo. Po to pribėgo žemesnis ir jie atsistojo šalia iš šonų taip, kad jam pabėgti galimybės nebuvo. Priekyje kažkur ėjo moteris, kuri nuėjo. Daugiau praeivių nebuvo. Aukštesnis vaikinas pasakė, kad jis atiduotų telefoną. Vaikinai akivaizdžiai buvo vyresni, aplink nebuvo žmonių, vieta buvo kažkiek nuošali, iš vienos pusės buvo gamyklos siena, todėl išsigando, nutarė nesipriešinti, nes galvojo, kad gali patirti fizinį smurtą. Pradžioje atsisakius duoti telefoną, žemesnis vaikinas griežtai pareikalavo atiduot telefoną, todėl išsitraukė iš striukės kišenės telefoną, bet paprašė leisti iš jo išsitraukti SIM kortelę. Kiek pamena, atrodo, kad aukštesnis vaikinas iš jo rankos paėmė telefoną, kuriame liko atminties kortelė. Vaikinai stovėdami šalia judėjo, keitėsi vietomis, viskas vyko greitai, todėl tiksliai nepamena, kuris iš jų paėmė telefoną. Galvojo, kad jei neatiduos telefono, jie vis tiek jį atims. Aukštesnis vaikinas paklausė, ar turi piniginę, po ko net nespėjus nieko atsakyti, žemesnis vaikinas pareikalavo atiduoti piniginę. Atsakius jog jos neturi, žemesnis vaikinas jį apkraustė- įkišo rankas į jo striukės kišenes, tapšnojo ir lietė kelnių kišenės. Tuo pačiu momentu aukštesnis vaikinas irgi pradėjo jį kraustyti. Po to žemesnis vaikinas pasakė, kad perdurs, o savo rankas laikė kišenėse, dėl ko vaizdas buvo toks, kad žemesnis vaikinas kažkurioje rankoje kažką tai laiko kišenėje. Po įvykio suprato, kad žemesnis vaikinas tik vaidino, bet įvykio metu galvojo, kad jis tikrai rankoje laiko peilį. Žemesnis vaikinas buvo beveik prirėmęs jį prie sienos, liepė eiti jam už kampo, tai yra į gamyklos kiemą, kuris buvo šalia. Kadangi tas kiemas buvo visiškai nuošali vieta, ten buvo nesaugu, todėl jis iš kuprinės išsitraukė piniginę, kurią jam iš rankos išgriebė žemesnis vaikinas ir iškarto nubėgo link esančių rūmų pusę. Paskui nubėgo ir aukštesnis vaikinas. Matė, kaip jie nusuko į tilto pusę. (b.l. 8,9, 10-12 ).
Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą bei nukentėjusioji J. K. parodė, kad jos sūnus M. 2013 m. kovo 13 d., grįžo į namus apie 18 valandą ir užsidarė savo kambaryje. Vėliau jis papasakojo, kad dienos metu, jam einant iš mokyklos, du nepažįstami jaunuoliai pagrasinę smurtu, pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kuris buvo pirktas jos vardu. Taip pat iš sūnaus buvo pagrobta piniginė ir joje esantis daiktai. Visi šie daiktai, kurie buvo pagrobti iš sūnaus, buvo pirkti iš bendrų šeimos santaupų, tai yra jos ir jos sutuoktinio R. K.. Dėl įvykio su sūnumi, ji patyrė 130 litų materialinę žalą. Kadangi jos sutuoktinis R. K. yra išvykęs į užsienį, todėl norėtų atstovauti savo sūnui kaip įstatyminė atstovė. Sūnus tą vakarą buvo sukrėstas, matė, kad jis buvo prislėgtas, įraudęs, apie įvykį pradžioje nieko nepasakojo. Tik tėvams pradėjus klausinėti, nenoriai papasakojo, kas su juo atsitiko. Sūnus nei vieno karto nebuvo patyręs smurto, todėl tas įvykis jį paveikė dvasiškai. Po įvykio jis nenoriai vaikšto gatvėse, vakarais prašosi jį iš mokyklos ar užsiėmimų pervežti namo, nes bijo vienas eiti į namus. Baimę sūnus jaučia lyg šiol. Po įvykio jis minėjo : „Gerai, kad mane neužmušė, nesvarbus daiktai, gerai, kad aš likau gyvas“. Po įvykio M. skundžiasi, kad jam skauda galva. (b.l. 16,17 ) .
Liudytojas R. K. apklausos metu parodė, kad 2013 m. kovo 13 d. apie 20:30 val. iš sūnaus M. K. sužinojo, kad du nepažįstami jaunuoliai iš jo pagrobė mobilų telefoną „Sony Ericsson W200“ 50 Lt vertės su SIM kortelė, odinę piniginę 30 Lt vertės, kurioje buvo autobusų mėnesinis pravažiavimo bilietas 20 Lt vertės, 10 litų,, moksleivio ir bibliotekos pažymėjimai, nuolaidų kortelės. Dėl įvykio padaryta žala. Daiktai yra pirkti iš bendro šeimos biudžeto. Po įvykio sūnus buvo sukrėstas, patyrė dvasinius išgyvenimus. (b.l. 1, 23, 24, 25 )
Iš bylos rašytinių įrodymų , t.y. 2013-03-19 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė telefonų aparato „Sony Ericsson W200“ IMEI (duomenys neskelbtini) pardavimo sutarties J. K. vardu kopiją. (b.l. 26,27,28 )
Iš 2013-03-27 telefoninių skambučių išklotinių tarnybinio pranešimo matyti, kad telefono aparate „Sony Ericsson W200“ IMEI (duomenys neskelbtini) 2013-03-14 15:37 val. buvo naudojama lombardo „Advera“, esančio Panevėžyje, Nemuno g. 70, SIM kortelė. Lombarde 2013-03-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuotas paimtas telefono aparatas „Sony Ericsson W200“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir priimto daikto sutarties kopija. (b.l. 46, 47, 48 )
2013-03-14 sutarties Nr. 5203 kopija, iš kurios matyti, kad 2013-03-14 UAB „Advera“ lombarde klientas T. T., pateikęs asmens tapatybės kortelę, pridavė telefono aparatus, iš kurių vienas buvo „Sony Ericsson W200“ IMEI (duomenys neskelbtini), gaunant 50 litų. (b.l. 49 )
2013-04-09 daiktų apžiūros protokole nurodyta, apžiūrėtas tyrimui reikšmingas telefonų aparato „Sony Ericsson W200“IMEI (duomenys neskelbtini), kuris 2013-04-17 pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai J. K.. (b.l. 50, 51, 52, 53 )
2013-03-13 Panevėžyje, Ramygalos- Vilniaus gatvių sankryžoje darytas vaizdo įrašas, esantis CD-R diske (b.l. 31 ) Iš 2013-04-17 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kaip prie perėjos nuo Ramygalos g. pusės priėjo jaunuolis su kuprine, prie kurio priėjo du vaikinai tamsiais drabužiais. Prie jaunuolio stovi aukštesnis vaikinas su tamsiais drabužiais ir trumpai kalbasi, po ko vaikinai su tamsiais drabužiais perbėga į kitą perėjos pusę link esančio Swedbanko, po ko ten pat, su kitais pėsčiaisiais, pereina vaikinas su kurpine. (b. l. 32.).
Dėl padarytų T. T. ir D. P. nusikalstamų veiksmų, J. K. pareiškė T. T. ir D. P. solidariai 60Lt turtinę žalą ir atstovaujamo jos sūnaus M. K. naudai 500 Lt neturtinę žalą ( b.l. 20, 21,22). Iš 2013-04-22 J. K. byloje esančio pakvitavimo / b.l.132/ matyti, kad T. T. atlygino padarytą 30 Lt materialinę ir sūnaus M. K. naudai padarytą 250 Lt moralinę žalą. Iš byloje esančio 2013-04-22 pasižadėjimo maatyti, kad D. P. įsipareigojo J. K. atlyginti padarytą 30 Lt materialinę ir jos sūnaus M. K. naudai padarytą 250 Lt moralinę žalą iki 2013m. gegužės mėn.22d. / b.l. 131/.
Iš byloje esančio 2013-04-22 protokolo matyti, kad J. K. dėl to sutiko, T. T. ir D. P. jos ir jos sūnaus M. K. atsiprašė, ji jiems atleido, susitaikė, T. T. ir D. P. pretenzijų neturi. (b.l. 133 ).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamųjų T. T. ir D. P. nusikalstama veika teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota ir atitinka LR BK 180 str. 1 d. , t.y. kaltinamieji grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą bei atimdami galimybę nukentėjusiajam pasipriešinti, pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamųjų T. T. ir D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusios nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Kaltinamieji T. T. ir D. P. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis T. T. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Panevėžio rajono Savivaldybės administracijos charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis D. P. praeityje teistas, neatlikęs 2012-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl jam paskirta bausmė remiantis LR BK 64 str, 65 str. bendrintina su 2012-07-17 nuosprendžiu neatlikta bausme. Kaltinamasis Panevėžio rajono Savivaldybės administracijos ir Probacijos tarnybos charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, Viešosios įstaigos „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ Panevėžio skyriaus įskaitoje neregistruotas, atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamieji T. T. ir D. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, iš esančio byloje įsipareigojimo matyti, kad D. P. įsipareigojo atlyginti J. K. žalą, ji sutiko, nurodė, jog pretenzijų T. T., D. P. neturi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas
n usprendžia:
T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir paskirti bausmę – areštą 20 ( dvidešimt ) parų.
Areštą paskirti atlikti areštinėje. Arešto pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir paskirti bausmę – areštą 30 ( trisdešimt ) parų.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3d., bei LR BK 65 str. 1d. 2p. nustatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, D. P. paskirtą bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2012-07-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 90 ( devyniasdešimt) parų.
Areštą paskirti atlikti areštinėje. Arešto pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti T. T. ir D. P., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodine tvarka. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jie šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs Teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.