Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas J. J. (J. J.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, jį patikslinęs, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), nuo 1993 m. gruodžio 21 d. bendros jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso T. J. ir J. J. (J. J.).

Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo sutuoktinė T. J. buvo viena iš vienuolikos garažų (boksų), esančių (duomenys neskelbtini), statytojų, kurie savo lėšomis statė garažus prie tuomet jau esamų kooperatinių garažų. Papildomų garažų statybas organizavo (duomenys neskelbtini) seniūnija. Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 2 d. potvarkiu Nr. 1325V, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos 1991 m. lapkričio 4 d. potvarkį Nr. 95 bei Vilniaus miesto Architektūros tarybos 1992 m. birželio 19 d. posėdžio išvadas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos valstybinei įmonei buvo išnuomotas apie 0,1 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vienuolikai garažų statyti. 1992 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius išdavė (duomenys neskelbtini) seniūnijos valstybinei įmonei žemės naudojimo teisės aktą, paskiriant nuolatiniam naudojimui 223 kv. m žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto statybos ir architektūros valstybinės priežiūros direkcija (duomenys neskelbtini) seniūnijos valstybinei įmonei 1992 m. rugpjūčio 21 d. išdavė statybos leidimą Nr. KG92-16 vienuolikos garažų (duomenys neskelbtini), statybai ūkio būdu. Statybos užsakovu ir generaliniu rangovu buvo (duomenys neskelbtini) seniūnijos valstybinė įmonė, tačiau vienuolikos garažų statyba buvo vykdoma piliečių jėgomis ir lėšomis. Asmenų, tvarkančių esamų (duomenys neskelbtini) gatvėje garažų teritoriją ir papildomai toje pačioje teritorijoje statančių garažus su jų aptvėrimu, vardiniame sąraše vienuoliktu numeriu nurodytas pareiškėjas ir jo sutuoktinė T. J. 1992 m. spalio 1 d. vienuolika garažų statytojų (duomenys neskelbtini), įgaliojo K. A. pasirašyti sklypų garažų statybai nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) seniūnijos valstybine įmone ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnija ir K. A., atstovaudamas vienuolikai garažų statytojų, sudarė vienuolikos garažų (duomenys neskelbtini), statybos sutartį. Statybas buvo nutarta vykdyti ūkio būdu, specialiems darbams samdant UAB „SAVY“. Garažų statytojai įsipareigojo pradėti garažų statybas 1992 m. spalio 1 d., o baigti 1992 m. gruodžio 30 d., užbaigus statybos darbus, iki 1993 m. liepos 1 d. parengti dokumentaciją valstybinei priėmimo komisijai priduoti. Pagal sutartį garažų statytojai už (duomenys neskelbtini) seniūnijos statybos vedimo paslaugas įsipareigojo lygiomis dalimis apmokėti 5000 rub.

Teigia, kad Garažas pastatytas jo ir jo sutuoktinės T. J. lėšomis ir darbu, pradėtas ir baigtas statyti 1993 m. Pastatytas Garažas buvo priduotas ir atlikta techninė inventorizacija. Garažas įregistruotas 1993 m. gruodžio 21 d. Garažui suteiktas unikalus numeris. Pareiškėjas kartu su sutuoktine T. J. naudojosi Garažu nuo jo pastatymo dienos, juo rūpinosi, jį tvarkė, prižiūrėjo, Garaže laikė automobilį, automobilio eksploatavimui reikalingus daiktus, laikui bėgant, atliko jo remontą. Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinė T. J. mirė, o tvarkant paveldėjimo reikalus paaiškėjo, kad nuosavybės teisė į Garažą nėra įregistruota, nors pats Garažas įregistruotas 1993 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti nuosavybės teisę į Garažą, tačiau 2017 m. lapkričio 20 d. jam buvo pateiktas neigiamas atsakymas.