Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-106-107-2009

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-05-15
Bylos Nr.: 1A-106-107-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Arvydas Daugėla
Nuteistasis: I. B.
Atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas: „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

1.2.15Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei (BK XXIX skyrius)

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-106-107/2009Teisėjas Ramūnas Girevičius Procesinio sprendimo kategorija1.2.15.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui,civilinių ieškovų atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei,gynėjui Jonui Leikauskui,

juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei I. R.,

nuteistajam I. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. B. ir juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. (I. B.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 192 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str., 192 str. 2 d. ir jam paskirta 250 MGL (31 250 Lt) dydžio bauda, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str., 192 str. 2 d. ir jam paskirta 250 MGL (31 250 Lt) dydžio bauda.

Konfiskuota 19 kompiuterių sisteminių blokų su neteisėtomis kompiuterių programų kopijomis.

Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista ieškovams: „(duomenys neskelbtini)“ – 132922,28 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ korporacijai – 6607,65 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 590 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista ieškovams: „(duomenys neskelbtini)“ – 150732,56 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ koorporacijai – 25813,64 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 7306,56 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 118 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista ieškovams: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Koorporacija, (duomenys neskelbtini) procentai metinių palūkanų nuo priteistų sumų dydžių už laikotarpį nuo 2006-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai priteista ieškovams „(duomenys neskelbtini)“ – 7099,84 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ korporacijai – 806,8 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 161,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Valst. žin. 1999, Nr. 50-1598; 2000. Nr. 66-1985, 2003, Nr. 28-1125) 73 straipsnį, nustatantį, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis ( Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės) teisių pažeidimu laikomas kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, nuo teismo nenustatytos datos iki 2005 m. liepos 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), komercijos tikslais, siekdamas pelno, turtinės naudos, 19-oje kompiuterių sisteminių blokų laikė kompiuterinių programų neteisėtas kopijas (pavadinimai originalo kalba): vieną (1) „Microsoft Windows 2000 Professional“, kurios teisėtos kopijos kaina – 1154,32 Lt, vieną (l) „Microsoft 2000 Advanced Server“, kurios teisėtos kopijos kaina – 14087,08 Lt, keturiolika (14) „Autodesk AutoCAD 2002“, kurios vienos teisėtos kopijos kaina – 14667,40 Lt, o keturiolikos teisėtų kopijų kaina – 205343,60 Lt, vieną (1) „Autodesk AutoCAD 2005“, kurios teisėtos kopijos kaina – 14667,40 Lt, vieną (l) „Autodesk AutoCAD R14“, kurios teisėtos kopijos kaina – 14667,40 Lt, tris (3) „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“, kurios vienos teisėtos kopijos kaina – 15583,08 Lt, o trijų šios programos teisėtų kopijų kaina – 46749,24 Lt, vieną (l) „Autodesk AutoCAD 2004 Network“, kurios teisėtos kopijos kaina – 16 895 Lt, devynias (9) „Microsoft Office XP Professional“, kurios vienos teisėtos kopijos kaina – 1321,53 Lt, o devynių šios programos teisėtų kopijų kaina – 1893,77 Lt, vieną (l) „Microsoft Office 2000 Professional“, kurios teisėtos kopijos kaina – 11893,77 Lt, penkias (5) „Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos kaina – 1321,53 Lt, o bendra penkių programos teisėtų kopijų kaina – 6607,65 Lt, vieną (l) „Adobe Acrobat 5.0 Professional“, kurios teisėtos kopijos kaina – 1826,64 Lt, tris (3) „Adobe Acrobat 6.0 Professional“, kurios vienos teisėtos kopijos kaina – 1826,64 Lt, o bendra trijų programos teisėtų kopijų kaina – 5479,92 Lt, šešias (6) „Alkonas“, kurios vienos teisėtos kopijos kaina – 118 Lt, o bendra šešių programos teisėtų kopijų kaina – 708 Lt, keturiolika (14) „Ship Constructor“, kurios kaina nežinoma. Bendra 61 kompiuterinės programos neteisėtų kopijų kaina, vertinant teisėtų kopijų pardavimo mažmeninėmis kainomis – 341401,55 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2004 m. gegužės 12 d., (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo nuteista už tai, kad I. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovės naudai ir jos interesais, siekiant įmonės veikloje gauti pajamų, šio juridinio asmens vardu priėmė sprendimą dėl neteisėtų kompiuterinių programų laikymo, nuo teismo nenustatytos datos iki 2005-07-20 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Valst. žin. 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 66-1985, 2003, Nr. 28-1125) 73 straipsnio l p. ir 2 p. reikalavimus, numatančius, kad Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (duomenų bazių gamintojų) teisių pažeidimu laikomi veiksmai, tokie kaip kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas) ir kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, neturėdama atitinkamų licencinių sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, komerciniais tikslais, siekdama pelno ir turtinės naudos, gaunamos programų pagalba sukūrus ir realizavus užsakytus darbus, devyniuose sisteminiuose kompiuterio blokuose laikė kompiuterinių programų neteisėtas kopijas: aštuonias (8) programos „Autodesk AutoCAD 2002“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė sudaro 117339,20 Lt, vieną (1) programos „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – 15583,08 Lt, dvi (2) programos „Microsoft Office XP Professional“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė – 2643,06 Lt, tris (3) programos „Microsoft Office 2003 Professional“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė – 3964,59 Lt, penkias (5) programos „Alkonas“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė – 590 Lt. Iš viso laikė 19 neteisėtų programų kopijų, o tų programų teisėtų kopijų mažmeninė kaina – 140119, 93 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1990 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo nuteista už tai, kad I. B., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovės naudai ir jos interesais, siekiant įmonės veikloje gauti pajamų, šio juridinio asmens vardu priėmė sprendimą dėl neteisėtų kompiuterinių programų laikymo, nuo teismo nenustatytos datos iki 2005-07-20 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Valst. žin. 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 66-1985, 2003, Nr. 28-1125) 73 straipsnio l p. ir 2 p. reikalavimus, numatančius, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (duomenų bazių gamintojų) teisių pažeidimu laikomi veiksmai tokie kaip kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas) ir kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, neturėdama atitinkamų licencinių sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, komerciniais tikslais, siekdama pelno ir turtinės naudos, gaunamos programomis sukūrus ir realizavus užsakytus darbus, dešimtyje sisteminių kompiuterių blokų laikė kompiuterinių programų neteisėtas kopijas: vieną (1) programos „Microsoft Windows 2000 Professional“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – 1154,32 Lt, programos „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – 14087,08 Lt, penkias (5) programos „Autodesk AutoCAD 2002“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė – 73337 Lt, programos „Autodesk AutoCAD 2005“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – 14667,40 Lt, programos „Autodesk AutoCAD R l4“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – 14667 Lt, dvi (2) programos „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė – 31166,16 Lt, programos „Autodesk AutoCAD 2004 Network“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – 16895 Lt, septynias (7) programos „Microsoft Office XP Professional“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė – 9250,71 Lt, programos „Microsoft Office 2000 Professional“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – l321,53 Lt, programos „Adobe Acrobat 5.0 Professional“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – l826,64 Lt, tris (3) programos „Adobe Acrobat 6.0 Proffesional“ kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė – 5479,92, vieną (1) programos „Alkonas“ kopiją, kurios teisėtos kopijos vertė – 118 Lt. Iš viso laikė 25 neteisėtas programų kopijas. Tų programų teisėtų kopijų mažmeninė kaina –183970,76 Lt.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. nurodo, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje neteisingai išaiškino ir taikė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą bei baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo laikomasi BPK normų. Bylos nagrinėjimo metu teisėjas nuolat ribojo kaltinamųjų ir jų gynėjų teises pateikti klausimus proceso dalyviams, pateikti prašymus dėl ginčijamų aplinkybių ištyrimo. Visi prašymai buvo atmesti nemotyvuojant. Bylos nagrinėjimo metu teismas akivaizdžiai ignoravo BPK 7 str. išdėstytus principus, todėl apeliantai mano, kad byla teisme išnagrinėta neteisingai ir šališkai. Nuosprendis ir jo motyvacija yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismas nepagrįstai atmetė prašymus ištirti esmines bylos aplinkybes dėl kompiuterio programų įsigijimo, o vadovavosi akivaizdžiai suinteresuoto asmens specialisto R. Č. išvadomis. Nuteistasis I. B. ir nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. teigia, kad teismas juos apkaltino ir už tas kompiuterio programas, kurios teismo posėdyje apžiūrėtos nebuvo, ir tuo pažeidė BPK 301 str. nuostatą. Apeliantai mano, kad dėl nurodytų aplinkybių teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nuteistasis I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. aiškina, kad autoriaus teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį (taip pat ir į kompiuterio programas) atsiranda jį sukūrus (ATGTĮ 13 str.). Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ir meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos (ATGTĮ 2 str. 18 d.). Kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterio programa saugoma pagal šį įstatymą, jeigu ji yra originali (ATGTĮ 10 str. l d.). Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 str. l d.). Autorinės sutartys dėl turtinių teisių perdavimo sudaromos raštu (ATGTĮ 42 str. l d.). Nuteistasis I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. teigia, kad pasaulinėje teismų praktikoje nusistovėjo ir tapo taisykle, jog baudžiamosiose bylose pirmiausia privalu nustatyti: ar objektas, kuris yra tiriamas, yra kūrinys, ar kūrinio autoriaus turtinės teisės priklauso konkrečiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką autoriui.

Nuteistasis I. B. ir nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. teigia, kad pagal ATGTĮ normas kūrinio laikymas bet kokiu atveju nėra draudžiamas ir nusikaltimu nelaikomas. Specialiuose teisės aktuose, ATGTĮ 73 straipsnyje autoriaus teisė leisti laikyti kūrinį ar tai drausti nenumatyta, todėl teismas nepagrįstai kūrinio laikymą priskyrė nusikalstamai veikai.

Apeliantai aiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (baudž. byla Nr. 2K-506/2005) nurodyta, kad, „apibrėždamas neteisėtą kopiją įstatymas nurodo tik į jos pagaminimo arba importavimo sąlygos pažeidimą, bet nenurodo į jos laikymo ar platinimo sąlygų pažeidimą ir BK 192 str. dispozicijos prasme neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“. Nuteistasis I. B. ir nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. teigia, kad įstatymas bet kokiais būdais draudžia kūrinį naudoti be autoriaus sutikimo, tačiau kūrinio laikymas nėra jo naudojimas. Apeliantai nurodo, kad BK 192 str. yra blanketinė norma, todėl teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su kūrinio autoriaus teisių pažeidimu, turėjo vadovautis specialiu įstatymu.

Nuteistasis I. B., nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. teigia, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nenustatęs, ar objektai, dėl kurių jie yra nuteisti, priskirtini prie originalių kūrinių, kūrinių autorystė nenustatyta, kompiuterio programų panaudojimas, sukuriant konkrečius darbus, taip pat nenustatytas. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad „autorius turi išimtines teises atgaminti kūrinį, platinti jo originalą ar kopijas ir kt., bet kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu“. „Iš teismo cituojamų teisės normų seka, jog kompiuterių sisteminiuose blokuose galėjo būti laikomos ir naudojamos programos, kurioms buvo gautas autoriaus ar jo teisių perėmėjo ar kito įgalioto asmens leidimas (nuosprendžio b. l. 11 )“. Apeliantai teigia, kad „teismas privalėjo ištirti ir nustatyti, ar kompiuterio programos, dėl kurių jie yra nuteisti, yra saugomos Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatyti autorius – programas sukūrusius fizinius asmenis ir konstatuoti jų teisių pažeidimą.“ To nenustačius, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai išaiškino ir taikė komercinių tikslų sampratą. Apeliantai aiškina, jog „ATGTĮ 2 str. 17 p. (2006-10-31, VZ 116 red.) nustatyta, kad „Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai“. „Tai nauja teisės norma, aiškinanti komercinių tikslų sampratą, kuri privalomai buvo perkelta iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48 EB „Dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo“. „Dabar galiojančioje teisės normoje aiškiai pasakyta, kad galutinis kūrinio vartotojas nėra kūrinio naudotojas komerciniais tikslais. Juo labiau kompiuterio programų laikymas negali būti priskirtas prie komercinių tikslų siekimo. Nurodyto teisės akto pagrindu buvo pakeista ir ATGTĮ 73 str. redakcija. Pataisytoje įstatymo redakcijoje nėra numatyta, kad kūrinio laikymas pažeidžia autoriaus teises“. Apeliantai teigia, kad „teismas nuosprendyje duoda nuorodas ir remiasi negaliojančia ATGTĮ 73 str. 2 d. Dabar galiojanti norma 2 dalies neturi. Be to, teismas negalėjo remtis ta norma ir todėl, kad ji sunkina nuteistųjų padėtį (BK 3 str. 2 d.)“. Apeliantai aiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų septynių teisėjų kolegija nutartyje (baudž. byla Nr. 2K-467/2002) nurodė, kad kompiuterių programų panaudojimo paskatos ir tikslai, kai pelnas gaunamas ne iš programų atgaminimo, kopijų tiražavimo ar kito dauginimo būdo, o iš gamybos vystymo pasinaudojus tokiomis programomis, negali būti pripažįstamas laikymu komerciniais tikslais, nes tai „prieštarautų BK 142¹ str. prasmei“. „Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 142¹ str. atsiranda tik už tokią neteisėtą veiką, kai kompiuterio programos atgaminamos, kopijuojamos ar kitaip dauginamos, laikomos, importuojamos, eksportuojamos, platinamos arba gabenamos siekiant komercinių tikslų, t.y. kurias norima parduoti, kitaip realizuoti ir tuo pasipelnyti. Tokių programų laikymas turint tikslą naudotis ir tokiu būdu gauti naudą negali būti laikomas komercinių tikslų siekimu“.

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad „ikiteisminio tyrimo metu juridinių asmenų atstovė pateikė UAB „Alex“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 1999-06-03 protokolą (b. l. 71), kuriuo išspręstas bendrovės akcinio kapitalo didinimas. Naujuoju akcininku tapo JAV kompanija „(duomenys neskelbtini) L.L.C.“ Naujasis akcininkas įsigijo 92 proc. įstatinio kapitalo ir apmokėjo įsigytas akcijas perduodamas programinės įrangos, reikalingos laivų projektavimui, paketus. Perduotų programų vertė sudarė 340 000 (85 000 JAV dolerių). Byloje taip pat yra aktas apie programinių paketų MODEL, ASTPP, C-CUT perdavimą (b. l. 65). Kompiuterio programų paketai buvo perduoti, testu buvo patikrintas jų veikimas. Programų paketai buvo perduoti internetu naudojant identifikacinį raktą – slaptažodį – ir tuo buvo patvirtintas akcijų apmokėjimas. Bendrovės padidintas įstatinis kapitalas buvo įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ir įtrauktas į bendrovės ilgalaikio turto apskaitą. Toks dokumentas taip pat yra byloje. Įstatinio kapitalo padidinimą patvirtino visos valstybės institucijos, prižiūrinčios įmonių registraciją bei apskaitą, ir dėl to niekam nekilo abejonių. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas dokumentas – informacija apie perduotų programų paskirtį ir sudėtį. Kompiuterio programų paketuose ASTPP ir MODEL buvo programos „AutoCAD“, „Super Calk“, „Lotus“, „Exel“, „Word“, taip pat buvo organizacinės programos. Nurodytos kompiuterio programos buvo skirtos naudoti 20 personalinių kompiuterių. Pateikimo sąlygose buvo numatytas visų kompiuterio programų atnaujinimas naujausiomis versijomis penkerių metų laikotarpiu, t. y. iki 2005 metų imtinai“. Apeliantai nurodo, kad teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų kompiuterio programų sąrašą, kuriame aiškiai matyti, kad visos bendrovėje esančios kompiuterio programos įsigytos teisėtai. Iš 16 pavadinimų kompiuterio programų 14 buvo įsigytos įstatinio kapitalo didinimo pagrindu ir perduotos kompiuterio programų paketais su teise vėliau jas atnaujinti. Apeliantai teigia, kad tai buvo žinoma ikiteisminio tyrimo metu iš I. B., bendrovės vyr. buhalterės I. R. parodymų, iš į bylą pateiktų dokumentų. Šią aplinkybę šie asmenys detaliai paaiškino teisme. Pateikti įrodymai apie kompiuterio programų įsigijimą paketų sudėtyje nepaneigti.

Nuteistasis I. B., nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ atstovė I. R. skunde aiškina, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant teisme, gynyba pateikė versiją dėl kompiuterio programų įsigijimo paketuose didinant įstatinį kapitalą, tačiau teismas šią gynybos versiją atmetė, nes ji nepagrįsta objektyviais įrodymais, kad byloje pateikta dokumento kopija, o dokumento originalo kaltinamasis nepristatė. Apeliantai aiškina, kad teismo abejonę, ar programų paketuose buvo programos, kurias nurodo kaltinamieji, siūlė pašalinti paskiriant ekspertizę, kad būtų nustatyta naudotų kompiuterio programų paketų sudėtis, tačiau teismas visada tokius prašymus nemotyvuotai atmesdavo. Apeliaciniame skunde manoma, kad teismas galėjo netikėti pateiktais dokumentais „tik paneigęs arba pripažinęs pateiktus dokumentus negaliojančiais akcininkų susirinkimo protokolą (b. l. 71), programinių paketų perdavimo aktą (b. l. 65), kompiuterio programų paketų apskaitą Bendrovės balanse (kopija pateikta byloje)“. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad paketai įtraukiami į apskaitą ir šiuo metu. Apeliantai teigia, kad „pateikti įrodymai apie kompiuterio programų paketų įsigijimą ir naudojimą visiškai atitinka BPK 20 str. įrodymų apibūdinimą, yra nepaneigti ir teismas turėjo juos vertinti“. Apie kompiuterio programų įsigijimą paketais, didinant Bendrovės įstatinį kapitalą, teisme parodymus davė liudytojai D. R., G. B. Visuma įrodymų patvirtina kompiuterio programų paketų naudojimą bendrovėse. Apeliantai aiškina, kad be to, „teismas nuosprendyje dėl programų paketų atmetimo nurodo, kad kaltinamojo I. B. nurodomi programų rinkiniai, įvertinus pateiktus jų pavadinimus ir sugretinus juos su rinkoje esančių produktų žinomais pavadinimais, yra savarankiškos programos, skirtos specifinėms funkcijoms atlikti, atnaujinimai yra skirti tik klaidoms taisyti ir jie neapima naujų kompiuterio programų versijų, nurodoma, koks programų paketas priklauso kokiai korporacijai ir kad tai yra savarankiškos programos, o ne programų komplektai. Teismas suabejojo sandorio dėl kompiuterio programų paketų perdavimo tikrumu, tačiau to nepatvirtino įrodymais“. Apeliantai aiškina, kad BPK normos draudžia asmens kaltę grįsti prielaidomis. Tas, kas neįrodyta, vertinama kaltinamojo naudai.

Nuteistasis I. B., nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) Klaipėda“ atstovė I. R. teigia, kad nors jų prašymai dėl kompiuterio programų paketų buvo nemotyvuotai atmetami ir dėl jų diskutuojama nebuvo, tačiau mano, kad teismas po bylos išnagrinėjimo savo iniciatyva pradėjo domėtis kompiuterio programų paketų priklausomumu ir funkcijomis ir pats sau padarė išvadas. Apeliaciniame skunde manoma, kad tuo teismas šiurkščiai pažeidė bylų nagrinėjimo ir nuosprendžio surašymo nuostatas, nuosprendyje vertino faktines aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos teismo posėdžių metu (BPK 301 str.), tuo patvirtinamas teismo šališkumas nagrinėjant bylą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog firmų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos patvirtina, kad nuo 2004-02-25 iki 2005-07-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 50 kompiuterio programų. Dalis kompiuterių su juose įdiegtomis programomis buvo nuomojamos iš „(duomenys neskelbtini)“. 2005-05-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo programos „Autodesk Inventor Series 10 SLM“ netinklinę ir tinklinę versijas. Teismas pripažino, kad kompiuterio programos įsigytos iki 2005-07-20 ir buvo naudojamos teisėtai, tačiau nurodė, kad apžiūrint kompiuterius programų „Autodesk Inventor Series 10 SLM“ sudėtinės programos nenustatytos. Apeliantai nurodo, kad nurodytų programų įsigijimas ir naudojimas teisme nesvarstytas, kad gynyba teikė prašymus ištirti šią aplinkybę, ją patvirtinti arba paneigti, tačiau prašymai buvo atmetami. Teisme apklaustas specialistas R. Č. nė į vieną klausimą apie kompiuterio programų įdiegimą ir jų naudojimą atsakyti negalėjo. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta tik viena 2005-05-04 sąskaita Nr. SK-050701-3, pagal kurią buvo įsigytos kompiuterio programos iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nurodytos firmos kompiuterio programas įsigijo 2004-11-08 pagal sąskaitą Nr. SK-040194, pagal 2005-05-05 sutartį Nr. SK-050503-6, 2005-05-12 pagal sąskaitą Nr. AB-050406, 2005-07-11 pagal sutartis Nr. SK-050711-3, Nr. SK-050711-2, Nr. SK-050711-1. Apeliantai tvirtina, kad teismas dėl pagal tuos dokumentus įsigytų kompiuterio programų naudojimo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakė ir nevertino. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pateikti dokumentai, kurių pagrindu 2005-03-07 pagal sąskaitą Nr. 0500894, 2005-03-10 pagal sąskaitą Nr. 0500965, 2004-02-25 pagal sąskaitą Nr. 9845438 įsigijo kompiuterio programas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie dokumentai, apeliantų nuomone, patvirtina kompiuterio programų naudojimo teisėtumą, bet teismas tų dokumentų netyrė ir nevertino.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš pateiktų sutarčių ir sąskaitų faktūrų, pasirašytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad dalis kompiuterio programų, už kurias jie nuteisti, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) “, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tas programas tik nuomojo. Sutartyse 2005-07-11 Nr. SK-050711-1 ir Nr. SK-050711-2 nurodyta, kad pirkėjas sumoka pardavėjui už kompiuterio programas po 751,66 Lt už kiekvieną darbo vietą, toliau aptariamas mokėjimas už kitus naudojimosi kompiuterio programomis metus, priklausomai nuo pirkėjo turimų darbo vietų skaičiaus (3.1 p.). Sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos (4.1 p.). Apeliantai teigia, kad nors bylos nagrinėjimo metu klausimą dėl kompiuterių programų nuomos kėlė nuolat, pateikė tai patvirtinančius dokumentus ir teismas juos pridėjo prie bylos, tačiau nuosprendyje dėl to nepasisakė ir pateiktų dokumentų nevertino.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai naudojo 5 programas „Alkonas“, nuosprendyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuoj pat po patikrinimo, t. y. 2005-07-21, užsakė nurodytą anglų kalbos terminų programą, remiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtu programos naudotoju tapo tik nuo 2005-07-22. Apeliantai teigia, kad teismas nurodytą aplinkybę vertino šališkai, kitų rašytinių ir žodinių įrodymų, užfiksuotų teismo protokole bei pateiktuose teismui dokumentuose neaptarė ir nepaneigė. Apeliantai teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-07-11 pasirašė sutartį Nr. SK-050711-3, o jos priede Nr. l nurodyta, kad kartu su kita programine įranga įgijo 5 anglų-lietuvių kalbų žodyno programas. Pirkėjas įgijo teisę teisėtai naudotis nurodyta programa nuo užsakymo momento, t. y. nuo 2005-07-11. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismo paklausimą rašte Nr. 18-3/1 nurodė, kad nuo 2000 m. rugsėjo mėn. fiziniai ar juridiniai asmenys teisėtais vartotojais buvo laikomi nuo pirkėjui išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir perdavė „Alkono“ licencijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliantams nežinoma. Apeliantai teigia, kad ši tvarka nebuvo keičiama iki dabar. Kad programos „Alkon“ įgytos 2005-07-11, nurodyta ir kaltinamajame akte. Firma „(duomenys neskelbtini)“ atsakė į teismo paklausimą, kad vartotojas teisėtu programinės įrangos vartotoju tampa po programinės įrangos užsakymo. Apeliantai teigia, kad nurodytą aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. L. bei tos firmos specialistė S. Š. . Apeliaciniame skunde manoma, kad teismas juos dėl programos „Alkonas“ neteisėto laikymo apkaltino nepagrįstai, byloje surinkti įrodymai kaltinimus paneigia.

Nuteistasis I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. aiškina, kad kaltinimas jiems dėl 14 kompiuterio programų „Ship Construktor“ pateiktas nebuvo, nurodyto epizodo teisme nenagrinėjo ir civilinis ieškinys dėl jų nepateiktas, tačiau teismas nurodytą epizodą nuosprendyje išsprendė savarankiškai, po teismo proceso, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantai aiškina, kad teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamieji teisės naudotis nurodyta šia programa neįgijo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje objektyvių įrodymų, jog kaltinamieji disponavo šios programos autoriaus leidimu naudoti programos kopijas, nėra. Vien liudytojų K. V., D. R. (atsakingi už kompiuterių darbą asmenys) bei kaltinamojo I. B. parodymų, jog programa „Ship Construktor“ buvo legali ir kaltinamieji ja naudojosi teisėtai, teismui nepakako, todėl teismas priėmė vienašališką sprendimą, kad nurodyta programa buvo laikoma neteisėtai. Apeliantai teigia, kad teismas analogiškai išsprendė kaltinamųjų kaltės klausimą dėl programų „Autodesk AutoCAD“ ir „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“, nors nurodytų kompiuterio programų įsigijimo dokumentai yra byloje. Kompiuterio programą „Ship Construktor“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2004 metais. Susirašinėjo ir programą pirko už kompiuterių darbą atsakingas asmuo K. V., tą jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantai skunde žada pateikti apeliacinei instancijai dokumentus, patvirtinančius nurodytos programos įsigijimą. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apžiūrint daiktinius įrodymus – kompiuterių sisteminius blokus – kompiuterio Nr. 5 programa „Office XP“, kompiuterio Nr. 15 programa „Windows XP Prof“ ir programa „Office XP Prof“, kompiuterio Nr. 19 programa „Windows 2000 Avenced Server“ ir „Office XP Prof“ apžiūrėtos nebuvo, nes tiriant jos neatsidarė. Dėl šių programų teisme nediskutuota. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nurodytos 5 programos, kaip daiktiniai įrodymai, teismui pateiktos nebuvo, todėl teismas dėl jų priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo, nes toks sprendimas prieštarauja BPK 301 straipsniui, kuriame aiškinama, kad teismas teismo nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliantai prašo dėl į kaltę inkriminuotų neapžiūrėtų teisme kompiuterio programų laikymo epizodo civilinio ieškinio dalies patenkinimą pripažinti neteisėtu.

Apeliantai tvirtina, jog teismas sutiko, kad remiantis įrodymų visuma specialisto R. Č. nurodytos kainos turi būti įvertintos kritiškai. Specialistas R. Č. teisme patvirtino, kad kompiuterių programų kainų nežino, kainynų negauna (b. 1. 101–119), tačiau teismas, nepaisydamas nurodytų aplinkybių, kompiuterio programas įvertino pagal specialisto R. C. nurodytas kainas, taip pat, remdamasis jo nurodytomis kainomis, patenkino civilinį ieškinį, nepaisydamas byloje pateiktų prieštaravimų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nurodytos kompiuterio programų kainos yra nerealios, kad bylos nagrinėjimo metu gynyba pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus apie kiekvienos kompiuterio programos modifikacijos kainas, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo 2005 m. liepos mėnesį. Teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos yra orientacinės, todėl šiuo oficialiu dokumentu nesivadovavo. Apeliantai teigia, kad nurodytame dokumente programų kainos atitinka inkriminuojamų programų modifikacijų kainas, todėl teismas turėjo jomis vadovautis, taikyti mažiausią kainą iš pateiktų. Apeliantai mano, kad nuosprendyje nurodytos kompiuterio programų kainos neatitinka ir kainų, nurodytų dokumentuose, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kompiuterio programas. Apeliantai pažymi ir tai, kad teismui pateikti dokumentai dėl kainų teismo posėdyje svarstomi nebuvo. Apeliaciniame skunde prašoma kompiuterio programų vertę nustatyti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją. Apeliantai teigia, kad kompiuterio programų kainų, nurodytų teismo nuosprendyje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumente, skirtumas sudaro 242 568, 99 Lt.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas I. B. kaltinamajame akte suformuluotas neaiškiai ir nesuprantamai, jis negalėjo suprasti savo kaltės ir gintis nuo pareikšto kaltinimo teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradėjus bylos nagrinėjimą teisme, buvo prašoma grąžinti bylą tyrimui papildyti ir sukonkretinti kaltinimą, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Apeliantai aiškina, kad BPK 22 str. 3 d. nurodyta, jog asmuo turi aiškiai žinoti, kuo yra kaltinamas, kaltinamajame akte turi būti išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 219 str.). Tik tiksliai įvykdžius nurodytus reikalavimus, įtariamasis gali žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Apeliantai mano, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant nurodytas įstatymo nuostatas, o teismas tai toleravo, kas sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą teisme, tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. B. neigė jam inkriminuotą nusikaltimą ir paaiškino, kad jis kaip bendrovių vadovas užsiiminėjo marketingo (rinkodaros) reikalais. Kokios programos, kokiuose konkrečiai kompiuteriuose buvo įdiegtos, jis nežinojo, nes tuo rūpinosi specialiai tam darbui priimti sisteminiai administratoriai, jais dirbo T. C., D. R., K. V., byloje yra sisteminio administratoriaus pareiginiai nuostatai, pasirašyti I. B.. Apeliantai teigia, kad sisteminis administratorius buvo atsakingas už teisingą, patikimą, ilgalaikį kompiuterinės technikos, programinės ir sisteminės įrangos naudojimą. Keičiantis sisteminiams administratoriams, buvo surašomi kompiuterinės technikos ir kompiuterinės įrangos perdavimo – priėmimo aktai, kurie taip pat yra byloje. Nurodyti ir esantys byloje dokumentai visiškai paneigia kaltinimą, kad neva byloje nenustatyta įrodymų, jog I. B. savo įmonėse naudojamų programų įsigijimą būtų pavedęs atsakingiems įmonės darbuotojams. Apeliantai teigia, kad nurodytą aplinkybę taip pat paneigia teikiami su šiuo skundu kompiuterio programų „Ship Construktor“ užsakymas ir pirkimas, kurį atliko sisteminis administratorius K. V. „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje apklausti liudytojai visiškai paneigia nuosprendžio motyvą, kad darbus paskirstydavo ir jiems vadovavo I. B. . Šito nepatvirtino ir liudytojai J., M. D. , A. B. , K. V. ir kiti, kurių parodymais rėmėsi teismas. Liudytojui K. V. , dirbančiam sisteminiu administratoriumi, kilo įtarimų dėl naudojamų programų „AutoCAD“, nes jos buvo įdiegtos vienu numeriu, todėl jis kreipėsi į I. B. prašydamas įsigyti daugiau nurodytų programų licencijų. K. V. teisme patvirtino, kad I. B. jam pasakė, jog programos „Autocad“ buvo įsigytos su programiniais paketais. Teisme apklaustas kaip liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. L. patvirtino, kad įsigyjant daugiau kaip vieno pavadinimo kompiuterio programų suteikiamas vienas kodas visoms to tipo programoms. Kadangi kompiuterio programos įsigytos pakete ASTPP darbui 20-yje kompiuterių, atnaujinimo terminas turėjo pasibaigti 2005 metais, tai jos buvo įdiegtos vienu numeriu UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2005-07-04 pasirašytos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu buvo įsigytos 2 netinklinės versijos ir 13 tinklinės versijos „AutoCAD“ programų, kurioms taip pat buvo suteiktas vienas programų kodas. Sisteminio operatoriaus K. V. įtarimas, kad kompiuterio programos naudojamos be licencijų, buvo nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. B. nuteistas už tai, kaip nurodyta nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonių vardu priėmė sprendimus dėl neteisėtų kompiuterio programų laikymo. Apeliantai teigia, kad nuosprendyje nenurodyta, kokius konkrečiai sprendimus I. B. yra priėmęs dėl neteisėtų kompiuterio programų laikymo. Toks abstraktus kaltinimas, nenurodžius konkrečių veiksmų, sprendimų pasireiškimo formos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad I. B. raštu ar žodžiu būtų davęs darbuotojams nurodymą naudoti neteisėtas kompiuterio programas. I. B. žinojo, kad vadovaujamų bendrovių kompiuteriams yra įsigytos visos reikalingiausios programos. Iškilus būtinybei įsigyti naujausių versijų programų, kaip to reikalavo darbo procesas, jas įsigydavo. Dalis kompiuterių su juose įdiegtomis kompiuterio programomis buvo nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliaciniame skunde manoma, kad I. B. kaltės subjektyvioji pusė byloje neįrodyta. Apeliantai aiškina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 192 str. numatyta ne už tai, kad įmonės vadovas neužtikrino, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų laikomasi Autorių teisių įstatymo reikalavimų, o už tai, jeigu teisiamas asmuo pats tiesiogiai atliko įstatymo draudžiamą veiką, t. y. neteisėtai atgamino, importavo, ekportavo, platino komercijos tikslais literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir jeigu tai atliko tyčia, t. y. suvokdamas ne vien savo veiksmų ar neveikimo faktinę pusę, bet ir tai, kad elgiasi neteisėtai, pažeisdamas įstatymo reikalavimus. Apkaltinamojo nuosprendžio nuoroda, kad I. B. nusikalstama veika įvykdyta tyčia ir įrodyta, yra deklaratyvi frazė, byloje nepatvirtinta jokiais įrodymais. I. B. nusikaltimo subjektyvioji pusė nepatvirtinta jokiais įrodymais. Nenustačius nusikaltimo sudėčiai būdingų formalių nusikaltimo požymių asmuo negali būti nuteistas. Objektyviąją pusę sudarantys nusikaltimo požymiai taip pat nenustatyti, t. y. autoriaus (fizinio asmens) teisės į literatūros, mokslo ar meno kūrinį. Autoriai kompiuterių programų, už kurias I. B. nuteistas, apkaltinamajame nuosprendyje neįvardyti. Nuosprendyje I. B. kaltė vertinta apibendrintai. Apeliantai mano, kad teismo nuosprendis dėl nurodytų aplinkybių I. B. naikintinas. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad remiantis BK 20 str. 2 d. juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens vardu padarė juridinio asmens naudai veikęs fizinis asmuo individualiai arba eidamas vadovaujančias pareigas. Apeliantai mano, kad konkrečių veiksmų, įrodančių, kad I. B. ar kitas fizinis asmuo nuteistų juridinių asmenų naudai atliko neteisėtus veiksmus, byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, jog I. B. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo juridinių asmenų akcininkas ir direktorius, kuris turėjo teisę atstovauti šiems juridiniams asmenims, priimti sprendimus jų vardu, kad įmonės gavo ekonominės naudos, veika buvo vykdoma juridinių asmenų interesais, todėl teismas nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamąją atsakomybę pagal BK 20 str. ir 192 str. 2 d., tačiau, kokia konkreti nusikalstama veika buvo padaryta juridinių asmenų naudai, kuo ji pasireiškė, kokia ekonominė nauda nusikalstamu būdu buvo gauta, nuosprendyje nenurodoma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatymas reikalauja, jog teismo nuosprendis turi būti pagrįstas byloje surinktais neginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis. Teismo išvadose dėl kaltės turi būti pašalinti visi prieštaravimai, argumentuotai paneigtos visos abejonės. Teismui savo išvadų nepatvirtinus bylos įrodymais, nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos teisiamojo naudai. Kuo konkrečiai pasireiškia kompiuterio programų laikymas juridinių asmenų buvimo vietoje ir kokią ekonominę naudą kompiuterio programų laikymas davė juridiniams asmenims, nenustatyta ir apskritai, ar kompiuterio programų laikymas gali duoti kokią nors ekonominę naudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visas kompiuterio programas paketų sudėtyje didindama įstatinį kapitalą, vėliau įsigydama jas nuosavybėn ar panaudai iš prancūzų firmos NDAR UAB „(duomenys neskelbtini) Ltd.“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantai teigia, kad visos nurodytos kompiuterio programos buvo įsigytos ir naudojamos teisėtai, nepažeidžiant autorių teisių, tą patvirtina ir byloje pateikti dokumentai, kurie teismo nepaneigti. UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. B., kaip jos vadovas, kitas fizinis asmuo kompiuterio programų savarankiškai nepirko, todėl veiksmų juridinio asmens naudai neatliko. Kompiuterio programas, dėl kurių yra nuteista UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra gavusi panaudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas be išimties kartu su kompiuteriais, kurie buvo ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Apeliantai nurodo, kad kompiuteriai ir juose įdiegta programinė įranga yra įtraukta tik į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Apeliaciniame skunde manoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už kitai bendrovei priklausančias kompiuterio programas neteisėtai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla jai nutraukta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantai teismui pateikė įsigytų kompiuterio programų sąrašą – lentelę, kurioje nurodyti kompiuterių programų pavadinimai, kiekvieno pavadinimo programų kiekis, kompiuterio programų įsigijimo pagrindas. Sąraše nurodytos 49 kompiuterio programos. Apeliantai teigia, kad, atmetus tas programas, kurios nebuvo apžiūrėtos, t. y. neatsidarė, o jos iš kaltinimo turi būti pašalintos, liktų 45 kompiuterio programos. Iš jų 10 kompiuterio programų „Office XP Profesional“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos išperkamosios nuomos pagrindu pagal sutartis Nr. SK-050711-1 ir Nr. 050711-2, pasirašytas su „(duomenys neskelbtini)“ 2005-07-11. 3 kompiuterio programos „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“ įsigytos 2005-06-04 sutarties Nr. SK-050701-3 pagrindu. Anglų-lietuvių kalbų žodyno „Alkonas“ 5 programos, taip pat kompiuterio programa „Acrobat Professional 7.0“ įsigytos ir buvo naudojamos teisėtai 2005-07-11 pasirašytos sutarties Nr. SK-050711-3 pagrindu. Likusios 27 kompiuterio programos perduotos didinant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatinį kapitalą 1999-05-25 programų paketo ASTPP ir MODEL pagrindu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismas tų aplinkybių netyrė, jomis nesidomėjo ir jų nevertino. Pateikti įrodymai dėl kompiuterio programų įsigijimo iš įvairių šaltinių nepaneigti, todėl teismas dėl jų turėjo pasisakyti konkrečiai. Teisme kilęs ginčas dėl kompiuterio programų teisėto naudojimo nuo užsakymo priėmimo patvirtintas rašytiniais įrodymais, kompiuterio programų pardavimo specialistų parodymais teisme. Apeliantai teigia, kad juridiniai asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti nepagrįstai, nesurinkus jų nusikaltimą patvirtinančių įrodymų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinimas nuteistiesiems iš esmės grindžiamas asociacijos „BSA Lietuva“ specialisto išvada, surašyta 2005-08-23. Toje išvadoje nurodyta, kokios neteisėtos programų kopijos rastos patikrinus 19 kompiuterių. Tikrinimo metu nurodyta keletas failų, kurie galėjo būti sukurti kompiuterių sisteminiuose blokuose įrašytomis programomis. Tai nurodyta ir kaltinamajame akte. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog specialistas savo išvadoje nurodė, kad jam apžiūrėjus 19 kompiuterių buvo rastos juose įdiegtos 85 kompiuterio programos. Specialistas nurodė 64 iš rastų įdiegtų programų kainas, taip pat nurodė, kad 55 kompiuterio programų licencijos nebuvo pateiktos. Ant 9 kompiuterių buvo užklijuoti licenciniai lipdukai, patvirtinantys programų įsigijimo teisėtumą. Apeliantai atkreipia dėmėsį, kad specialistas nurodė kainas ne tų kompiuterio programų modifikacijų, kurios buvo naudojamos bendrovėse. Pavyzdžiui, buvo naudojama „AutoCAD“ 2002, o kaina nurodyta „Autocad 2006“ ir panašiai. Kad kainos specialisto išvadose nurodytos akivaizdžiai neteisingos, patvirtina pirktų kompiuterio programų sąskaitos faktūros, kitų kompiuterio programomis prekiaujančių įmonių pateikti dėl kainų oficialūs atsakymai. Apeliantai nurodo, kad specialistas R. Č., apklaustas teisme, į klausimą, kokiu pagrindu nustatė kainas, atsakė, kad kainų nežino, kainynų negauna. Teismas neturėtų vadovautis kaltinamajame akte nurodytomis kompiuterio programų kainomis, nes tos kainos perkeltos iš specialisto išvadų, jos yra daug didesnės, negu teigia kiti šaltiniai. Apeliantai teigia, kad teismas neturėjo vadovautis visa specialisto R. Č. išvada, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, tuo metu dirbo „BSA Lietuva“ asociacijoje, gavo atlyginimą, būtent pastarosios pavedimu dalyvavo patikrinime, surašė specialisto išvadą ir ta pati organizacija pateikė civilinį ieškinį byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantai bylos nagrinėjimo metu ne kartą reiškė nušalinimą specialistui R. Č. dėl suinteresuotumo, taip pat dėl nepakankamų specialių žinių (t. 6, b. l. 101–119). Apeliantai teigia, kad byloje yra teismų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad R. Č. yra suinteresuotas asmuo tiriant kompiuterio programas (t. 6, b. l. 75–83, 99–101). Apeliantai nurodo, kad teismas gynybos pareikštas pastabas dėl R. Č. atlikto neobjektyvaus tyrimo atmesdavo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nuosprendyje konstatavęs darbų sukūrimą ir identifikavimą, po kompiuterių paėmimo fakto jų netyrė ir dėl to nepasisakė. Teismas atsisakė ištirti, ar taip nebuvo kompiuteriuose kuriami nauji failai, kas yra buvę kitose bylose, kuriose specialisto tyrimą buvo atlikęs R. Č. Apeliantai mano, kad R. Č. surašytos išvados yra neobjektyvios, nekompetentingos, todėl teismas jomis vadovautis negalėjo.

Apeliantai atkreipia dėmėsį į tai, kad apžiūrint daiktinius įrodymus kompiuterio programos kompiuteryje Nr. 5 „Office XP“, taip pat kompiuteryje Nr. 15 „Windows XP Prof“ ir „Office XP Prof,“ kompiuteryje Nr. 19 „Windows 2000 Avenced Server“ ir „Office XP Prof“ apžiūrėtos nebuvo, nes tikrinant jos neatsidarė, R. Č. jų pademonstruoti negalėjo, todėl neaišku, ar jos ten buvo, tačiau teismas jas pripažino esančiomis ir priteisė atlyginimą civiliniams ieškovams.

Šalies argumentai

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinių ieškovų „(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vardu ieškinį pateikė jiems atstovaujanti advokatų bendrija „Pranckevičius ir partneriai“. Apeliantai aiškina, kad ieškovų atstovas ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamųjų kaltės pažeistos ieškovų teisės, jiems padaryta turtinė žala, pasireiškianti negautomis pajamomis. Negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius. Ieškovų atstovas pareiškė ieškinį dėl negautų pajamų už 49 kompiuterio programas, iš jų už 16 kompiuterio programų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už 33 kompiuterio programas UAB „(duomenys neskelbtini)“, už bendrą 368 367, 79 Lt sumą.

Apeliantai teigia, kad civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas arba atmestas. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad BPK 109 str. nustatyta, kad civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, patyręs turtinę ar neturtinę žalą. Į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, vagystė, plėšimas, sunaikintas ar sugadintas turtas. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ne žalą, bet negautas pajamas, kurias teismas vertina kaip žalą, ne autoriams, bet ieškovams – juridiniams asmenims. Negautų pajamų klausimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Dar 2001-09-27 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacijoje išaiškinta, jog baudžiamosiose bylose dėl pažeistų autoriaus teisių gynimo, kompensacijos priteisimo toks ieškinys, kuris pareiškiamas dėl nusikaltimo, turėjusio materialinės žalos, kartu su baudžiamąja byla nenagrinėtinas. Kiek apeliantams yra žinoma, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 192 str., civiliniai ieškiniai išnagrinėti nebuvo, o palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad BPK 109 str. nurodoma, jog civilinį ieškinį gali pareikšti asmuo, patyręs turtinę ar neturtinę žalą. Baudžiamoji byla teisme nagrinėjama dėl autoriaus teisių pažeidimo. Apeliantai mano, kad turtinę žalą galėjo patirti tik kompiuterio programų autoriai – fiziniai asmenys, nes juridiniai asmenys kompiuterio programų nekuria. Apeliantai aiškina, kad ATGTĮ 10 str. l d. nustatyta, kad kompiuterio programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo ar kita įstatymo nustatyta tvarka (ATGTĮ 38 str. l d.). Autorių sutartys dėl turtinių teisių perdavimo sudaromos raštu (ATGTĮ 42 str. l d.). Taigi visos teisės į sukurtą programą priklauso ją sukūrusiam autoriui – fiziniam asmeniui. Subjektas, rašytinės sutarties pagrindu perėmęs autoriaus teises, laikomas autoriaus teisių perėmėju ir veikia autoriaus vardu, atstovaudamas kūrėjo interesams. Apeliantai teigia, kad ieškovai ir jų atstovas nepateikė teismui autorių įgaliojimų ar su jais pasirašytų sutarčių, iš kurių būtų galima nustatyti autorių turtinių teisių perdavimo faktą. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pasaulinės prekybos sutarties 50 str. 3 d., kurią yra ratifikavusi Lietuva, nustatyta, kad teismai turi pareikalauti iš pareiškėjo pateikti kokį nors pagrįstai jam prieinamą įrodymą, jog pareiškėjas yra tikrasis teisės turėtojas ir jog pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos. Nurodyta nuostata yra mūsų nacionalinių įstatymų sudėtyje ir taikytina tiesiogiai. Apeliantai teigia, kad civiliniai ieškovai, jų atstovas nepateikė teismui įrodymų, kokiu pagrindu įgijo teisę atstovauti kompiuterio programų kūrėjų – fizinių asmenų –turtinėms teisėms. Apeliantai mano, kad vien tik dėl nurodytos aplinkybės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinių ieškovų atstovas nuolat organizuoja akcijas su BSA Lietuva išlaikomu specialistu R. Č. Tais tikslais advokatų bendrijoje veikia anoniminis telefonas, registruojantis pranešimus apie neteisėtą kompiuterio programų naudojimą. Po tokių skambučių R. Č. informuoja policiją ir kartu vyksta į patikrinimus, po to pats surašo specialisto išvadą, jos pagrindu teikiamas ir civilinis ieškinys. Apeliantai nurodo, kad faktinės aplinkybės teikia pagrindo manyti, kad patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas taip pat anoniminio pranešimo, kurį gavo civilinių ieškovų atstovai, pagrindu. R. Č. bendradarbiavimas su ieškovų atstovais patvirtina jo suinteresuotumą ir nesąžiningą veiklą. R. Č., surašydamas specialisto išvadas ir nurodydamas jose kompiuterio programų kainas, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai. Jis neatsižvelgė į dokumentus, kurių pagrindu buvo įsigytos kompiuterių programos ir juose nurodytos kainos, o surašė tokias kainas, kokios buvo palankios civilinių ieškovų atstovams. Specialisto išvadose nurodomos kompiuterio programų konkrečios modifikacijos, o kainos nurodomos visai kitų modifikacijų, todėl kompiuterio programų kainos nurodytos gerokai didesnės: kad ir „AutoCAD 2002“, kaina „AutoCAD 2006“ ir panašiai. Apeliantai nurodo, kad civilinis ieškinys pareikštas 368 367, 79 Lt, o tų pačių kompiuterio programų vertė pagal to meto kainininkus sudaro 125798,80 Lt. Civilinio ieškinio suma neatitinka ir kaltinamojo akto. Kaltinamajame akte nurodoma, kad 61 kompiuterio programos mažmeninė kaina yra 359 856, 23 Lt, o civilinis ieškinys pateiktas dėl 49 kompiuterio programų už 368 367, 79 Lt sumą. Apeliantai mano, kad esant tokiai situacijai, teismas turėjo vadovautis LR BPK 115 str. nuostatomis ir palikti spręsti civilinio ieškinio klausimą civilinio proceso tvarka. Apeliantai mano, kad teismas, pažeisdamas BPK normas, priteisė ieškovams 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo 2006-01-16 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad BK 2 str. 3 d. nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BPK 255 str. taip pat pasakyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kiekvienas atsako ne už padarytą nusikaltimą apskritai, o už konkrečią padarytą nusikalstamą veiką. Nuosprendis baudžiamojoje byloje yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Nurodytos nuostatos taikomos kaltinant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis.

Nuteistasis I. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. prašo teisminį tyrimą byloje atnaujinti, paskirti ekspertizę kompiuterių sisteminiams blokams ištirti dėl buvusių įdiegtų ir esamų kompiuterio programų ištyrimo, ištirti byloje kitus įrodymus dėl kompiuterio programų laikymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius kompiuterių sisteminius blokus grąžinti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis I. B. ir jo gynėjas, nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. R. prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl kai kurių nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 3 p., 4 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) 10 straipsniu (1999 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. VIII - 1185 redakcija ar 2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) kompiuterių programos autoriumi laikomas fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Remiantis ATGTĮ ketvirtojo straipsnio antrosios dalies išaiškinimu, autorių teisių objektu yra laikomos ir kompiuterinės programos, o autorių teisės nesaugomi objektai apibūdinti įstatymo penktajame straipsnyje. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnyje, objektas yra intelektinė nuosavybė, kuri apima ir autorių teises į kūrinius, ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises). Šio nusikaltimo dalykas – autorių teisių ir gretutinių teisių objektai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas BK 192 straipsnio dispozicijos turinį, yra pasisakęs, kad neteisėtai atgaminta kompiuterinė programa yra nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnyje, dalykas, o remiantis ATGTĮ 57 straipsniu atgaminti audiovizualinio kūrinio kopiją išimtinę teisę turi audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojas (LAT nutartys Nr. 2K–240/2008, 2K–218/2004, 2K–354/2006, 2K–176/2007). Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus ATGTĮ numatytus atvejus)(ATGTĮ 15 str.). Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas)(įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Nei nuteistasis I. B., nei nuteistosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinių programų, už kurių neteisėtų kopijų laikymą komercijos tikslais nuteisti, autoriais nėra, kad tų programų kopijas nuteistieji turėjo teisę panaudoti leidus kompiuterinių programų autoriams, jų teisių perėmėjams ar jų tinkamai įgaliotiems asmenims, byloje duomenų nėra, o civilinių ieškovų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ korporacijos teisė reikšti pretenzijas ir reikalauti iš nuteistų atsakovų atlyginti turtinę žalą yra pagrįsta bylos duomenimis (t. 1, b. l. 133–155, 156–159, 160–196, 197). Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad teisėtai įgytų autorių kūrinių laikymas nedraudžiamas, tačiau I. B. ir juridiniai asmenys nuteisti už neteisėtų kopijų laikymą ir ne bet kokį laikymą, o laikymą komerciniais tikslais. Autorių kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų laikymas komerciniais tikslais laikomas autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu (ATGTĮ 73 str. 2 p.), už kurį Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę. Nuteistieji daugumą į kaltę inkriminuotų kompiuterinių programų neteisėtų kopijų laikė ne asmeniniam naudojimui, programų kopijų naudojimas buvo susijęs ne su akademine veikla, o su darbine veikla, vykdoma tiesiogiai pajamoms, pelnui, turtinei naudai gauti, programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus. Tačiau komercijos tikslais laikomi ne tik tokie tikslai, kurie susiję su veikla tiesiogiai pajamoms gauti, bet ir tokia veikla, kuri net netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (B. b. Nr. 2K–265/2008, Nr. 2K–7–201/2008).

Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo išaiškinimu, neteisėta kopija laikoma kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą (ATGTĮ 2 straipsnio 21 punktas). Kūrinio kopijos laikymo teisėtumui patvirtinti reikalingas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto leidimas, tuo gali būti licencija. Remiantis ATGTĮ 2 straipsnio 20 punkto išaiškinimu, licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Remiantis pacituotu įstatymu, licencijos neturėjimas ir yra neteisėtos kūrinio kopijos laikymo faktą patvirtinanti aplinkybė. Aiškinti neteisėtos kopijos sąvoką remiantis apeliaciniame skunde paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 2K–506/2005) ir taikyti analogiją šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nebūtų visiškai teisinga, nes kasacinėje byloje kasatorius buvo nuteistas už teisėtų kopijų neteisėtą laikymą ir platinimą, kasacinėje byloje neteisėtos kopijos sąvoka aiškinama kitu aspektu – neteisėtas platinimas teisėtą kopiją neteisėta nedaro. Apeliaciniame skunde paminėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-467/2002 kompiuterių programų atgaminimas, kopijavimas, neteisėtas laikymas, siekiant komercinių tikslų, nėra reabilituojamas. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje apie kopiją kalbama kaip apie galutinio produkto realizavimą komerciniais tikslais. Nuteistieji neteisėtai įgytas kompiuterines programas laikė ir panaudojo kaip darbo priemones bendrovių įstatuose ir sutartyse su užsakovais numatytiems produktams kurti ir realizuoti pasipelnymo (komerciams) tikslams. Jokie įstatymų pakeitimai neteisėtų kompiuterinių programų panaudojimą komerciniams tikslams neįteisino.

Į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo ginamų autorių teisių objektų sąrašą įtrauktos ir kompiuterių programos (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui, nesiekiant tiesioginių ar netiesioginių komercinių tikslų, leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio egzempliorių, jeigu toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas ( ATGTĮ 20 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo I. B. parodymai, nuteistų juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės I. R., civilinių ieškovų „(duomenys neskelbtini)“ korporacijos, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, liudytojų S. D. , T. G., N. N., S. V., N. K., D. K., G. B., I. P., M. S., K. V., D. R., A. Č., P. P., V. J., A. B., J. Š., M. D., K. R., A. Ž., A. B. G. M. parodymai, specialisto išvados, eksperto išvados teisiamajame posėdyje, kompiuterių sisteminių blokų kaip daiktinių įrodymų apžiūros duomenys patvirtina, kad kompiuterių programos, išskyrus kompiuterinę programą „Alkonas“, buvo laikomos juridinių asmenų uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ komerciniams tikslams, susijusiems su pajamų gavimu už laivų projektavimo darbus, įgyvendinti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neginčytinai nenustatyta, kad anglų kalbos terminų kompiuterinė programa „Alkonas“, kurios autorystė priskiriama UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo laikoma komerciniais tikslais. Šios programos panaudojimas tiesiogiai su nuteistųjų atliekamais projektavimo darbais pagal sutartis nesusijęs, nors byloje duomenų apie šios programos panaudojimą vertimams yra, programa gali būti panaudota ir kaip žodynas tarpusavio bendravimui, nesiekiant kokios nors tiesioginės ekonominės ar komercinės naudos. Neginčytinai nenustačius, kad nors ir neteisėtai laikyta kompiuterinė programa „Alkonas“ buvo laikyta komerciniais tikslais, baudžiamoji atsakomybė už šios programos neteisėtą laikymą negalima, todėl kaltinimai nuteistiesiems už neteisėtą kompiuterinės programos „Alkonas“ laikymą komerciniais tikslais (I. B. nuteistas už 6 programų „Alkonas“ laikymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už vienos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – už 5 programų „Alkonas“ laikymą) iš kaltinimų visumos šalintini (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Apylinkės teismo nuosprendyje išanalizuotos visų kaltinimuose nuteistiesiems paminėtų kompiuterinių programų panaudojimo ir inkriminavimo į kaltę aplinkybės, kai kuriuos kaltinimus teismas iš kaltinimų visumos pašalino kaip nepagrįstus. Teisiamajame posėdyje teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių objektyviai tiesai byloje nustatyti, neapsiribojo formaliu ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių konstatavimu, todėl kaltinti teismą neobjektyvumu ir šališkumu nėra pagrindo. Priimdamas nuosprendį, apylinkės teismas ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ į kaltę inkriminuotos vienos programos „Autodesk Autocad 2002“ ir vienos programos „Microsoft Office XP Professional“ neteisėtą atgaminimą ir laikymą, nesant objektyvių įrodymų dėl šių programų laikymo, iš kaltinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ visumos pašalino. Tokiais pat pagrindais vadovaudamasis teismas iš kaltinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ visumos pašalino kaltinimą dėl vienos nepagrįstai inkriminuotos programos „Microsoft Office 2000 Professional“ neteisėto atgaminimo ir laikymo. Teismas nustatė spausdinimo klaidas, padarytas ikiteisminio tyrimo metu, ir remdamasis specialisto išvados duomenimis, liudytojų parodymais, daiktinių įrodymų apžiūros duomenimis nuosprendyje patikslino nuteistajam I. B. į kaltę inkriminuotų vienos „Autodesk Mechanikal Desktop 2,0“ programos ir 5 programų „Microsoft Office 2003 Professional“ pavadinimus. Toks pavadinimų patikslinimas kaltinimo pasunkinimu nelaikytinas. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į kaltę inkriminuotas mažesnis neteisėtai atgamintų ir laikytų programų kopijų kiekis, negu nustatyta specialisto išvadoje, tačiau bendrovei kaltinimai pasunkinti nebuvo. Apeliaciniame teismo posėdyje buvo bandyta patenkinti nuteistųjų prašymą ir dėl atitinkamos ekspertizės paskyrimo, tuo tikslu buvo aiškintasi dėl Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertinių galimybių (t. 9, b. l. 173, 176). Atsakymų į teismo paklausimą turinys patvirtina, kad ekspertizių galimybės labai ribotos, o kai kuriais klausimais šiuo metu ir visiškai neįmanomos. Atsakyme į paklausimą apie programinės įrangos paskirties tyrimą labai konkrečiai paaiškinta, kad programinės įrangos paskirties tyrimo Lietuvos teismo ekspertizių centras neatlieka, nes tam nereikia specialiųjų žinių (t. 9, b. l. 178). Tuo remiantis nėra pagrindo tvirtinti, kad informacinių technologijų specialisto R. Č. išsilavinimas ir praktinė patirtis (t. 4, b. l. 142) kompiuterių programinės įrangos paskirties tyrimams atlikti yra nepakankama arba kad apylinkės teismas, padedant teisiamajame posėdyje dalyvavusiam ekspertui T. P., tam pačiam R. Č., tų klausimų negalėjo išspręsti pats. Todėl kolegija apylinkės teismo nuosprendžio išvadoms, kad nėra pagrindo atmesti specialisto R. Č. išvadas kaip neobjektyvias, pritaria. Kad ištirtuose kompiuterių sisteminiuose blokuose buvo rastos įdiegtos kaltinimuose nuteistiesiems paminėtos programos, teisiamajame posėdyje dalyvavęs ir specialisto R. Č. veiksmus bei paaiškinimus sekęs ekspertas nepaneigė (t. 6, b. l. 99–119). Ankstesnis specialisto R. Č. bendradarbiavimas su ieškovų atstovais, kaip rašoma apeliaciniame skunde, jo suinteresuotumo neteisėtai apkaltinti nuteistuosius, nesąžiningumo atliekant specialisto pareigas nepatvirtina.

Apeliantai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu juridinių asmenų atstovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 1999-06-03 protokolą (t. 2, b. l. 71), kuriuo išspręstas bendrovės akcinio kapitalo didinimas. Naujuoju akcininku tapusi JAV kompanija „(duomenys neskelbtini) L.L.C.“ įsigijo 92 procentus įstatinio kapitalo apmokėdama įsigytas akcijas programinės įrangos, reikalingos laivų projektavimui, paketais, kurių vertė sudarė 340 000 litų (85 000 JAV dolerių). Apeliaciniame skunde remiamasi aktu apie programinių paketų MODEL, ASTPP, C-CUT perdavimą (b. l. 65), tvirtinama, kad įstatinio kapitalo padidinimą patvirtino visos valstybės institucijos, prižiūrinčios įmonių registraciją bei apskaitą ir dėl to niekam nekilo abejonių. Į šią apeliacinio skundo dalį atsakyta apylinkės teismo nuosprendžiu. Šią kompiuterinių programų atgaminimo ir laikymo teisėtumą bandančią pateisinti versiją apylinkės teismas nuosprendyje įvertino tinkamai. Byloje esančios nepatvirtintos kopijos dokumentų originalų neatstoja, todėl dokumentais nelaikytinos. Akto kopijoje nėra net firma PROGRES pasivadinusio juridinio asmens antspaudo, o akte paminėta programų paketų kaina beveik tiksliai atitinka kaltinamajame akte kaltinimuose I. B. nurodytą programų kopijų kainą (t. 1, b. l. 64, t. 4, b. l. 152). Nesant originalaus dokumento, dokumento ekspertizei atlikti dokumento kopija panaudota negali būti, todėl neįmanoma tirti, ar kopijoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus I. B. ar kito asmens parašas. Kitose dokumentų kopijose bendrovės pavadinimas rašomas ne „(duomenys neskelbtini)“, bet „(duomenys neskelbtini)“ (pavyzdžiui, t. 2, b. l. 65, 67, 72). Apeliaciniame teismo posėdyje išsiaiškinta, kad I. B. su raštuose paminėtos JAV bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl bendradarbiavimo, akcinio kapitalo didinimo ar dėl kitų reikalų susitikęs nebuvo, kodėl naujas akcininkas – JAV kompanija „(duomenys neskelbtini) “ – pasirinko tarpininką „Progres“ programų paketams perduoti (t. 2, b. l. 65, 65), o neperdavė šių programų tiesiogiai be tarpininkų, nuteistasis I. B. ar nuteistų juridinių asmenų atstovė paaiškinti negalėjo. Programos MODEL, ASTPP, C-CUT yra savarankiškos programos, ne kaltinimuose nuteistiesiems paminėtų programų rinkiniai, dėl to apylinkės teismo nuosprendyje visapusiškai pasisakyta, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ akcinio kapitalo didinimas kompiuterinių programų paketų sąskaita niekuo nepagrįstas. Įstatinio kapitalo padidinimą ne iš karto patvirtinusios valstybės institucijos (t. 2, b. l. 80), prižiūrinčios įmonių registraciją bei apskaitą, kompiuterinių programų paketais nesidomėjo ir jų neįvertino. Be to, programos, už kurių neteisėtą laikymą komercijos tikslais apeliantai yra nuteisti, buvo įdiegtos žymiai vėliau negu 1999 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 78–85). 112000 litų įstatiniam kapitalui didinti 1999 m. birželio 18 d. I. B. perdavęs A. Ž. JAV kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nebuvo, šis asmuo I. B. teikdavo teisinę pagalbą. Remiantis įrašais kasos pajamų orderyje (serija SAA Nr. 0992217), pinigai buvo įmokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, o ne „(duomenys neskelbtini)“ vardu (t. 9, b. l. 183–186, t. 2, b. l. 76). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas į pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo pakeistas 1999-06-03, o Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis – 1999-05-12 (t. 2, b. l. 66, 81). Kasos pajamų orderio duomenys patvirtina, kad jokie pinigai iš svetur nebuvo gauti, buvo manipuliuota tik I. B. vadovaujamos bendrovės pavadinimų pasikeitimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad ribotos atsakomybės Rusijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įgaliota ar turėjo teisę perduoti kam nors kompiuterinių programų paketus, kad pati akte nurodytas programas (t. 2, b. l. 65, t, 7, b. l. 189, 189A, t. 9, b. l. 161, 162) iš kažkur teisėtai buvo įgijusi. Kompiuterinių programų įgijimas susijęs su civilinių teisinių santykių atsiradimu, todėl teisėtam sandoriui pagrįsti privalu turėti ne tik programinių paketų perdavimo aktą (t. 2, b. l. 64, 65), bet ir priedus prie jo – kompiuterinių programų įgijimo teisėtumą patvirtinančias licencijas. Tokia tvarka taikytina ir panaudos davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei panaudos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniams teisiniams santykiams pagal 2004 m. birželio 11 d., 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutartis pateisinti (t. 8, b. l. 35–37, 38–39, 40). 2005-07-20 patikrinimą nuteistose bendrovėse atlikusiems asmenims nuteistų juridinių asmenų atstovė pateikė šešias, vėliau dar tris kompiuterinių programų „Microsoft Windows XP Profesional“ įsigijimo teisėtumą patvirtinančias licencijas (t. 1, b. l. 5–6, 12, 13, 14, 17, 18–19, 82–87), o kitų kompiuterinių programų kopijų įsigijimo ir laikymo pagrindams pateisinti licencijų nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismas nuosprendyje nurodė tik vieną kompiuterinės programos įsigijimo sąskaitą – 2005-05-04 sąskaitą Nr. SK-050701-3, nes nuosprendyje šis dokumentas įvardijamas sutartimi, o ne sąskaita (t. 9, b. l. 83). Remiantis priedu prie šios sutarties (t. 3, b. l. 70 – 71, 111–112) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) LTD“ 2005-07-04 (bet ne 2005-05-04, kaip rašoma nuosprendyje ir apeliaciniame skunde) sudarė sutartį dėl dviejų (2) programų „Autodesk Inventor Series 10 SLM“ netinklinės versijos už 22939,20 Lt (vienos programos kaina 11469,60 Lt) ir trylikos (13) programų „Autodesk Inventor Series 10 NLM“ tinklinės versijos už 164460,14 Lt (vienos programos kaina 12650,78) pirkimo–pardavimo. Priede prie sutarties pažymėta, kad programą „Autodesk Inventor Series 10“ sudaro programos: „AutoCAD 2006“ (pilnas), „AutoCAD Mechanical 2006“ („dvimatės mechaniniu el-tu bibliotekos“), „Mechanical Desktop Power Pack“, „Inventor 10“ (t. 3, b. l. 71, 112). Šių programų teisėto įsigijimo ir naudojimo problemos nuosprendyje aptartos ir padarytos pagrįstos išvados. Nei kaltinamajame akte (t. 4, b. l. 152–153), nei specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 37–87, 88–119), nei apylinkės teismo nuosprendyje apie tai, kad iš nuteistųjų paimtuose kompiuterių sisteminiuose blokuose buvo rastos į programos „Autodesk Inventor Series 10“ paketą įeinančios ir priede prie sutarties Nr. SK-050701-3 išvardytos „AutoCAD 2006“ (pilnas), „AutoCAD Mechanical 2006“ (dvimatės mechaniniu el-tu bibliotekos), „Mechanical Desktop Power Pack“, „Inventor 10“ programos duomenų nėra. Dėl tokių programų laikymo kaltinimai nebuvo pareikšti. Be jau paminėtos sutarties, byloje yra ir daugiau apeliaciniame skunde paminėtų sutarčių bei sąskaitų (t. 3, b. 65–66, 67–85). Pagal 2003-12-20 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 9602590, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kompiuterį, monitorių, klaviatūrą, pelę, bet ne kompiuterių programas (t. 3, b. l. 67). Pagal 2004-02-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 9845438 (t. 3, b. l. 68, 109), UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kompiuterį su kompiuterine programa „Windows XP Pro“. Pagal 2003-12-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija LEB Nr. 9657308, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko 4 kompiuterius, monitorius, klaviatūras, peles, bet ne programas (t. 3, b. l. 69). Pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL Nr. AB-050406, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-05-12 iš UAB „(duomenys neskelbtini) LTD“ pirko 5 kompiuterius su programomis „Windows XP Pro“ bei 5 monitorius (t. 3, b. l. 72). 2005-03-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija M30 Nr. 0500965, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kompiuterį su programa „Windows XP Pro“ (t. 3, b. 73). 2005-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 30-05-022515 pirko kompiuterį su programa „Windows XP Pro“ (t. 3, b. l. 74). 2005-07-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. SK-050711-3 su UAB „(duomenys neskelbtini) LTD“ dėl anglų-lietuvių kalbų žodyno ALKONAS CD programos, ALKONO papildomo diegimo licencijų, 22020173 programinės įrangos „Acrobat Professional 7,0 CE“, E85-00913 programinės įrangos „Windows XP Professional English“ pirkimo–pardavimo (t. 3, b. l. 75, 76, 113, 114). 2005-07-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini) LTD“ sudarė preliminariąją sutartį Nr. SK-050711-1 dėl 5 programų „Office Pro All Languages Lic/SA Pack MVL A Component“ pirkimo–pardavimo (t. 3, b. l. 77–79, 115–117). 2005-07-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini) LTD“ sudarė preliminariąją sutartį Nr. SK-050711-2 dėl tokių pat 5 programų „Office Pro All Languages Lic/SA Pack MVL A Component“ pirkimo–pardavimo (t. 3, 80–82, 118–120). Šiose preliminariosiose sutartyse (CK 6.165 str.) tariamasi apie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir atsiskaitymo dalimis išdėstymą, o ne apie nuomos sutarties, kaip tvirtinama apeliaciniame skunde, sudarymą. Šios sutartys kompiuterinių programų nuomos-pardavimo sutartimis, kokias numato CK 6.361 straipsnis, nelaikytinos. 2004-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini) Ltd“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija BAL Nr. SK-040194, dėl sumokėjimo už kompiuterį su programa „Windows XP Home“ iki 2004-11-28 (t. 3, b. l. 108). 2005-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) LTD“ sudarė sutartį Nr. SK-050503-6 dėl kompiuterio su programa „Windows XP Pro“ ir monitoriaus pirkimo–pardavimo (t. 3, b. l. 131–132). Šiose sutartyse ir PVM sąskaitose faktūrose paminėtos kompiuterių programos nuteistiesiems į kaltę inkriminuotos nebuvo ir už tų programų neteisėtų kopijų laikymą komerciniais tikslais nei I. B. , nei juridiniai asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti nėra. Apylinkės teismo nuosprendyje programų nuomos tarpusavio santykiai aptarti ir įvertinti tinkamai. Teismui pateikti raštai (t. 8, b. l. 78–90) kompiuterio programų, už kurių neteisėtą laikymą komerciniais tikslais apeliantai nuteisti, laikymo nepateisina. Nuteistojo I. B. 2006 m. vasario 14 d. rašte advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ rašoma apie 2005 m. liepos 4 d. sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymą kompiuterinės programos „AutoCAD“ licencijoms įgyti, pažadama ateityje naudotis tik legaliai pirktomis programomis (t. 8, b. l. 107), nors apeliaciniu skundu kaltę dėl neteisėtų kopijų panaudojimo bandoma paneigti. Palyginus į nuteistųjų kaltę inkriminuotų kompiuterinių programų pavadinimus ir programų versijas matyti, kad apeliantai nuteisti už žymiai anksčiau įdiegtų negu 2005 m. liepos 4 d. programų „AutoCAD“ neteisėtą laikymą.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo pareikšti kaltinimai dėl 14 kompiuterio programų „Ship Construktor“ kopijų laikymo. Dėl šios programos neteisėto 14 kopijų laikymo komercijos tikslais kaltinimai buvo pareikšti nuteistajam I. B. . Už tų programų neteisėtų kopijų laikymą komercijos tikslais jis buvo ir nuteistas. Kolegija su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis apie tai, kad turi būti ginamos ir šios kompiuterinės programos autorių teisės, sutinka, tačiau mano, kad nuteisti I. B. už šių neteisėtų programų laikymą komerciniais tikslais pagrindo nebuvo. Apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad civiliniai ieškovai „Autodesk Incorporated“, „Microsoft“ korporacija, „Adobe Systems Incorporated“ civiliniame ieškinyje kompiuterinės programos „Ship Constructor“ nemini (t. 1, b. l. 156–159, t. 5, b. l. 68–71, 131–134). Kaltinime ar nuosprendyje I. B. šios programos jokia teisėtų kopijų kaina nenurodyta, juridiniai asmenys už šios kompiuterinės programos neteisėtą laikymą kaltinami ar nuteisti nebuvo. Apeliaciniame teismo posėdyje kolegijai buvo pateiktas programinės įrangos „Ship Constructor“ įsigijimą ir 18514 JAV dolerių kainą patvirtinanti 2004 m. rugpjūčio 9 d. faktūros 0405-011 kopija (t. 9, b. l. 156–157). Kadangi baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą kūrinio kopijų laikymą komercijos tikslais (BK 192 str. 1 d.) siejama su teisėtų kopijų mažmeninių kainų nustatymu ir konkrečios piniginės sumos nurodymu kaltinime (šioje byloje šios programos kopijų kaina galėtų būti ir mažesnė, negu 100 MGL dydžio suma, nes kaltinimai pareikšti už kitų programų laikymą žymiai viršija 100 MGL dydžio sumą), nenustačius jokios kopijų kainos, mažmeninės kainos neinkriminavus nuteistiesiems į kaltę, šioje baudžiamojoje byloje I. B. pripažinimas kaltu pagal BK 192 str. 1 d. yra negalimas (BK 2 str. 4 d.), nes būtų iškreipiamas BK 192 str. 1d. įtvirtintos normos turinys ir prasmė (teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra privalomai įrodinėtina aplinkybė, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens padaryta veika turi tiksliai atitikti BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, b. b. Nr. 2K–7–3/2006), todėl kaltinimas dėl 14 kompiuterinių programų „Ship Construktor“ kopijų neteisėto laikymo komercijos tikslais iš kaltinimų I. B. visumos šalintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Teisiamajame posėdyje, dalyvaujant specialistui ir ekspertui, buvo apžiūrėti visi 19 kompiuterių sisteminiai blokai (t. 6, b. l. 99–119). Tikrinant kompiuterį Nr. 5, programa „Microsoft Office XP Profesional“ pradėjo krautis, bet nebaigė dėl kažkokio techninio gedimo (t. 6, b. l. 106), nors specialistui ikiteisminio tyrimo metu tokių kliūčių neatsirado (t. 1, b. l. 80). Teisiamajame posėdyje dėl nenustatytų priežasčių nepavyko patikrinti 15-to kompiuterio programos „Microsoft Office XP Professional“ atgaminimo, nors specialistui ikiteisminio tyrimo metu tai padaryti pavyko. Šiame kompiuteryje naudotai programai „Microsoft Windows XP Professional“ ikiteisminio tyrimo metu licencija pateikta buvo, ši programa į kaltę nuteistiesiems neinkriminuota (t. 6, b. l. 115, t. 1, b. l. 84). Remiantis teisiamojo posėdžio protokolo turiniu, jokių problemų patikrinant kompiuterį Nr. 19 teisiamajame posėdyje nekilo (t. 6, b. l. 118), tačiau iš nuteistojo I. B. gynėjo kalbos teisiamajame posėdyje pastabos apie kompiuterio Nr. 19 apžiūrą (t. 9, b. l. 32), apeliacinio skundo argumentų dėl to paties (t. 9, b. l. 100–101) matyti, kad programų „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“, „Microsoft Office XP Professional“ apžiūrėti nepavyko, nors ikiteisminio tyrimo metu specialistui tai padaryti pavyko (t. 1, b. l. 85). Apylinkės teismo nuosprendyje kompiuterio Nr. 15 su sąlyginiu pavadinimu „Igor“ patikrinimo problema įvardyta – nepavyko įjungti kompiuterio, o kompiuterių Nr. 5 ir Nr. 19 apžiūros problemos nuosprendyje nedetalizuotos (t. 9, b. l. 81–82). Yra pagrindo manyti, kad kompiuteryje Nr. 19 įdiegtų programų „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“, „Microsoft Office XP Professional“ apžiūrėti nepavyko. Teisiamajame posėdyje liudytojai apie kompiuteriuose Nr. 5, Nr. 15, Nr. 19 įdiegtas programas tiksliai parodyti nesugebėjo. Nors specialisto R. Č. 2005 m. rugpjūčio 23 d. išvada (t. 1, b. l. 77–119) netikėti nėra pagrindo, bet ji taip pat kaip ir kiti įrodymai turi būti įvertinta. Nuteistųjų juridinių asmenų atstovė I. R. teismui pateikė rašytinius duomenis apie tai, kuriame kompiuteryje kokios programos buvo naudojamos (t. 8, b. l. 34, 50–52). Iš pridėto prie specialisto išvados dokumento kompiuterinės programos fragmento, sukurto programa „Microsoft Exel“, matyti, kad kompiuterio Nr. 5 sisteminį bloką ikiteisminio tyrimo metu specialistui apžiūrėti pavyko (t. 1, b. l. 91), tą patį patvirtina ir dokumento fragmentas apie kompiuterio Nr. 15 sisteminio bloko patikrą (t. 1, b. l. 112), o kompiuterio Nr. 19 sisteminiame bloke rastų dokumentų fragmentų prie specialisto akto nėra. Apie kai kurias technines problemas tiriant kompiuterių Nr. 15, 19 sisteminius blokus užsiminta ir specialisto R. Č. 2005 m. liepos 20 d. paaiškinime (t. 1, b. l. 121). Lietuvos teismo ekspertizės centro nuomone, „teisminio bylos tyrimo metu peržiūrėti sisteminiuose blokuose užfiksuotą informaciją būtų netikslinga“ (t. 6, b. l. 6). Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytais įrodymų vertinimo kriterijais, nesant neginčytinų įrodymų apie neteisėtą programos „Microsoft Office XP Profesional“ laikymą kompiuteriuose Nr. 5, Nr. 15, neteisėtą programų „Microsoft Office XP Profesional“, „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“ laikymą kompiuteryje Nr. 19, atsižvelgiant į prieštaringas nuomones dėl įrodymų vertinimo, kolegijos nuomone, šių programų neteisėtas laikymas komerciniais tikslais, atsižvelgiant į tai, kam paminėti kompiuteriai priklausė, nuteistiesiems iš kaltinimų visumos šalintinas: iš kaltinimo I. B. – visos paminėtos 4 programos, iš kaltinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 programa „Microsoft Office XP Profesional“, iš kaltinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 programos „Microsoft Office XP Profesional“, 1 programa „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“. Šalinant abejones ir laikantis principo, kad abejonės vertinamos nuteistųjų naudai, laikytina jog nustatyta, kad nuteistasis I. B. neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin. 1999, Nr. 50-1598; 2000. Nr. 66-1985, 2003, Nr. 28-1125) 73 straipsnį, nustatantį, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, nuo teismo nenustatytos datos iki 2005 m. liepos 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, esančiose „(duomenys neskelbtini), komercijos tikslais, siekdamas pelno, turtinės naudos, kompiuterių sisteminiuose blokuose laikė kompiuterinių programų neteisėtas kopijas (pavadinimai originalo kalba): vieną (1) „Microsoft Windows 2000 Professional“, trylika (13) „Autodesk AutoCAD 2002“, vieną (1) „Autodesk AutoCAD 2005“, vieną (l) „Autodesk Autocad R14“, tris (3) „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“, vieną (l) „Autodesk Autocad 2004 Network“, šešias (6) „Microsoft Office XP Professional“, vieną (l) „Microsoft Office 2000 Professional“, penkias (5) „Microsoft Office 2003 Professional“ (kaltinamajame akte įvardytos kaip „Microsoft Office“), vieną (l) „Adobe Acrobat 5.0 Professional“, tris (3) „Adobe Acrobat 6.0 Professional“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2004 m. gegužės 12 d., (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo nuo teismo nenustatytos datos iki 2005-07-20 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Valst. žin. 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 66-1985, 2003, Nr. 28-1125) 73 straipsnio l p. ir 2 p. reikalavimus, numatančius, kad Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (duomenų bazių gamintojų) teisių pažeidimu laikomi veiksmai tokie kaip kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas) ir kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, neturėdama atitinkamų licencinių sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, komerciniais tikslais, siekdama pelno ir turtinės naudos, gaunamos programomis sukūrus ir realizavus užsakytus darbus, sisteminiuose kompiuterio blokuose laikė kompiuterinių programų neteisėtas kopijas: aštuonias (8) programos „Autodesk AutoCAD 2002“ kopijas, vieną (1) programos „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“ kopiją, vieną (1) programos „Microsoft Office XP Professional“ kopiją, tris (3) programos „Microsoft Office 2003 Professional“ kopijas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1990 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini), kaip juridinis asmuo nuo teismo nenustatytos datos iki 2005-07-20 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Valst. žin. 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 66-1985, 2003, Nr. 28-1125) 73 straipsnio l p. ir 2 p. reikalavimus, numatančius, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (duomenų bazių gamintojų) teisių pažeidimu laikomi tokie veiksmai kaip kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą) ir platinimas be šių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas) ir kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, neturėdama atitinkamų licencinių sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, komerciniais tikslais, siekdama pelno ir turtinės naudos, gaunamos programomis sukūrus ir realizavus užsakytus darbus, kompiuterių sisteminiuose blokuose laikė kompiuterinių programų neteisėtas kopijas: vieną (1) programos „Microsoft Windows 2000 Professional“ kopiją, penkias (5) programos „Autodesk AutoCAD 2002 kopijas, vieną (1) programos „Autodesk AutoCAD 2005“ kopiją, vieną (1) programos „Autodesk AutoCAD R l4“ kopiją, dvi (2) programos „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“ kopijas, vieną (1) programos „Autodesk AutoCAD 2004 Network“ kopiją, penkias (5) programos „Microsoft Office XP Professional“ kopijas, vieną (1) programos „Microsoft Office 2000 Professional“ kopiją, vieną (1) programos „Adobe Acrobat 5.0 Professional“ kopiją, tris (3) programos „Adobe Acrobat 6.0 Proffesional“ kopijas.

Apeliaciniame skunde tvirtinama apie kaltinamojo akto (BK 219 str.) trūkumus, kurie abstrakčiais argumentais siejami su kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimu. Kolegija su nuomone, kad kaltinamojo akto surašymo trūkumų padaryta, sutinka, bet jie nėra tokie esminiai, kad galėjo suvaržyti įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 254 str. 3 d., 369 str. 3 d.).

Tuo, kad nuteistųjų kaltė dėl neteisėtų kompiuterinių programų laikymo komerciniais tikslais įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kolegija neabejoja. Byloje surinktais, teisiamajame, apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis I. B. nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia, ir apylinkės teismo nuosprendyje šis nusikaltimo sudėties elementas pagrįstas ne vien deklaratyvia, kaip teigiama apeliaciniame skunde, fraze. Apeliaciniame skunde nuteistųjų kaltę bandoma paneigti tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. B. kaip jos vadovas, kitas fizinis asmuo kompiuterio programų savarankiškai nepirko, todėl jokių veiksmų šio juridinio asmens naudai neatliko, visas programas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi panaudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, programos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Kad neteisėtos kompiuterinės programos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, nesutikti nėra pagrindo. Tačiau reikia sutikti ir su tuo, kad I. B. buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas bei faktinis abiejų bendrovių savininkas, priimantis sprendimus kaip vienintelis akcininkas (t. 2, b. l. 120, t. 3, b. l. 45, 46, 47, 49, 52–53). Tai patvirtina ir nuteistojo I. B. parodymai apeliaciniame teismo posėdyje apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo aplinkybes ir tikslus, be to, ir vienos, ir kitos bendrovių pagrindinę veiklą sudaro laivų projektavimas ir konstravimas (t. 2, b. l. 159, t. 3, b. l. 63). Kad ir viena, ir kita bendrovė komerciniams tikslams laikė ir naudojo neteisėtas kompiuterinių programų kopijas, nuteistasis I. B. žinojo ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinių asmenų vadovas. Platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant, ir apskritai bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus)(ATGTĮ 15 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Šių reikalavimų buvo privaloma laikytis ir panaudos sutarčių sudarymo metu (t. 8, b. l. 35–40). Apie programinės įrangos riboto panaudojimo galimybes ir draudimus nurodyta programinių įrangų licencinėse sutartyse, „Autodesk Incorporated“ atstovės Baltijos šalyse UAB „AGA CAD“ išaiškinimuose apie programinių įrangų panaudojimą (t. 1, b. l. 152–155, t. 7, b. l. 181–182). Apylinkės teismo nuosprendyje legalių programinių kopijų panaudojimo aplinkybės aptartos visapusiškai ir padarytos išvados yra pagrįstos. Teisingai nuosprendyje įvertinti ir apeliaciniame skunde paminėtų liudytojų, tarp jų ir A. L. bei S. M. , parodymai. Liudytojos S. M. argumentai atitinka ir ATGTĮ įtvirtintas nuostatas. Liudytojas A. L. aiškinti ATGTĮ nuostatas autorių ar gretutinių teisių turėtojų nenaudai ir taip siaurinti jų teises neturėjo teisinio pagrindo. Apie tyčios turinį galima spręsti vertinant ne tik Į. B., nuteistų juridinių asmenų atstovės, liudytojų parodymus, bet ir vertinant nusikaltimo sudėties objektyviuosius elementus. Pasirašydamas konkrečias darbų atlikimo su užsakovais sutartis juridinių asmenų vardu sprendimus priimdavo nuteistasis I. B. . Sutartyse būdavo aptariamos ne tik apmokėjimo už darbą sąlygos, bet ir tai, su kieno kompiuterine įranga bus dirbama, kokios kompiuterinės programos bus naudojamos. Nežinodamas, kokių kompiuterinių programų prireiks užsakomiems darbams atlikti, nežinodamas, ar reikalingas programas nuteistojo vadovaujamos bendrovės turi, nežinodamas, ar siūlomus atlikti darbus galės vadovaujamos bendrovės padaryti, nuteistasis I. B. pasirašyti sutarčių (t. 1, b. l. 22–23, 24–25, 26–27, 29, 30–31, 35–36, 39, 40–41, 42–43, 44, 45–46, 47–55, t. 4, b. l. 132–133) nebūtų galėjęs. Sutartis dėl kompiuterinės įrangos pirkimo sudarydavo, net kai kuriose sąskaitose apie prekių gavimą pasirašinėjo I. B. (t. 3, b. l. 70–71, 75–76, 77–79, 80–82, 108, 111–112, 113–114, 115–117, 118–120, 125, 126–132), ir tai patvirtina, kad teisėtų kopijų įsigijimo tvarka, draudimai neteisėtas kopijas laikyti (naudoti) komerciniais tikslais jam buvo žinomi. Joks sisteminis administratorius (t. 8, b. l. 41–42), apie kuriuos užsimenama apeliaciniame skunde I. B. , net kai jis būdavo išvykęs į komandiruotes (t. 9, b. l. 145–153), nepavadavo ir veikos, už kurią I. B. nuteistas, neatliko. Sisteminiu administratoriumi 2004–2005 metais dirbęs liudytojas K. V. parodė, kad iki jo niekas sisteminiu administratoriumi nedirbo, o po jo dirbo D. R. , pats jokios programinės įrangos neįdiegė, o jei tai darė, tai tik M. arba direktoriaus I. B. nurodymu. Kad dalis programinės įrangos buvo nelicencijuota, liudytojui buvo žinoma, tai sakydavo direktoriui I. B. . I. B. liudytojui niekada nesakė, kad prašomos legalizuoti programos yra įsigytos su kitos programinės įrangos paketais (t. 6, b. l. 169–172). Liudytojo D. R. parodymais, kai jis pradėjo dirbti sisteminiu administratoriumi, visų kompiuterių programos jau buvo įdiegtos, programų licencijomis nesidomėjo, direktoriui I. B. sakė, kad reikia įsigyti legalią „AutoCAD“ programą (t. 6, b. l. 165–169). Liudytojų apklausos teisiamajame posėdyje metu kai kurių aplinkybių patikslinimui dėl kompiuterinių programų klausimai būdavo užduodami ir nuteistajam I. B. arba jis pats įsiterpdavo duodamas paaiškinimus. Atsakymais ir paaiškinimais I. B. patvirtino, kad apie kompiuterinių programų paskirtį nusimanė, programų įdiegimo klausimais kaip bendrovių vadovas nuolat domėjosi, apie teisėtai įgytas ir neteisėtai laikytas programų kopijas žinojo, liudytojų parodymų, kad jo nurodymu ar jo atsiklausus buvo įdiegiamos ir neteisėtos programų kopijos, kategoriškai nepaneigė. Suprantama, kad reikalauti nuteistąjį ar liudytojus prisiminti apie kiekvienos kompiuterinės programos įdiegimo aplinkybes, praėjus ilgam laiko tarpui, nėra realu. Įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis I. B. nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia, ir apylinkės teismo nuosprendyje tai pagrįsta ne deklaratyvia, kaip teigiama apeliaciniame skunde, fraze, bet byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą (BK 20 str. 2 d.). Neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis I. B. visas šias teises turėjo. Kai juridinio asmens naudai nusikalstamas veikas padaro juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės, o tokia versija apeliaciniame skunde taip pat keliama (bandoma kaltę priskirti sisteminiams administratoriams T. C., D. R., K. V.), juridinis asmuo atsakyti gali net ir tuo atveju (BK 20 str. 3 d.). Nei BK 192 straipsnio dispozicija, nei BK 20 straipsnis nusikalstamos veikos padarymo su kokios nors konkrečios ekonominės naudos gavimu, dėl ko užsimenama apeliaciniame skunde, nesieja. Nuteistasis I. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas veikė šių bendrovių vardu aprūpindamas bendrovių darbuotojus ne tik darbu, bet ir tam darbui reikalingomis priemonėmis, įskaitant legalias ir nelegalias kompiuterių programines įrangas, kurios padėjo operatyviau atlikti užsakovų pavestus darbus, mažiausiomis sąnaudomis gauti kuo didesnę ekonominę naudą.

Nei nuteistasis I. B., nei nuteistųjų juridinių asmenų atstovė kaltinimuose išvardytos programinės įrangos įsigijimo iki 2005-07-20 teisėtumo nepagrindė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismuose. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismams būdavo pakartotinai pateikiamos tų pačių dokumentų kopijos, vienai apsigynimo versijai nepasiteisinus, buvo keliamos kitos, kurios buvo pagrindžiamos tais pačiais ar kitais dokumentais, kuriuose nurodytos programos tėra tik panašios į kaltinimuose nurodytas kompiuterines programas. Apylinkės teismas ištyrė nuteistojo I. B., liudytojų S. V., D. K., N. K., T. G., N. N., V. P., I. P., M. D., A. B., J. Š., A. B., K. V., G. B., M. S., D. R., A, Č., P. P., K. R. ir kitų liudytojų parodymus, kai kurie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus keitė arba vengė patvirtinti anksčiau duotus darbdavį kaltinančius parodymus, tačiau teismas parodymus ir dokumentus įvertino tinkamai. Apeliaciniame skunde neigiamai vertinamą specialisto R. Č. išvadą teismas įvertino taip pat teisingai, nuosprendyje ja rėmėsi tiek, kiek ji neprieštaravo kitiems bylos įrodymams. Teismas rėmėsi ne tik specialisto išvada, duota ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamajame posėdyje dalyvavusio eksperto nuomone.

Kolegijos nuomone, įrodymų padaryti išvadai, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, t. y. neteisėtas kompiuterinių programų kopijas laikė komerciniais tikslais, byloje pakanka. Nuteistųjų veikos kvalifikuotos teisingai.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje įvertintų kompiuterių programų kainomis, pareikštų civilinių ieškinių dydžiais, prašoma kompiuterio programų vertę nustatyti vadovaujantis apeliantų teismui pateiktomis UAB „M.“ 2008 m. birželio 20 d. rašte D432 nurodytomis kainomis (t. 8, b. l. 117–118). Apylinkės teismas, nustatydamas kompiuterinių programų vertę, nuosprendyje nurodė, jog specialisto išvadoje nurodytas kainas (t. 1, b. l. 77–87) lygino su kainomis, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo metu ir apie kurias duomenis pateikė kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Lietuvoje kompanija „(duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 181–182), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 87), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 88), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 89). Anot nuosprendžio, teismas taikė tas kainas, kurios buvo mažesnės nei specialisto akte nurodytos (t. 9, b. l. 86). Atmesdamas UAB „M.“ nurodytas kainas apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistieji teismui pateikė programų OEM (OEM – perkant su kompiuteriu) ir akademinių programų kainas, kurių taikyti negalima, nes tokių programų modifikacijos nuteistiesiems į kaltę nėra inkriminuotos, UAB „M.“ nurodė orientacines programų kainas, nuolaidų paklaidas, nurodė programų senesnių versijų kainas, todėl teismas tas kainas palaikė tik orientacinėmis. Apylinkės teismas nustatė, kad kiekvienos nuteistiesiems į kaltę inkriminuotos programos teisėtos kopijos mažmeninė kaina (įskaitant PVM) 2005 m. liepos 20 d. buvo:

„Microsoft Windows 2000 Professional“ – 1154,32 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, UAB „M.“ rašte programos orientacinė rinkos kaina – 550 Lt – nurodyta, kai perkama kartu su kompiuteriu (OEM);

„Microsoft Windows 2000 Advanced Server“ – 14087,08 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, o UAB „M.“ rašte programos orientacinė rinkos kaina – 3000 Lt – nurodyta, kai perkama kartu su kompiuteriu (OEM);

„Autodesk AutoCAD 2002“ – 14667,40 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, UAB „AGA“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, o UAB „M.“ rašte orientacinė rinkos kaina – 3500 Lt);

„Autodesk AutoCAD 2005“ – 14667,40 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, pažymint, kad ši kaina nurodyta kaip „Autodesk Autocad 2006“ kaina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, o UAB „M.“ rašte orientacinė rinkos kaina – 3400 Lt, o kai programa netinklinė ir skirta vienai darbo vietai –11500 Lt);

„Autodesk AutoCAD R14“ – 14667,40 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, pažymint, kad ši kaina nurodyta kaip „Autodesk Autocad 2006“ kaina, UAB „AGA“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, o UAB „M.“ rašte nurodyta tik atnaujinimo iki „AutoCAD R14“ iš bet kurios senesnės versijos orientacinė rinkos kaina – 2500 Lt);

„Autodesk Mechanical Desktop 2.0“ – 15583,08 Lt (kolegija pastebi, kad specialisto R. Č. išvadoje nurodyta 21678 Lt, pažymint, kad ši kaina nurodyta kaip „Autodesk Inventor Series 10“ kaina, taip nurodyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-01-06 rašte (t. 6, b. l. 89), o 2008-04-15 rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė 13206 Lt kainą + PVM (t. 7, b. l. 81–82); UAB „M.“ rašte šios programos kaina nenurodyta);

„Autodesk AutoCAD 2004 Network“ (NLM, tinklinė versija) –16895 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-01-06 rašte (t. 6, b. l. 89), o 2008-04-15 rašte UAB „AGA“ nurodė, kad „AutoCAD 2004 NLM“ kainuoja 15645 Lt + PVM (t 7, b. l. 182); UAB „M.“ rašte orientacinė rinkos kaina – 12500 Lt, kai skirta vienai darbo vietai, o tinklinės versijos brangesnės vidutiniškai 15 procentų ir gali kainuoti apie 14700 Lt);

„Microsoft Office XP Professional“ – 1321,53 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, o UAB „M.“ rašte nurodyta tik 2002 m. gegužės mėnesio programos orientacinė rinkos kaina – 850 Lt, tačiau kai perkama kartu su kompiuteriu (OEM);

„Microsoft Office 2003 Professional“ – 1321,53 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, o UAB „M.“ rašte nurodyta tik 2003 m. gruodžio mėnesio programos orientacinė rinkos kaina – 800 Lt, tačiau kai perkama kartu su kompiuteriu (OEM);

„Microsoft Office 2000 Professional“ –1321,53 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte tokia kaina nurodyta kaip didmeninė, įskaitant PVM, o UAB „M.“ rašte nurodyta 1250 Lt kaina ( versija lietuviška) su pastaba, kad 2000 m. angliškos versijos kaina siekė 1750 Lt, o 2005 m. gegužės mėnesį ši kaina galėjo būti 2 kartus mažesnė);

„Adobe Acrobat 5.0 Professional“ – 1826,64 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte (t. 6, b. l. 87), specialisto R. Č. išvadoje nurodyta 1869,12 Lt kaina, o UAB „M.“ rašte nurodyta tik tai, kad kaina panaši kaip ir 6.0 versijos, 2003 m. balandžio mėnesį programos orientacinė rinkos kaina buvo 920 Lt);

„Adobe Acrobat 6.0 Professional“ – 1826,64 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte (t. 6, b. l. 87), specialisto R. Č. išvadoje nurodyta 1869,12 Lt kaina (t. 1, b. l. 81), o UAB „M.“ rašte nurodyta „Adobe Acrobat Standart 6.0 CE“ Retail versijos kaina – 990 Lt);

„Alkonas“ – 118 Lt (kolegija pastebi, kad tokia kaina nurodyta specialisto R. Č. išvadoje, taip šią programą įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 138).

Keletą kartų tikslintame civilinių ieškovų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ koorporacijos, „(duomenys neskelbtini)“ ieškinyje (t. 5, b. l. 131–134) kai kurie duomenys, palyginus su kaltinamuoju aktu ar apylinkės teismo nuosprendžiu nesutampa, tačiau tai nėra pagrindu palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad bendra visų neteisėtų programų kopijų vertė pagal teisėtų kopijų pardavimo mažmenines kainas – 341401,55 Lt, tačiau tokia kaina negali būti vien todėl, kad devynių (9) programos „Microsoft Office XP Professional“ teisėtų kopijų kaina nurodyta 1893,77 Lt, nors tik vienos šios programos teisėtos kopijos kaina nuosprendyje ir kainas patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta 1321,53 Lt, todėl devynių kopijų kaina turėtų būti 11893,77 Lt (1321,53 x 9 ). Prie šios kainos pridėjus visų kitų neteisėtai laikytų programų kopijų kainas bendra suma turėtų būti ne 341401,55 Lt, bet 351973,79 Lt (kainų skirtumas – 10572,24 Lt). Kaip jau buvo pastebėta anksčiau, analizuojant dokumentus, kuriuose nurodytos kompiuterinių programų kainos, kompiuterinių programų teisėtų kopijų vertėms nustatyti bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo taikomos ne tik mažmeninės kainos, kurias vienareikšmiškai nurodo BK 192 str. 1 d. ir kuriomis privaloma vadovautis, bet ir bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nurodytomis vienuolikos programų didmeninėmis kainomis, įskaitant PVM (t. 6, b. l. 87, 88, 89, t. 7, b. l. 182). Kaip matyti iš specialisto išvados, kaltinamojo akto turinio, didelė dalis didmeninių kainų buvo taikytos ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 77–87, t. 4, b. l. 152–159). Kai kurių programų kainos neatitinka nuteistiesiems į kaltę inkriminuotų programų pavadinimų, nurodomos tik panašių programų kainos („Adobe Acrobat Standart 6.0 CE“ Retail versijos kaina, „Autodesk AutoCAD 2005“) arba skirtinguose raštuose nurodytos kainos taip pat kitokios („Autodesk AutoCAD 2004 Network“ (NLM, tinklinė versija), „Autodesk Mechanical Desktop 2.0“). Nėra duomenų, kodėl nuteistųjų pateiktos UAB „M.“ kainos žymiai skiriasi nuo kitų, nors ir didmeninių kainų. UAB „M.“ rašte (t. 8, b. l. 117–118) rašoma apie orientacines rinkos kainas, nenurodant, ar turima omenyje didmeninės ar mažmeninės rinkų kainas, todėl ir tomis kainomis, jų nepatikslinus, vadovautis negalima. Neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negavęs papildomos medžiagos, teismas civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negalėjo, to negali padaryti ir kolegija, todėl civiliniams ieškovams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ korporacijos, „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Neišspręstas turtinės žalos dydis įtakos nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, nes skaičiuojant kompiuterinių programų kainas ir nuteistųjų pateiktomis UAB „M.“ kainomis 100 MGL dydžio suma, kuri reikalinga baudžiamajai atsakomybei atsirasti (BK 192 str. 1 d.), viršijama keletą kartų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių Nr. 5 ir 15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio Nr. 19 sisteminių blokų, kurių teisiamajame posėdyje patikrinti nebuvo įmanoma (nuosprendyje sisteminių blokų identifikaciniai numeriai nenurodyti, t.1, b. l. 7, 120), konfiskavimas (BK 72 str. 2 d. 2 p.) naikintinas, tačiau laikinas nuosavybės teisių į šiuos daiktus apribojimas (t. 1, b. l. 64) nenaikintinas, nes turtinės žalos atlyginimo klausimai byloje dar neišspręsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl 14 kompiuterinių programų „Ship Construktor“ neteisėtų kopijų laikymo komercijos tikslais, dėl 6 programų „Alkonas“ neteisėtų kopijų laikymo komercijos tikslais, dėl trijų programos „Microsoft Office XP Profesional“, vienos programos „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“ neteisėtų kopijų laikymo komercijos tikslais, panaikinti (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista už vienos kompiuterinės programos „Alkonas“ neteisėtos kopijos laikymą komerciniais tikslais, dviejų kompiuterinės programos „Microsoft Office XP Profesional“ neteisėtų kopijų ir vienos kompiuterinės programos „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“ neteisėtos kopijos laikymą komerciniais tikslais, panaikinti (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista už penkių kompiuterinės programos „Alkonas“ neteisėtų kopijų laikymą komerciniais tikslais, vienos kompiuterinės programos „Microsoft Office XP Profesional“ neteisėtos kopijos laikymą komerciniais tikslais, panaikinti (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių Nr. 5 ir 15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio Nr. 19 sisteminius blokus (BK 72 str. 2 d. 2 p.), panaikinti.

„(duomenys neskelbtini)“, „Microsoft“ korporacijos, „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalį dėl trijų programos „(duomenys neskelbtini)“, vienos programos „Microsoft Windows 2000 Advanced Server“ neteisėtų kopijų laikymo komercijos tikslais palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o dėl kitos civilinio ieškinio dalies civiliniams ieškovams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ korporacijos, „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Arvydas DaugėlaEduardas Maškevičius