Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės D. T. atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui, atsakovo S. K. atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyriaus atstovui Valdui Rimkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui S. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei D. T. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Iš atsakovo S. K. priteisti nepilnamečiui vaikui T. K., gim. 2012-02-20, išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki T. K. pilnametystės. Išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui skirtas lėšas, jas pervedant į ieškovės banko sąskaitą Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Priteisti iš atsakovo 2585 Eur dydžio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už metų ir dviejų mėnesių laikotarpį.

3. Nustatyti T. K., gim. 2012-02-20, gyvenamąją vietą su ieškove.

Reikalavimo pagrindu nurodė, kad su atsakovu S. K. gyveno apie 12 metų, susituokę nebuvo, gyvenant kartu 2012 m. vasario 20 d. gimė sūnus T. K.. Su atsakovu vedė bendrą ūkį. Santykiai nebuvo geri, dažnai konfliktuodavo, atsakovas sistemingai vartojo alkoholį, ko pasėkoje ją žemindavo, naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sužinojusi, kad atsakovas yra neištikimas, nusprendė su atsakovu nutraukti bendrą gyvenimą ir nuo 2015 m. balandžio mėnesio vengė su juo bendrauti, gyveno atskiruose kambariuose. Atsakovas pripažino savo kaltę, siekė taikytis. 2015 m. rugpjūčio mėnesį kartu išvyko pailsėti į Šventąją, kur atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris susitaikius buvo nutrauktas. 2016-02-02 dėl kėsinimosi ieškovę nužudyti, panaudojant šaunamąjį ginklą, atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-24 nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-651/2016 atsakovas S. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Ieškovė nurodė, jog sūnui nupirkti visi reikalingiausi daiktai, jam sudarytos visos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Tenkindama sūnaus poreikius kvitų nerenka, todėl negali nurodyti tikslias išlaidas. Stengiasi, kad maistas būtų subalansuotas, vaikas gautų kuo daugiau maistinių medžiagų bei energijos. Sūnui kas mėnesį yra perkami vitaminai (apie 15 Eur per mėnesį). Kas sezoną, augant vaikui, vaiko avalynę ir rūbus keičia. Avalynei skiriama maždaug nuo 40 iki 80 Eur, rūbams nuo 30 iki 100 Eur, per metus išleidžiama apie 150 Eur. Vaiko laisvalaikiui yra perkami žaislai: riedučiai, dėlionės, dviratis, kamuoliai, vaikiški žurnalai, vaikų kambariai, pramoginiai parkai ir t. t. Vaiko laisvalaikiui išlaidas yra sudėtinga apskaičiuoti, nes jos yra kintančios. Atsakovas yra darbingas, todėl jis turi visas galimybes bei pareigą rūpintis savo vaiku ir skirti deramą išlaikymą. Ieškovės pajamos nebuvo didelės, ieškinio pateikimo metu nedirbo, pajamas gaudavo iš atsitiktinių darbų, apie 350 Eur per mėnesį,

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą 2016-02-03 atsakovas buvo sulaikytas ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Nuo tada atsakovas sūnui neteikė jokio išlaikymo, sūnų iki šiol išlaiko tik ieškovė. Įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-02-03 iki 2016-06-30, tai yra 5 mėn. sudaro 875 Eur, kadangi nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 MMA buvo 350 Eur, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-03-31, tai yra 9 mėn. sudaro 1710 Eur, nes nuo 2016-07-01 MMA yra 390 Eur. Bendra vaiko išlaikymui įsiskolinimo suma sudaro 2585 Eur.

Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka, kad sūnaus T. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Sutinka išlaikymą skirti po 160 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, teikdamas, jog po 2016-02-03, tai yra jo sulaikymo bei suėmimo iki šiol jam yra apribota laisvė. Bute, kuriame gyveno su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini), seife saugojo kartu su ieškove užgyventus 7550 Eur, kuriuos ieškovė pasiėmė. Ieškovė taip pat po jo sulaikymo naudojosi jo nupirktu automobiliu Peugeot 308 bei gavo pajamų iš jo nekilnojamojo turto nuomos, esančio (duomenys neskelbtini). Iš pasisavintų pinigų bei gaunamų papildomų pajamų, ieškovė galėjo padengti sūnaus išlaikymo išlaidas.

Atsakovas S. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti bendravimo su sūnumi T. K. tvarką:

Iki S. K. bus išleistas iš laisvės atėmimo vietos nustatyti, kad S. K. susitiktų ir bendrautų su sūnumi T. K. ne mažiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, vaiką pristatant trumpalaikiams ir /arba ilgalaikiams pasimatymui į pataisos namus.Nustatyti, kad S. K. turi teisę 1 valandą bendrauti telefonu su sūnumi vieną kartą per mėnesį.Nustatyti, kad S. K. ir D. T. po lygiai mokės už bet kurias sūnaus T. K. keliones į Lietuvą ir atgal į Vokietiją susitikimams su S. K., o būtent, už T. K. kelionę į Lietuvą sumoka S. K. arba jo įgalioti asmenys, o už T. K. kelionę atgal į Vokietiją sumoka D. T..Abu tėvai privalo pagal tarpusavio susitarimą ir kiekvieno iš jų galimybes rūpintis vaiku, bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir netrukdyti vienas kitam atlikti šių savo pareigų, jeigu tas bendravimas nekenkia vaiko interesams ir neprieštarauja jo poreikiams.Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarką, bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę.D. T. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš du mėnesius informuoti S. K. apie jos ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, informuoti apie telefono numerį, el. pašto, Skype numerių pasikeitimą, pranešti visas kitas svarbias aplinkybes, įskaitant vaiko keliones, sveikatos būklės pasikeitimus.S. K. atlikus paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir jam esant laisvėje, nustatyti tokią bendravimo su sūnumi T. K. tvarką:S. K. turi teisę susitikti ir bendrauti su T. K. ne mažiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius pasiimant vaiką 10 dienų iš jo gyvenamosios vietos su nakvyne arba D. T. atvežant vaiką S. K.. Taipogi, S. K. leisti bet kurį mėnesį laiko per metus netrukdomai ir nepertraukiamai bendrauti su sūnumi paimant nakvynei, atostogų laiką derinant su ieškove (atsakove) bei atsižvelgiant į vaiko interesus. Nustatyti, kad S. K. gali bet kada lankyti sūnų darželyje (mokykloje), dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo.Nustatyti, kad S. K. turi teisę kas antras Šv. Kalėdas, kas antras Velykas, išskyrus Tėvo dieną (kiekvienais metais) susitikti su sūnumi, bendrauti su juo išsivežant jį į savo namus ar kitą jo laikiną buvimo vietą. Termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-01-01.Tokią pat teisę turi ir D. T. pirmą Šv. Kalėdų, Velykų ir Motinos dienomis. Termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-01-01.

3. Nustatyti, kad S. K. ir D. T. po lygiai mokės už bet kurias sūnaus T. K. keliones į Lietuvą ir atgal į Vokietiją susitikimams su S. K., o būtent, už T. K. kelionę į Lietuvą sumoka S. K., o už T. K. kelionę atgal į Vokietiją sumoka D. T..

4. Abu tėvai privalo pagal tarpusavio susitarimą ir kiekvieno iš jų galimybes rūpintis vaiku, bendrauti su sūnumi, dalyvauti jos auklėjime ir netrukdyti vienas kitam atlikti šių savo pareigų, jeigu tas bendravimas nekenkia vaiko interesams ir neprieštarauja jo poreikiams.

5. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarka nustatytą bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę.

6. Nustatyti, kad S. K. turi teisę neribotai bendrauti telefonu bei internetu su sūnumi kiekvieną dieną iki 21.00 val., Vokietijos laiku.

7. D. T. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš du mėnesius informuoti S. K. apie jos ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, informuoti apie telefono numerį, el. pašto, „Skype“ numerių pasikeitimą, pranešti visas kitas svarbias aplinkybes, įskaitant vaiko keliones, sveikatos būklės pasikeitimus.

Atsakovas S. K. priešieškiniu nurodė, jog nuo 2017 m. birželio mėn., ieškovė visiškai ignoruoja atsakovą kaip sūnaus tėvą bei neleidžia bendrauti nuotoliniu būdu (telefonu), neatveža sūnaus trumpalaikiams susitikimams, neperduoda laiškų, neinformuoja apie sūnaus sveikatą, ugdymą bei pomėgius, nederina susitikimo datų, laiko ir vietos. Neleidžia per brolius perduoti sūnui dovanų, nuteikinėja sūnų prieš tėvą ir kitokiu būdu nepagarbiai atsiliepia apie atsakovą. Apie sūnaus gyvenimo sąlygas, jo savijautą, užsiėmimus ir kitas socialines garantijas, atsakovas S. K. nieko nežino, atsakovė piktybiškai vengia bendravimo, sistemingai išjunginėja telefono aparatą arba neatsiliepia.

Atsakovas S. K. priešieškiniu papildomai paaiškino bei iš dalies pakeitė savo poziciją, dėl nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydžio priteisimo. Pažymėjo, jog atsakovas S. K. nuo jo sulaikymo neturi objektyvių galimybių gauti papildomų lėšų savo bei vaiko pragyvenimui. D. T. savavališkai paimtų pinigų turėjo užtekti vaiko poreikių tenkinimui iki 2020 metų vasario mėn., įvertinant tai, kad atsakovas sutinka, kad D. T. iš šios sumos skirtų po 160 eurų vaiko poreikių tenkinimui. 2016-10-24 Klaipėdos apygardos teismui paskyrus S. K. subendrintą 3 metų realią laisvės atėmimo bausmę, šalys susitarė, kad D. T. nereikalaus iš S. K. išlaikymo jų bendram nepilnamečiui vaikui iki nuteistasis bus išleistas į laisvę, nes pastaroji pasiėmė iš seifo jam priklausančias santaupas, kurias turėjo skirti T. K. išlaikymui. Be to, 2007 m. S. K. iš asmeninių lėšų nusipirko ir D. T. vardu užregistravo butą su pagalbinėmis patalpomis-garažais, adresu Pušyno g. 19-7, Šilgalių k., Stoniškių sen., Pagėgių savivaldybė. Šio nekilnojamojo turto bendra vertė 2017m. spalio mėn. buvo apie 20000 - 23000 eurų, nes butas yra tvarkingas bei suremontuotas, patalpoje sumontuota buitinė technika, autonominis šildymas ir pan. Tarp šalių vyko derybos, kad nurodytas butas bus skirtas sūnaus T. K. išlaikymui turtu iki pastarajam sueis 15 metų, t. y. 2022 metų. Ieškovei negrąžinus pasisavintų lėšų, toks susitarimas nebuvo pasiektas. Taipogi S. K. 2014 m. ieškovei nupirko automobilį „Peugeot 308“, kurio vertė šiai dienai yra apie 3000 eurų. Ši transporto priemonė buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui. 2016 m. D. T. persikėlė gyventi į Gargždus bei 2017 m. birželio 7 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos bei savavališkai išsivežė nuolatiniam gyvenimui į Vokietiją mažametį sūnų T. K.. Atsakovas S. K. nežino savo vaiko tikslios gyvenamosios vietos, gyvenimo bei socialinės apsaugos sąlygų, neturi jokių galimybių bendrauti su juo nuotoliniu būdu. Atsakovas S. K. atlieka realią laisvės atėmimo bausmę ir iš darbinės veiklos gauna 330-340 eurų mėnesinį darbo užmokestį. Iš šios sumos yra privalomai išskaitomi 92,50 eurai pagal vykdomąsias bylas Nr. 00184/17/00690 ir Nr. 0184/17/00691 dėl bendros 4000 eurų skolos išieškojimo D. T. naudai. Be to, papildomai išskaičiuojama nuo 92,50 iki 96,97 eurų į nuteistųjų fondą, todėl realiai S. K. uždirba nuo 138,75 iki 145,45 eurų. Netgi tuo atveju, jei teismas atmestų atsakovo argumentus dėl išlaikymo vaikui priteisimo turtu ir/arba pinigais, kuriais disponuoja D. T., nėra ir nebus galimybės tenkinti ieškinį visoje apimtyje. Sprendžiant išlaikymui priteistinų lėšų dydį bus būtina įvertinti, kad S. K. iki 2019 m. neturės galimybės gauti papildomai lėšų savo ir vaiko pragyvenimui, nes įkalinimo įstaigoje nėra galimybės pasirinkti geriau apmokamo darbo. Būtina įvertinti ir tai, kad galimybė dirbti bei užsidirbti yra sudaryta ne kiekvienam nuteistajam, o darbinė veikia yra nepastovi bei priklauso nuo daugelio faktorių. Šiuo metu atsakovas S. K. atskaičius sumą, kuri reikalingajam pragyvenimui, galėtų skirti 30 eurų kiekvieną mėnesį sūnaus T. K. išlaikymui iki bus išleistas iš laisvės atėmimo vietos ir galės dirbti pagal specialybę. Atsakovas S. K. santaupų ir piniginių lėšų bankuose neturi. Taip pat neturi transporto priemonių bei savo vardu registruotino nekilnojamojo turto. Atsakovo S. K. turtinė padėtis yra sunki, nes S. K. neužtenka pinigų maistui, drabužiams ir higienai. Jis pats šiuo metu yra socialiai remtinas asmuo.

Ieškovė D. T. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl prašomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ieškovė nesutinka. Ieškovė nurodė, jog nors ieškovė išvyko į Vokietiją kur gyvena ir dirba, vaikas lanko ugdymo įstaigą, tačiau tai savaime nereiškią kad nuo šiol ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Byloje atsakovas nepateikia jokių įrodymą kad ieškovė kaip nors trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi telefonu. Visiškai nepagrįstas ir nelogiškas atsakovo prašymas vaiką atvežti į Lietuvą, vieną kartą per tris mėnesius jį pristatant trumpalaikiams arba ilgalaikiams pasimatymams į pataisos namus, už keliones mokant lygiomis dalimis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė šiuo metu Vokietijoje turi nuolatinį darbą vaiko išlaikymui iš atsakovo jokių pajamų negauna, vaiką ji išlaiko tik iš savo gaunamų pajamą, todėl ieškovė šiuo metu net neturėtų finansinės galimybės atvykti į Lietuvą kas tris mėnesius ir dar į įkalinimo įstaigą, o be to vykti į Lietuvą galėtų tik jos ir vaiko atostogų metu, turint tam pakankamai finansinių galimybių. Kita vertus esant situacijai, jog atsakovas yra laisvės atėmimo įstaigoje, ir kad ieškovė yra nukentėjusi nuo atsakovo nusikalstamų veiksmų už ką jis atlieka kriminalinę bausmę, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad atsakovas bendraudamas su vaiku, negalėtų susitikti su ieškovę, priešingu atveju ieškovei susitikus su atsakovu vaiko akivaizdoje dėl tėvų emocinės bei psichologinės įtampos, sukeltų vaikui neigiamų emocinių ir psichologinių padarinių, kas akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams. Iki atsakovas atliks laisvės atėmimo bausmę, atsakovas kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalio sekmadienį, nustatyta tvarka, leidus įkalinimo įstaigos administracijai, gali skambinti telefonu T. K. nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir bendrauti su vaiku neilgiau kaip 30 min., jei sūnus T. K. sutinka bendrauti su tėvu. Kiti reikalavimai susiję su ieškovės informavimu atsakovą apie jos ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą informuoti apie telefono numerį, el. pašto, „Skype“ numerių pasikeitimą pranešti visas kitas svarbias aplinkybes, įskaitant vaiko keliones, sveikatos būklės pasikeitimus, kol atsakovas atlieką bausmę pataisos namuose, atmestini, kadangi atsakovas nei el. paštu, nei „Skype“, įkalinimo įstaigoje naudotis negali, o taip pat skambinti atsakovui į įkalinimo įstaigą nėra objektyvių galimybių, nes nuteistiesiems asmenims atliekantiems bausmę pataisos namuose, nesuteikiama teisė turėti ir naudotis asmeniniu telefonu.

Dėl prašomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo, atsakovui atlikus laisvės atėmimo bausmę, ieškovė nesutinka, nes tokia bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų ir yra ydinga. Atsakovas atlikinėdamas bausmę iš pataisos įstaigos SMS žinutėmis siunčia ieškovei nepagarbaus turinio žinutes žeidžiančias ieškovę dėl ko ieškovė iki šiol patiria baimę. Gyvendama Vokietijoje ieškovė privalo laikytis tos valstybės teisės aktų reikalavimų, paisyti darbo sutarties sąlygų, ieškovei suteikiamų atostogų terminų, todėl priešieškinio reikalavimai nesuderinami su esama ieškovės šeimos padėtimi. Ieškovės manymu atsakovui atlikus bausmę pataisos namuose, tėvo bendravimas su vaiku nuo 2019-01-01 turėtų būti nustatytas tokia tvarka:

Nustatyti, kad ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvienos savaitę sekmadienį paskambinęs telefonu nuo 19 iki 20 val., Vokietijos laiku. Pasikeitus vaiko telefono numeriui, ieškovė informuos atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą.Atsakovas kartą per tris mėnesius, ne vėliau kaip prieš 7 dienas, bendru sutarimu sutaręs su ieškove, savo lėšomis gali atvykti į Vokietiją, susitikti su sūnumi viešoje vietoje. Prieš atvykdamas į nurodytą miestą atsakovas privalo informuoti apie savo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Susitikimai vyksta atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigose, būreliuose ir kituose užsiėmimuose, kurie yra būtini vaikui ugdyti ir normaliai vystytis. Susitikimai negali vykti būrelių ar mokyklos lankymo metu.Bendrauti per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis atsakovas su sūnumi gali tik savaitgaliais jei sūnus T. K. to nori ir turi tam reikiamas technines ryšio priemones. Bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas, atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti 1 val. per dieną. Kai sūnus bus didesnis ir jam kompiuteris bus būtinas, tada jis savarankiškai galės pasirinkti bendravimo būdą kitomis ryšio priemonėmis, taip pat ir kompiuteriu.Ieškovė, atvykusi su vaiku į Lietuvą, praneša atsakovui ir sudaro jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto Lietuvoje, bet ne daugiau kaip 6 dienas.Ieškovei su sūnumi gyvenant Lietuvoje, atsakovas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ryto paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19 val. į ieškovės gyvenamąją vietą, pasiimti sūnų vasarą dviem savaitėms savo atostogų metu. Taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) pasirinktinai nevaržomai vaiku lankytis savo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis, bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu. Ieškovė elektroninėmis ryšio priemonėmis gali teikti atsakovui informaciją apie vaiką - jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Visas kitas laikas skiriamas ieškovei bendrauti su sūnumi ir juo tinkamai pasirūpinti.Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Vokietiją (ar kitą užsienio šalį, kurioje galimai gyventų vaikas, pasikeitus jo gyvenamajai vietai) ir iš jos išlaidas dengia atsakovas.Bet kuriuo nurodytu laiku, kai atsakovas bendrauja su vaiku, jis įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovei susisiekti su vaiku telefonu ir tūri suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarką, bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę.

Ieškovė D. T. nurodė, jog atsakovo S. K. į bylą pateikta rašto ištraukos kopija, yra surašyta ne jos, be to, pažymi, kad šioje rašto kopijoje atlikti nurodytų eurų sumų taisymai. Ieškovė prašo atsakovo pateikti į bylą šio rašto originalą. Atsakovo S. K. paaiškinimai, jog ji po atsakovo sulaikymo pasisavino 7550 eurų, apie tai, jog atsakovas iš savo asmeninių lėšų nupirko jai butą bei automobilį, neatitinka tikrovės. Su šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Nurodytas nekilnojamasis turtas bei automobilius asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei.

Teismo posėdžio metu D. T. atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, jog ieškovė D. T. ir atsakovas S. K. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2016-02-02, tai yra datos kai S. K. kėsinosi nužudyti sugyventinę D. T.. Po atsakovo sulaikymo, sugyventiniai turėjo bendrai užgyventus 200 – 500 Eur. Atsakovo nurodytų 7550 Eur nebuvo. Atsakovo pinigų ieškovė neėmė ir jų nebuvo. Butas, garažas bei automobilis ,,Peugeot 308“ asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei D. T.. Ieškovė niekada nerašė jokių raštelių, apie tai, kad būtų pasisavinusi atsakovo asmeninius pinigus. Byloje pateikta rašto ištraukos kopija galimai yra suklastota. Ieškovė niekada netrukdė sūnui telefonu bendrauti su tėvu. Sūnus pats vengia tėvo, galimai dėl anksčiau S. K. vartoto fizinio bei psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu. Atsakovas S. K. ,,prisidengdamas“ sūnaus bendravimo tvarka siekia ir toliau palaikyti ryšius su ieškove. Atsakovas S. K. atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę naudoja psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu grasindamas fiziniu susidorojimu bei kitaip ją žemindamas. Atsakovas S. K. civilinėje byloje apkalba ieškovę, keršydamas už jos parodymų davimą baudžiamojoje byloje, kurioje jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Gyvenant kartu ieškovė D. T. dirbo pardavėja gavo minimalų darbo užmokestį. Atsakovas S. K. vykdė naudotų automobilių bei jų dalių prekybą. Bendros sugyventinių pajamos per mėnesį buvo apie 2000 Eur. Po atsakovo S. K. sulaikymo, pastarasis jokio išlaikymo savo sūnui T. K. neteikė. Ieškovė taip pat augina 15 metų dukrą, iš pirmos santuokos. Dukros išlaikymui buvęs sutuoktinis teikia išlaikymą. Ieškovė D. T. nuo 2017 m. liepos mėnesio gyvena Vokietijoje, dirba fabrike nekvalifikuotą darbą. Dirba pamaininį darbą po 8 val. ryte bei po pietų, naktimis nedirba. Sūnus lanko darželį, dukra mokyklą. Finansiškai padeda jos sesuo. Piniginių lėšų bei santaupų neturi, gyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Padengti atsakovo kelionės išlaidas bei kitas išlaidas dėl bendravimo tvarkos, ieškovė neturi finansinės galimybės.

Teismo posėdžio metu atsakovo S. K. atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį tenkinti iš dalies. Sutiko, jog T. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir būtų priteistas išlaikymas iš atsakovo jo sūnui T. K. po 30 Eur per mėnesį. Kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, jog atsakovas S. K. laisvės atėmimo bausmę atlikinės iki 2019-01-01. Ieškovė D. T. ir atsakovas S. K. iki nusikalstamos veikos padarymo gyveno kartu, bendros jų pajamos buvo didesnės nei 2000 Eur per mėnesį. Ieškovė D. T. dirbo pardavėja, gaudavo minimalų darbo užmokestį. Atsakovo S. K. pajamos buvo ,,didelės ir labai didelės“. Pastarasis vertėsi naudotų automobilių bei jų dalių prekyba. Veiklą vykdė nelegaliai, tai yra įmonės bei verslo liudijimo neturėjo. Nuo sulaikymo dienos į laisvę nebuvo išėjęs, jokių išmokų sūnui neskyrė. Atsakovas kitų išlaikytinių be sūnaus T. K., neturi.

Teismo posėdžio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Valdas Rimkus patvirtino, pateiktą išvadą.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Gimimo įrašas ir liudijimas patvirtina, kad T. K. gimė 2012 m. vasario 20 d., mama įrašyta D. T., tėvu įrašytas S. K..

2017-03-14 D. T. su nepilnamečiais vaikais B. T., gim. 2002-02-05 ir T. K., gim. 2012-02-20, gyvenamąją vietą registravo (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, jog ieškovei D. T. nuosavybės teise priklauso: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2369 Eur vidutinės rinkos vertės; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2925 Eur vidutinės rinkos vertės; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32 Eur vidutinės rinkos vertės. VĮ Regitra pažyma patvirtina, jog D. T. vardu nėra registruotų transporto priemonių.

VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, jog atsakovas S. K. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. VĮ Regitra pažyma patvirtina, jog atsakovo S. K. vardu nėra registruota transporto priemonių.

Institucija teikianti išvadą - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovo S. K. prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su sūnumi T. K. nustatymo. Institucijos manymu atsakovo išdėstyti reikalavimai akcentuoja pirmiausia atsakovo teisę bendrauti su sūnumi, tačiau ši teisė nėra ir neturi būti prioritetinė prieš vaiko teises. Klaipėdos r. VTAS turimais duomenimis, iki šiol T. K. ne visuomet norėdavo bendrauti su tėčiu telefonu, juo labiau lankytis pas jį įkalinimo įstaigoje, Berniukas yra netiesiogiai patyręs tėčio agresiją prieš mamą, netinkamą elgesį namuose, be to, pastaruosius du metus nuolat gyvena su mama, todėl manytina, kad T. K. ir tėčio ryšys nėra labai stiprus ir artimas. Be to, atsakovas yra nuteistas už smurto naudojimą, neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą, grasinimą nužudyti. Anksčiai jis yra baustas už vaikų akivaizdoje vartotus necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu, trukdymą vaikams ilsėtis, streso jiems sukėlimą. Visa tai rodo, kad atsakovo asmenybės savybės ir elgesys negali būti laikomi moralios pasaulėžiūros ir tinkamos gyvensenos formavimo pavyzdžiu, be to, tai vertintina kaip vaiko teisės į saugią ir jo vystymuisi palankią socialinę aplinką pažeidimas. D. T. atsiliepime į priešieškinį teigiama, kad S. K. iki šiol siunčia jai grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Tai patvirtina, jog S. K. nesiliovė smurtauti D. T. atžvilgiu, todėl tikėtina, kad atsakovas susitikimus ir bendravimą su sūnumi gali naudoti kaip psichologinio spaudimo prieš ieškovę priemonę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus vaiko amžių ir kelionės atstumą, Klaipėdos r. VTAS nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka geriausių T. K. interesų. Atsakovo prašoma bendravimo tvarka kelia ir kitų abejonių dėl atitikimo geriausiems vaiko interesams: 1) 10-ies nepertraukiamų dienų laikotarpis su tėvu kas tris mėnesius neišvengiamai sutrikdytų vaiko ugdymo procesą; 2) 3.2 punkte lieka neaišku, ar bendrauti prašoma abi švenčių dienas, ar vieną, ar tos švenčių dienos suprantamos kaip papildomos šalia prašomų 10-ies, kas reikštų ir papildomas vaiko keliones; 3) 3.1 punkte išdėstytas prašymas nustatyti tėvo teisę dalyvauti tėvų susirinkimuose, gauti informaciją iš ugdymo įstaigų yra perteklinis, nes šios tėvų teisės įtvirtintos LR įstatymuose; 4) nėra aiškiai nurodyta lankytojų apžiūros (kratos) atvykus į įkalinimo įstaigą tvarka ir bendravimo su nuteistaisiais aplinka, kuri gali būti bauginanti ir nepriimtina mažamečiam vaikui. Manytina, kad šiuo metu svarbiausia nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis bei laiškais tvarką, o susitikimai su tėvu galėtų vykti mamos buvimo Lietuvoje metu ir atsižvelgiant į T. K. savijautą bei norą. Šeimos narių tiesioginiai tarpusavio susitikimai po artimoje aplinkoje panaudoto smurto, nerekomenduojami specialistų, kaip galintys sukelti papildomą stresą, baimę ir nerimą smurtą patyrusioms asmenims bei kaip sudarantys galimybę smurtautojui daryti jiems poveikį, tiek tiesiogiai, tiek per vaikus.

Institucija teikianti išvadą pažymėjo, jog atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti išlaikymą sūnui nekilnojamuoju tunu. Byloje nėra duomenų, kam tiksliai nurodytas turtas priklauso, kokios D. T. galimybės juo disponuoti be atsakovo sutikimo ir pan. Be to, paties atsakovo skaičiavimais, šio išlaikymo T. K. pakaktų iki 2022 metų, tuo tarpu pilnametystė berniukui sukanka 2030 metais. Jei teismas atmestų atsakovo argumentus dėl išlaikymo turtu priteisimo, jis teigia galintis mokėti tik po 30 Eur per mėnesį iki atliks bausmę. Šis argumentas vertintinas, kaip nepakankamas, nes išlaikymą privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ir ta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios iš atsakovo turi būti priteistas mažesnis išlaikymas arba vaikų tėvas turėtų būti atleistas nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Institucija nepritaria atsakovo prašymui priteisti iš jo po 30 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui. Tokia suma visiškai neatitinka vaiko interesų ir negali būti laikoma pakankama jo visapusiškų poreikių tenkinimui.

2017-12-21 Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagal atsakovo S. K. prašymą priėmė nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovui S. K., laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. K., gimusiu 2012 m. vasario 20 d., tvarką: nustatyti, kad S. K. turi teisę 30 minučių bendrauti telefonu su sūnumi vieną kartą per mėnesį (antrąjį mėnesio savaitgalio sekmadienį, laiku nuo 17.00 val. iki 19.00 val.); D. T. įpareigojama ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoti S. K. apie jos ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, informuoti apie telefono numerį, el. pašto, „Skype“ numerių pasikeitimą, pranešti visas kitas svarbias aplinkybes, įskaitant vaiko keliones, sveikatos būklės pasikeitimus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš ieškinyje bei priešieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad nepilnametis sūnus T. K. nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieškove, ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nėra, todėl vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme ne detalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti Kasacinio teismo praktikoje. Joje nurodoma, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d, nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V, v, D. V, bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C, bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutarti priimtą civilinėje byloje A. L, v. D. L, bylos Nr. 3K-3-278/2010).

Svarbu atkreipti dėmesį, ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) siekia 400 Eur.

Pažymėtina ir į tai, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Dėl to, vaiko išlaikymo suma skiriama tėvų turi būti lygi. Taigi nustatant vaiko išlaikymo dydį iš esmės yra atsižvelgiama į keturis pagrindinius kriterijus: a) į vaiko poreikius; b) į tėvų turtinę padėtį; c) į minimalios mėnesinės algos dydį, kaip minimalų, priteistiną vaiko išlaikymo dydį; d) į galimybę nukrypti nuo lygybės principo, abiem tėvams vienodai prisidedant finansiškai prie vaiko išlaikymo, tačiau bendra abiejų tėvų skiriama suma vaikui neturi būti mažesnė nei minimali mėnesinė alga; e) į tėvų sveikatą, darbingumo lygį bei amžių.

Rašytiniame paaiškinime ieškovė D. T. nurodė, jog ieškovė dirba Vokietijoje, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1137 Eur iš kurių 350 Eur moka už būsto nuomą, 200 Eur už šildymą bei vandenį, 17 Eur radiją, 29 Eur internetą, išleidžia 100 Eur automobilio degalams, vežti ir parvežti sūnų iš ugdymo įstaigos, esančios už 18 km nuo gyvenamosios vietos. Sūnaus maistui išleidžia apie 100 Eur. Ieškovė iš gaunamo darbo užmokesčio patenkina tik minimalius sūnaus poreikius. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė taip pat augina nepilnametę dukrą B. T., gim. 2002-02-05.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė D. T. nuo 2017-09-11 dirba Vokietijoje Plokštelių gamykloje, jai mokamas nuo rezultatų priklausantis atlyginimas 1549 Eur per mėnesį. 2017-07-25 ieškovė D. T. su nepilnamečiais vaikais B. T., gim. 2002-02-05 ir T. K., gim. 2012-02-20 deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vokietijos Federacijoje. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė D. T. už buto nuomą su papildomomis išlaidomis sumoka 350,42 Eur. Papildomai už elektrą, dujas, vandenį bei nuotekas sumoka 200 Eur.

Byloje nustatyta, jog 2016-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-651/2016, S. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalį 3 punktą, ir jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. S. K. buvo nuteistas už tai, jog neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, t. y. neturėdamas leidimo, savo gyvenamosios vietos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – medžioklinį šautuvą „TOZ-25“, Nr. N11414-66, skirtą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais, ir du fabrikinės gamybos 16 kalibro šovinius, tinkamus šaudyti šiuo ginklu, kuriuos automobiliu VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 2 d., apie 17.00 val., gabeno iki prekybos centro „Šilutės prekyba“, esančio (duomenys neskelbtini), ir savo gyvenamosios vietos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė vieną pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinį šovinį, tinkamą šaudyti C kategorijos šaunamuoju ginklu, kuris buvo rastas patalpų apžiūros metu 2016 m. vasario 18 d. 9.00 val.

Be to, S. K. rengėsi nužudyti savo šeimos narį, kai 2016 m. vasario 2 d., apie 17.00 val., savo gyvenamosios vietos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl įtartos neištikimybės turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę D. T., suieškojęs nusikaltimo įrankį ir priemones – pasiėmęs lygiavamzdį medžioklinį šautuvą TOZ 25 Nr. N11414-66 ir užtaisęs jį dviem 16 kalibro šoviniais, automobiliu VOLKSWAGEN TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie prekybos centro „Šilutės prekyba“, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo D. T., taip sudarydamas sąlygas palengvinančias nusikaltimo padarymą, su užtaisytu šautuvu ėjo į prekybos centrą, ketindamas D. T. nušauti, tačiau savo tikslo neįgyvendino dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi ginklą su šaudmenimis prie parduotuvės iš jo atėmė A. A..

Be to, S. K. mušdamas šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą, kai 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 4.00 val., poilsio namelio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei D. T. į galvą, o nukentėjusiajai D. T. iškritus iš lovos, ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu sudavė ir kojomis įspyrė nukentėjusiajai į kitas kūno vietas, pataikydamas į galvą, kojas, nugarą ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis nuo nusikalstamos veikos padarymo, tai yra 2016 m. vasario 2 d., buvo sulaikytas bei jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog atsakovas yra darbingas ir sveikas, nuo 2014-07-01 iki 2015-10-14 dirbo UAB ,,Rimsauga“ darbuotoju (baudžiamoji byla Nr. 1-84-651/2016, 2 t., 19 b. l.). Pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovas S. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, jam darbo reikalais suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Atsakovas S. K. 2018 m. vasario mėnesį su darbo santykiais gavo 229,17 Eur pajamų, 2018 m. kovo mėnesį gavo 142,40 Eur pajamų.

Teismo posėdžio metu atsakovo S. K. atstovas patvirtino, jog S. K. iki sulaikymo prekiavo naudotais automobiliais bei jų dalimis, jo pajamos buvo ,,didelės ir labai didelės“. Sugyventinė D. T. dirbo parduotuvėje, jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, šeimos bendros pajamos buvo didesnės nei 2000 Eur per mėnesį. Atsakovas S. K. verslą vykdė be verslo liudijimo, įmonės neregistravo, todėl neturi galimybės pateiktį rašytinių dokumentų apie gautas pajamas. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas S. K. neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei nėra jo vardu registruotų transporto priemonių. Pateikta pažyma iš A.Selezniovo ir S.Selezniovienės kontoros patvirtina, jog atsakovo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos D. T. naudai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo S. K. vardu nėra registruota jokio turto, todėl klausimas dėl atsakovo S. K. priešieškinyje teikiamo prašymo priteisti išlaikymą sūnui turtu, nėra pagrindo tenkinti, kadangi nepateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, nuosavybės teises į kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

Ieškovė D. T. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė pažymėjo, jog įvertinus, kad atsakovas atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, šį ieškinio reikalavimą sumažino. Prašo priteisti mažiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytą pusę minimalaus darbo užmokesčio.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovui S. K. laisvės atėmimo bausmė paskirta už padarytus tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du padaryti ieškovės D. T. atžvilgiu. Sunkiausiu nusikaltimu atsakovas S. K. rengėsi nužudyti savo šeimos narį – sugyventinę D. T.. Šios aplinkybes patvirtina, jog atsakovas ne dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės tęsti iki sulaikymo vykdytą ūkinę – komercinę veiklą ir teikti pakankamą išlaikymą savo sūnui. Kilusios pasekmės susijusios su labai sunkaus nusikaltimo padarymu ieškovės atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui netrukdoma dirbti už laisvės atėmimo įstaigos ribų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo, jog ieškovės prašoma priteisti 160 Eur suma per mėnesį yra būtina vaiko išlaikymui. Atsakovo atstovas patvirtino, jog atsakovas S. K. pagal priimtą nuosprendį vėliausiai į laivę turėtų išeiti 2019-01-01 ir nuo tos datos galėtų teikti ieškovės prašomą išlaikymą.

Vertinant aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes ieškovės D. T. ieškinio reikalavimas, priteisti išlaikymą nepilnamečiui T. K. po 160 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovas S. K. neginčijo, jog nuo sulaikymo, tai yra 2016-02-02 iki šiol neteikė jokio išlaikymo savo sūnui T. K.. Nesutikdamas su šiuo ieškinio reikalavimu atsakovas S. K. nurodė, jog po jo sulaikymo, sugyventinė D. T. iš namuose buvusio seifo, adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino bendrai užgyventus 7550 Eur santaupų, kuriuos ieškovė galėjo panaudoti sūnaus išlaikymui. Šios sumos būtų užtekę iki sūnus sulauktų 15 metų. Atsakovas S. K. pateikė ranka rašyto teksto kopiją, kuriuo įrodinėja, jog ieškovė prisipažino pasisavinusi ginčijamą pinigų sumą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šio teksto originalo neturi, o šį tekstą jam pateikė atsakovo ,,artimi asmenys“.

Ieškovė D. T. neigia paėmusi atsakovo S. K. pinigus, nurodė, jog tokių piniginių sumų atsakovas niekada neturėjo. Nepripažino, jog ji surašė į bylą pateiktą raštą, nurodė, jog pateikta rašto kopija galimai yra klastotė, akivaizdžiai taisytos parašytos piniginės sumos, nenurodytas asmuo surašęs ginčijamą tekstą.

Teismas vertindamas atsakovo S. K. pateikto ranka rašyto rašto kopiją, patvirtina, jog nepateikta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų rašte nurodytas aplinkybes. Nepateikta atsakovo S. K. turto bei pajamų deklaracijos, bei kiti įrodymai kurie patvirtintų, apie atsakovo pajamas bei turimas santaupas iki jo sulaikymo. Pateikta rašto kopija turi teksto taisymo požymiu, todėl teismas neturi pagrindo šį rašytini įrodymą pripažinti tinkamu įrodymu nagrinėjamoje byloje.

Atkreiptinas dėmesys, jog po atsakovo S. K. sulaikymo, atsakovo gyvenamojoje vietoje 2016-02-18 buvo atliekama apžiūra, kurios metu buvo paimti neteisėtai laikyti šaudmenys, tačiau apžiūros protokole nenurodyta, jog būtų rastos kokios tai pinigų sumos (baudžiamoji byla Nr. 1-84-651/2016, 2 t., 52-60 b. l.).

Ieškovė D. T. nurodė, jog po 2016-02-02 atsakovo S. K. sulaikymo, sūnų išlaikė viena, todėl prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 2585 Eur. Už laikotarpį nuo 2016-02-03 iki 2016-06-30, tai yra 5 mėn. sudaro 875 Eur, kadangi nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 MMA buvo 350 Eur įsiskolinimas. Už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-03-31, tai yra 9 mėn. sudaro 1755 Eur, nes nuo 2016-07-01 MMA yra 390 Eur. Bendra vaiko išlaikymui įsiskolinimo suma sudaro 2630 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės D. T. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo tenkintinas visiškai. Ieškovei D. T. priteisiant ieškiniu prašomą 2585 Eur sumą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.163 str. 1 d., nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina abu tėvai, ieškovas (atsakovas), kaip tėvas, turi teisę ir įstatymu įtvirtintą pareigą bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime, todėl būtina nustatyti bendravimo tvarką su juo iki bus išspręsta civilinė byla iš esmės. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem savo tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3,161 str. 3d.),

Byloje nustatyta, jog atsakovas S. K. yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą ieškovės atžvilgiu. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas linkęs smurtauti. Atsakovas S. K. pagal priimtą nuosprendį realią laisvės atėmimo bausmę planuoja atlikti iki 2019-01-01.

Ieškovė D. T. dėl sugyventinio padarytų nusikaltimų buvo priversta išeiti iš namų ir nepavykus susirasti gerai apmokamo darbo Lietuvoje su dviem nepilnamečiais vaikais išvyko dirbti į Vokietiją. Ieškovės atstovas teismui paaiškino, jog atsakovas S. K. iš įkalinimo vietos toliau siunčia ieškovę įžeidžiančias bei žeminančias SMS žinutes. Atsakovas S. K. tokiu būdu toliau psichologiškai smurtauja ieškovės atžvilgiu, dėl ko ieškovė bijo atsakovo dėl galimo ateityje fizinio susidorojimo. Ieškovė mano, jog atsakovas S. K. keršija ieškovei už jos parodymų davimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. K. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog į bylą pateiktus SMS pranešimus siuntė atsakovas. Atstovas nurodė, jog ieškovė galimai provokavo atsakovą, tokių SMS pranešimų rašymui.

Ieškovės atstovas patvirtino, jog ieškovė niekada netrukdė sūnui telefonu bendrauti su tėvu. Sūnus pats vengia tėvo, galimai dėl anksčiau S. K. vartoto fizinio bei psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu. Atsakovas S. K. ,,prisidengdamas“ sūnaus bendravimo tvarka siekia ir toliau palaikyti ryšius su ieškove. Gyvendama Vokietijoje ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais privalo laikytis tos valstybės teisės aktų reikalavimų, paisyti darbo sutarties sąlygų, ieškovei suteikiamų atostogų darbo sutarties ir vaikų ugdymo įstaigų sąlygų, todėl ieškovė mano, jog priešieškinio reikalavimai dėl vaiko atvežimo į Lietuvą bendravimui su tėvu šiuo metu yra nesuderinami su ieškovės gyvenimu kitoje valstybėje kasdiene situacija.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, tvirtina ieškovės atsiliepime į priešieškinį pateiktą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, manydamas, jog tokia bendravimo tvarka sudarys sąlygas atsakovui labiau atkurti artimesnius bendravimo ryšius su sūnumi, kurie galėtų peraugti į artimesnį tėvo ir sūnaus bendravimą. Tokią bendravimą tvarką siūlė nustatyti institucijos teikiančios išvadą - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyriaus atstovas Valdas Rimkus.

Nustatytina tokia atsakovo S. K. ir jo sūnaus T. K. bendravimo tvarka:

1. Nustatyti, kad ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvienos savaitės sekmadienį, paskambinęs telefonu nuo 19 iki 20 val., Vokietijos laiku. Pasikeitus vaiko telefono numeriui, ieškovė informuos atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą.

2. Atsakovas kartą per tris mėnesius, ne vėliau kaip prieš 7 dienas, bendru sutarimu sutaręs su ieškove, savo lėšomis gali atvykti į Vokietiją, susitikti su sūnumi viešoje vietoje. Prieš atvykdamas į nurodytą miestą atsakovas privalo informuoti apie savo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Susitikimai vyksta atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigose, būreliuose ir kituose užsiėmimuose, kurie yra būtini vaikui ugdyti ir normaliai vystytis. Susitikimai negali vykti būrelių ar mokyklos lankymo metu.

3. Bendrauti per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis atsakovas su sūnumi gali tik savaitgaliais jei sūnus T. K. to nori ir turi tam reikiamas technines ryšio priemones. Bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas, atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti 1 val. per dieną. Kai sūnus bus 8 metų ir jam kompiuteris bus būtinas, tada jis savarankiškai galės pasirinkti bendravimo būdą kitomis ryšio priemonėmis, taip pat ir kompiuteriu.

4. Ieškovė, atvykusi su vaiku į Lietuvą, praneša atsakovui ir sudaro jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto Lietuvoje, bet ne daugiau kaip 6 dienas.

5. Atsakovas, įgyvendindamas bendravimo su sūnumi teises, privalo vykdyti jam teismo nustatytas pareigas, laiku mokėti teismo nustatytą išlaikymą vaikui. Išlaikymą tėvas privalo kas mėnesį iki 15 dienos pervesti į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB.

6. Ieškovei su sūnumi gyvenant Lietuvoje, atsakovas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ryto paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19 val. į ieškovės gyvenamąją vietą, pasiimti sūnų vasarą dviem savaitėms savo atostogų metu. Taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) pasirinktinai nevaržomai su vaiku lankytis savo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis, bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu. Ieškovė elektroninėmis ryšio priemonėmis teiks atsakovui informaciją apie vaiką - jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Visas kitas laikas skiriamas ieškovei bendrauti su sūnumi ir juo tinkamai pasirūpinti.

7. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Vokietiją (ar kitą užsienio šalį, kurioje galimai gyventų vaikas, pasikeitus jo gyvenamajai vietai) ir iš jos išlaidas dengia atsakovas.

8. Bet kuriuo nurodytu laiku, kai atsakovas bendrauja su vaiku, jis įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovei susisiekti su vaiku telefonu ir tūri suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.

9. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarką, bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat jie privalo pranešti vienas kitam apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę.

Dėl teismingumo.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės D. T. ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui asmeniui bei įsiskolinimo priteisimo palikti nenagrinėtus, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės bei nepilnamečio T. K. gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Nurodė, jog šie ieškovės reikalavimai turėtų būti nagrinėjami Vokietijos Federacijos teismuose.

Byloje rašytiniais dokumentai nustatyta, jog ieškovė teisinę atstovavimo sutartį sudarė 2017-03-17, ieškinį teismui pateikė 2017-04-06; Vokietijoje gyvenamąją vietą su nepilnamečiais vaikais deklaravo tik 2017-07-25; Laikinąją darbo sutartį sudarė 2017-09-11. Vertinant šias aplinkybes bei tai, kad ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą nuo 2016-02-02 bei ieškinio reikalavimus pateikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos jurisdikcija ir ši byla buvo iškelta 2017-04-06 ieškovei gyvenat Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovo atstovo reikalavimas dėl bylos nutraukimo dalyje yra atmestini (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 8 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė D. T. rašytiniai įrodymai pagrindė 1387,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 31 Eur žyminis mokestis, 1350 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 6,09 Eur dokumentų išsireikalavimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, priešieškinis atmestinas iš atsakovo ieškovei priteistina 1387,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistina 40,32 Eur žyminio mokesčio valstybei, 58 Eur už išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimą bei 75 Eur už pateikto priešieškinio žyminio mokesčio atidėjimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaikais klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, 3.201straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1punktas).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 – 260 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nustatyti T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovę D. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. K., gim. 2012-02-20, po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2017-04-06 iki T. K. pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas išlaikymo sumas, kas mėnesį iki 15 dienos, turi pervesti į atsakovės D. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB.

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2585 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur) išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. K., gim. 2012-02-20, įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2016-02-03 iki 2017-03-31.

Paskirti D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus T. K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoją.

Nustatytina tokia atsakovo S. K. ir jo sūnaus T. K. bendravimo tvarka:

1. Nustatyti, kad ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas S. K. su sūnumi T. K. gali bendrauti kiekvienos savaitės sekmadienį paskambinęs telefonu nuo 19 iki 20 val., Vokietijos laiku. Pasikeitus vaiko telefono numeriui, ieškovė informuos atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą.

2. Atsakovas kartą per tris mėnesius, ne vėliau kaip prieš 7 dienas, bendru sutarimu sutaręs su ieškove, savo lėšomis gali atvykti į Vokietiją, susitikti su sūnumi viešoje vietoje. Prieš atvykdamas į nurodytą miestą atsakovas privalo informuoti apie savo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Susitikimai vyksta atsižvelgiant į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigose, būreliuose ir kituose užsiėmimuose, kurie yra būtini vaikui ugdyti ir normaliai vystytis. Susitikimai negali vykti būrelių ar mokyklos lankymo metu.

3. Bendrauti per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis atsakovas su sūnumi gali tik savaitgaliais jei sūnus T. K. to nori ir turi tam reikiamas technines ryšio priemones. Bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas, atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti 1 val. per dieną. Kai sūnus bus 8 metų ir jam kompiuteris bus būtinas, tada jis savarankiškai galės pasirinkti bendravimo būdą kitomis ryšio priemonėmis, taip pat ir kompiuteriu.

4. Ieškovė, atvykusi su vaiku į Lietuvą, ieškovė praneša atsakovui ir sudaro jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto Lietuvoje, bet ne daugiau kaip 6 dienas.

5. Ieškovei su sūnumi gyvenant Lietuvoje, atsakovas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. ryto paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19 val. į ieškovės gyvenamąją vietą, pasiimti sūnų vasarą dviem savaitėms savo atostogų metu. Taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) pasirinktinai nevaržomai su vaiku lankytis savo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis, bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu. Ieškovė elektroninėmis ryšio priemonėmis teiks atsakovui informaciją apie vaiką - jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Visas kitas laikas skiriamas ieškovei bendrauti su sūnumi ir juo tinkamai pasirūpinti.

7. Vaikui atvykus bendrauti į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas įsipareigoja užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko poilsiui, maitinimuisi, žaidimams ir kt. Atsakovo ar vaiko kelionės į Vokietiją (ar kitą užsienio šalį, kurioje galimai gyventų vaikas, pasikeitus jo gyvenamajai vietai) ir iš jos išlaidas dengia atsakovas.

8. Bet kuriuo nurodytu laiku, kai atsakovas bendrauja su vaiku, jis įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovei susisiekti su vaiku telefonu ir tūri suteikti jai informaciją apie vaiko sveikatą, buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus ir kt.

9. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šia tvarką, bendravimo su vaiku laiką, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, taip pat šalys privalo pranešti viena kitai apie vaiko buvimo vietą ir jo būklę.

Priteisti iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 1387,09 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 173 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt trys Eur) žyminio mokesčio. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-12-21 nutartimi taikytas laikinąsias pasaugos priemones – nustatytą laikiną atsakovo S. K. ir T. K. bendravimo tvarką, panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.

Teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.