Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje dėl globos neveiksniam asmeniui nustatymo ir globėjo skyrimo, turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pats I. S. pripažino, kad paskutinį kartą matėsi su dukra tik prieš aštuonis metus. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis būtų padėjęs išlaikyti savo neįgalią dukrą ar vykdęs jos priežiūra. Apelianto veiksmai dėl turto dokumentacijos užvaldymo, jo pastangos per jėgą ir prieš jos valią parsivežti pilnametę dukrą, kuri apklausiama policijos pareigūnų aiškiai pareiškė kad nori gyventi pas tetą L. ir nenori važiuoti gyventi pas I. S. bei apelianto viešai deklaruojamas noras patalpinti V. S. stacionariam gydymui į psichiatrinę ligoninę, patvirtina, kad I. S. globėjo posto siekia savanaudiškais tikslais, o ne globotinės interesais. Priešingai, L. M. veiksmai, patvirtina jos nuolatinį rūpestį V. S. buitimi, sveikata ir poreikiais.

11. Suinteresuotas asmuo L. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tai, kad vertindamas byloje esančius įrodymus teismas juos vertino L. M. naudai, nereiškia, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas ir netinkamai išnagrinėjo bylą. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas, nes netenkino suinteresuoto asmens apelianto ir jo atstovo prašymų, tam tikrus apelianto įrodymus vertino L. M. naudai, nutartį grindė L. M. paaiškinimais. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo šališkumu nėra pakankamos daryti išvadą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo neobjektyviai ar šališkai. Pats faktas, kad apeliantas yra medikas, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad būtent L. M. nuo pat tuomet, kai dar gyva V. S. motina dėl ligos nebegalėjo pasirūpinti dukterimi, faktiškai perėmė V. S. priežiūrą ir globą. Kad apeliantas, nors ir būdamas mediku, ydingai suprato ir supranta V. S. poreikius ir poreikį visapusiškai globai, įrodo ir ta aplinkybė, kad apeliantas tik sužinojęs apie neveiksnumo bylos iškėlimą prieštaravo, kad tokia byla buvo iškelta. Apeliantas nepagrįstai aiškina, kad L. M. turtinė padėtis yra neatskleista ir galimai L. M. nepajėgi prižiūrėti neįgalią V. S.. Pirma, L. M. faktiškai nuo N. S. mirties prižiūri V. S., perka jai maistą, rūpinasi buitimi, tęsia pradėtas sutartis tiek dėl pagalbos į namus, tiek ir dėl maisto pirkimo. Antra, apeliantas ydingai supranta globėjo ir turto administratoriaus pareigas ir materialinį V. S. išlaikymą. V. S. yra pilnametis neveiksnus asmuo, kuriam priklauso (priklausys) visos pašalpos ir socialinės išmokos, kurios turės būti paskirtos, jei dar nėra paskirtos, ir kurios privalės būti tikslingai naudojamos V. S. poreikių patenkinimui. L. M. turtas nėra areštuotas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. M. turtinė padėtis yra stabili ir apelianto motyvai nepagrįsti. Byloje buvo išreikalauti duomenys apie teistumą ir baustumą ir teismas juos pagarsino. Teismas kruopščiai ir atsakingai įvertino byloje esančius įrodymus. Spręsdamas dėl rūpinimosi V. S., teismas atidžiai vertino kiekvieno iš kandidatų teikiamą įrodymą – jų paaiškinimus. Apeliantas teismo posėdžio metu abstrakčiai aiškino apie tariamą V. S. priežiūrą, akcentavo į bendravimą telefonu. Daugiau akcentavo tai, kad V. S. interesus labiau atitiktų institucinė globa, t. y. patalpinimas į stacionarius globos namus. L. M. paaiškinimai teismo buvo įvertinti tinkamai, nes L. M. paaiškino itin smulkias kasdieninio rūpinimosi detales.

12. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens I. S. atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą paskirti L. M. V. S. globėja ir turto administratore. Teismas tinkamai įvertino abiejų potencialių globėjų asmenines ir dalykines savybes, galimybę tinkamai pasirūpinti neveiksniu asmeniu ir parinkdamas globėją pagrįstai prioritetą teikė V. S. tetai L. M.. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog tarp L. M. ir V. S. yra stiprus socialinis ir emocinis, grįstas pasitikėjimu, ryšys. L. M. po sesers N. S. mirties perėmė faktines globos funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad sirgdama N. S. kaip nors būtų siekusi I. S. įsitraukimo į dukters priežiūrą. Be to, I. S. pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad ne jis pats, o jo dabartinė žmona aiškinosi kokiomis sąlygomis gyvena V. S., jis tuo metu laukė automobilyje, leidžia teigti, jog stiprus socialinis ir emocinis tėvo ir dukters ryšys neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria V. S. globėja ir jai priklausančio turto administratore paskirta L. M., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu V. S. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinio rūpybos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus išvadose nurodyta, kad I. S. ir L. M. yra tinkami būti globėjais ir turto administratoriais suaugusiam pilnamečiam asmeniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė V. S. globą, globėja ir jai priklausančio turto administratore paskyrė L. M., motyvuodamas tuo, kad tai geriausiai atitiks jos interesus, nes tarp L. M. ir V. S. yra susiklostę tarpusavio ryšiai, tiesioginis bendravimas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.

16. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad tinkamiausiu V. S. globėju ir turto administratoriumi gali būti I. S., biologinis jos tėvas, kuris ir po skyrybų rūpinosi ne tik V. S., bet ir jos motina, jai susirgus onkologine liga. V. S., jei norėtų, turėtų galimybę gyventi ir savo bute, ir S. sodyboje, kurioje pagal savo sveikatos galimybes galėtų atlikti jai patinkančius darbus, būti gamtoje. Jei apeliantas būtų paskirtas dukros globėju, tai sumažintų darbo krūvį.

17. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų asmenų pretenduojančių tapti globėju asmenines ir dalykines savybes, galimybę tinkamai pasirūpinti neveiksniu asmeniu. Nustatyta, kad V. S. rūpinosi jos mama N. S., jai padėdavo sesuo L. M., kuri po sesers mirties perėmė faktines globos funkcijas, t. y. rūpinosi buitimi, V. S. sveikata, turtu. Tai patvirtina ir V. S. policijos pareigūnams išsakyta nuomonė, jog ją ir toliau prižiūrėtų teta L. M. (1 t., b. l. 106-113). Taigi, N. S. pasitikėjo seserimi, patikėjo jai rūpinimąsi savo dukra. Tarp L. M. ir V. S. yra susiklostęs tarpusavio ryšys, tiesioginis bendravimas. Tuo tarpu apeliantas žinodamas, kad N. S. serga onkologine liga, aktyviau neprisidėjo prie dukters globos ir rūpinimosi. Pasak apelianto su dukra dažniausiai bendrauja telefonu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams apeliantas nurodė, jog apie buvusios žmonos mirtį sužinojo tik 2020 m. lapkričio mėn. (t. y. po 5 mėn.), po prokuroro pateikto pareiškimo teismui (1 t., b. l. 108). Tai leidžia daryti išvadą, jog apelianto ir V. S. bendravimas yra epizodiškas, nenuolatinis. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejonių dėl apelianto galimybės tinkamai rūpintis dukra kelia ir tai, kad ne jis pats, o jo dabartinė žmona aiškinosi kokiomis sąlygomis gyvena V. S., apeliantas nurodė, jog tuo metu buvo automobilyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp tėvo ir dukters stiprus socialinis ir emocinis ryšis neegzistuoja.

19. Apeliantas nurodo, kad L. M. N. S. nepadėdavo rūpintis V. S.. Kuomet N. S. turėdavo išvykti verslo reikalais, tai prašydavo apelianto prižiūrėti V., todėl apeliantas su sutuoktine R. S. visapusiškai padėdavo prižiūrėti V. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos apelianto argumentus paneigia L. M. paaiškinimai. L. M. paaiškino itin smulkias kasdienio rūpinimosi detales, aiškiai įvardino ką V. S. mėgsta, kaip valgo, kaip elgiasi. Tuo tarpu apeliantas neįrodė, jog dukra jis, o ne teta L. M. rūpinosi. Be to, kaip minėta anksčiau, pati V. S. patvirtino, jog ją prižiūri teta L. M. ir nori, kad ji ir toliau ją prižiūrėtų.

20. Apelianto argumentas, jog L. M. nesirūpino V. S., nes iš 2020 m. gruodžio 1 d. vaizdo įrašo V. S. bute matyti sugedęs, supelijęs maistas, neveikianti elektrinė kaitlentė, nėra šaldytuvo, atmestinas. L. M. paaiškino, jog V. S. maisto nesigamina, jai reikia maistą atnešti šiltą, šaldytuvas neveikia, nes ji dėl savo nesuvokimo šaldo šaldytuve karštą kavą, agresijos priepuolių metu V. S. niokoja buitinę techniką, subraižo langus ir pan. Tai leidžia daryti išvadą, jog L. M. ir V. S. artimai bendravo, ji gerai žino V. S. ligos eigą.

21. Subjektyvi apelianto nuomonė, kad jis yra tinkamesnis būti V. S. globėju, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino suinteresuotų asmenų argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl globėjo paskyrimo padarė įvertinęs įrodymų visumą. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus.

22. Apelianto argumentas dėl V. S. nedalyvavimo teismo posėdžiuose atmestinas. CPK 507 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju. <...> Kai neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto fizinio asmens dėl sveikatos būklės, patvirtintos asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme, byla gali būti nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant. Nustatyta, jog Teismo psichiatrijos ekspertizės 2021 m. kovo 4 d. – balandžio 2 d. akte Nr. 78TPK-60/2021 nurodyta, jog V. S. nerekomenduojama šaukti į teismo posėdį, ji nesugebės būti pilnaverte teismo proceso dalyve ir duoti prasmingus paaiškinimus (1 t., b. l. 151-161). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į šias ekspertų rekomendacijas, V. S. į teismo posėdį nekvietė. V. S. interesus byloje tinkamai atstovavo advokatas.

23. Apelianto argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu, teismas nebuvo išreikalavęs iš atitinkamų valstybės institucijų pažymų apie L. M. teistumą / neteistumą ir padarytus administracinius nusižengimus, atmestinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2021 m. birželio 21 d. buvo išreikalauti duomenys apie L. M. teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus ir šie duomenys teismo buvo įvertinti.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

26. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi suinteresuoto asmens I. S. atskirasis skundas atmestas, suinteresuotam asmeniui L. M. priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo V. S. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui L. M., (duomenys neskelbtini), 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.