Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei E. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys (kreditoriai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, Vilniaus AVPK, UAB „Intrum Lietuva“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, L. M., antstolė Daiva Milevičienė, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolė Irena Beliačic, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolis Andrius Bublys, antstolis Donatas Kisielius, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Gintas Badikonis, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolis Darius Stakeliūnas, antstolis Darius Bliznikas, antstolė Brigita Palavinskienė, Daiva Prunskienė, Vitalis Milevičius, Robertas Vasiliauskas, Asta Stanišauskaitė, Jurgita Bareikienė, Saulius Mulevičius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir pagal patikslintą reikalavimą prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovės kuratorė prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų šalių kaltės ir nepriteisti iš atsakovės ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jei būtų žinoma atsakovės buvimo vieta, ji būtų pasirašiusi sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteistinos.

Tretysis asmuo L. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko, savarankiškų reikalavimų nekėlė.

Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsilipimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad VMI prie LR FM neprieštaraus, kad abiejų šalių įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams (E. M. ATPK baudos ir įsiskolinimai pagal vykdomuosius dokumentus ir V. M. mokestinė nepriemoka bei ATPK baudos), teismui nenustačius kitaip, būtų pripažintos asmeninėmis atitinkamos šalies prievolėmis. Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Antstoliai Virginija Meškauskienė ir Darius Bliznikas pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai negyvena nei su vienu iš tėvų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovui ir atsakovei laikinai apribojo tėvų valdžią nepilnametės dukters A. M. atžvilgiu, nustatė A. nuolatinę globą ir paskyrė jai nuolatinę globėją bei nustatė nuolatinę gyvenamąją vietą su globėja. Taip pat priteisė išlaikymą nepilnametei periodinėmis kasmėnesinėmis 115,85 Eur dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, paskyrė globėją priteistų piniginių lėšų tvarkytoja. 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovui ir atsakovei neterminuotai apribota tėvų valdžia A. M. atžvilgiu. Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Civilinio kodekso 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovas ir atsakovė daugiau kaip penkerius metus kartu negyvena ir neveda bendro ūkio.

Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu šį ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicija dėl santuokos nutraukimo neišskiriant nė vieno sutuoktinio kaltės sutampa, o nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Paprastai laikoma, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (LR CK 3.67 str.). Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2014-01-01. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kurie patvirtino, kad ieškovas su atsakove daug metų nebegyvena ir neveda bendro ūkio, duomenų, patvirtinančių priešingą, į bylą nepateikta, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir pripažįsta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014 m. sausio 1 d., kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau nei ieškovas, nei atsakovė sau išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito nepriteistinas.

Bylos duomenimis šalys dalintino turto neturi, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti jam jo pavardę, neprieštarauja, kad atsakovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovo, nei atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovui palieka jo pavardę – „M.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokos įregistravimo metu įgyta pavardė – „M.“.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo šiuos kreditorinius įsipareigojimus pripažinti asmeniškais V. M.: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pagal nutarimus, kuriais V. M. pripažintas kaltu už administracinius teisės pažeidimus, skiriant administracines nuobaudas, kurių bendra suma yra 3515,66 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pagal teismų nutarimus už administracinius teisės pažeidimus, kuriais V. M. pripažintas kaltu, skiriant administracines nuobaudas, kurių bendra suma yra 1460,20 Eur, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-24 įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-52586-545/2017, kurio bendra suma 369,83 Eur, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pagal nutarimus, kuriais V. M. pripažintas kaltu už administracinius teisės pažeidimus, kurių bendra suma 481,83 Eur, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už administracinius teisės pažeidimus, skiriant administracines nuobaudas, kurių bendra suma 144,81 Eur, L. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-17 įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-442-96/2012 priteisti išlaikymą, kurio bendra suma 8572,76 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2014-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-2226-433/2014, kurio bendra suma 177,46 Eur, Lietuvos Respublikai pagal Vilniaus AVPK 1 PK skirta administracinė nuobauda, kurios suma 5,79 Eur. Kreditoriai SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. M., UAB „Intrum Lietuva“ tam neprieštaravo, kiti kreditoriai savo pozicijų šiuo klausimu per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriams SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, Vilniaus AVPK, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, L. M., UAB „Intrum Lietuva“ po santuokos nutraukimo būtų pripažintos asmeninėmis ieškovo V. M. prievolėmis, o taip pat nekėlė prievolės solidarumo klausimo, todėl teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą ir prievoles kreditoriams SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, Vilniaus AVPK, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, L. M., UAB „Intrum Lietuva“ po santuokos nutraukimo pripažįsta asmeninėmis ieškovo V. M. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti pilnai. Ieškovui šioje byloje teikta 100 proc. garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl jis visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio įmokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Kadangi šiuo atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.), todėl teismo vertinimu tai yra pagrindas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ir šioje civilinėje byloje susidariusias išlaidas dengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. M. (iki santuokos – A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. M. palikti jo pavardę – „M.“, atsakovei E. M. po santuokos nutraukimo palikti santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „M.“.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2014 m. sausio 1 d.

Nepriteisti sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo.

Prievoles kreditoriams SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, Vilniaus AVPK, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, L. M., UAB „Intrum Lietuva“ po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis ieškovo V. M. prievolėmis.

Bylinėjimosi išlaidas dengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.