- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-33355-599/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- UAB „SKR Baltic“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
- Kategorijos
- 3.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą dėl nutarimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą su skundu ir nurodė, kad atsižvelgdamas į prokurorės Irmos Zaikienės gintą viešąjį interesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, kurioje buvo kreiptasi dėl užstatyto ir naudojamo valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2020-04-02 pareiškėjas kreipėsi dėl to paties viešojo intereso gynimo kitu atveju, t. y. galimai neteisėto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo ir disponavimo santykių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui sudarant 2013-09-19 bei 2016-08-09 susitarimus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškime buvo detaliai aprašyta valstybinės žemės nuomos sutarties dalyku esančio 1,7665 ha ploto kitos paskirties valstybinis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinė situacija, susijusi su sklypo užstatymu, žemės sklype buvusių statinių būkle ir paskirtimi, bei pateikti prokurorės Irmos Zaikienės argumentai civilinėje byloje, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti neteisėtą valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą dėl valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to, atsižvelgdamas į pareiškime nurodytą teisminę praktiką, Generalinės prokuratūros poziciją valstybinės žemės nuomos klausimu konkrečioje civilinėje byloje bei skunde nurodyto konkretaus žemės sklypo faktinę situaciją, pareiškėjas prašė kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus su UAB „Naujasis Užupis“ sudarytų valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sandorių pripažinimo negaliojančiais arba įvertinti ir atsakyti, kodėl Generalinėje prokuratūroje (viešojo intereso gynimo skyriuje) valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje yra taikomi skirtingi standartai pareiškėjui ir kitiems asmenims, t. y. pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pareiškimą išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prokurorė Irma Zaikienė nebuvo nuosekli savo pačios pozicijai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 ir nagrinėjamu atveju ji priėmė savo pačios pozicijai kardinaliai priešingą nutarimą, kuriame prokurorė iš esmės atkartojo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 išsakytus argumentus, jog pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas nebenumatytas naudoti pramoninei paskirčiai, o problemos dėl to, kad pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį jame buvę statiniai nebeatitiko žemės naudojimo būdo, prokurorė nemato, nors būtent ši aplinkybė ir buvo esminis prokurorės argumentas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016. Be to, kitas prokurorės argumentas buvo, jog pareiškėjui priklausantys pastatai, esantys valstybiniame žemės sklype, yra nenaudojami pagal paskirtį. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju pateikė įrodymus, jog valstybinės žemės nuomininkas apskritai nugriovė pastatus, kurių eksploatacijai jam tas žemės sklypas buvo išnuomotas ir vietoj tų pastatų valstybiniame žemės sklype stato naują pastatą, kuris nei su buvusiais pastatais, nei su atitinkamai valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo tikslu neturi nieko bendra. Be to, prokurorei Irmai Zaikienei šie faktai ir su tuo susiję skundo argumentai apskritai nepasirodė reikšmingi ir dėl jų nepasisakyta, nors paminėtoje civilinėje byloje prokurorė statinių fizinei būklei, jų nusidėvėjimui bei naudojimui skyrė ypatingą dėmesį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prokurorės Irmos Zaikienės 2020-06-02 nutarimas prieštarauja ne tik pačios prokurorės formuotai teisminei praktikai, bet ir viešai paskelbtoje Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtoje Korupcijos rizikos analizės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, pagrindinės valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo, valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo, taip pat viešojo intereso gynimo veiklos srityse išvadoje keliamiems klausimams, todėl pareiškėjas padavė skundą Generaliniam prokurorui, tačiau prokurorė L. S. 2020-08-28 nutarimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nurodė, jog nekvestionuoja valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties teisėtumo, tačiau pareiškėjas kreipėsi dėl to, kad paminėtos nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės yra iš esmės panašios į pareiškėjos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryto susitarimo dėl valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos atvejį, kuris buvo pripažintas negaliojančiu pagal prokurorės Irmos Zaikienės ieškinį. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kuomet Generalinė prokuratūra tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudaro skirtingas veiklos sąlygas, tai reiškia piktnaudžiavimą viešojo intereso gynimo teisėmis, o taip pat ir nesąžiningos konkurencinės aplinkos kūrimą, diskriminaciją bei korupcijos apraiškas Generalinėje prokuratūroje. Pareiškėjas nurodė, kad pridedami dokumentai įrodo tą aplinkybę, jog dėl skirtingos Nacionalinės žemės tarnybos ir Generalinės prokuratūros praktikos yra ne tik pažeidžiamos konkrečių asmenų teisės bei interesai, bet ir viešasis interesas, be to, yra pakertamas žmonių pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pačia valstybe, kada identiškose situacijose vieniems asmenims yra pripažįstama teisė į valstybinės žemės nuomą ir tai yra traktuojama kaip tinkamas valstybinės žemės nuomos teisinių santykių įgyvendinimas, o kitose identiškose situacijoje jau kiti yra traktuojami kaip pažeidėjai ir tai priklauso tik nuo subjektyvaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Generalinės prokuratūros vertinimo, kuris skiriasi ne pagal faktinę situaciją, bet pagal subjektus. Be to, tiek verslui, tiek žmonėms yra sudėtinga priimti atitinkamus sprendimus, o juos priėmus bei patekus į „kitokio teisės aiškinimo kategoriją“, kyla pagrįstas nepasitenkinimas matant, kad identiškais atvejais kitiems subjektams yra taikoma visiškai priešinga praktika ir problemų dėl tokios Generalinės prokuratūros veiklos kyla visiems bei tokia situacija galimai sąmoningai yra kuriami korupcinio pobūdžio susitarimai, kadangi esant skirtingai teisės normų taikymo praktikai, kuri pagrįsta ne konkrečiomis faktinėmis situacijomis, bet ryšiais bei neskaidriais interesais, tai tiesiogiai skatina korupcinio pobūdžio veikas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš esmės identiškos nuomonės yra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri jau eilę metų savo raštuose ir išvadose dėl teisės aktų projektų bei specialiose apžvalgose akcentuoja valstybinės žemės nuomos ir pardavimo srityje egzistuojančių korupcijos rizikos veiksnių bei ydingą ir nevienareikšmiškai taikomą teisinį reguliavimą. Pareiškėjas nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba visai neseniai įvertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiklą, formuojant bei pertvarkant valstybinės žemės sklypus, keičiant naudojimo paskirtį ar būdą, juos nuomojant ar parduodant bei viešai paskelbė savo išvadas, kuriose akcentavo ir tai, kad galiojantys teisės aktai suteikia galimai per plačias diskrecines galias Nacionalinės žemės tarnybos ir jos teritorinių padalinių valstybės tarnautojams spręsti svarbius užstatytos valstybinės žemės nuomos klausimus, o identiškos situacijos Tarnybos praktikoje yra traktuojamos nevienodai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius A. Normantas 2019 m. liepos 31 d. pažymoje Nr. 4D-2019/1-766 „Dėl X skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ tai pat konstatavo, jog nėra teisinio reglamentavimo, kaip turi būti nustatytas statinių eksploatacijai būtino žemės sklypo plotas ir dėl to sudaromos sąlygos formuoti skirtingo dydžio nuomotinus žemės sklypus. Be to, visiškai skirtingos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, pateiktos skundžiamuose nutarimuose ir prokurorės Irmos Zaikienės ieškinyje Vilniaus miesto apylinkės teismui, rodo tai, kad problema yra ne tiek teisinio reguliavimo spragos, kiek esamo teisinio reguliavimo skirtingas teisės aiškinimas institucijų praktikoje, todėl tie patys atvejai vienais atvejais yra vertinami kaip tariamas viešojo intereso pažeidimas, o kitais atvejais tokiais yra nelaikomi. Iš kartu su šiuo skundu pateiktų dokumentų turinio yra darytina išvada, jog pati Generalinė prokuratūra šiuo klausimu iš esmės neturi jokios pozicijos ir tai priklauso nuo to, kas į ją kreipiasi dėl viešojo intereso gynimo ir kokią poziciją suformuluoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri ir sudaro atitinkamus valstybinės žemės nuomos sutartis bei atitinkamai būtent ji pažeidžia/nepažeidžia viešąjį interesą, todėl atsižvelgiant į tai pareiškėjas šioje civilinėje byloje siekia įrodyti tai, jog pati Generalinė prokuratūra nesupranta valstybinės žemės nuomos teisinio reguliavimo ir gindama viešąjį interesą arba atsisakydama jį ginti ji tik vykdo atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodymus, kurie atitinkamai duodami ne realiai siekiant apginti viešąjį interesą, bet sąmoningai kuriant prieštaringą teisės aiškinimą, galimai siekiant korupcinio pobūdžio interesų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad būtent dėl tokių pareiškėjui žinomų aplinkybių, kurias žino tiek STT, tiek Seimo kontrolierių įstaiga, pareiškėjas ir jo atstovai atitinkamais pareiškimais kreipėsi tiek į NŽT direktorių L. Č., tiek į Generalinę prokuratūrą, reikalaudami priimti konkrečius sprendimus identiškais ar panašiais valstybinės žemės nuomos atvejais arba pateikti logiškus paaiškinimus dėl prieštaringos praktikos valstybinės žemės nuomos ir viešojo intereso gynimo santykių srityje, tačiau kaip matyti iš skundžiamų Generalinės prokuratūros sprendimų, tai tuos paaiškinimus yra akivaizdžiai vengiama pateikti, kas iš esmės leidžia daryti išvadą, jog Generalinė prokuratūra piktnaudžiauja įstatymu jai suteikta viešojo intereso gynimo teise. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Generalinės prokuratūros 2020-06-02 ir 2020-08-28 nutarimus kaip nepagrįstus ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą atsakyti į pareiškėjo atstovo 2020-03-27 prašymą nustatyti Generalinėje prokuratūroje sprendimą kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) valstybinio žemės sklypo nuomos UAB ,,SKR Baltic“ priėmusių asmenų ryšius su visą procesą realiai inicijavusia J. J. (B.), jos atstovais bei su ja susijusia asmenų grupe (V. J., V. P. ir kt.). Pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 442 str. bei 443 str.).
Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti bei teisėti ir jų naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytų pažeidimų, be to skunde iš esmės jokių naujų argumentų yra nenurodyta ir šis skundas iš esmės yra grindžiamas tik motyvais apie galimą suinteresuoto asmens piktnaudžiavimą įstatymų nuostatomis jam suteikta viešojo intereso gynimo teise tose pačiose situacijose skirtingiems subjektams sudarant skirtingas veiklos sąlygas, korupcijos apraiškas ir kt. Be to, panašūs argumentai buvo išdėstyti ir skunde aukštesniajam prokurorui bei jie yra motyvuotai įvertinti teismui pateiktame prokuroro nutarime. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė tos aplinkybės, jog prokuroras, priimdamas ginčijamą nutarimą, būtų pažeidęs procesines teisės normas, todėl minėti išdėstyti argumentai yra visiškai nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad 2020-08-28 nutarime Nr. 13.12.-60 yra konstatuota, jog pagal galiojančiuose teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotas viešojo intereso gynimo taisykles prokuroras turi teisę (ir pareigą) ginti viešąjį interesą, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, kai yra nustatomas teisės aktų pažeidimas, turintis esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, be to, įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui savarankiškai vertinti faktines aplinkybes, taikyti teisės normas bei spręsti dėl viešojo intereso buvimo ir šio intereso gynimo, tokiu būdu prokuroras savarankiškai atlieka tyrimą ir vertina medžiagą, susijusią su galimai viešąjį interesą pažeidžiančiais sprendimais. Be to, kiekvienu atveju yra analizuojamos konkrečios faktinės aplinkybės ir joms yra taikomos konkrečios teisės normos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl prokurorės nenuoseklumo priimant 2020-06-01 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, be to, ne visais atvejais prokurorai, išnagrinėję skundą, pareiškimą ir prašymą, priima sprendimą kreiptis į teismą. LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta nuostata, jog prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir vien tik sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priėmimo faktas, t. y. prokuroro funkcijų įgyvendinimas ir veikimas pagal kompetenciją, nesudaro jokio teisinio pagrindo vertinti prokurorės ryšius su pareiškėjo nurodytais asmenimis. Be to, prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir sprendimus priima savarankiškai bei vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis bei protingumo principu. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad įstatymų nuostatose nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją bei neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Be to, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo, teikiant teismui atitinkamą ieškinį, yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, tai neturi jokios įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Be to, ginčijamuose nutarimuose išsamiai ir motyvuotai prokurorai ištyrė visas pareiškimo nagrinėjimui būtinas bei aktualias aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas ir teismui pateiktos nutarimų kopijos patvirtina tą aplinkybę, jog sprendimai yra argumentuoti, kadangi prokurorai analizavo ir vertino turimus duomenis bei argumentavo savo išvadas. Be to, pareiškėjas neįrodė tos aplinkybės, jog prokurorai, nagrinėdami jo pareiškimą bei skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų ar teismų praktikoje suformuluotų skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų nutarimus. Suinteresuotas asmuo prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 442 str. bei 443 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėjas 2020-04-02 kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą, t. y. dėl galimai neteisėto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo ir disponavimo santykių, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui sudarant 2013-09-19 ir 2016-08-09 susitarimus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, prašydamas kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus su UAB „Naujasis Užupis“ sudarytų valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sandorių pripažinimo negaliojančiais arba įvertinti ir atsakyti, kodėl Generalinėje prokuratūroje (t. y. viešojo intereso gynimo skyriuje) valstybinės žemės nuomos teisinių santykių srityje yra taikomi skirtingi standartai UAB ,,SKR Baltic“ bei kitiems asmenims, t. y. yra pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė 2020-06-02 nutarimu Nr. 17.2.-2166 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nesant tam teisinio pagrindo, t. y. pripažinus, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta teisės aktų pažeidimų, kuriais pažeidžiamas viešas interesas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Generalinė prokuratūra 2020-08-28 nutarimu taip pat atmetė pareiškėjo skundą dėl 2020-06-02 nutarimo panaikinimo bei šį nutarimą paliko galioti.
118 str. 1, 2 d. d. nuostatose yra nustatyta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
19 str. 1,3,4 d. d. nuostatose yra nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Be to, yra nustatyti ir prokurorų įgaliojimai, ginant viešąjį interesą. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų ir tai reiškia, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Be to, įstatymų nuostatose nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir teismas neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (LAT 2012-11-21 nutartis Nr. 3K-3-501/2012 ; LAT 2016-01-08 nutartis Nr. e3K-3-75-916/2016).
Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl yra atmestinas. Pažymėtina tai, kad teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste yra akcentuojama, jog įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, kad prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, šių procedūrų nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (LR CPK 12 str., 178 str.).
Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje civilinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų bei aplinkybių, patvirtinančių tai, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo buvo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo buvo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai (t. y. nutarimai). Be to, iš skundžiamuose nutarimuose nurodytų aplinkybių yra matyti, kad 2020-06-02 nutarime prokurorė vertino konkrečios situacijos aplinkybes, t. y. tyrimo metu nustatė, jog žemės sklypas (jo dalys), kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, 2000 metais sudarytų sutarčių pagrindu yra išnuomotas jame esantiems gamybinės paskirties statiniams eksploatuoti. Be to, prokurorė taip pat nurodė, jog duomenų apie tai, kad žemės sklypo dalių nuomos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, taip pat nenustatyta. Prokurorė taip pat nurodė, kad 2008 metais sudarytais susitarimais sutartys buvo pakeistos, numatant nuomininkui galimybę keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto bendrąjį ar teritorijos specialųjį planą. Be to, prokurorė nurodė, jog 2013 metais susitarimuose buvo naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis : kitos paskirties žemė : gyvenamosios teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Teismas taip pat daro išvadą, kad iš aukščiau nurodytų aplinkybių yra matyti, jog prokurorė be abejonės analizavo nagrinėjamu atveju visas aktualias sutartis bei kitus visus aktualius faktus ir aplinkybes, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, teismas taip pat daro išvadą, jog pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl nesąžiningos konkurencinės aplinkos kūrimo, diskriminacijos ir korupcijos apraiškos Generalinėje prokuratūroje yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai šie argumentai šioje civilinėje byloje nėra pagrįsti jokiais konkrečiais rašytiniais ar kitais įrodymais, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 sr. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prokurorai rinko, nagrinėjo bei įvertino visus duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui bei skundui išnagrinėti ir iš nutarimų turinio yra matyti, jog prokurorai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų, be to, savo nesutikimą prokurorai pagrindė pilnai.
Be to, pažymėtina ir tai, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo, teikiant teismui atitinkamą ieškinį, yra prokuroro ne pareiga, bet teisė ir vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis bei turi kitokią subjektyvią nuomonę, t. y. įsitikinimą dėl viešojo intereso pažeidimo ar ne pažeidimo, neturi jokios įtakos priimtų nutarimų teisėtumui bei pagrįstumui, be to, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją bei teismas neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas taip pat daro išvadą, jog šiuo atveju šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad prokurorai pažeidė proceso normas ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus nebuvo pažeistos LR CPK 49 str. 1 d. bei LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nuostatos, todėl ginčijamų nutarimų nėra jokio pagrindo naikinti, tokiu būdu pareiškėjo skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.