Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. prašymą, suinteresuoti asmenys J. Š., R. Š., A. Š., Tauragės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, dėl paskirto globėjo atleidimo nuo pareigų atlikimo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-07-29 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose priimtas nagrinėti pareiškėjos M. Š. prašymas, suinteresuoti asmenys J. Š., R. Š., J. B., A. Š., Tauragės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius, dėl paskirto globėjo atleidimo nuo pareigų atlikimo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo. (duomenys neskelbtini) pareiškėja M. Š. mirė. 2020-08-18 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi į bylą, kaip pareiškėja, įtraukta jos teisių perėmėja J. B..

Pareiškėja J. B. ir jos atstovė advokato padėjėja D. T. teismo posėdžio metu palaikė prašymą, prašė jį tenkinti.

Suinteresuoti asmenys A. Š. bei Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jiems apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10. straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Iš pareiškėjos, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad J. Š. Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-01-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-385/2008 pripažinta neveiksnia. J. Š. pripažinus neveiksnia, 2008-02-22 Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria jai (J. Š.) nustatyta globa ir jos globėja pripažinta M. Š.. Turto administratoriaus statusas teismo procesiniu sprendimu nebuvo nustatytas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, 2020-08-11 pareiškėja M. Š. mirė. 2020-08-18 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartimi į bylą įtraukta jos teisių perėmėja J. B., kuri prašymu prašo paskirti ją neveiksnios sesers globėja bei turto administratore.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 3743 nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. neterminuotai J. Š. nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Iš VšĮ Tauragės ligoninės ligos istorijos gydytojos V. C. gydytojo įrašo matyti, kad J. Š. 2017-07-21 nustatytos diagnozės –(duomenys neskelbtini).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyriaus darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0114467 matyti, kad 2007-04-11 J. Š. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, ji pripažinta nedarbinga (invalidumas nuo vaikystės).

Pareiškėja J. B. prašo atleisti M. Š. nuo globėjos pareigų atlikimo ir paskirti ją J. Š. globėja bei turto administratore, nes 2008 m. vasario 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta globėja M. Š. mirė. CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. yra J. Š. sesuo. J. B. nutraukė darbo sutartį ir pradėjo faktiškai prižiūrėti J. Š.. Kaip matyti iš bylos duomenų ir teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu, J. B. yra išsiskyrusi, nepilnamečių vaikų neturi, rūpinasi J. Š. sveikata, buitimi, organizuoja jos medicininį aptarnavimą. Ji sutinka būti J. Š. globėja. Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti J. Š. globėju, nėra.

Iš į civilinę bylą pateikto 2020-07-27 IĮ Pagėgių šeimos centro medicininio pažymėjimo matyti, kad J. B. gali būti globėja, jos sveikata normali (CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog J. B. administracine tvarka nebausta. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl J. B. nėra (b. l. 15) (CPK 506 straipsnio 3 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad J. B. yra tinkama būti kito asmens globėja, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, J. Š. globėja skirtina J. B. (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys). J. B. skirtina ir J. Š. turto administratore (CK 3.245 straipsnis).

J. B. išaiškintina, kad globa yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti J. Š. teises ir interesus, ji yra J. Š. atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo, ji turi teisę sudaryti neveiksnios J. Š. vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Ji, kaip globėja, savo pareigas atlieka neatlygintinai, privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

J. B. išaiškintina, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.242, 4.243 straipsniai).

Nutarties dalis dėl globėjo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 5 ir 7 dalimis, šioje byloje turėtų būti mokamas 76 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja J. B. teismo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip matyti, minėtoje normoje numatyta, kad esant sunkiai asmens turtinei padėčiai, teismas gali iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau CPK normos nenumato visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo esant sunkiai turtinei padėčiai. Pareiškėja nurodė, kad yra bedarbė, prižiūrį neveiksnią seserį, todėl teismo vertinimu pareiškėja atleistina nuo žyminio mokesčio dalies, įpareigojant ją sumokėti tik minimalią teismui mokamo žyminio mokesčio sumą – 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiškėja atleistina nuo žyminio mokesčio dalies – 61 Eur sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Teismo sprendimui įsitesėjus, naikintinos byloje Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442-443, 468, 496, 508 straipsniais,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

A. M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusią (duomenys neskelbtini) nuo neveiksnios J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) globėjos pareigų atlikimo.

Paskirti J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnios J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore, gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, t. y. žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-30 nutartimi civilinėje e2YT-3145-377/2020 byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsitesėjus.

Sprendimo dalį dėl globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.