- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-598-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03695-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro, Alytaus vaikų
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- A. V., R. V.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-4181-90/2013 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. V. (jo teisių perėmėja O. V. atstovaujama Alytaus vaikų globos namų) ir R. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys: Alytaus vaikų globos namai, Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R. S., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2010-03-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1673, kuria A. V. pardavė R. V. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir įpareigoti R. V. grąžinti A. V. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), o A. V. įpareigoti grąžinti R. V. 20000 Lt sumokėtus už žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad prieš paskelbiant 2010 m. kovo 3 d Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį A. V. sudarė notarinius sandorius ir pardavė visą jam priklausančią nuosavybę giminaičiui neturėdamas leidimo. Tokie sandoriai pažeidžia jo nepilnametės dukters interesus. A. V. ir R. V. sudaryta 2010 m. kovo 3 d. pirkimo pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojantis kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
Atsiliepimas
Alytaus vaikų globos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko pareikštą ieškinį bei prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Daugiau atsiliepimų nepateikta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2010 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. 1673; taikė restituciją, susijusią su žemės sklypo ir statinių pirkimu-pardavimu, taip: grąžino atsakovui A. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį-pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įpareigojo atsakovą A. grąžinti atsakovui R. V. 20 000 Lt gautus pagal 2010 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1673, už žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovų A. V. ir R. V. po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas A. V. turi nepilnametę dukrą O. V., todėl pagal CK 3.84 str., CK 3.85 str. nurodyto gyvenamojo būsto, kuris pripažįstamas šeimos turtu, pardavimo sandoriui sudaryti buvo būtinas teismo leidimas, tačiau minėtas sandoris buvo sudarytas negavus teismo leidimo. Atsižvelgiant į tai, teismas 2010 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, turtas nėra perleistas kitiems asmenims, todėl taikė restituciją natūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Trečiasis asmuo notarė R. S. apeliaciniu skundu prašo 2013 m. lapkričio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas visiškai nepagrįstai šeimos turto teisinį rėžimą pritaikė ne tik atsakovui A. V. priklausiusiam gyvenamajam namui, tačiau ir žemės sklypui bei ūkiniams pastatams ir kitiems kiemo statiniams. Žemės sklypas, ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai nelaikomi nei šeimos gyvenamąją patalpa, nei kilnojamaisiais daiktais, skirtais šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Visi ūkiniai pastatai yra registruoti kaip atskiri vienetai, turi unikalius numerius. Šie statiniai nėra gyvenamojo namo priklausiniai. Nurodo, kad nekilnojamasis turtas įgyja šeimos turto teisinio rėžimo statusą nuo santuokos įregistravimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog O. V. nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta su A. V.. A. V. ir O. V. motina susituokę nebuvo. Mergaitė gyveno kartu su motina. Manome, jog A. V. priklaususiam gyvenamajam namui, kuriame nebuvo nepilnametės O. V. gyvenamoji vieta, negali būti taikomas šeimos turto teisinis rėžimas. Pažymėtina, jog toks turto teisinis statusas gyvenamajam namui nebuvo įregistruotas ir VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Vaiko teisių apsaugos tarnyba galėjo inicijuoti šeimos turto teisinio rėžimo sutekimą A. V. turėtam gyvenamajam namui, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1.ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad A. V. gyvenamajam namui negalėjo būti taikomas šeimos turto teisinis režimas, kadangi O. V. šiame name negyveno taip pat dėl to, kad O. V. tėvai nebuvo susituokę. Vadovaujantis CK 3. 179 str. 2 d. V. turėjo būti išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, tame tarpe ir teisė į gyvenamąjį būstą. Be to Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 2d., tiesiogiai numato, kad našlaitis (vaikas, kurio tėvai mirę) ar likęs be tėvų globos bei rūpybos vaikas, atiduotas į vaikų globos įstaigą, giminaičių, kitų asmenų priežiūrai, nepaisant to, ar jam buvo įsteigta globa (rūpyba), išsaugo teisę į gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyveno anksčiau. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais. Aplinkybė, kad O. V. dalį laiko gyveno Alytaus vaikų globos namuose neeliminavo gyvenamojo namo šeimos turto statuso ir nesuteikė A. V. teisės jį parduoti be teismo leidimo.
2. Vaikų, gimusių santuokoje, ir vaikų, gimusių tėvams nesusituokus, teisės yra lygios. Visų vaikų, nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio teisinės padėties, teisės ir interesai turi būti ginami vienodai. Tai, kad O. V. tėvai nebuvo susituokę, skirtingai negu teigia apeliantė tai nepanaikina gyvenamojo namo šeimos turto teisinio statuso.
3. Tai, kad žemės sklypas su statiniais, reg. Nr. 44/650986, esančiais (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas kaip šeimos turtas ginčo situacijoje neturi reikšmės, kadangi ši registracija nėra privaloma ir yra aktuali tik sprendžiant sutuoktinių santykius su trečiaisiais asmenimis.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas visiškai nepagrįstai šeimos turto teisinį rėžimą pritaikė ne tik atsakovui A. V. priklausiusiam gyvenamajam namui, tačiau ir žemės sklypui bei ūkiniams pastatams ir kitiems kiemo statiniams. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, - yra negaliojanti. Taigi, A. V. be žemės sklypo net nebūtų galėjęs parduoti gyvenamojo namo, t.y. žemės sklypas buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti ir, skirtingai negu teigia Apeliantas, Teismas teisėtai ir pagrįstai jam taikė šeimos turto teisinį rėžimą. Kiti objektai (ūkiniai pastatai, garažas bei kiemo statiniai) buvo skirti A. V. šeimos poreikiams tenkinti ir turėjo šeimos turto teisinį statusą, kadangi jie savarankiško funkcionalumo neturi ir yra laikytini gyvenamojo namo priklausiniais.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. atsiliepimų į apeliacinį skundą prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad ginčas vyksta dėl to, kad R. V. pirko nekilnojamąjį turtą iš atsakovo A. V.. Kodėl R. V. pareikštas ieškinys visiškai nesuprantama. Kad negalėjo pirkti minimą nekilnojamąjį turtą nebuvo žinoma. Įsitikinęs, jog apie tai privalėjo žinoti notarė, kuri tvirtino minimą sutartį ir jeigu matė, jog yra teisės normą pažeidimas, privalėjo šios pirkimo-pardavimo sutarties netvirtinti. Nurodė, kad palaiko notarės apeliacinį skundą.
Atsakovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2013 m. lapkričio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4181-90/2013 panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nurodė, kad palaiko notarės apeliacinį skundą. Papildomai nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nustatymo.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnyje nurodyta, kad jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas. Šeimos turto instituto tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu šeimos turtas naudojamas nesilaikant šio reikalavimo, tai galima ginčyti pažeidėjo veiksmus ir reikalauti pripažinti atitinkamus sandorius negaliojančiais. A. V. elgesys, kuomet jis be teismo leidimo pardavė visą jam priklausantį turtą, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d. ir 3 d.). Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.).
Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p. sąlygos panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Byloje sprendžiamas ginčas pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams dėl 2010-03-03 sandorio, kuriuo atsakovas A. V. (jo teisių perėmėja O. V. atstovaujama Alytaus vaikų globos namų) pardavė‚ o atsakovas R. V. nupirko žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas 2013-11-12 sprendimu už akių, atlikęs formalų ieškinio argumentų bei byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinį tenkino, konstatavęs, kad ginčijamu sandoriu parduotas gyvenamasis namas kaip šeimos turtas neturint teismo leidimo, tuo pažeidžiant CK 3. 84, 3. 85 straipsnių reikalavimus, jį panaikino CK 1. 80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovui A. V. nuosavybės teisę į žemės sklypą su statiniais ir įpareigojo jį grąžinti atsakovui R. V. gautus pagal sutartį 20 000 Lt. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų, 2010-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad ginčijamu sandoriu įgytas nekilnojamasis turtas įregistruotas atsakovo R. V. nuosavybės teisėmis kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t.y. įgytas atsakovo R. V. ir jo sutuoktinės N. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 59-62, 74-79), tačiau pastaroji į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukta. Skundžiamu 2013-11-12 sprendimu už akių panaikinus ginčijamą sandorį bei pritaikius restituciją, tokiu sprendimu buvo nuspręsta ir dėl atsakovo R. V. sutuoktinės N. V. materialiųjų teisių ir pareigų (teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu), todėl ji teismo iniciatyva turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.). Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime už akių tiesiogiai pasisakė dėl neįtraukto asmens teisių ir (ar) pareigų, tuo pažeidžiant neįtraukto asmens teises ir (ar) teisėtus interesus. Tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Įvertinant tai, kad ginčo sandoris sudarytas daugiau nei prieš 3 metus, byloje nėra jokių duomenų apie nekilnojamojo turto būklę paduodant ieškinį, jo rinkos vertę sandorio sudarymo metu, todėl sprendžiant restitucijos taikymo būdo, jos taikymo apskritai galimumo klausimą yra pagrindo manyti, kad įtraukus konkrečius asmenis į bylos nagrinėjimą, galėtų būti priimtas kitoks procesinis sprendimas.
Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netenkinti ieškovo (prokuroro) prašymo priimti sprendimą už akių, kadangi ieškinyje visiškai nebuvo argumentų dėl dvišalės restitucijos, kuri tiesiogiai susijusi su vaiko interesais, todėl ginant viešąjį interesą teismo vaidmuo turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.).
Kadangi byloje turi būti įtrauktas naujas dalyvaujantis asmuo, tai bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra procesinės galimybės (CPK 329 str. 2 d. 2 p., CPK 327 str. l d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinio skundo argumentų analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako, tik atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad bylos nagrinėjimo ribas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje apibrėžia ne tik ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir dalyvaujančių byloje asmenų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, tačiau nagrinėjamoje byloje nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose dalyvaujantys asmenys nėra išdėstę faktinių ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, byloje nėra dokumentų, kuriuos sandorio šalys pateikė notarei ir kurių pagrindu notarė patvirtino ginčijamą sandorį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo