- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-25
- Bylos Nr.
- 1A-244-152/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. G., V. P.
- Kategorijos
- 14.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irena Ivanovienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-152/2008
Teisėja Astra Karpytė Procesinio sprendimo kategorija 14.2.2.;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. liepos 25 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-29 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
R. G. - pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
V. P. - pagal LR BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. G. nuteista už tai, kad ji 2008-05-20 apie 11.20 val. įsibrovė į neužrakintą pagalbinę patalpą, esančią baldų parduotuvėje, adresu Rūdės g. 27G, Šiauliai, kur iš V. L. priklausančios rankinės pagrobė jos 730 Lt vertės turtą.
V. P. nuteistas už tai, kad jis 2008-05-20 apie 11.30 val. Šiauliuose, prie Ežero g. 11 namo, paimdamas iš R. G. 650 Lt ir žinodamas, kad šie pinigai yra 2008-05-20 apie 11.20 val. pavogti iš baldų parduotuvės, adresu Rūdės g. 27G, Šiauliai, patalpų, t. y. gauti nusikalstamu būdu, įgijo V. L. priklausantį turtą.
Šalies argumentai
Nuteistoji R. G. apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę, nurodo, kad jai paskirta bausmė yra per griežta. Pasak apeliantės, teismas atsižvelgė į tai, kad ji teista, neseniai paleista iš pataisos namų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimo ji neplanavo, kaltę pripažino pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimą, pinigai nukentėjusiajai grąžinti, nukentėjusioji pretenzijų neturi ir jai atleido, ji įvykdė nusikaltimą iš nevilties, neturėjo pragyvenimo šaltinio, buvo užsiregistravusi darbo biržoje, ieškojo darbo.
Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę, nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Apelianto teigimu, jis tik įtarė, kad pinigai, kuriuos jam davė R. G., yra vogti, bet tiksliai to nežinojo, ji jam nieko nesakė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi, pinigai nukentėjusiajai grąžinti, jis jais nepasinaudojo, jis yra jauno amžiaus, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, ieškojo darbo.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Nors nuteistieji R. G. ir V. P. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmės nuteistiesiems paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.
Skirdamas R. G. ir V. P. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad R. G. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, V. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, įvertino nuteistųjų asmenybes, tai, kad R. G. anksčiau teista trylika kartų, daugiausia už nusikaltimų nuosavybei padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistė. V. P. anksčiau teistas keturis kartus už nusikaltimų nuosavybei padarymą, taip pat nusikalto neišnykus teistumui, netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, teismas pripažino abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 180). Aptarti duomenys rodo, kad nuteistieji linkę sistemingai daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus, jokių išvadų iš teistumų nedaro, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio, moralės normų. Apeliantų argumentai, kad kaltę jie pripažino pilnai, dėl to nuoširdžiai gailisi, nesudaro pagrindo mažinti jiems paskirtų bausmių, nes, kaip aukščiau nurodyta, teismas, skirdamas bausmę, į šią aplinkybę jau atsižvelgė. Tai, kad, pasak abiejų nuteistųjų, pinigai nukentėjusiajai grąžinti, kad, R. G. teigimu, ji įvykdė nusikaltimą iš nevilties, nes neturėjo pragyvenimo šaltinio, nepripažintina jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pinigus nukentėjusiajai grąžino policijos pareigūnai, juos rado apžiūrėję V. P. rankinę, todėl savanoriško žalos atlyginimo, kaip to reikalauja LR BK 59 str. 1 d. 3 p., nuteistųjų veiksmuose nebuvo. Byloje surinkti duomenys neduoda jokio pagrindo laikyti, kad R. G. nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties (LR BK 59 str. 1 d. 4 p.), o, atvirkščiai, patvirtina, kad ji nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, įvykdytas nusikaltimas buvo tik loginė jos gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio pasekmė. Nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentas, kad jis tik įtarė, kad pinigai, kuriuos jam davė R. G., yra vogti, bet tiksliai to nežinojo, ji jam nieko nesakė, paneigiamas bylos medžiaga, neturi jokios įtakos paskirtai bausmei. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. P. parodė, kad jam R. G. išlipusi iš taksi automobilio pasakė pavogusi piniginę, padavė jam pinigus, jis juos paėmė ir įsidėjo į savo rankinę, V. P. patvirtino supratęs ir žinojęs, kad pinigai yra vogti (b. l. 81, 84, 172-173). Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistųjų asmenybėmis susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis, nuteistiesiems skyrė žymiai mažesnes nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistiesiems R. G. ir V. P. paskyrė teisingas bausmes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo R. G. ir V. P. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jų mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų R. G. ir V. P. apeliacinius skundus atmesti.