- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-670-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03505-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus
- Ieškovas
- G. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, dėl sandorio pripažinimo sudarytu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės G. K. ir Lietuvos Respublikos dėl 0,2466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra registruoti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinis statinys – rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta, galiojančia ir registruotina. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovę Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos užbaigti 0,2466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra registruoti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinis statinys – rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo procedūrą ir žemės sklypą perduoti ieškovei per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovė G. K. nurodė, kad jos motinai O. T. mirus (mirė (duomenys neskelbtini)), jai priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą, inžinerinį statinį-rūkyklą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat investicinius čekius, įmokėtus į žemės reformos fondo sąskaitą už žemę, esančią (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos sutuoktinis J. T. bei O. T. vaikai: V. M., G. K. ir R. T.. Reikalavimo teisės pardavimo sutartimi, sudaryta 2006 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure, V. M., R. T. ir J. T. pardavė ieškovei G. K. nuosavybės teise reikalavimo teisę į 1485 investicinius čekius, įmokėtus 1993 m. gegužės 6 d. į žemės reformos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2006 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure, V. M., R. T. ir J. T. jiems nuosavybės teisėmis priklausančias pastatų dalis, t. y. 7/8 dalis gyvenamojo namo, 7/8 dalis malkinės, 7/8 dalis tvarto, 7/8 dalis inžinerinio statinio – rūkyklos, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė ieškovei G. K.. Ieškovė G. K., įsigijusi statinius, nuosavybės teises į juos iš karto, t. y. 2006 m. gruodžio 21 d., įregistravo VĮ Registrų centro Šiaulių filiale.
Ieškovė taip pat nurodė, kad jos motina O. T. 1990 m. birželio 6 d. sutartimi iš K. R. nusipirko gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybinio-kooperatinio Žuvininkystės susivienijimo Pavėžupio žuvininkystės ūkio direktorius priėmė 1990 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skirtas 15 arų pasodybinis žemės sklypas prie perkamų pastatų O. T.. Šiaulių rajono Bubių apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo Tarybos šešioliktosios sesijos 1993 m. balandžio 2 d. sprendimu O. T. skirta 0,15 ha asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini). Iš viso minėtais 1990 m. birželio 6 d. įsakymu ir 1993 m. balandžio 2 d. sprendimu O. T. skirta 0,30 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo namų valdos planas sudarytas 1992 m. spalio 29 d., pagal kurį bendras sklypo plotas 0,35 ha (iš jų dalis po pastatais ir dalis skirta sodui, daržui). Planas 1992 m. lapkričio 25 d. suderintas Kurtuvėnų valstybinės žuvininkystės įmonės direktoriaus B. A.. Šiaulių rajono valdybos vadovas 1995 m. kovo 3 d. patvirtino Žemės sklypo įkainojimo aktą dėl parduodamo 0,35 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime. Šiame akte nurodyta, kad viso 0,35 ha žemės sklypo kaina yra 2970 rubliai arba 1485 investiciniai čekiai. Valstybinis mokestis – 250 rublių; mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą – 700 rublių. Mokėjimo pranešime O. T. nurodyta, kad jos perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 2970 rublių arba 1485 investiciniai čekiai. Pranešama, kad O. T. turi sumokėti valstybinį mokestį – 250 rublių; sklypo kainą grynais pinigais arba nurašyti nuo indėlio, arba investiciniais čekiais į žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709701; mokestį Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai 700 rublių į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą.
Ieškovės vertinimu, atsakovei vengiant ir atsisakant baigti žemės pirkimo-pardavimo sandorį sutartį pasirašant pas notarą, ieškovė prašo sutartį pripažinti sudaryta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes ieškovė atliko visus reikiamus veiksmus sandoriui sudaryti – sumokėjo pagal sandorį daikto kainą ir kitus mokėjimus, tačiau atsakovas vengia sudaryti notarinės formos sandorį.
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad nors ieškovės motina O. T. už 0,350 ha namų valdos žemės sklypą sumokėjo, tačiau pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įvykdytas, nes nebuvo parengtas valstybinės žemės sklypo planas, kaip to reikalauja tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatos. Taip pat nurodė, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) 2015 m. lapkričio 30 d. G. K. pateikė prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, kurio tikslai suformuoti žemės sklypą statiniams eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2015 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 31 VĮ-2669-(14.31.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė organizuoti projektą dėl to, kad vietovėje išlikusių statinių nėra. Siekdama išsiaiškinti statinių egzistavimo faktą, atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą ir atliko vietovės, kurioje turėtų būti statiniai, fotofiksaciją, iš kurios matyti, kad vietovėje nei statinių, nei jų liekanų, likusių po gaisro, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino sudaryta, galiojančia ir registruotina ieškovės ir Lietuvos Respublikos pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,2466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įregistruoti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinis statinys-rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Šiaulių skyriaus, užbaigti 0,2466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įregistruoti statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), inžinerinis statinys-rūkykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo procedūrą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė G. K. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus 4 397,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 1992-1995 metais galioję teisės aktai aiškiai nustatė, jog valstybinė žemė buvo parduodama privačių valdų savininkams, faktiškai naudojantiems žemę šioms valdoms. Parduodant valstybinę žemę valstybei atstovavo atitinkamo miesto (rajono) valdyba, o valdybos potvarkiu sudaryta žemėtvarkos tarnyba, vadovaudamasi patvirtintaisiais suplanavimo projektais, tvarkė žemės sklypų pardavimo (nuomos) dokumentus bei vykdė kitas miestų (rajonų) valdybų patikėtas funkcijas. Pirkėjas, įsigydamas valstybinę žemę, atsiskaitymui galėjo panaudoti pinigus ir (arba) valstybės vienkartines išmokas bei kitas tikslines kompensacijas. Teisės aktai nustatė dokumentų, kuriuos pirkėjas turėjo pateikti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai, sąrašą, įpareigojimus žemėtvarkininkui duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais ir patikslinti kartografinę bei žemės kadastro medžiagą, bei nustatė tvarką, pagal kurią miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba surašydavo sklypo įkainojimo aktą bei teikdavo dokumentus, leidžiančius pirkti valstybinės žemės sklypą, miesto (rajono) valdybai tvirtinti. Pažymėjo, jog tuo atveju, kai asmuo, turintis teisę pirkti naudojamą žemės sklypą, nepateikdavo miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai prašymo tai padaryti, jis buvo laikomas naudojamo sklypo nuomininku.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ne ieškovė (jos motina), o būtent atsakovė nesilaikė norminių teisės aktų reikalavimų, priėmusi O. T. dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo, atsakovė neatliko būtinų procedūrų, kad pirkimo-pardavimo sandoris būtų užbaigtas, be to, atsakovė nebuvo rūpestinga, atidi ir, kaip viešąsias paslaugas teikianti institucija, net neinformavo ieškovės (jos motinos) apie šalintinus trūkumus, jei tokie ir buvo, trukdančius užbaigti pirkimo-pardavimo sandorį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo, liudytojo Z. D. parodymus, padarė išvadą, kad žemėtvarkos tarnybos aplaidumas, atlikti veiksmai (ar jų neatlikimas) nesilaikant teisės aktų reikalavimų negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti valstybės įsipareigojimus asmeniui, turinčiam teisėtą lūkestį įsigyti valstybinės žemės sklypą namų valdai. Teismas sprendė, kad fizinis asmuo, besikreipiantis į žemėtvarkos tarnybą, turi teisėtą lūkestį gauti norimą paslaugą, šiuo atveju, pradėti ir užbaigti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą, tad žemėtvarkos tarnybos pareiga yra imtis visų veiksmų, reikalingų šiai procedūrai užbaigti arba aiškiai nurodyti asmeniui trūkumus, kuriuos jis turi pašalinti.
Atsižvelgęs į sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, teismas sprendė, kad ieškovė (jos motina) pateikė prašymą įsigyti valstybinės žemės sklypą, preliminarų žemės sklypo planą, apmokėjo žemėtvarkos tarnybos nurodytą sumą už įsigyjamą žemės sklypą, t. y. įvykdė tuometinių teisės aktų reikalavimus sklypui įsigyti, o atsakovė, priėmusi ieškovės pateiktus dokumentus, paskaičiavusi parduodamo žemės sklypo kainą, o administravimo subjektui ją patvirtinus, neįvykdė kitų pareigų, t. y. nepaženklino parduodamo žemės sklypo riboženkliais, nesuformavo, nepatikslino kartografinės bei žemės kadastro medžiagos, neįregistravo žemės sklypo viešajame registre, neišsiuntė pranešimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo vietos ir laiko, neparengė sutarties projekto, neatliko kitų aktyvių veiksmų, kuriais būtų užbaigtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įforminimas, todėl ieškinį tenkino ir 0,2466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pripažino sudaryta, galiojančia ir registruotina.
Pirmosios instancijos teismas tenkinęs ieškinio dalį dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, galiojančia ir registruotina, tenkino ir reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. baigti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą pagal specialiųjų valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas 1 mėnesio terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę užbaigti pirkimo-pardavimo procedūrą yra per trumpas atlikti sprendimo 32-34 punktuose nurodytus veiksmus, sprendė, kad tikslinga nustatyti ilgesnį, nei prašo ieškovė, terminą atsakovei užbaigti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūrą, todėl atsakovei nustatė 6 mėnesių terminą atlikti aptariamus veiksmus. Teismo nuomone, nustatytas 6 mėnesių terminas atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų įgyvendinimą, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4084-1003/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės G. K. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kuriais nurodoma, kad byloje pateiktas 1992 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) T. O. K. namų valdos planas, yra tinkamas sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ginčui aktualiu metu galiojusius valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimą privačion nuosavybėn reglamentavusiuose teisės aktuose nustatytą naudojamų žemės sklypų pardavimo privatinėn nuosavybėn tvarką, žemės sklypai turi būti ženklinami vietovėje kai reikia juridiškai įforminti žemės nuosavybės ar žemės naudojimo teisę įrodančius dokumentus, o žemės sklypų ribos matuojamos geodeziniais prietaisais kartografuojant būtinus situacijos elementus ir nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje arba vietovėje, sąlyginėje koordinačių sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje vertinamas 1992 m. spalio 29 d. dokumentas (planas), negali būti laikomas tinkamu pagal tuo metu galiojusius reikalavimus ir negali būti prilyginamas žemės sklypo planui, kuriame sklypų ribos turėjo būti matuojamos geodeziniais prietaisais nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje arba vietovėje, sąlyginėje koordinačių sistemoje.
Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę užbaigti žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą negali būti tenkintinas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte imperatyviai nurodoma, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...> Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y., kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti Taigi, vertinant šias teisės akto nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad valstybinės žemės sklypus nuomoti ar parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Tam, kad atsirastų reali galimybė tokią žemę įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti ar nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pažymėtina, kad aplinkybe, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas.
Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype pastatai po gaisro nėra išlikę, yra likusios tik jų pamatų liekanos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004, nagrinėdamas panašią situaciją dėl asmens teisės įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, kuriame yra likę tik statinio (gyvenamojo namo) pamatai, konstatavo, kad vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad namų valdos statinys yra išlikęs.
Be to, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Nurodytų Taisyklių 2 punktas numato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, ir yra rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Taisyklių 12 punktas numato, kad projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, ir pasikeitus nurodyto teisės akto nuostatos projektų rengimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nevykdo.
Atsiliepimas
Atsakovė G. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi valstybinės žemės sklypų pardavimo be aukciono taisyklėmis ir šiuo pagrindu bandoma pateisinti atsisakymą pripažinti sandorį sudarytu. Atsakovė be pagrindo remiasi Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi toks valstybinės žemės sklypo įsigijimo variantas galimas, jeigu norima įsigyti naują žemės sklypą, kuris iki šiol nebuvo išpirktas, už kurį anksčiau jokia forma nebuvo sumokėti pinigai. Atsakovė visiškai ignoravo tą faktą, kad už sklypą, kuriame registruoti statiniai, jau yra atsiskaityta su valstybe, už tą sklypą jau yra sumokėta visa investicinių čekių suma – 1485 vienetai, be to, sumokėti ir mokesčiai valstybei ir žemėtvarkos skyriui. Tokie atsikirtimai būtų pagrįsti tik tuomet, jei už sklypą nebūtų buvę sumokėti pinigai.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcija, leidusi be aukciono parduoti valstybinės žemės sklypus, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, įsigaliojo tik nuo 2004 m. vasario 21 d., tuo tarpu ginčui aktualiu laikotarpiu 1992-1995 metais galiojusi 1994 m. balandžio 26 d. priimto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcija nenumatė atsakovės minimų draudimų parduoti valstybinės žemės sklypą namų valdai. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog valstybiniame žemės sklype buvo gyvenamasis namas, malkinė, tvartas, sodas, daržas, o valstybinė žemė O. T. buvo suteikta naudojimui daržui, sodui, statiniams. Teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės prašymas ne pradėti naują valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą, o užbaigti jau pradėtą, ir padarė teisingą išvadą, kad pasikeitęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reglamentavimas nepanaikina subjektinės ieškovės teisės užbaigti pradėtą žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūrą, kuri negali nutrūkti pasikeitus teisiniam reglamentavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nepaneigiamos teismo sprendimu nustatytos ir ištirtos aplinkybės, kad ieškovė (jos motina O. T.) yra atlikusi visus veiksmus valstybiniam žemės sklypui įsigyti. Atsakovė nurodė valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimo privačion nuosavybėn teisinį reguliavimą, bet nenurodė nei vieno veiksmo, kurio truktų pirkimo-pardavimo sandoriui patvirtinti, kurio ieškovės motina nebūtų atlikusi. Apeliaciniame skunde netgi neneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados, kad visi veiksmai, reikalingi sandoriui patvirtinti, buvo atlikti. Pažymėtina, kad O. T. įvykdė visas jai priskirtas pareigas, ji pateikė žemės sklypo planą, sumokėjo visas sumas už sklypą, tačiau jai nebuvo pranešta apie sutarties pasirašymo laiką ir vietą. Sutartis nepasirašyta būtent dėl valstybės institucijų kaltės ir neveikimo. Be to, patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą (tarp jų – planą) turėjo ne pati pirkėja savo iniciatyva, o būtent atitinkamos tarnybos žemėtvarkininko nurodymu. Šie veiksmai nebuvo atlikti ne dėl pirkėjos kaltės.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 1992 m. spalio 29 d. namų valdos planas neatitiko reikalavimų. Byloje nėra jokių duomenų, jog byloje pateiktas 1992 m. spalio 29 d. planas yra netinkamas, kad žemėtvarkos tarnyba buvo nustačiusi plano trūkumus ir reikalavo ar pasiūlė pirkėjai pateikti naują ar pakoreguotą planą. Priešingai, visa byloje esanti medžiaga liudija, kad planas buvo tinkamas ir atitiko visus tuo metu buvusius reikalavimus.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad įpareigojimas užbaigti pirkimo pardavimo procedūrą prieštarauja teisės normoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovės G. K. motina O. T. 1990 m. birželio 6 d. nusipirko gyvenamąjį namą, malkinę, tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini)r. Valstybinio-kooperatinio Žuvininkystės susivienijimo Pavėžupio žuvininkystės ūkio direktoriaus 1990 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) O. T. skirtas 15 arų pasodybinis žemės sklypą prie perkamų pastatų (duomenys neskelbtini).
1995 m. kovo 3 d. buvo sudarytas Šiaulių rajono valdybos vadovo patvirtintas Žemės sklypo įkainojimo aktas 9550, dėl parduodamo 0,35 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad viso 0,35 ha žemės sklypo kaina yra 2970 rubliai arba 1485 investiciniai čekiai. Valstybinis mokestis – 250 rublių; mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą – 700 rublių. 1993 m. gegužės 6 d. Mokėjimo pranešimu O. T. nurodyta, kad jos perkamo žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra 2970 rublių arba 1485 investiciniai čekiai; O. T. turi sumokėti valstybinį mokestį – 250 rublių; sklypo kainą grynais pinigais arba nurašyti nuo indėlio, arba investiciniais čekiais į žemės reformos fondo sąskaitą Nr. 709701; mokestį Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai 700 rublių į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą. 1993 m. gegužės 6 d. Mokėjimo pranešime nurodyta, kad 1485 investicinių čekių, ir 950 rublių buvo įmokėti/nurašyti nuo indėlio.
2002 m. lapkričio 26 d. mirus ieškovės motinai atsiradusį palikimą, kurį sudarė inter alia gyvenamasis namas, malkinė, tvartas, rūkykla, buvusius (duomenys neskelbtini), paveldėjo sutuoktinis J. T. bei vaikai V. M., G. K. ir R. T.. Palikimą taip pat sudarė ir 1485 investiciniai čekiai įmokėti į žemės reformos fondą už žemę (duomenys neskelbtini) kaime, priklausantys palikėjai O. T. pagal 2003 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio 7 d. sudarytomis sutartimis ieškovė įsigijo minėtus pastatus (likusias jų dalis), taip pat perėmė teises į visus motinos investicinius čekius inter alia į 1485 investicinius čekius palikėjos O. T. įmokėtus į žemės reformos fondą. Pastatus (duomenys neskelbtini) kaime po sutarties sudarymo ieškovė registravo VĮ Registrų centre. Šiuo metu žemės sklype pastatų nėra išlikę, visas plotas apaugęs žole, krūmais ir pavieniais medžiais.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas, ar, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir vertinant šalių elgesį, gali būti pripažintas galiojančiu ir sudarytu valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandoris, kuriuo privatizavimo procese valstybinė nuosavybės forma pagal valstybės nustatytą tvarką pakeičiama privačia nuosavybe.
Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad Šiaulių r. Valstybinio-kooperatinio Žuvininkystės susivienijimo Pavėžupio žuvininkystės ūkio direktoriaus 1990 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) O. T. skirtas 15 arų pasodybinis žemės sklypą prie perkamų pastatų (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Šiaulių rajono Bubių apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo Tarybos šešioliktosios sesijos 1993 m. balandžio 2 d. sprendimu nutarta skirti apylinkėje gyvenantiems piliečiams asmeniniam ūkiui žemės sklypus pagal LR žemės ūkio ministerijos įsakyme numatytas normas; sprendimo priedėlyje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. O. T. priklausė 0,15 arų nuomojamos žemės (duomenys neskelbtini) kaime; t.y. iš teismui pateiktos minėtu akto kopijos negalima daryti išvados, kad šiuo dokumentu O. T. buvo skirtas papildomas žemės sklypas (2020-07-20 ieškinio 7 priedas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojo iki 1993 m. liepos 29 d.) numatė, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą. 6 punktas numatė, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. 8 punktas numatė, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi būti nurodyta: parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; sklypo kaina; nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte; asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 9 punktas numatė, kad miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą; minėti darbai turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. 10 punktas numatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės motina O. T. 1992 m. spalio 30 d. pateikė Šiaulių rajono Bubių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą išnuomoti asmeniniam ūkiui 0,35 ha valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime (1 t. 34 psl). Žemės sklypo namų valdos planas sudarytas 1992 m. spalio 29 d., pagal kurį bendras O. T. namų valdos sklypo plotas 0,35 ha. Planas 1992 m. lapkričio 25 d. suderintas Kurtuvėnų valstybinės žuvininkystės įmonės direktoriaus B. A.. Pažymėtina, kad O. T. prašymo dėl žemės sklypo pardavimo (įsigyjimo privatinės nuosavybės teise) byloje nėra.
Byloje pateiktas 1995 m. kovo 3 d. Žemės sklypo įkainojimo aktas 9550, kuriame 0,35 ha žemės sklypo kaina nurodyta rubliais ir investiciniais čekiais. Taip pat pateiktas 1993 m. gegužės 6 d. mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, kad O. T. į Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos sąskaitą įmokėjo grynų pinigų 2970, 700 rublių ir 1485 investicinių čekių. Atkreiptinas dėmesys, kad 1993 metų mokėjimo nurodyme grynų pinigų įmokėjimas nurodytas rubliais, nors jau nuo 1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinieji pinigai talonai ir rubliai išimti iš apyvartos; taip pat Žemės sklypo įkainojimo aktas patvirtintas 1995 metais (jau po pinigų sumokėjimo 1993 metais), jame žemės sklypo vertė nurodyta taip pat rubliais, nors nuo 1993 m. birželio 25 d. įvestas litas.
2020 m. liepos 5 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas 1995 m. kovo 3 d. žemės sklypo įkainojimo aktą 9550 pasirašęs Z. D. paaiškino, kad 1993 metais teikdami prašymus gyventojai patys nurodydavo, kokio dydžio žemės sklypu naudojasi, žemės sklypo planų nebuvo; pagal pačių gyventojų nurodytus duomenis buvo išrašomi mokėjimo pranešimai, siekiant sudaryti galimybę perkant žemės sklypus panaudoti investicinius čekius. Liudytojas Z. D. taip pat nurodė, kad byloje pateiktas 1992 m. žemės sklypo planas yra tik schema, kurioje tuometinio žuvininkystės ūkio vadovaujantis darbuotojas užfiksavo, kokiu sklypu yra naudojamasi; pagal tokią schemą, kai sklypas yra netaisyklingo daugiakampio formos, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti sklypo ploto, todėl reikalingos sklypo taškų koordinatės; tokia schema nebuvo tinkama sudarant sutartį, pagal ją ateityje turėjo būti rengiamas planas prie pirkimo – pardavimo sutarties; žemės sklypų planus rengė matininkai, 1993 metų kadastrinių matavimų bylose esančiuose planuose buvo nurodomos koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje, planus tvirtino žemėtvarkos tarnybos vadovas.
Aplinkybę, kad „už žemę sumokėti investiciniai čekiai, bet žemės reformos projektu sklypas nesuformuotas“, ieškovė G. K. nurodė savo 2016-01-12 rašte Nacionalinės žemės tarnybai (ieškinio 13 priedas).
Nors pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą: supažindinus pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo - pardavimo sutarties projektu, reikalingas leidimas įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, kuris tvirtinamas miesto (rajono) valdybos potvarkiu ir kuriame nurodomi žemės pardavimui reikšmingi duomenys: parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; sklypo kaina; nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projekte; asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (8.1-8.4 punktai) - perkamo sklypo kainą ieškovės motina turėjo sumokėti po rajono valdybos potvarkio, leidžiančio jai pirkti žemės sklypą priėmimo, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad mokėjimo pranešimas pirkėjai buvo pateiktas dar iki žemės sklypo įkainavimo, be to, teismui nepateiktas nei O. T. prašymas pirkti naudojamą žemę, nei rajono valdybos potvarkis, leidžiantis jai pirkti žemės sklypą, nei pirkimo – pardavimo sutarties projektas.
Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsirado civilinės teisės ir pareigos sprendžiama pagal tai, ar sutarties šalys atliko visus reikalingus veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą. Reikia nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą.
Šiuo aspektu Taisyklėse nurodytas naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad esant tik pareiškėjos išreikštai valiai pirkti jos naudojamą žemės sklypą, sumokant už jį nustatyto dydžio kainą, nėra pakankama, konstatuoti sandorio sudarymo faktą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių taikymo, yra išaiškinęs, kad valstybės, veikiančios per atstovus–miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tada kitai susitariančiajai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus (o valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka), atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).
Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybinės žemės pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentavusios teisės normos nenumatė, kad nuosavybės teisės į perkamą valstybinę žemę įgijimas būtų išimtinai siejamas vien su apmokėjimu už šią žemę. Mokėjimas už perkamą valstybinę žemę buvo tik viena iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei įgyti. Nuosavybės teisei į perkamą valstybinę žemę įgyti buvo būtina juridinių faktų visuma, iš jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypą, atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Nagrinėjamu atveju rajono valdybos potvarkio nebuvimas leidžia spręsti nesant išreikštos kitos sandorio šalies valios dėl ginčo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, jog valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės motinos ir valstybės nebuvo sudaryta, darytina išvada, jog valstybinės žemės pirkimo procedūra nebuvo užbaigta, o ieškovės motinai, sumokėjusiai nurodytą mokestį už žemę, nuosavybės teisė į valstybinės žemės sklypą neperėjo.
Pažymėtina, kad O. T., siekdama įgyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą ir sumokėjusi jo kainą, dešimt metų nei iš Šiaulių rajono valdybos, nei iš ją per šį laiką keitusių kitų įgaliotų institucijų, nereikalavo, kad būtų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, neskundė šių institucijų neveikimo, negynė savo teisių kitais būdais.
Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės pirkimo procedūros buvo pradėtos, tačiau visi ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai žemės sklypo pirkimui-pardavimui nebuvo įvykdyti. Tai, kad 1993 m. ieškovė sumokėjo už 0,35 ha žemės sklypo plotą iš viso 1485 investicinius čekius, ieškovei papildomai sumokant 250 rublių valstybinį mokestį ir 700 rublių mokestį Šiaulių rajono valdybos žemėtvarkos tarnybai, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad buvo sudarytas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris. Per laikotarpį nuo 1992-1995 m. iki dabar pasikeitė objektas, kurį siekiama išpirkti privačion nuosavybėn, t. y. pasikeitė sklypo dydis, jo ribos, todėl, pasikeitus objektui, nebėra tinkami valstybinės žemės pirkimo-pardavimo procedūros metu derinti ginčo žemės sklypo dokumentai ir nėra pagrindo tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį bei įpareigoti atsakovę užbaigti 0,2466 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.
Konstatavus, kad ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovė neturi galimybės savo teisių ginti šioje byloje jos pasirinktu būdu, tačiau neprarado teisės pirkti naudojamą žemės sklypą pagal šiuo metu esančias sąlygas. Šio žemės sklypo privatizavimo dokumentai turi būti rengiami pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Šiuo metu žemės sklypų pirkimo – pardavimo teisinius santykius detaliai reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio 2.6 punkte nustatyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas. Nutarimo 12 punkte nustatyti dokumentai, kuriuos asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus turi pateikti.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir įpareigojimo atsakovę užbaigti pirkimo-pardavimo procedūrą priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.