Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Š., K. Š. ir M. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda,

K. Š. (K. Š.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda,

M. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

T. Š., K. Š. ir M. Z. nuteisti už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

„T. Š. 2004-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigiamojo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu ją paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už apskaitos dokumentų saugojimą įstatymų numatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus, Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), veikdama grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere M. Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P. pasirašytinai 2010-10-22 išduoti 1500 litų, remontuoto pastato adresu (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 110 litų, 2010-10-08 pasirašytinai išduoti 1600 litų remontuoto pastato adresu (duomenys neskelbtini) , statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-08-06 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-08-20 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-09-06 pasirašytinai išduoti 200 Lt, 2010-09-07 pasirašytinai išduoti 2000 Lt, 2010-09-10 pasirašytinai išduoti 400 Lt, 2010-09-17 pasirašytinai išduoti 2000 Lt, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 2890 Lt remontuoto pastato (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų įsigijimui. Taip pat buhalterei M. Z. nurodė V. M. remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 2010-09-21 išmokėti 1000 Lt, 2010-08-18 išmokėti 8511 Lt, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, išmokėti 6977 Lt, 2010-06-09 išmokėti 11873 Lt, 2010-06-17 išmokėti 3630 Lt, 2010-04-30 išmokėti 5940 Lt, 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, išmokėti 2700 Lt. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais – nepagrindė piniginių lėšų išmokų E. P. ir V. M., iš viso 54331 Lt, bei jų panaudojimo pagal savo 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, nurodė buhalterei M. Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pirkimą už 54331 litą ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sunaikino turint tikslą, kad jomis nebūtų pasinaudota nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.“

„Taip pat T. Š., žinodama, kad bendrovėje įdarbintam E. A. darbo užmokestis nėra išmokamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – buhalterei M. Z. nurodė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 užregistruoti išlaidas iš kasos įforminant 21 atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistruoti darbo užmokesčio išmokėjimą ir taip pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 3083,62 Lt atlyginimo išmokėjimą darbuotojui E. A., nes ties jo pavarde pasirašė ne jis, o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.“

„Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-11-02.“

„K. Š., paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) , 2010-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 7 direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už apskaitos dokumentų saugojimą įstatymų numatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus, Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, (duomenys neskelbtini), veikdamas grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere M. Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P. pasirašytinai 2010-11-19 išduoti 1000 litų, 2010-11-26 išduoti 1000 litų, 2010-12-10 išduoti 1000 litų, 2010-12-23 išduoti 1000 litų remontuoto pastato adresu (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-11-04 išduoti 400 litų, 2010-11-05 išduoti 1090 litų remontuoto pastato – (duomenys neskelbtini) , statybinių medžiagų įsigijimui. Taip pat buhalterei M. Z. nurodė 2010 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, išmokėti V. M. įvairių objektų remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 32242 litus. Laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31 tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrindė piniginių lėšų išmokų E. P. ir V. M., iš viso 37 732 Lt, bei jų panaudojimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Š. 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, nurodė buhalterei M. Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pirkimą už 37732 litus ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sunaikino turint tikslą, kad jomis nebūtų pasinaudota nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.“

„Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31.“

„M. Z., vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) buhalterės ir kasininkės pareigas, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies nuostatas: „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2007-01-02 įsakymą Nr. Į-001 būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose adresu – (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-11-02, veikdama grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore T. Š. ir laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2011-12-31 veikdama grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K. Š. tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, – vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Š. ir direktoriaus K. Š. nurodymus buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92 063,00 Lt gavimo, jų išmokėjimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš kokių piniginių lėšų laisvos formos žiniaraščiais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 92 063,00 Lt, išmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: E. P. 2010-08-06 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-08-20 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-09-06 laisvos formos žiniaraščiu 200 Lt sumai, 2010-09-07 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-10 laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-09-17 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 2890 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 110 Lt sumai, 2010-10-08 laisvos formos žiniaraščiu 1600 Lt sumai, 2010-10-22 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-11-04 laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-11-05 laisvos formos žiniaraščiu 1090 Lt sumai, 2010-11-19 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-11-26 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-10 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-23 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai ir V. M. 2010-04-30 laisvos formos žiniaraščiu 5940 Lt sumai, 2010-05-06 laisvos formos žiniaraščiu 2700 Lt sumai, 2010-06-09 laisvos formos žiniaraščiu 11873 Lt sumai, 2010-06-17 laisvos Wformos žiniaraščiu 3630 Lt sumai, 2010-08-18 laisvos formos žiniaraščiu 8511 Lt sumai, 2010-09 laisvos formos žiniaraščiu 6977 Lt sumai, 2010-09-21 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12 laisvos formos žiniaraščiu 32 242 Lt sumai bei jų panaudojimą:

13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 užregistravo išlaidas iš kasos, atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 10/028, 10/065, 10/089 nurodė tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą ir taip pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – atlyginimo išmokėjimą darbuotojams E. A. 3083,62 Lt ir A. V. 411,42 Lt, iš viso 3495,04 Lt, ties jų pavardėmis pasirašant ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parašu;

16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Š. 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 apskaitos registruose neužregistravo V. M. ir E. P. pateiktų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pirkimą, iš viso už 72873 Lt ir 19190 Lt.“

„Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31.“

Apeliaciniame skunde nuteistoji M. Z. mano, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas ją išteisinantis nuosprendis, nes buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Apylinkės teismas, grįsdamas teismo nuosprendį tuo, kad ji, „vykdydama buhalterės–kasininkės pareigas, laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2011-12-31, tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92063 Lt – gavimo, jų išmokėjimo, todėl finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokios išmokos darbuotojams buvo daromos, taip pat buhalterinėje apskaitoje „Kasa“ užregistravo išlaidas iš kasos, atlyginimų žiniaraščiuose, nurodžiusi tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo“, rėmėsi iš esmės tik kai kurių liudytojų nenuosekliais parodymais. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, nuosprendyje tiesiogiai leidžia suprasti, kad, nevertindamas visų duomenų visumos ir jų tarpusavio ryšio, remiasi tais duomenimis, kurie yra palankūs apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, tačiau neatsakė, kodėl netiki kitų liudytojų bei specialisto parodymais, kurie patvirtina M. Z. gynybos teiginius.

Apeliantė remiasi Žmogaus Teisių Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad nuosprendis nemotyvuotas, ir tai varžo proceso šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

Nuteistoji M. Z. tvirtina, kad ji „negalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą dokumentų, apie kurių egzistavimą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo eigoje, juolab negalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų „gautų“ sąskaitų faktūrų.“ Byloje tiesioginių įrodymų, bylojančių apie tai, kad ji apie laisvos formos žiniaraščius žinojo ir tyčia jų neįtraukė į apskaitą, nėra. Ji tų dokumentų nepildė, jos ranka darytų įrašų tuose dokumentuose nėra. Šie dokumentai buvo paimti ne iš jos darbo vietos. T. Š. teigia, kad laisvos formos dokumentai, paimti kratos metu, yra jos užrašai, kad niekas darbovietėje apie jos darytus asmeninius užrašus nežinojo.

M. Z. cituoja T. Š. parodymus: „(...) Visi bendrovėje buvę dokumentai buvo apžiūrėti ir susegti į vieną segtuvą, kuris dabar vadinamas „apskaitos dokumentai“. Tačiau ji tų dokumentų nematė, nors ir pripažįsta, kad visus tuos į segtuvą susegtus lapus vedė ji. Šių lapų, juodraščių nebuvo rodžiusi nei buhalterei M. Z., nei direktoriui K. Š.. Su jais niekada apie tuos juodraščius nekalbėjo (...)“. „(...) Visi tokie juodraščiai ir yra dabar baudžiamojoje byloje. Nei ant vieno iš tų lapų, esančių segtuve, nėra įmonės pavadinimo. Ji gali paaiškinti tų lapų kilmę, tačiau tie lapai niekaip negalėjo patekti buhalterei M. Z. (...)“. „Kartais duodavo pinigų nupirkti statybinėms medžiagoms ir kitiems darbuotojams, maždaug 1200 Lt, kuriuos duodavo darbuotojams, tai nedideli pinigai. Pati didžiausia suma išduota darbuotojams medžiagoms pirkti – 2000 Lt. Ji pati sudarė ataskaitą, kokias sumas išdavė ir kokios sumos yra padengtos sąskaitomis. Pinigus darbuotojams ji išduodavo iš savo atsiskaitytinų pinigų ir visada darbuotojai už gautus pinigus pasirašydavo (...)“. „(...) Pajamų į kasą grynais bendrovė negauna, visas pajamas gauna per banką. Ji darbuotojams išdavė pinigus iš kasos, jiems pasirašant ant juodraščio, tai pinigai, kuriuos ji gavo atsiskaitytinai iš kasos ir šiuo atveju įstatymas nenumato, kad turi būti išrašomas kasos pajamų orderis (...)“. „(...) Visas tas nedideles sumas, nurodytas kaltinamajame akte, darbuotojams išdavė ji, nes prašė nupirkti statybinių medžiagų. Savo raštą ji pažįsta ir gali patvirtinti, kad tuos įrašus dėl 1500 Lt ir dėl 1000 Lt darė savo ranka. Taip nebuvo, kad ji užpildė juodraštį ir nurodė, kad pasirašytinai išmokėti E. P. 1500 Lt, o M. Z. perduoda jam pinigus. M. Z. niekada nematė tų juodraščių, kuriuose paskaičiuota objekto savikaina. L. G. ji nėra davusi pinigų, nes ji nėra atsiskaitytinas asmuo, todėl ir M. Z. negalėjo L. išduoti pinigų. A. V. išduoti 1000 Lt buvo skirti virvei pirkti. Dėl atlyginimo A. V. nereiškė pretenzijų, atleidimo dieną su juo buvo pilnai atsiskaityta (...).“

M. Z. cituoja ir liudytojo E. P. parodymus. „Liudytojas E. P. parodė, kad: „(...) Jam buvo išduotos pinigų sumos iki 1500 Lt, pinigai buvo skirti statybinėms medžiagoms ir kurui pirkti. Už gautus pinigus pasirašydavo, kokius dokumentus duodavo, tokius ir pasirašydavo. Pinigus išduodavo buhalterė, kartais direktorė (...)“. „(...) Jei dirbant objekte, t. y. tvarkant stogus pritrūkdavo medžiagų, skambindavo K. Š. arba T. Š.. Pinigus išduodavo T. Š. (...)“. „(...) Kai gaudavau pinigus, pasirašydavau kasos pajamų orderį. Neskiria, kasos pajamų ar kasos išlaidų orderis. Pasirašydavo kasos išlaidų orderį. Nebuvo atvejo, kad neduotų pasirašyti kasos pajamų orderio. Neatsimena, ar buvo taip, kad atnešė sąskaitų faktūrų mažiau, negu gavo pinigų. Būdavo tokių atvejų, kad pinigus išduodavo ne M. Z.. Tuomet pinigus išduodavo T. Š., nes M. Z. po pietų nebūdavo. Gavus pinigus, pasirašydavo ant lapelio. Nebūdavo atvejų, kad M. Z., išdavus pinigus, neprašydavo pasirašyti. M. Z. išduodavo pinigus tik su kasos išlaidų orderiu. Nepamena, ar 1000 Lt jam 2010-09-21 išdavė ne M. Z., tačiau ne visas sumas jam išdavė M. Z.. Nebuvo atvejo, kad M. Z., išdavus pinigus, duotų pasirašyti ant paprasto lapo. Ant paprasto lapo pasirašydavo, kai pinigus išduodavo T. Š. (...).“

Apeliantės M. Z. teigimu, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai, kurie buvo apklausti byloje, nėra ypatingai aukšto intelekto, ikiteisminiame tyrime išgauti iš jų tokius parodymus, kokių reikėjo kaltinimui, buvo nesudėtinga. Tam buvo panaudotos psichologinės gudrybės. „Visiems žinoma ir suprantama, kad, užduodant išsigandusiam, psichologinės įtampos būsenoje esančiam asmeniui atsakymą menančius klausimus, gausime atsakymą, kurio tikėjomės. Būtent darbuotojui, kuriam nuolat pinigus bendrovėje išduodavo buhalterė ir tik išskirtinais atvejais kitas asmuo. Tačiau teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pinigus jiems bendrovėje išduodavo ir T. Š.. Ir kad jie negali tiksliai pasakyti, ar konkrečiais atvejais jiems išdavė pinigus Z. ar Š..“ Ši abejonė bylos eigoje išsklaidyta nebuvo, todėl turi būti aiškinama kaltinamųjų naudai. In dubio pro reo principas, reikalaujantis, kad, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, labai svarbu įvertinti ir kitus netiesioginius įrodymus.

Nuteistosios M. Z. tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad patikrinimo metu kasoje buvo piniginių lėšų trūkumas. Jei kasoje trūkumas nustatytas nebuvo, tai kyla natūralus klausimas, iš kokių lėšų M. Z. galėjo išmokėti pinigus kaltinamajame akte nurodytiems asmenims. „Ar tikėtina, kad samdomas pusė etato dirbantis darbuotojas galėjo išmokėti 92063 Lt iš savo asmeninių lėšų ???“ Apeliantės teigimu, ji tokių lėšų niekada neturėjo, o jai patikėtoje kasoje trūkumas nustatytas nebuvo. Todėl ji išmokėti tokio dydžio piniginių lėšų kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams negalėjo, tam nebuvo nei motyvų, nei faktinių galimybių. T. Š. per atitinkamą laikotarpį buvo išduota avansu apie 100 000 Lt. Šis netiesioginis objektyvus įrodymas patvirtina, kad, jei pinigus laisvos formos žiniaraščiuose nurodytais atvejais kas nors išduodavo, tai galėjo būti tik T. Š.. Tą patvirtino ir ji pati.

Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, savo išvadų įrodymais nepagrindė, netinkamai aiškino ir taikė BPK 20 straipsnio nuostatas.

Apeliantės M. Z. įsitikinimu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ji teisiama negali būti, nes straipsnio dispozicijoje nurodyta nusikaltimo sudėtis, kuriai būtina įrodyti, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, „kad apskaitos dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo iš viso 3495,04 Lt.“ Nuteistosios teigimu, parašų neatitikimas atlyginimų žiniaraščiuose kaltinimui nustatyti nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio struktūros nesutrukdė. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsakyta į klausimą, kas pasirašė žiniaraščiuose už juose nurodytus asmenis. Žiniaraščiuose pasirašė keli asmenys, todėl bet kuris iš darbuotojų galėjo pasirašyti ne prie savo pavardės ir taip žiniaraščiuose įvelti painiavą. M. Z., išmokėdama atlyginimus keletui asmenų tą pačią dieną, įsivėlusios klaidos galėjo ir nepastebėti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad eilutėje E. A. pasirašė ne E. A.. Tai reiškia, kad specialistui nebuvo pavesta ištirti, ar žiniaraštyje yra A. parašas ir jei yra, tai kurioje eilutėje. Nė vienas iš darbuotojų nėra niekada pareiškęs, kad jam priklausantis darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Apeliantė negali paaiškinti, „kodėl darbuotojų eilutėse pasirašė ne tie darbuotojai,“ tačiau mokėjimus į išlaidas ji įtraukė tinkamai, nes de fakto mokėjimai buvo atlikti tiems darbuotojams, su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo atsiskaityti. Be to, atlyginimų žiniaraščiuose M. Z. nurodyti rekvizitai atitinka tikrovę, nes atlyginimai darbuotojams buvo išmokėti. Žiniaraščiuose yra ne apeliantės parašai, todėl išvada, kad ji nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, yra nepagrįsta. Dėl padarytos klaidos niekam žala padaryta nebuvo, nepaisant šios klaidos, bendrovės nuosavo kapitalo dydį ir įsipareigojimų struktūrą nustatyti galima, M. Z. tyčia veikoje neįrodyta.

Nuteistoji M. Z. prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti, dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ją išteisinti.

Apeliaciniame skunde nuteistieji T. Š. ir K. Š. mano, kad ši baudžiamoji byla, kurioje jie buvo nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 329 straipsnio 1 punktas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. ir K. Š. apeliaciniame skunde rašoma, kad apylinkės teismas, grįsdamas T. Š. ir K. Š. kaltę, vadovavosi vien tik specialistės R. M. paaiškinimais bei jos surašyta specialisto išvada apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę finansinę veiklą, nepagrįstai kritikavo specialisto A. M. išvadą bei paaiškinimus, liudytojo A. V. parodymus, netinkamai įvertino liudytojų V. M. ir E. P. parodymus, netinkamai aiškino Buhalterinės apskaitos įstatymo bei verslo apskaitos standartų taikymą tiriant įmonės finansinę–ūkinę veiklą, nemotyvuotai juodraštinius sąmatų skaičiavimus priskyrė prie „juodosios buhalterijos dokumentų“. Be to, teismas nepakankamai įvertino T. Š. bei K. Š. parodymus dėl jiems pareikštų kaltinimų. Teismas nepašalino byloje esančių esminių prieštaravimų ir abejonių, tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji T. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę kategoriškai neigė. Ji parodė, kad „nuo 2004 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – pastatų renovacija, pastatų siūlių hermetizacija, daugiabučių namų remontas. Bendrovė sudarė sutartis su pastatus administruojančiomis įmonėmis, kurios dirba su daugiabučiais namais. Norint gauti užsakymą ir pasirašyti sutartį, bendrovė turi paruošti daug dokumentų, patvirtinančių veiklos sąžiningumą, nes užsakymai gaunami vykdant viešuosius pirkimus. Dalyvaudama viešųjų pirkimų konkurse bendrovė turi pristatyti dokumentus, patvirtinančius veiklos standartus, turi būti neskolinga biudžetui, darbuotojai turi būti neteisti. Pristačius visus reikiamus dokumentus, bendrovė gali dalyvauti viešame konkurse, todėl bendrovėje kas dveji metai buvo daromas auditas. FNTT pareigūnai 2011-0 1-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose per pietų pertrauką padarė kratą. Buvo išimti visi stalčiai, asmeniniai dokumentai. Kabinete tuo metu pietavo vienas darbininkas. Visi bendrovėje buvę dokumentai buvo apžiūrėti ir susegti į vieną segtuvą, kuris dabar vadinamas „apskaitos dokumentai“. Tačiau ji tų dokumentų nematė, nors ir pripažįsta, kad visus tuos į segtuvą susegtus lapus tvarkė ji. Šių lapų, juodraščių nebuvo rodžiusi nei buhalterei M. Z., nei direktoriui K. Š.. Su jais niekada apie tuos juodraščius nekalbėjo. Sutinka, kad neturėjo būti juodraščių ir asmeninių dokumentų bendrovės ofise, tačiau mano, kad bet kokiame ofise galima rasti ir juodraščių, ir asmeninių dokumentų. Bendrovė turi programą, kurioje daroma sąmata. Ne visada planai atitinka tikrovę. Būna atvejų, kai paskambinusi namo bendrija klausia, ar bendrovė galėtų atlikti stogo darbus, tokiu atveju paskaičiuojama preliminari sąmata. Sudarius preliminarią sąskaitą (darbų sąmatą) juodraštyje, po mėnesio ar dviejų galėjo būti sudaroma arba ne sutartis darbams atlikti. Juodraščiai su konkrečiais paskaičiavimais yra baudžiamojoje byloje, nė viename lape nėra įmonės pavadinimo. Ji tiek tyrimo metu, tiek teisme šių skaičiavimų, kurių negalėjo matyti M. Z., kilmę paaiškino. Kaltinamajame akte nurodyta, jog ji ir direktorius K. Š. apskaitoje nepagrindė piniginių lėšų, kurių bendra suma sudaro 92 063 Lt, tačiau K. Š. tų popierių netvarkė ir nieko apie juos nežino. Byloje esantys be parašų lapai yra objekto sąmatos paskaičiavimas dėl pastato siūlių hermetizacijos, kurią atlieka aukštalipiai. Viename lape nurodyta 1 m. kaina – 6 Lt, tai medžiagų kainos paskaičiavimas. Kiekvienai įmonei, kuriai atliko darbus, buvo išrašytos sąskaitos ir ji tas sąskaitas pateikė tyrėjams. Prie kiekvieno lapo, kuriame nėra parašų, o tik įmonės pavadinimas, nurodyti medžiagos kiekiai ir už pirktas medžiagas yra pristatytos sąskaitos. Nurodytos sumos sutampa su išrašytomis sąskaitomis. Iš nurodytų 92000 litų apskaitytų lėšų, nurodytų kaltinamajame akte, už 69000 litų yra išstatyta sąskaitų. Bendrovėje buvo priimtas įsakymas, kad direktorius, gavęs iš kasos pinigų, esant reikalui gali nupirkti reikiamų statybinių medžiagų ir už jas atsiskaito pateikdamas sąskaitas, nes po 2009 metų krizės ne visi tiekėjai sutikdavo duoti medžiagas skolon. Ji kaip direktorė visada turėjo daugiau kaip 100 000 Lt.“

Cituojant T. Š. parodymus, apeliaciniame skunde rašoma, kad T. Š. „Už 2010 m. padarė avansines apyskaitas ir nustatė, kur buvo išleisti pinigai, kiek jų buvo gauta ir panašiai. Vienas objektas kainuoja beveik 70 000 Lt, todėl ji iš turimų 100 000 litų, galėjo turėti nedidelį pinigų likutį. Kartais duodavo pinigų nupirkti statybinėms medžiagoms ir kitiems darbuotojams, maždaug 1200 Lt, kuriuos duodavo darbuotojams, tai nedideli pinigai. Pati didžiausia suma išduota darbuotojams medžiagoms pirkti – 2000 Lt. Ji pati sudarė ataskaitą, kokias sumas išdavė ir kokios sumos yra padengtos sąskaitomis. Pinigus darbuotojams ji išduodavo iš savo atsiskaitytinų pinigų ir visada darbuotojai už gautus pinigus pasirašydavo. Tačiau, tai būdavo nenumatytais atvejais, kai darbuotojo paprašydavo nupirkti kokias nors statybines medžiagas. Buvo atvejis, kad reikėjo atvežti į objektą skardą, jai, kaip moteriai tai yra sunku, todėl paprašė tai padaryti darbuotojo. Aukštalipys V. M. yra labai aukštos kvalifikacijos specialistas, jis sąžiningas žmogus, tai kodėl jis negali pagelbėti ir atvežti skardos. Tokiu atveju darbuotojas, gavęs pinigus, už juos pasirašo ir atveža medžiagas. Bendrovės darbuotojai V. M. ir E. P., kurie pirko statybines medžiagas, pateikė sąskaitas faktūras, jos yra pridėtos prie finansinių apyskaitų. Paprastas darbuotojas gali nesuprasti tam tikrų detalių apie finansinius reikalus ir netiksliai suprasti jam užduotą klausimą teisme. Bendrovėje kasą vedė M. Z., todėl darbuotojai ir sako bendrai, kad pinigus gavo iš M. Z.. Išlaidų orderio, duodama pinigus darbuotojams ji nerašė, nes juos išrašydavo M. Z., be to ir įstatymas numato, kokiu atveju išrašomas orderis. Todėl orderio, išduodant atsiskaitytinus pinigus nerašė. Per visą tą laiką, pusantrų metų bėgyje, kol vyko tyrimas, bendrovėje buvo atlikti aštuoni patikrinimai. Tikrino įvairios instancijos ir nerado didelių pažeidimų. Byloje esantys juodraščiai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir todėl nelaiko savęs kalta. Kai gavo iš FNTT visus dokumentus ir su jais galėjo susipažinti, tuomet sudarė apyskaitą ir suvedė visus galus 2012-10-30. Visi duomenys sutapo. Kiekvienas skaičius sutampa su švarraščiais. Pajamų į kasą grynais bendrovė negauna, visas pajamas gauna per banką. Ji darbuotojams išdavė pinigus iš kasos, jiems pasirašant ant juodraščio, tai pinigai, kuriuos ji gavo atsiskaitytinai iš kasos ir šiuo atveju įstatymas nenumato, kad turi būti išrašomas kasos pajamų orderis. Nurodytos sumos 5940 Lt ir 3630 Lt, tai išrašytos sąskaitos. Visos sumos nurodytos kaltinamajame akte yra pagrįstos ir teismui pateiks visus dokumentus. Specialistė pateikė išvadą, remdamasi juodraščiais ir liudytojų parodymais. Jei specialistė būtų dariusi išvadą, vadovaudamasi buhalteriniais duomenimis, tai ūkinę finansinę veiklą nustatyti būtų tikrai įmanoma. Jei vadovautis juodraščiais, tai veikloje nėra jokių išlaidų, nelogiška būtų norėti apskaitoje nerodyti išlaidų. Specialistė, duodama išvadą, vadovavosi tik tais dokumentais, kurie jai buvo pateikti. Tačiau visi dokumentai, nurodyti kaltinamajame akte, tai yra jos rašyti juodraščiai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. 2010 metais bendrovėje buvo sunki padėtis, todėl buvo nuspręsta dalyvauti kelių konkurse. Paprašė E. A. padirbti pas juos, iki gaus užsakymą, tačiau nebuvo garantijų, kad bendrovė užsakymą tikrai gaus. E. A. sutiko puse etato padirbti ir padėti gauti tą užsakymą. Netiesa, kad E. A. negavo atlyginimo. Jis buvo formintas, tai jam ir buvo mokama. Būtų keista, jei aukštos kvalifikacijos specialistas negautų atlyginimo ir dėl to jiems nereikštų pretenzijų. Jis tikrai gavo atlyginimą, tačiau kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad atlyginimo negavo, negali pasakyti. Be to, buhalterė M. Z. bendrovėje dirba jau seniai ir negali patikėti, kad kažkam galėjo neišmokėti atlyginimo. Garantuoja, kad pinigai buvo išmokėti ir netiki, kad nebuvo E. A. parašo ant žiniaraščio. E. A. buvo priimtas, kaip darbų vadovas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo užsakymo, todėl E. A. iš darbo išėjo. Kad gauti darbo užsakymą, reikia turėti gerą specialistą – aukštalipį. Abejoja specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad parašas žiniaraštyje ne E. A.. Tai, kad liudytojai teigė, jog pinigus gaudavo iš M. Z., jos nuomone jie galėjo nesuprasti klausimo. Ji kaip direktorė priima žmones į darbą ir jiems prisistato bei pasirašo darbo sutartį. Savaime aišku, kad ją žino kaip direktorę ir skiria nuo buhalterės M. Z. bei žino, kad M. Z. veda kasą. M. Z. dirbo puse etato, nepilną darbo dieną, todėl pinigai iš kasos po pietų neišduodami, todėl ji retkarčiais išduodavo pinigus, nes turėdavo iki 130 000 Lt atsiskaitytinų pinigų ir iš jų už 2000 Lt buvo paprašiusi darbuotojų nupirkti statybinių medžiagų. Jiems išduodavo pinigus pasirašytinai ir darbuotojas, nupirkęs medžiagas, atveždavo jai sąskaitas faktūras, kurias M. Z. įtraukdavo į avansinę apyskaitą.“ T. Š. mano, kad avansines apyskaitas turėjo patikrinti specialistė R. M.. T. Š. tvirtina, kad „V. M. 2010-09-21 ji išdavė 1000 Lt, tačiau juos gavo iš M. Z., kaip atskaitingas asmuo. M. Z. negalėjo žinoti, kad tuos pinigus ji pateikė V. M.. Už tuos pinigus, nupirkęs statybinių medžiagų, V. M. pateikė jai sąskaitą faktūrą ir M. Z. ji nepranešė, kad sąskaitą gavo kitas asmuo, o ne ji. Faktiškai statybines medžiagas pirkti turėjo ji, tačiau už minėtą 1000 Lt medžiagų nupirko V. M., nes jai buvo sunku tai padaryti. V. M. nurodė, kad 2010-11-05 pirko medžiagų už 5940 Lt, tai sumai išrašytos sąskaitos tų įmonių, kurios nurodytos lape. Už 32 242 Lt buvo pateikta sąskaitų faktūrų už atliktus darbus užsakovui ir šie duomenys yra byloje, juolab nėra kasoje trūkumo minėtai sumai. Jai nėra žinoma, kad M. Z. būtų išdavusi V. M. 32 242 Lt. Yra realus pagrindas teigti, kad V. M. nelabai suprato klausimo arba neteisingai užfiksuotas atsakymas ikiteisminio tyrimo metu, nes jis iš T. Š. negalėjo gauti tokios sumos, nes ji nedisponavo tokia didele pinigų suma 32 242 Lt. Be to, ties 32 242 Lt suma nėra V. M. parašo, kad jis tuos pinigus yra gavęs. Jis niekada negalėjo gauti tokios didelės sumos. Tie juodraščiai rašyti jos ranka, nes ji prašė V. M. paskaičiuoti, kiek statybinių medžiagų reikės tame objekte. E. P. iš M. Z. gavo apie 10 000 Lt atsiskaitytinai ir pristatė sąskaitas faktūras. Visas tas nedideles sumas, nurodytas kaltinamajame akte, darbuotojams išdavė ji, nes prašė nupirkti statybinių medžiagų. Savo raštą ji pažįsta ir gali patvirtinti, kad tuos įrašus dėl 1500 Lt ir dėl 1000 Lt darė savo ranka. Taip nebuvo, kad ji užpildė juodraštį ir nurodė, kad pasirašytinai išmokėti E. P. 1500 Lt, o M. Z., perduoda jam pinigus. M. Z. niekada nematė tų juodraščių, kuriuose paskaičiuota objekto savikaina. L. G. ji nėra davusi pinigų, nes ji nėra atsiskaitytinas asmuo, todėl ir M. Z. negalėjo L. išduoti pinigų. A. V. išduoti 1000 Lt buvo skirti virvei pirkti. Dėl atlyginimo A. V. nereiškė pretenzijų, atleidimo dieną su juo buvo pilnai atsiskaityta“.

Skunde teigiama, kad kaltinamasis „K. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuos lapus pildė T. Š., jis tik porą mėnesių vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir praktiškai jokios veiklos nevykdė, tik priiminėjo dokumentus, tačiau jam FNTT pareigūnai paaiškino, kad turi atsakyti už tai, kad kažkas iš darbuotojų pildo kažkokius juodraščius, kadangi yra direktorius, todėl jam buvo pareikštas įtarimas ir jis davė parodymus. Tuos juodraščius, už kuriuos jis turi atsakyti, rašė ne jis. Juodraščiai – tai medžiagų objektams savikainos paskaičiavimas. M. Z. jį pažįsta, nes prieš tai dirbo gamybos direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis ir dabar akcininkų sprendimu dirba direktoriumi. Žino, kad pinigus išduoda kasininkė pagal apskaitos dokumentus atskaitingam asmeniui ir išrašo kasos išlaidų orderį. Pagal tą išlaidų orderį asmuo privalo pristatyti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pinigai buvo išduodami pagal išlaidų orderį statybinėms medžiagoms pirkti. Tačiau daugiausiai jis parūpindavo statybinių medžiagų. Būna ir nenumatytų atvejų, kai prireikia medžiagų ar įrankių. Visas pagrindines statybines medžiagas teikdavo jis. M. Z. dirbo ne pilną darbo dieną, todėl jis visada turėjo savo atsiskaitytinų grynųjų pinigų. Per 2010 metus turėjo atsiskaitytinų pinigų 27 000 Lt. Nupirkęs medžiagas, už jas pristatydavo sąskaitą faktūrą. Pagal kasos išlaidų orderį jis gauna grynuosius pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo pat įkūrimo. Ne visada galima objekte paskaičiuoti reikiamų medžiagų kiekius, todėl medžiagų pritrūkdavo. M. Z. nebuvo davęs nurodymo išmokėti pinigus iš kasos pagal tuos lapus, kurie yra byloje ir apie juos nežinojo. Pagal šiuos lapus M. Z. negalėjo išmokėti pinigų, ji turėjo išrašyti kasos išlaidų orderius. Jis nurodė, kad neprivalo atsakyti už tai, ko nėra padaręs, juolab jokių neteisėtų nurodymų M. Z. nėra davęs. Jam nėra žinoma ar T. Š. išduodavo grynus pinigus iš kasos, tačiau patvirtino, kad ji skaičiuodavo preliminarias objekto darbų sąmatas, t. y. juodraštinius variantus, kurie nebuvo segami į segtuvus. Šiuos lapus surinko FNTT pareigūnai ir tvarkingai sudėliojo sau bylą, tačiau už kurį laikotarpį, neaišku. Jis žino, kad daug vėliau, nei nurodytas laikotarpis kaltinamajame akte, įsigijo programą sąmatų paskaičiavimams“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad „specialistas A. M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) audito filialo vadovas ir vidaus auditorius, tvirtina savo išvadą. K. Š. kreipėsi su užduotimi nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį bei struktūrą 2010-12-31 datai. Atliekant šią užduotį, svarbu žinoti, kas reglamentuoja nuosavo kapitalo ir struktūros nustatymą. Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsniu, ūkio subjektai, tvarkydami verslą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais. Pagal 8 Verslo apskaitos standartą nuosavas kapitalas, bendrose nuostatuose 1 punkte pažymi, kad šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais. 9 Verslo apskaitos standartas – atsargos. Šio standarto tikslas – nustatyti atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. 12 Verslo standartas nustato turtą, jo tikslas – nustatyti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. 18 Verslo standarto tikslas – nustatyti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Jis pateikė atskirą paklausimą Audito ir apskaitos tarnybai ir šį dokumentą pateiks prie bylos. Dokumente nurodyta, kad turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus bei struktūrą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, o konkrečiai nurodyta, kaip tai daryti – Verslo apskaitos standartuose. Verslo standartus pateikė prie bylos teismui. Kai kurie verslo apskaitos standartų pakeitimai yra padaryti 2011 ir 2012 metais, o šiuo metu nagrinėjama bendrovės veikla už 2010 metus, tačiau jo minėti punktai yra aktualios redakcijos, standartų pirmi punktai nurodo paskirtį ir jie tikrai nesikeitė, todėl privalu vadovautis minėtais teisės aktais, nes jie reglamentuoja turto nuosavo kapitalo struktūrą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis 16 straipsnio 1 punktu, Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Detaliai kaip tai daryti nustato Verslo apskaitos standartai. Tie pastebėjimai padaryti konkrečiai iš Verslo apskaitos registrų, apskaitos dokumentų. Vienas iš svarbių momentų galėtu būti klausimas, ar yra paslėptos pajamos ir ar padaryta žala tretiesiems asmenims, ar nesumokėti mokesčiai valstybei. Kiek jam žinoma tokios informacijos nėra. Jokių nepripažintų pajamų nustatyta nebuvo. Priešingai, jis nurodė, kad su FNTT specialisto išvada yra susipažinęs. Tačiau jo užduotis buvo tam tikrai datai nustatyti, ar viskas yra tvarkinga apskaitoje už konkretų laikotarpį, t. y. 2010-12-31. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad specialistė teikdama išvadą, privalėjo vadovautis, ne tik Buhalterinės apskaitos įstatymu, bet ir Verslo apskaitos standartais. Teisės aktai visiems yra vienodi. Šiuo atveju jo užduotis buvo nustatyti turto bei kapitalo dydį ir struktūrą tam tikrai dienai. Jis neprivalo būti susipažinęs su teisės aktais, reguliuojančiais FNNT darbą. Verslo apskaitos standartais privalu vadovautis tvarkant apskaitą visiems. Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas detaliai nurodo, kaip tai atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)", direktorius K. Š. užsakė ataskaitą. Tam, kad padaryti savo išvadas, jis gavo pakankamai dokumentų. Išvadą padarė iš direktoriaus K. Š. jam pateiktų dokumentų. Jis gavo pakankamai dokumentų, kurių pakako atliekant užduotį. Buhalterinės apskaitos įstatymas nurodo bendrus reikalavimus, tačiau privaloma vadovautis ir Verslo apskaitos standartais. Nėra nurodyta, kad ūkinės finansinės operacijos neturi būti fiksuojamos. Laisvos formos žiniaraščius jis matė. Kaip minėjo specialistė, vienas iš pažeidimų yra buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitai, tačiau jis nėra nurodytas. Todėl šių dokumentų niekaip neįmanoma priskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nėra būtinųjų buhalterinės apskaitos rekvizitų. Jis ataskaitą pateikė remdamasis oficialiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Jis matė specialistės ataskaitą su visais priedais. Tarp tų laisvos formos dokumentų nebuvo dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, todėl neįmanoma tų dokumentų susieti su bendrovės veikla. Kadangi specialistė nesivadovavo Verslo apskaitos standartais, todėl iš dalies negalėjo nustatyti nuosavo kapitalo dydžio ir struktūros.“

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai V. M. ir E. P. patvirtino, jog jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei remontavo stogus. Kai medžiagų negalėdavo parūpinti K. Š., tuomet medžiagas pirkdavo patys, o pinigus išduodavo buhalterė M. Z. arba T. Š., už gautus pinigus atsiskaitydavo pateikdami buhalterei sąskaitas faktūras. Liudytojai tvirtino, „jog M. Z. visada pasirašydavo kasos išlaidų orderį, kartais, kai buhalterės nebūdavo, pinigus medžiagoms pirkti išduodavo T. Š. ir jai pasirašydavo ant paprasto lapelio.“ V. M. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pateiktus segtuve susegtus lapus pildė jis ir prie nurodytų sumų, kurios buvo jam išduotos medžiagoms pirkti, yra jo parašai. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. buvo nuoseklus, parodymų nekeitė, patikslino aplinkybes, apie kurias neklausė tyrėjas. Kai apklausė tyrėjai, teigė, kad jam pateiktus žiniaraščius mato pirmą kartą, jokių pinigų iš buhalterės M. Z. nėra gavęs, tačiau teisme parodė, „kad tas sumas ir yra gavęs,“ tačiau tiksliai negalėjo nurodyti, kurioje vietoje jis pasirašė. Juolab, buvo nurodyta, kad jis ar kiti darbuotojai galėjo pasirašyti ne prie savo pavardės, o kitur, nes atlyginimus pasiimdavo daug darbuotojų ir visi skubėdavo. Žiniaraštyje prie išmokėto atlyginimo tikriausiai pasirašė jis, ar galėjo už jį pasirašyti kitas asmuo, nežinojo, dėl atlyginimo pretenzijų neturėjo, nurodytas sumas gavo, jas išmokėjo buhalterė M. Z.. Teismo posėdžio metu A. V. patvirtino, kad iš T. Š. pinigų niekada negavo, pinigus jam išmokėjo M. Z.. A. V. paaiškino, kad tyrėjas nepakankamai išsamiai užfiksavo jo parodymus, o po apklausos jų įdėmiai neperskaitė.“

Apeliantai T. ir K. Š. nesutinka su specialistės R. M. pastebėjimais, kad 24 atvejais nebuvo galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, o tai sąlygojo įmonės dalinio kapitalo, turto ir įsipareigojimo nenustatymą. Svarbiausia, kad ji rankraštinius įrašus priskyrė laisvos formos žiniaraščiams bei sutiko, kad jie neatitinka buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytiems reikalavimams. Be to, ji nurodė, kad šie žiniaraščiai patvirtina apyvartinių lėšų judėjimą tam tikru laikotarpiu, tačiau neaišku, kas ir kiek lėšų gavo ir kur jos buvo panaudotos. Todėl kyla klausimas, kaip galima įtraukti šiuos dokumentus į buhalterinę apskaitą ir kokiu pagrindu. T. Š. parodė, kad tam tikruose lapuose yra sąmatiniai skaičiavimai bei žymos apie pinigų išdavimą darbuotojams medžiagų ar įrankių įsigijimui. Šiuo atveju būtina atriboti T. Š. asmeninius užrašus nuo kitų įmonės griežtos apskaitos buhalterinių dokumentų, o specialistė juos sudėjo į vieną visumą. Duodama parodymus, specialistė iškėlė daugiau klausimų nei atsakymų, o į kai kuriuos atsakymus ji atsakė paviršutiniškai arba neatsakydavo iš viso. Savo išvadas grindė pirminiais liudytojų parodymais bei dokumentais, tačiau iš esmės nenagrinėjo T. Š. naujai į bylą pateiktų dokumentų – 2010 m. avanso apyskaitų bei PVM sąskaitų faktūrų, kurios paneigia specialistės išvadą. R. M. sutiko, kad iš esmės vadovavosi tik Buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais tyrimo metu nesivadovavo, parodė, kad Verslo apskaitos standartai tik papildo įstatymą.

Apeliantai T. Š., K. Š. teigia, kad R. M. išvados yra neišsamios bei nepagrįstos, nes tyrimo metu ji nesivadovavo visais teisės aktais, kurie reglamentuoja buhalterinės apskaitos tvarkymą bei ūkinių finansinių įvykių užregistravimą dokumentuose. Apeliantų nuomone, specialistė privalėjo išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti, kaip savo veikloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi Verslo apskaitos 8, 9, 12 ir 8 standartų. Buhalterinės apskaitos įstatyme konkreti apskaitos vykdymo tvarka, kuri išsamiai yra detalizuota kituose įstatymą lydinčiuose norminiuose aktuose (verslo apskaitos standartai), nereglamentuota.

Buhalterinės apskaitos 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Todėl apeliantai visiškai nesutinka su specialistės teiginiu, kad apskaitos vedimo tvarką griežtai reglamentuoja įstatymas. Priešingai, įstatymas yra tik bendro turinio teisės aktas, kurio įgyvendinimas yra įtvirtintas kituose jį lydinčiuose norminiuose aktuose.

Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad E. P. ir V. M. pinigai pagal „juodraščius“ buvo išduoti tik iš kasos statybinių medžiagų įsigijimui (nuosprendžio 17-tas lapas). Skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojų E. P. ir V. M. parodymus, kad jie pinigus gaudavo iš T. Š. tais atvejais, kai darbe nebūdavo buhalterės, t. y. pasirašydavo ant atskirų lapų, kad kasos išlaidų orderių T. Š. neišrašydavo. Apeliantai nesutinka su tuo, kad įmonės direktorė T. Š., išduodama savo darbuotojams nedideles sumas medžiagų įsigijimui iš savo disponuojamų lėšų, kaip atskaitingas asmuo privalėjo išrašyti kasos išlaidų orderį ar kasos pajamų orderį, grąžinant pinigų likutį. Kartais T. Š. trūkstamas pinigų sumas medžiagų įsigijimui išduodavo iš savo asmeninių lėšų, o kitą mėnesį atgaudavo savo lėšas su įmonės pinigais, kaip atskaitingas asmuo pagal avansinės apyskaitos dokumentus (2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“). Įmonės direktorė bei vienas iš pagrindinių akcininkų, kai statybinės medžiagos ar kitas inventorius būdavo nuperkamas už asmenines lėšas, pagal savo užimamas pareigas išrašinėti jokių kasos dokumentų negalėjo ir neprivalėjo.

Be to, teismas neteisingai nurodė, kad darbuotojams būdavo išduodamos nekonkrečios pinigų sumos. Priešingai, „darbuotojai gaudavo konkrečias pinigų sumas pagal jų paaiškinimus arba pateikdavo iš anksto išrašytas sąskaitas faktūras, kurias apmokėdavo iš jiems išduotų pinigų ir mokėjimo kvitus pristatydavo atgal.“

Teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad FNTT specialistė, atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimą, neprivalėjo vadovautis verslo apskaitos standartais ir išvadoms pagrįsti užteko laisvos formos apskaitos dokumentų ir liudytojų parodymų. Priešingai, specialistė turėjo vadovautis įstatymu ir kitais norminiais aktais, savo išvadas turėjo pagrįsti duomenų visuma, o ne atskirais informacijos šaltiniais, juolab, kad pirminiai liudytojų parodymai buvo neišsamūs, nebuvo išsiaiškintos papildomos aplinkybės, kurios paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu. Iš specialistės tariamai neįtrauktų į apskaitą 92063 Lt sumos apie 69173 Lt sudaro užsakovams apmokėjimui pateiktos sąskaitos faktūros, likusią – 22 890 Lt – sumą sudaro T. Š. išduoti pinigai medžiagų įsigijimui, kurie buvo mokami iš atsiskaitytinai gautų pinigų, o jei pritrūkdavo, – ir iš asmeninių lėšų. Kasos likutis sutapo su pinigų likučiu ir tai patvirtino abu specialistai. Todėl visiškai neaišku, kodėl keliamos abejonės ar prielaidos apie kasoje neįtrauktus į apskaitą pinigus.

Apeliantai nesutinka su teismo motyvais, kad pagal nuosprendyje nurodytas avansines apyskaitas T. Š. neturėjo ar negalėjo V. M. išduoti kaltinime nurodytų sumų. Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ „leidžia materialiai atskaitingam asmeniui išduoti savo asmeninius pinigus įmonės darbuotojams, kad būtų įsigytos reikiamos medžiagos.“

Juodraštiniai objektų sąmatų skaičiavimai ne visada sutapdavo su galutinėmis sumomis, nurodytomis sąskaitose faktūrose, kadangi, atliekant statybos remonto darbus, dėl nenumatytų aplinkybių (papildomi defektai) paslaugų kaštai tam tikrais atvejais padidėdavo. Teismas, siekdamas paneigti T. Š. ir K. Š. parodymus, nepagrįstai iš konteksto nurašė tik tam tikras sumas ir analizavo jas su pateiktomis sąskaitomis.

Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ir K. Š., kuris buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką apie tokius neteisėtus veiksmus žinojo. Apeliantų tvirtinimu, K. Š. konkrečiai ir aiškiai parodė, kad jis apgaulingai apskaitos tvarkymo neorganizavo ir jokių neteisėtų nurodymų buhalterei nedavė, pinigai iš kasos visada būdavo išduodami pagal kasos išlaidų orderius, 2010 m. kaip atskaitingas asmuo turėjo apie 27000 Lt sumą ir ją panaudojo statybinių medžiagų įsigijimui. Prekių įsigijimo dokumentų neslėpė ir nurodymų taip elgtis buhalterei nedavė, jokio susitarimo neteisėtai veikti su M. Z. ar T. Š. nebuvo.

2012-12-13 Klaipėdos apskrities VMI surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. K1-1035, kurioje nurodė, kad esminių pažeidimų, tvarkant įmonės finansus pastaruosius 5 metus, nenustatyta. Pagal pateiktą kasos knygą pinigų likutis sutapo su faktiškai laikomu pinigų kiekiu. Pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu, nenustatyta. Visa tai rodo, kad įmonės finansinė ūkinė veikla buvo tvarkoma teisingai bei pagristai, t. y. buvo laikomasi visų norminių aktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų dėl kaltinamajame akte nurodytos 2010 m. „juodosios buhalterijos“ neturėjo. Be to, „2012-12-20 (duomenys neskelbtini) Audito išvadoje apie faktinius pastebėjimus nurodyta, kad atlikus visumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų tyrimą, visiškai nustatytas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimo dydžiai 2010-12-31. Visa tai nustatyta pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo bei verslo apskaitos standartus.“

Apeliantų tvirtinimu, apylinkės teismas, nuteisdamas T. Š. ir K. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pripažindamas juos tinkamais subjektais, pažymėdamas, kad jie, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, buvo atsakingi už tinkamą apskaitos organizavimą, buhalterinių įrašų teisingumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos nuostatas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo M. Z., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, tokiais atvejais įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos vedimas bei tvarkymas nėra tas pats.

Teisingai aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalį, šioje byloje baudžiamosios atsakomybės klausimas svarstytinas tik esant įmonės buhalterės kaltei, kadangi bendrininkavimo atvejai su įmonės buvusiu ar esamu vadovais nenustatyti, t. y. šių aplinkybių nepatvirtino nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų, šį faktą neigė ir pati M. Z.. Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas (-ai) nusikaltimą daro įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos (LAT nutartis Nr. 2K-41/2012).

Už apskaitos taisyklių pažeidimą yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. BK 222 straipsnio 1 dalyje reglamentuota apgaulinga apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėties objektyviaisiais požymiais. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtina nustatyti ir objektyviosios pusės būtinuosius požymius: dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių. ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalimi, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Nagrinėjamu atveju išsaugoti visi buhalterinės apskaitos registrai bei kiti dokumentai. Vien tik to fakto, kad tyrimo metu buvo aptikta keletas lapų su preliminariais skaičiavimais ar darbuotojų parašais apie jiems išduotas sumas, nėra pagrindas teigti, „kad įmonėje buvo apgaulingai vedama buhalterija ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.“ Todėl visiškai neaišku, kodėl specialisto išvadoje darytinos tokios išvados. Kaip matyti iš finansinių dokumentų ir jų pagrindu atlikto ūkinio, finansinio tyrimo, nors ir buvo nustatyti tam tikri padaryti buhalterinės ūkinės operacijų apskaitos taisyklių pažeidimai, tačiau šio tyrimo metu buvo galima nustatyti bendrijos turtą, finansinę būklę: nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Todėl padaryti smulkūs pažeidimai BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytais padariniais nelaikytini. Atitinkamai T. Š. ir K. Š. veikose gali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹ straipsnyje, požymiai. Pripažinti T. Š. bei K. Š. kaltais ir jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantai prašo skundžiamą nuosprendį, kuriuo T. Š. ir K. Š. pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apgaulingas apskaitos tvarkymas ir atsakomybė už tai apibrėžta žodžiais: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, (...)“.

Apibendrinant teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ buvo išaiškinta, kad buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytos veikos padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 punkte apibrėžta, kad ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko šio subjekto apskaitą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iš einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės ūkinę komercinę veiklą ir realiai ją vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio, subjektu.

Teisiamajame posėdyje nuteistoji T. Š. savo kaltę neigė, parodė, kad nuo 2004 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pastatų renovacija, pastatų siūlių hermetizacija, daugiabučių namų remontas. 2011-01-18 FNTT pareigūnai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose per pietų pertrauką padarė kratą. Buvo išimti visi stalčiai, asmeniniai dokumentai. Kabinete tuo metu pietavo vienas darbininkas. Visi bendrovėje buvę dokumentai buvo apžiūrėti ir susegti į vieną segtuvą, kuris dabar vadinamas „apskaitos dokumentai“. Nuteistoji tų dokumentų nematė, nors ir pripažino, kad visus tuos į segtuvą susegtus lapus tvarkė ji. Šių lapų, juodraščių nei buhalterei M. Z., nei direktoriui K. Š. nebuvo rodžiusi ir pas buhalterę jie patekti negalėjo. T. Š. nepaneigė, kad bendrovės biure juodraščių ir asmeninių dokumentų būti neturėjo. Tačiau būdavo atvejų, kai būdavo skaičiuojamos preliminarios darbų sąmatos juodraštyje, o sutartys darbams atlikti buvo pasirašomos ne visada. Byloje esantys lapai yra be parašų, tai yra objekto sąmatos skaičiavimas dėl pastato siūlių hermetizacijos, kurią atlieka aukštalipiai. Kiekvienai įmonei, kuriai atliko darbus, buvo išrašytos sąskaitos ir ji tas sąskaitas pateikė tyrėjams. Nurodytos sumos sutampa su išrašytomis sąskaitomis. Iš 92 000 litų neįtrauktų į apskaitą lėšų, nurodytų kaltinamajame akte, sąskaitų buvo už 69000 litų. Bendrovėje buvo priimtas įsakymas, kad direktorius, gavęs iš kasos pinigų, esant reikalui gali nupirkti reikiamų statybinių medžiagų kiekį ir už jas atsiskaityti pateikdamas sąskaitas, nes po 2009 metų krizės ne visi tiekėjai sutikdavo duoti medžiagas skolon. Ji kaip direktorė visada turėjo daugiau kaip 100000 Lt. Vienas objektas kainavo beveik 70000 Lt, todėl ji iš turimų 100000 litų galėjo turėti tik nedidelį pinigų likutį. M. Z. dirbo puse etato, nepilną darbo dieną, todėl pinigai iš kasos po pietų išduodami nebuvo. Retkarčiais pinigus išduodavo ji pati, nes turėdavo iki 130000 Lt atsiskaitytinų pinigų ir iš jų už 20 000 Lt buvo paprašiusi darbuotojų nupirkti statybinių medžiagų. Didžiausia suma, kurią išdavė darbuotojams, buvo 2000 Lt. Ji pati sudarė ataskaitą, kokias sumas išdavė ir kokios sumos yra padengtos sąskaitomis. Pinigus darbuotojams ji išduodavo iš savo atsiskaitytinų pinigų, darbuotojai, kai gaudavo pinigus, visada pasirašydavo. Bendrovės darbuotojai V. M. ir E. P. nupirkę statybines medžiagas pateikdavo sąskaitas faktūras, M. Z. įtraukdavo jas į avansinę apyskaitą. Bendrovėje kasą vedė M. Z., todėl darbuotojai ir parodė, kad pinigus gavo iš M. Z.. Kad M. Z. būtų išdavusi V. M. 32242 Lt, jai žinoma nebuvo. Jis tokios didelės sumos niekada gauti negalėjo, kad jis šiuos pinigus paėmė, nėra jo parašo. T. Š. duodama pinigus darbuotojams išlaidų orderio neišrašydavo, nes juos išrašydavo M. Z.. Byloje esantys juodraščiai įtraukti į buhalterinę apskaitą nebuvo, dėl to savęs kalta nelaiko. T. Š. išdavė darbuotojams pinigus iš kasos, jie pasirašė ant juodraščio, o šiuo atveju išrašyti kasos pajamų orderį įstatymas nenumato. T. Š. nesutinka su tuo, kad E. A. negavo atlyginimo, nes priešingu atveju jis būtų reiškęs pretenzijas. Be to, buhalterė M. Z. bendrovėje dirba jau seniai ir kažkam neišmokėti atlyginimo negalėjo. Netiki, kad žiniaraštyje nebuvo E. A. parašo. Dėl atlyginimo gavimo nereiškė pretenzijų ir A. V., atleidimo dieną su juo buvo visiškai atsiskaityta (t. 7, b. l. 36–39).

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji T. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2004 metų ir per 10 metų įmonė pajamų ne per banką nėra gavusi. Kratos metu buvo paimti visi juodraščiai, kurie gulėjo skirtingose darbo vietose. T. Š. parodė, kad bendrovės veikla susideda iš siūlių hermetizavimo daugiabučiuose namuose ir stogų remonto, renovacijos. Iš pradžių reikia nuvažiuoti ir pasižiūrėti, skaičiuoti, kiek metrų reikės hermetizuoti, o po to kiek reikės medžiagų tiems darbams atlikti. Tada yra sudaroma sąmata ir pateikiama užsakovui. Pagal tą sąmatą yra atliekami darbai. Išrašomas atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra. Juodraščiuose nurodyta bendra suma, kuri nurodyta kaltinamajame akte – 92000 litų. Už 69300 litų yra išrašyta sąskaitų. Kiekvienas dokumentas, kuris yra byloje, yra su įmonės pavadinimu, metražu, suma, kuri yra reikalinga medžiagoms nupirkti ir tiems darbams atlikti. Po to išrašomas atliktų darbų aktas, sąskaitos faktūros. Kas parašyta juodraščiuose, yra parašyta ir sąskaitoje faktūroje. Tokių lapų beveik už 70 000 litų. T. Š. nesuprantama, iš ko pagal juodraščius sprendžiama, kad būdavo išduodami pinigai, tačiau pati pripažino, kad iš per metus gautų 131000 litų išduodavo darbininkams po 1000 litų, didžiausią sumą – 2000 litų, o po to atsiskaitydavo su M. Z.. T. Š. patvirtino, kad V. M. ir E. P. pinigų duodavo. 32000 litų duoti negalėjo ir tokių pinigų neišdavė. Juodraščiuose rašė, kad tam tikrą pinigų sumą duoda E.. Jis galėdavo panaudoti ne visą sumą, kurią gaudavo, galėdavo panaudoti ir daugiau. Jis atveždavo sąskaitas ir grąžą. Sąskaitą ji įtraukdavo į savo avansinę apyskaitą, atsiskaitydavo buhalterei, turėdavo ir tam tikrą likutį. Koks turi būti laisvos formos dokumentas ir kas jame turi būti nurodyta, įstatyme numatyta. Juodraščiuose nebuvo nurodyta nei įmonės rekvizitų, nei operacijos pavadinimo. T. Š. parodė, kad nevesti biure juodraščių, neapskaičiuoti preliminariai objekto neįmanoma. Juodraščiai nėra dokumentai, tai nėra laisvos formos dokumentai. Juodraščio lape dėl 32 000 litų buvo surašyti metražai ir įmonės pavadinimas, kur bus atliekami darbai. Pagal kiekvieną įmonėje išrašytą atliktų darbų aktą išrašydavo sąskaitą, kuri sutapdavo su buhalterija. Už daug ką mokėdavo dalimis. Kiek buvo padaroma, už tiek ir buvo sumokama. T. Š. parodė, kad dėl atlyginimo išmokėjimo kitokia forma E. A. jokių nurodymų nebuvo. E. A. priėmė į darbą, nes jis turėjo atestatą tvarkyti kelius. Tuo momentu buvo krizė, todėl pamanė, kad bendrovė galėtų tvarkyti ir kelius, bet tokių užsakymų negavo. E. A. atlyginimą gavo, kitokiu atveju jis būtų pranešęs, kad jo negauna. Iš įmonės buvo paimti visi dokumentai, kurie viską patvirtino. Sutikrinti juodraštį su buhalterija buvo galima. T. Š. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu juodraštyje surašytų skaičių paaiškinti negalėjo, nes nesuprato, apie kokius skaičius jos klausė (t. 7, b. l. 160–161).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. Š. parodė, kad jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik porą mėnesių ir praktiškai jokios veiklos nevykdė, tik priiminėjo dokumentus. Juodraščių, kuriose nurodytos medžiagų objektams savikainos skaičiavimas, jis nerašė. K. Š. žinojo, kad pinigus turi išduoti kasininkė pagal apskaitos dokumentus atskaitingam asmeniui ir išrašyti kasos išlaidų orderį, o pagal išlaidų orderį asmuo privalėjo pristatyti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pinigai buvo išduodami pagal išlaidų orderį statybinėms medžiagoms pirkti. Visas pagrindines statybines medžiagas tiekdavo jis. M. Z. dirbo ne visą darbo dieną, todėl jis visada turėjo savo atsiskaitymams reikalingų grynųjų pinigų. Per 2010 metus turėjo 27000 Lt atsiskaitytinų pinigų. Nupirkęs medžiagų, už jas pristatydavo sąskaitas faktūras. Grynuosius pinigus gaudavo pagal kasos išlaidų orderį. M. Z. nurodymų išmokėti pinigus iš kasos pagal juodraštinius lapus nedavė. Pati M. Z. pagal tokios laisvos formos žiniaraščius išduoti pinigų negalėjo, ji turėjo išrašyti kasos išlaidų orderius. Laisvos formos žiniaraščiai segami į segtuvą nebuvo. Tuos lapus į segtuvą susegė ir sunumeravo atlikę kratą FNTT darbuotojai. Dokumentų paėmimo aktą pasirašė K. Š., tie dokumentai buvo paimti iš bendrovės. Juodraščius, kuriuos paėmė FNTT pareigūnai, rašė ne jis (t. 7, b. l. 39–41).

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis K. Š. parodė, kad taip, kaip nurodyta kaltinime, jis niekam pinigų nemokėjo, matė, kad kažką juodraščiuose rašė finansininkė (t. 7, b. l. 159).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji M. Z. parodė, kad nuo 2006 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir kasininke. Atsako už įmonės apskaitą, deklaracijų pristatymą, registrų surašymą, pinigų išdavimą ir priėmimą. Jos darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, yra labai gerai susipažinusi su Verslo apskaitos standartais, išklausiusi kursus ir turi specialų ekonominį išsilavinimą. Pinigus galėjo išmokėti tik pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose yra vadovo, kasininko ir buhalterio parašai. Pinigai galėjo būti išmokėti tik patvirtintiems atskaitingiems asmenims – direktoriui, jai ir V. M.. Ji griežtai reikalavo, kad už išduotus pinigus būtų atsiskaityta arba būtų grąžintas nepanaudotų pinigų likutis. 2010-12-31 nei ji, nei atskaitingi asmenys jai skolingi nebuvo, visi buvo atsiskaitę. Visus savo kaip buhalterės veiksmus atlikdavo pagal įstatymus. Pinigų pagal laisvos formos žiniaraščius nei V. M., nei E. P. neišdavė. Pinigus ji išduodavo pagal avansines apyskaitas. Atlyginimą E. A. ir A. V. apskaitė ir pagal darbo užmokesčio žiniaraščius pinigus išmokėjo. Atlyginimai galėjo būti mokami grynaisiais pinigais arba pavedimu pačių darbuotojų prašymu. Dėl to, kad specialistų išvadoje tvirtinama, jog parašai yra ne E. A. ir ne A. V., M. Z. paaiškinti negalėjo. Ji mokėjo atlyginimą ne tik minėtiems asmenims, bet visiems darbuotojams pagal atlyginimų žiniaraštį. A. V. visus savo parašus paneigė, tačiau už kitus asmenis atlyginimų žiniaraštyje ji nepasirašė. Kiti asmenys atlyginimų žiniaraštyje ne už save pasirašyti negalėjo. M. Z. neabejojo, kad darbuotojai žiniaraštyje pasirašydavo ties savo pavarde, be to, E. A. matė ne vieną kartą ir jį atpažintų. Su E. A. dėl tų parašų nekalbėjo ir pretenzijų jis nereiškė. Laisvos formos žiniaraščių ji nepildė. Neįforminti išlaidų orderio nebuvo jokios prasmės, nes, jeigu ji neišduotų kasos išlaidų orderio, tai liktų už tuos pinigus atsakinga. Ji pildė ir algalapių žiniaraščius. Buvo nustatyta tvarka iki kiekvieno mėnesio 10 dienos išmokėti atlyginimus ir tą dieną visi darbuotojai ateidavo pasiimti atlyginimo. Paprastai darbuotojui sakydavo pasirašyti ties savo vardu, kai kuriems darbuotojams padėdavo paukščiukus ten, kur reikia pasirašyti (t. 7, b. l. 41).

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji M. Z. parodė, kad ji, tvarkydama buhalterinę apskaitą, vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir Verslo apskaitos standartais, viską į apskaitą įtraukė. Dalis atlyginimo buvo mokamas grynaisiais, o dalis – pervedama į darbuotojo kortelę. Visa buhalterija buvo patikrinta. Padaryta išvada, kad žalos valstybei nėra. Viskas buvo skaičiuota, darbuotojai nuskriausti nebuvo. T. Š. išduodavo pinigus grynaisiais ir pavedimu per banką į kortelę. M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne visą etatą, dirbo ir kitose įmonėse. Nei T. Š., nei kiti atskaitingi asmenys būti skolingi kasoje negalėjo. Visada informuodavo, kad privalo su ja atsiskaityti. Visa tai įmonėje buvo griežtai reglamentuojama.

M. Z. teigimu, ji apie tai, kad atskaitingas asmuo perdavė pinigus kitam asmeniui, galėjo ir nežinoti. Pinigų duodavo T. Š. ir reikalaudavo, kad ši už duotus pinigus atsiskaitytų. K. Š. išduodavo pinigų medžiagų pirkimui. Ar atskaitingas asmuo galėjo turėti 100 000–130 000 litų grynųjų pinigų, ar jų turėjo direktoriai, nuteistoji nežinojo. Iš kasos išduoti pinigus be kasos išlaidų orderio niekada negalėjo. Visi finansiniai dokumentai buvo pagrįsti avansinėmis apyskaitomis (t. 7, b. l. 159–160).

Nuteistosios T. Š. teigimu, juodraščiuose buvo apskaičiuojamos preliminarios pinigų sumos, kurių reikėtų medžiagoms darbams objektuose atlikti. Būdavo, kad iš per metus gautų kaip atskaitingo asmens 131 000 litų išduodavo darbininkams po 1000 litų, didžiausią sumą – po 2000 litų, o po to atsiskaitydavo su M. Z.. Iš byloje esančių taip vadinamų juodraščių, kurie specialisto išvadose įvardyti kaip laisvos formos žiniaraščiai, matyti, kad tuose juodraščiuose nurodytos išduodamos atitinkamos pinigų sumos, yra gavusių šias sumas asmenų parašai, šių sumų išdavimo laikotarpis atitinka kaltinime nurodytą laikotarpį. Juodraščiuose parašyta, kad „Atsiskaityta“. Visi įrašai nieko bendro su tariamais preliminariais darbų kainų skaičiavimais neturi (t. 3, b. l. 27–39). Teismo išvados, kad E. P. ir V. M. buvo perduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje neįtrauktos lėšos, kad šioje bendrovėje buvo vedama taip vadinama „juodoji buhalterija“, pagrįstos byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, detalia dokumentų analize. Auditorius A. M. padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir struktūrą nustatyti galima, nes nepagrįstai neįvertino bendrovės laisvos formos dokumentų, kuriuos įvertino specialistė R. M..

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. P. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. arba buhalterė duodavo pinigų medžiagoms, įrankiams ir kurui nusipirkti. Kai gaudavo pinigus, pasirašydavo. Išleistus grynuosius pinigus pateisindavo sąskaitomis faktūromis, kurias atnešdavo į biurą (t. 6, b. l. 59).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė analogiškai, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. arba buhalterė M. Z. duodavo pinigų medžiagoms nupirkti, o K. Š. skaičiuodavo, kiek šios medžiagos kainuos. Kai pinigus išduodavo M. Z., jis pasirašydavo kasos išlaidų orderyje, o kai pinigus išduodavo T. Š., jis pasirašydavo ant paprasto lapo. Nupirkęs medžiagas, šioms medžiagoms išrašytas sąskaitas faktūras atnešdavo į biurą, padėdavo ant stalo M. Z.. Ar davė pinigų ir K. Š., liudytojas neprisiminė (t. 6, b. l. 71–72).

Iš aptartų duomenų matyti, kad tiek E. P., tiek V. M. grynųjų pinigų gaudavo, už gautus pinigus pasirašydavo ant atskiro lapo. E. P. ir V. M. išleistus pinigus pateisindavo sąskaitomis faktūromis, kurias atnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą. Bylos duomenimis nepaneigta, kad apie šias sąskaitas faktūras žinojo tiek K. Š., tiek ir M. Z., tačiau jos į buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad įmonėje dirbo apie mėnesį laiko, už tą mėnesį gavo apie 100 Lt, rugsėjo mėnesį, prasidėjus mokslo metams, jis darbo sutartį nutraukė. Tačiau atsakydamas į advokato padėjėjo J. Martinaičio klausimą liudytojas parodė, kad galbūt, prasidėjus mokslo metams, nutraukti darbo sutartį užmiršo, todėl darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, nors realiai jis nedirbo, vėliau į šią įmonę buvo įsidarbinęs dar kartą. Ar galėjo už jį pasirašyti kas nors kitas, liudytojas nežinojo. Pretenzijų dėl neišmokėto atlyginimo neturėjo. Yra gavęs pinigų iš K. Š. ir iš M. Z. medžiagoms nupirkti (t. 6, b. l. 72–73).

Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, tačiau jis buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje.

Liudytojas E. A. apie tai, ar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti atlyginimo mokėjimo žiniaraščiai, ar gavo atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek kartų pasirašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, neprisiminė, nes praėjo ilgas laikotarpis, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo ne pagrindinė darbovietė, jis turėjo statybos darbų vadovo-techninio prižiūrėtojo atestatą. Pamatę atestatą, Š. suprato, kad jis bus tinkamas darbuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo parašų pavyzdžiai tam, kad būtų sutikrintas parašų autentiškumas (t. 7, b. l. 158–159).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. parodė, kad nuo 2008-05-29 iki 2010-02-08 pagal darbo sutartį buvo įdarbintas 0,25 etato UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, turi ypatingų statinių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo kvalifikacijos atestatą. Faktiškai šioje įmonėje jis nedirbo ir atlyginimo negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingas atestuotas darbų vadovas, nes be tokio vadovo įmonė nebūtų buvusi atestuota ir nebūtų galėjusi vykdyti statybos ir remonto darbų.

Perskaičius liudytojo E. A. parodymus, liudytojas patvirtino, kad parodymai surašyti teisingai (t. 7, b. l. 158).

2011-09-15 specialisto išvadoje Nr. 5-3/85 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad „Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) atsakė:

direktorė T. Š. – laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 ir

direktorius K. Š. – laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31.“

Pagal 2011-01-18 dokumentų perdavimo aktu Nr. 4-3/22-814 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (darbo sutartis, darbo sutarčių registracijos žurnalą) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. (2010-01-01 – 2010-11-02) organizavo buhalterinės apskaitos tarnybą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė M. Z., kuri pagal 2006-10-11 darbo sutartį Nr. S-14 ėjo antraeiles pareigas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatų reikalavimus „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ – už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi bei apskaitos organizavimą atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) ir direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31).

Pagal dokumentų perdavimo aktu Nr. 4-3/22-814 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2010-01-01 – 2010-12-31) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas ėjo buhalterė M. Z..

Pagal 2011-06-08 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4-3/22-624 bei 2011-07-29 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4-3/22-814 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei 2011-06-27 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4-3/22-684 pateiktą ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 06-1-02007-11 nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) bei direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neparodė piniginių lėšų, iš viso 92063 Lt, gavimo.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) bei direktoriaus K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) organizuojamą buhalterinę apskaitą ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų kasininkė M. Z. 11 atvejų (8+3) laisvos formos apskaitos dokumentais – mokėjimo žiniaraščiais – pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą, iš viso 92063 Lt, iš jų:

54331 Lt (40361,00+13700,00) direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-09-30.

37732 Lt (32242,00+5490,00) direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2010-12-31.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02), direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31), organizuodami buhalterinę apskaitą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 straipsnio 2 dalies nuostata – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ – buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92063 Lt – gavimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė M. Z. laisvos formos apskaitos dokumentais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 92063 Lt (40631+32242+13700+5490), išmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams V. M., E. P. bei jų panaudojimą,

12 straipsnio 1 dalies nuostata – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų išmokų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos darbuotojams V. M. bei E. P., iš viso 92063 Lt, bei jų panaudojimo.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus liudytojų apklausos protokolus, kuriuose liudytojas V. M. 2011-03-17 liudytojo apklausos protokole parodė, kad „Medžiagas, nurodytas minimuose lapuose pirkau aš už grynus pinigus ir sąskaitas faktūras atiduodavau buhalterei M.“, bei liudytojas E. P., kuris 2011-03-17 liudytojo apklausos protokole parodė: „Medžiagas, nurodytas minimuose lapuose pirkau aš už grynus pinigus ir sąskaitas faktūras atiduodavau buhalterei M.“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. Z. neišsaugojo sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pagrindė statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 92063 Lt, iš jų: V. M. pagrindė statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 72873 Lt bei E. P. pagrindė statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 19190 Lt.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02), direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31), organizuodami buhalterinę apskaitą nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ tiriamuoju laikotarpiu nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą bei laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 neišsaugojo sąskaitų faktūrų, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pagrindė statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 92063 Lt, iš jų: V. M., jo teigimu, pagrindė statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 72873 Lt bei E. P., jo teigimu, pagrindė statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 19190 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, tiriamuoju laikotarpiu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų išsaugojimą atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai:

direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.“

„Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojas privalo:

„1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;

5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) bei direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31), pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas apskaitos dokumentais 11 (8+3) atvejų nepagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neparodė piniginių lėšų, iš viso 92063 Lt, gavimo bei išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, iš jų:

54331 Lt direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-10-22;

37732 Lt direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2010-12-31.

Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo l. e. p. Juridinių asmenų registravimo skyriaus vedėjos K. S. 2011-07-14 raštu Nr. (4.8.2) IJ-2336 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų balanso (pasirašė finansininkė T. Š.) B dalies „Trumpalaikis turtas“ 10 eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ įrašė dokumentinį pinigų likutį 63811 Lt.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei apskaitos dokumentų registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31), buhalterė M. Z. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31), finansininkė T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui pateiktoje 2010 metų finansinėje ataskaitoje – balanse – (pasirašė finansininkė T. Š.) pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei jo panaudojimą.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31, buhalterė M. Z. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą tyrimo metu nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų 92063 Lt panaudojimo teisingumo.“ (t. 2, b. l. 10–33).

2012-07-03 specialisto išvadoje Nr. 11K-66 (12), nustatyta, kad tirti pateiktuose 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78 ir 08/85, eilutėje „E. A.“, E. A. vardu pasirašė ne E. A., o kitas asmuo (kiti asmenys).

Tirti pateiktuose 2008-2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004, eilutėje „E. A.“, E. A. vardu pasirašė ne E. A., ne K. Š., o kitas asmuo (kiti asmenys).

Tirti pateiktuose 2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 10/028, 10/065, 10/089, eilutėje „A. V.“, A. V. vardu pasirašė ne A. V., ne K. Š., o kitas asmuo (kiti asmenys).

Tirti pateiktame 2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 (7 mėn.), eilutėje „A. V.“, A. V. parašo nėra (t. 1, b. l. 190–196).

2012-08-22 specialisto išvadoje Nr. 5-3/71 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta (t. 4, b. l. 7–16), kad „(...) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31, kasininkė M. Z.) 21 atveju apskaitos dokumentais – atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 – pagrindė piniginių lėšų išmokas (darbo užmokesčio išmokėjimus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. A., iš viso 3083,62 Lt, ir 4 atvejais apskaitos dokumentais – atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais Nr. 10/28, 10 (7 mėn.), 10/065, 10/089 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A. V., iš viso 504,10 Lt. Atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 (už 2010 m. liepos mėn.) A. V. nepasirašė, jam skirta 92,68 Lt suma deponuota nebuvo.“

Specialistės išvadoje konstatuota, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31, kasininkė M. Z. nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 24 atvejais apskaitos dokumentais – atlyginimų žiniaraščiais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – darbo užmokesčio išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams E. A. ir A. V., iš viso 3587,72 Lt.“

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Š. (laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-09-01) 23 atvejais, direktorius K. Š. 1 atveju apskaitos dokumentais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, o vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, šių apskaitos dokumentų duomenis užregistravo apskaitos registruose, nesilaikydami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ – 24 atvejais atlyginimų žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių darbo užmokesčio išmokėjimą, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, duomenis užregistravo apskaitos registruose:

buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ užregistravo išlaidas iš kasos, iš viso 3495,04 Lt, ir taip tokia suma sumažino dokumentinį likutį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje;

buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ 21 atveju užregistravo darbo užmokesčio, iš viso 3083,62 Lt, išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. A. ir 3 atvejais darbuotojui A. V., iš viso 411,42 Lt.

2010-08-03 atlyginimų žiniaraščiu Nr. 10 (už 2010 m. liepos mėn.) pagrindus neįvykusią ūkinę operaciją (92,68 Lt gavimo savo parašu nepatvirtino pinigų gavėjas A. V.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentinis likutis nepagrįstai buvo sumažintas 3587,72 Lt.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad „(...) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. nuo 2010-07-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-02 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė ir kasininkė M. Z.) nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punkto nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „8. Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytą laikotarpį, privalo: 8.1. mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“; 8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį; 8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti“ – 1 atveju prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. V. pavardės ir sumos 92,68 Lt neįrašė žodžio „Deponuota“, nesudarė deponuotos sumos atskiro žiniaraščio bei atlyginimų žiniaraštyje Nr. 10 (už 2010-07) neįrašė faktiškai išmokėtos sumos.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad „(...) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 24 atvejais apskaitos dokumentais (Atlyginimų žiniaraščiais: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 10/028, 10/065, 10/089), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – atlyginimo išmokėjimą darbuotojams, iš viso 3495,04 Lt, iš jų:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02) 23 atvejais, iš viso 3313,13 Lt;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) 1 atveju 181,91 Lt.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus bei jų registrą „Kasos knyga“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02 ir direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) nesilaikė:

Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio Įvykio turinys“ – 24 atvejais laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 atlyginimų žiniaraščiais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – kasos išlaidas, iš viso 3495,04 Lt bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punkto nuostatų reikalavimų, jose nurodyta, kad „8. Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytą laikotarpi privalo: 8.1. mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį „Deponuota“; 8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniarašti; 8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje Įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą Įrašą ir pasirašyti“ – 1 atveju 2010-08-03 atlyginimų žiniaraščiu Nr. 10 (už 2010-07) pagrindė neįvykusią ūkinę operaciją (pinigų gavėjo A. V. parašu nepagrindė darbo užmokesčio 92,68 Lt išmokėjimo) ir tokiu būdu 3587,72 Lt (3495,04+92,68) sumažino dokumentinį likutį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje.

Specialistė R. M. konstatavo, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščius – nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų 3587,72 Lt (3495,04+92,68) panaudojimo teisingumo, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 7–16).

Teisiamajame posėdyje specialistė R. M. paaiškino, kad surašė dvi specialisto išvadas. Buvo nustatyti 24 atvejai, pagal kuriuos nebuvo galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, veiklos, kapitalo. Rankraštiniai įrašai buvo įvardijami kaip laisvos formos žiniaraštis. Žiniaraštis turi atitikti buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus reikalavimus. Jei žiniaraštis būtų įtrauktas į įmonės apskaitą, tai jo neigti nereikėtų, tačiau laisvos formos žiniaraščiai įtraukti į įmonės registrą nebuvo. Dokumentų, kur buvo išleisti pinigai, nebuvo. Pagal apskaitą piniginės lėšos išmokėtos nebuvo. Į apskaitą buvo įtraukta tikrovės neatitinkanti informacija. Dokumentinis kasos likutis buvo sumažintas. Pateikus ir naujus dokumentus, išvada nepasikeistų. Visos akcinės bendrovės turi vadovautis verslo apskaitos standartais. Specialistė vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris griežtai reglamentuoja buhalterinės apskaitos nuostatas ir kurį papildo Verslo apskaitos standartai. Verslo apskaitos standartai reglamentuoja apskaitos tvarkymą (t. 6, b. l. 73–74, t. 7, b. l. 36).

Apeliaciniame teismo posėdyje specialistė R. M. patvirtino, kad laisvos formos dokumentus vertino tuos, kuriuose buvo nurodytos išmokėtos sumos tam tikram asmeniui ir tas asmuo pinigų gavimą patvirtino savo parašu. Be to, ji rėmėsi ir liudytojų apklausos protokolų duomenimis, iš kurių matyti, kad liudytojas žiūrėdamas į laisvos formos dokumentą, o kitaip jo ir neįvardysi, tvirtino, kad jame yra jo parašas. Darydama išvadas, specialistė vadovavosi visais jai pateiktais dokumentais ir liudytojų apklausos protokolų duomenimis. Tyrė pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose nepagrįstas pinigų išmokėjimas, tyrė pinigų išmokėjimo aplinkybes. Išvadoje parašė taip, kaip viskas turėtų būti. Kai asmeniui išmokami pinigai, tai turi būti pagrįsta kasos išlaidų orderiu. Už tai, ką asmuo už tuos pinigus pirko, jis privalo atsiskaityti. Atskaitingas asmuo turėjo tuos pinigus užsipajamuoti ir juos išlaiduoti. Pagal tirtus laisvos formos dokumentus turėjo būti išrašyti išlaidų orderiai. Specialistė tyrė visus apskaitos dokumentus, taip pat ir pinigų gavimą. Pinigų gavimas apskaitos dokumentais nepagrįstas. Sumų, kurios neįėjo į tiriamąjį laikotarpį, netyrė. Buvo nustatyta, kad T. Š. tiek pinigų turėti negalėjo. Jeigu T. Š. būtų mokėjusi tuos pinigus tam tikromis datomis, tam tikrų sumų nebūtų turėjusi. Tais laikotarpiais, kai buvo išmokėti pinigai, T. Š., kaip atskaitingas asmuo, tiek pinigų neturėjo. Datos su pateiktomis sąskaitomis, sumomis nesutapo, lapuose nurodytos sumos nesutapo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje yra nurodyti apskaitos dokumento rekvizitai, 12 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ūkinė operacija negali būti pagrįsta pirminiu apskaitos dokumentu, tai turi būti pagrindžiama kitais su ta ūkine operacija susijusiais dokumentais. Įstatymas numato, koks turi būti buhalterinės apskaitos dokumentas. Įstatyme yra numatyti dokumento rekvizitai, kurie yra privalomi. Kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta dokumentais, jeigu pinigai buvo išmokėti, turėjo būti patvirtinimas (t. 7, b. l. 161–162).

Teisiamajame posėdyje gynėjo M. Martinaičio prašymu prie bylos buvo pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų faktinius pastebėjimus (t. 6, b. l. 58, 94–95, 96–181, t. 7, b. l. 2–22).

Iš UAB „Jungtinė auditorių kontora“ ataskaitos apie faktinius pastebėjimus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus auditorius A. M. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų likučių ir struktūros nustatymą 2010 m. gruodžio 31 d. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartais. Ši ataskaita yra susijusi tik su nurodytais elementais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų kaip visumos neapima (t. 6, b. l. 94).

Teisiamajame posėdyje gynėjo M. Martinaičio prašymu auditorius A. M. buvo apklaustas kaip specialistas. A. M. paaaiškino, kad K. Š. kreipėsi tam, kad būtų nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydis bei struktūra 2010-12-31.

Iš A. M. parodymų matyti, kad jo parodymai neprieštarauja specialisto išvadoms dėl to, kad tvarkydami verslą, ūkio subjektai tvarko apskaitą vadovaudamiesi Verslo apskaitos standartais, o turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, struktūrą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Specialisto nuomone, vienu iš svarbiausių momentų galėtų būti, ar yra paslėptos pajamos, padaryta žala tretiesiems asmenims, ar nesumokėti mokesčiai valstybei, tačiau M. M. tokios informacijos neturėjo, jis atliko auditą tik už tam tikrus metus, su FNTT išvada susipažinęs nebuvo. Savo išvadą padarė ištyręs tuos dokumentus, kurie jam buvo pateikti. Kokius dokumentus buvo paėmusi FNTT, jam žinoma nebuvo. A. M. apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą dalies dokumentų, suprato teisiamojo posėdžio metu. A. M. nuomone, paimtų dokumentų, kurie yra be rekvizitų, priskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįmanoma (t. 7, b. l. 35–36).

Tiek UAB „Jungtinė auditorių kontora“ ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus užfiksuoti duomenys, tiek ir A. M. paaiškinimai duoda pagrindą teigti, kad A. M. buvo pateikti ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenys. Ataskaita buvo padaryta remiantis tik tais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie A. M. buvo pateikti, ir tik tam tikro laikotarpio dokumentais, taip pat A. M. rėmėsi subjektyviais nuteistųjų paaiškinimais. Specialistė R. M. specialisto išvadas motyvavo vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris griežtai reglamentuoja buhalterinės apskaitos nuostatas ir kurį papildo įstatymo statuso neturintys Verslo apskaitos standartai. Specialistė objektyviai ištyrė visus ikiteisminio tyrimo metu paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, lygino juos su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai vadovavosi specialistės R. M. padarytomis išvadomis, su kuriomis nesutikti nėra jokio pagrindo, nes jas patvirtino byloje surinkti, teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

Apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Skundžiamu nuosprendžiu T. Š., K. Š. ir M. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti pagrįstai ir teisėtai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendis nekeistinas ir nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų T. Š., K. Š. ir M. Z. apeliacinius skundus atmesti.