- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- 1-186-339/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47230-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Telšių rajono teismo 1990 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 3 dalį, 98 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 25¹ straipsnį, – lygtinai laisvės atėmimu 3 metams, privalomai įjungiant į darbą, 2) Telšių rajono apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 109 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, 3) Telšių rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1993 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams, 4) Kelmės rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 500 litų vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, 5) Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 18 straipsnio 6 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos akto“, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, 6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams su 1/4 dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 metams 3 mėnesiams, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4, 5 dalimis, 2015 m. rugpjūčio 26 d. paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai neatlikus 2 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2017 m. rugpjūčio 29 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2019 m. lapkričio 1 d., apie 18 val. 09 min., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iš IP: (duomenys neskelbtini), per tarpininką įdėdamas melagingą skelbimą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt skelbimų portale apie tariamai parduodamą keleivinį mikroautobusą "Volkswagen Multivan“ ir nurodydamas nukentėjusiajam V. V. sandorio patvirtinimui jam pervesti 200 Eur avansą, nors parduodamo automobilio neturėjo ir neketino vykdyti sutartinių įsipareigojimų, dėl to suklaidintas V. V. 2019 m. lapkričio 2 d. pervedė 200 Eur į Luminor Bank AS R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. B. 2019 m. lapkričio 5 d. 11 val. 33 min. paėmė iš bankomato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. V. priklausantį nedidelės vertės turtą – 200 Eur.
Kaltinamasis R. B. 2020 m. kovo 10 d. teisiamajame posėdyje iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis kaltu prisipažįsta tik dėl to, jog bankomate iš savo sąskaitos paėmė pinigus, žinodamas, kad šie pinigai įgyti sukčiavimo būdu. 2019 m. lapkričio 1 d., apie 11 val. 30 min. –12 val., pas jį į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas N. Ž. ir pasakė, kad į jo banko sąskaitą yra perversti pinigai, kuriuos reikia paimti. Kai jis N. Ž. paklausė, iš kur tie pinigai, N. Ž. kažką aiškino ir jis suprato, kad tie pinigai gauti sukčiavimo būdu. Jis su N. Ž. nuėjo prie Luminor Bank bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“, bet tą dieną pinigų sąskaitoje nebuvo. Taip prie bankomato jie kelis kartus, bet pinigų vis nebūdavo. Pirmadienį ar antradienį, tikslios datos nepamena, jis su N. Ž. vėl nuėjo prie bankomato ir pinigai jo sąskaitoje jau buvo. Jis iš savo sąskaitos paėmė visus buvusius pinigus. Buvo lygtai 200 Eur, tikslios sumos nepamena. Už tai N. Ž. jam davė 30 Eur, o likusius pinigus jis atidavė N. Ž., kuris jį ramino, sakydamas, kad niekas nesužinos, nes viskas padaryta kita pavarde, kitais numeriais. Jis jokio skelbimo apie automobilio pardavimą internete netalpino, apie tai nieko nežinojo, niekas dėl automobilio pirkimo jam neskambino. N. Ž. iš jo apgaule buvo gavęs jo sąskaitos banke numerį, elektroninės bankininkystės prisijungimo visus duomenis, slaptažodžius. Jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino sukčiavęs, nes tyrėja A. D. jam sakė, kad N. Ž. atlygins padarytą žalą ir jis dėl to sutiko vienas pats prisiimti kaltę. Tyrėjos A. D. surašytus neteisingus parodymus jis pasirašė, nes galvojo, kad N. Ž. atlygins padarytą žalą, tačiau buvo apgautas.
Kaltinamasis R. B. 2020 m. gegužės 27 d. teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis, nes 2020 m. kovo 10 d. teisiamajame posėdyje, įtakotas kitų asmenų, davė neteisingus parodymus.
R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jo finansinė padėtis labai sunki, dėl patirtos traumos turi 45 procentų nedarbingumą, todėl nebežinodamas kaip prasimanyti pinigų, pradėjo daryti nusikalstamas veikas. Sugalvojo patalpinti skelbimo portale kokią nors rinkoje paklausios mašinos skelbimą, kurios realiai neturi, ir paskui iš susidomėjusių asmenų paimti avansą. Sutikęs pažįstamą jauną vaikiną, kuris žinojo kaip elgtis su kompiuteriu, paprašė patalpinti skelbimo portaluose skelbimą neva draugas nori parduoti autobusiuką. Tam vaikinui pasakė išgalvotus duomenis, reikalingus skelbimo patalpinimui, nurodė tik savo tikrą telefono numerį. Kai paskambinęs asmuo pradėjo domėtis dėl automobilio pirkimo, jis pirkėjui nurodė pervesti 200 Eur avansą. Nurodė savo sąskaitos numerį, bet tam, kad nebūtų išaiškinta, kas visa tai padarė, jis nurodė, kad tai A. B. sąskaita. Kadangi buvo šeštadienis, jo sąskaita buvo Luminor banke, o asmuo, kuris turėjo pervesti avansą, buvo „Swedbank“ klientas, todėl pinigai į jo sąskaitą parėjo tik po kelių dienų, t. y. antradienį. Jis šiuos pinigus iš karto išsigrynino ir išleido savo reikmėms. Gailisi dėl tokio savo nusikalstamo elgesio ir stengsis nukentėjusiajam atlyginti žalą (2 t., b. l. 75-77, 81-82).
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. internete, skelbimų portale www.autoplius.lt, rado skelbimą apie parduodamą autobusiuką „Volkswagen Multivan“. Skelbime buvo nurodytas pardavėjas A. B.. Pagalvojęs, kad autobusiukas geras, kaina taip pat gera, kokia buvo nurodyta, dabar nepamena, paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir atsiliepusio asmens paklausė, kada galėtų autobusiuką apžiūrėti. Šis pasakė, kad pirmadienį arba antradienį jis galės atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėti. Dar sakė, kad yra daug norinčių pirkti šį autobusiuką, todėl prieš atvykstant apžiūrėti, reikės sumokėti 200 Eur avansą. Sąskaitą, į kurią reikės sumokėti pinigus, per „Viber“ programėlę žinute atsiuntė jau iš kito telefono numerio. Jis tą pačią dieną iš savo sąskaitos „Swedbank“, AB pravedė į gautoje žinutėje nurodytą sąskaitą 200 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai avansas už autobusą „Volkswagen Multivan“ iki 2019 m. lapkričio 5 d. Norėdamas įsitikinti, ar nėra apgautas, jis paskambino kolegoms ir paprašė, kad šie paskambintų skelbime nurodytu telefono numeriu autobusiuko pardavėjui ir pasidomėtų dėl autobusiuko pirkimo. Kolegos paskambino, iš jų taip pat buvo prašomas avansas, iš vieno 100 Eur, iš kito 200 Eur. Apie tai, kad autobusiukas yra rezervuotas, kolegoms net neminėjo. Tada jis suprato, kad yra sukčių apgautas. Po to jis dar skambino autobusiuko pardavėjams, šie tai atsiliepdavo, tai ne, o paskui parašė žinutę, kad viskas yra tvarkoje, pirmadienį arba antradienį jis galės autobusiuką apžiūrėti (duomenys neskelbtini). Paskambinęs (duomenys neskelbtini) gyvenančiam draugui, paprašė, kad šis susiskambintų su skelbime nurodytu autobusiuko pardavėju A. B. ir susitartų dėl autobusiuko apžiūros. Draugas paskambino ir susitarė su pardavėju, kad autobusiukas bus prie stoties, bet vėliau autobusiuko pardavėjas į draugo skambučius nebeatsiliepė, todėl draugas nebenuvažiavo apžiūrėti autobusiuko. Į jo skambučius bei SMS žinutes niekas taip pat nebeatsiliepė. Jam padaryta 200 Eur turtinė žala, nes sumokėtas avansas jam negrąžintas, todėl civilinį ieškinį palaiko. Dėl autobusiuko pirkimo jis bendravo su keliais asmenimis iš trijų telefonų numerių, iš kurių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra išsisaugojęs telefono atmintinėje.
Liudytojas N. Ž. parodė, kad jis su R. B. susipažino 2019 m. vasarą, kai šis dirbo taksi vairuotoju. Jis visų smulkmenų nepamena, bet galėjo būti, kad R. B. jo prašė patalpinti internete skelbimą, jog parduoda automobilį, o jis ir patalpino. Daugiau jis nieko apie tai nežino, jokių R. B. prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų neturėjo, pinigų iš R. B. negavo, R. B. veikla nesidomi ir apie ją nieko nežino.
Liudytoja A. D., dirbanti (duomenys neskelbtini) vyresniąja tyrėja, parodė, kad prieš pradedant apklausą, R. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Į apklausos protokolą surašyti R. B. duoti parodymai dėl įtarimo, ji nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos tam. Be to apklausoje dalyvavo ir gynėja.
Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2019 m. lapkričio 2 d. V. V. iš savo sąskaitos „Swedbank“, AB į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)„Luminor Bank“ pervedė 200 Eur avansą už autobusą multivan (1 t., b. l. 16).
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pateiktos informacijos matyti, kad www.autoplius.lt skelbimų portale skelbimas apie VW Multvan automobilio skelbimą registruotas telefono numeriu (duomenys neskelbtini), redaguotas iš IP: (duomenys neskelbtini), kurio adresas: (duomenys neskelbtini), priklauso R. M. (1 t., b. l. 63-65).
Iš nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija), tarnybinio pranešimo ir teisiamajame posėdyje peržiūrėjus įrašą kompaktiniame diske, matyti, kad atlikus mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių nuo 2019 m. lapkričio 1 d. išklotinių analizę, nustatyta, jog šie abonentiniai numeriai jungėsi prie retransliacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) m., bendravo su mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nukentėjusiajam (1 t., b. l. 70-75).
Iš nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarė kaltinamasis R. B. (1 t., b. l. 80-88).
Iš daiktų apžiūros protokolo bei teisiamajame posėdyje peržiūrėjus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktus du kompaktinius diskus, kurių viename matyti, kad kaltinamasis R. B. 2019 m. lapkričio 5 d. 11 val. 54 min., 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. iš bankomato paima pinigus. Kitame diske užfiksuotas kaltinamojo R. B. sąskaitos išrašas, kuriame matyti 2019 m. lapkričio 4 d. įeinantis V. V. mokėjimas – 200 Eur avansas už automobilį ir 2019 m. lapkričio 5 d. 11 val. 33 min. 200 EUR grynųjų pinigų nurašymas R. B. kortele ATM (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89-94).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. B. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ir tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamasis R. B. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, todėl jam skirtina arešto bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 60-62), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, į tai, kad neatlyginta nusikalstama veika padaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).
BK 72 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. 200 Eur kaltinamasis R. B. gavo nusikalstamu būdu, t. y. sukčiaujant, todėl šie pinigai kaip uždraustos veikos rezultatas iš kaltinamojo konfiskuotini valstybės nuosavybėn.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.
Nukentėjusysis V. V. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. B. 200 Eur įgijo iš V. V. apgaule, t. y. padarydamas nusikalstamą veiką, todėl nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys yra pagrįstas, visiškai įrodytas ir tenkintinas, padarytą žalą priteisiant iš kaltinamojo R. B. (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys kompaktinės plokštelės, laikomos prie šios baudžiamosios bylos užklijuotuose vokuose, paliktinos baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti – areštą 35 (trisdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš R. B. konfiskuoti valstybės nuosavybėn pinigus – 200 Eur (du šimtus Eur) (įmokos kodas 6610).
Nuteistajam R. B. išaiškinti, jeigu įsiteisėjus nuosprendžiui jis bus nesuimtas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių (adresas: Šiauliai, Trakų g. 10; tel. 8 41 430921). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, ši pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Iš R. B. priteisti V. V. 200 Eur (du šimtus Eur) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tris kompaktines plokšteles, laikomas prie baudžiamosios bylos užklijuotuose vokuose, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo R. B. atžvilgiu nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.