Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. Z., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, nebaustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. Z. 2020 m. liepos 29 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. kovo 20 d. 15.51 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, krovininiu mikroautobusu buvo atgabentas krovinys – žemės ūkio technikos dalys, kuris padėtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį laikinojo saugojimo sandėlį Nr. LV0151 kaip Sąjungos prekių statusą turinti prekė. Krovinį ekspedituojanti įmonė 0 UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. kovo 23 d. paaiškėjo, kad krovinys neturi Sąjungos prekių statuso ir jam yra įforminta Sąjungos tranzito procedūra (dokumento Nr. 20LV00024010776970), kuri nustatyta tvarka nebuvo baigta. Malkų įlankos jūrų uosto postui atlikus krovinio tikrinimą prekių trūkumo nerasta, tačiau nustatyta, kad be muitinės leidimo buvo nuimtos dvi plombos ir krovinys iškrautas laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. LV0151. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė O. Z., būdama atsakinga už įmonės veiklą, neužtikrino, kad su ekspedituojamu kroviniu be muitinės leidimo nebūtų atlikti minėti veiksmai, todėl buvo pažeisto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio ir 192 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

O. Z. kaltė padarius ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, O. Z. rašytiniu paaiškinimu, kuriame pripažino kaltę dėl nusižengimo padarymo ir nurodė, kad taip įvyko dėl susidariusios nepalankios situacijos įmonėje dėl karantino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspeditoriaus A. Š. paaiškinimu, kad 2020 m. kovo 20 d. įvyko nesusipratimas tarp krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo, krovinys buvo gabenamas krovininiu mikroautobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rygos į Klaipėdą, krovinio siuntėjas laiku nepateikė reikiamų dokumentų (el. CMR važtaraščio ir tranzitinės deklaracijos) paruošti dokumentus krovinio forminimui ir iškrovimui, buvo susisiekta su vairuotoju, kuris tvirtino, kad veža paprastą ne tranzitinį krovinį, turi su savimi tik CMR važtaraštį, kai automobilis atvyko į iškrovimo vietą Minijos g. 180, dispečerinė nesutikrino visų jiems reikiamų dokumentų ir įleido į teritoriją su leidimu išsikrauti, šis krovinys buvo įvežtas į teritoriją kaip bendrijos prekė, į KIPIS sistemą šis krovinys nebuvo įvestas, iškrovime dalyvavo asmuo, kuris nėra kompetentingas dokumentų forminime, 2020 m. kovo 23 d. paaiškėjo, kad krovinys buvo gabenamas pagal T1 arba tranzitinę deklaraciją Nr. 20LV00024010776970, tranzitine deklaracija Nr. 20LV00024010776970, Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kita bylos medžiaga.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad: “Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.“; 140 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: „Muitinė, norėdama patikrinti prekes, paimti jų pavyzdžių arba patikrinti jas vežančias transporto priemones, gali bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes.“; 192 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad: „Nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.“; 233 straipsnio 1 ir 3 dalys reglamentuoja, kad: „1. Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. 3. Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.“

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.

ANK 216 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą.

Teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole O. Z. veika – be muitinės leidimo nuimta muitinės plomba, kvalifikuota pagal ANK 216 straipsnio 1 dalį. Kadangi, minėtas straipsnis dalių neturi, todėl nuoroda į ANK 216 straipsnio 1-ąją dalį laikytina pertekline ir yra šalintina.

O. Z. veikos atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnyje, sudėtį. Jai skirtinos administracinės nuobaudos.

O. Z. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino nusižengimus ir gailisi dėl jų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – pažeidimai savo esme buvo neatsargūs, padaryti dėl neapdairumo, dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos įmonėje – dėl šalyje įvesto karantino keitėsi darbuotojai, kurie neturėjo pakankamai darbinės patirties, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos O. Z. asmenybę – administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus baudžiama pirmą kartą, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai veiksmingiausia ir tikslingiausiai bus pasiekti O. Z. už padarytus nusižengimus paskyrus administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis lygus minimaliam jų dydžiui, numatytam ANK 210 straipsnio 3 dalies, 216 straipsnio sankcijose. Paskirtinos nuobaudos bendrintinos, remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 210 straipsnio 3 dalimi, 216 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

O. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

O. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą O. Z. paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20120291776 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.