Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ta pati, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametį E. G., būtent: 2017-04-27 apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), prie fermos, priklausančios R. G., tyčia rankomis suėmęs už kaklo mažametį E. G. parvertė ant žemės ir gulinčiam vieną kartą spyrė į sėdmenis, tuo nukentėjusiajam mažamečiui E. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimą kaklo kairėje, poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje.

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinimas yra teisingas. Buvo vakaras, galėjo būti apie aštuntą vakaro, balandžio mėnuo. Viskas vyko prie fermos (duomenys neskelbtini). Ferma priklauso R. G., ji yra jo globėja. Tą dieną grįžo iš fermos ir pamatė vaikus, aptvare gaudančius telyčias. Atbėgo, norėjo vaikus nuvaryti. Jie pradėjo jį pravardžiuoti (duomenys neskelbtini), jis supyko. Vienas buvo „erelis“. Norėjo su juo pakalbėti. Jis bėgo. Sakė „aš nieko nedarysiu“. Vaikas nugriuvo, jam vieną kartą įspyrė į užpakalį. Po to jis nubėgo namo ir pasiskundė mamai. Vaiko vardo nežino. Vaikai buvo penki, jų vardų nežino. Vaiką parvertė ant žemės iš pykčio ir jam įspyrė. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo vaikui atsirasti ant kūno mėlynės. Įvykio metu buvo blaivus. Kur jo tėvai, nežino. Jį R. globoja nuo 10 metų. Padeda R., dirba visus darbus. Dar kartu gyvena jo sesuo. Jį į teismo posėdį atlydėjo netikra sesuo, jos klauso. Taip pasielgė pirmą kartą. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Ateityje taip nesielgs. Jei taip vaikai elgsis, savo R. pasakys ir ji pakalbės su vaikų mamomis. Atsiprašo nukentėjusiojo mamos. Turi neįgalumą dėl kalbos.

Apklausta kaip laiduotoja A. S. parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. Supranta, kad turės prižiūrėti V. J., kad jis daugiau nenusikalstų. V. yra jos mamos globotinis, jai kaip brolis. Kartu gyvena daugiau nei 10 metų. Dėl įvykio pabarė V., jis sakė, kad pasikarščiavo, supyko, gailisi. Darys jam teigiamą įtaką.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

- 2017-04-29 protokolas – pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad D. K. pranešė apie tai, kad prieš jos mažametį sūnų E. G. smurtavo vyriškis vardu V. (b. l. 6);

- 2017-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 13-18);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. G. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo kairėje, poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje. E. G. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37);

- mažamečio nukentėjusiojo E. G. parodymai, kad jam yra 8 metai, yra antrokas. Jo gimtadienis lapkričio 7 dieną. Supranta taisyklę sakyti tiesą. Jie su draugais gaudėsi, dėdė priėjo ir pradėjo jį gaudyti. Pagavo, suėmė jį už gerklės, metė jį į žemę ir spyrė. Kitus gaudė, bet nepagavo. Viskas buvo ketvirtadienį, balandžio 27 d. Dėdės vardas V., pavardės nežino. Jis privažiavo su motoroleriu ir dar su šuniu. Jie pradėjo bėgti, dėdė motorolerį pasidėjo ant žolyno ir pradėjo juos gaudyti. Nežino, kodėl gaudė. Jie ėjo keliuku, o jis privažiavo. Buvo A. J., A. J., A. D., dar M. B.. Ten yra fermos, jis dirba. Ten lauke yra karvės, ganosi už spygliuotos tvoros. Jie buvo ant kelio. Nieko nedarė, bėgo ir privažiavo V.. Nežino, kodėl toks piktas buvo. Nieko nesakė ir nieko nekabėjo. Suėmė jį už kaklo, metė ant žemės ir spyrė į užpakalį. Jam suėmė už kaklo. Blogai buvo, skaudėjo. Suėmė už kaklo ir metė ant žemės, gulėjo ant nugaros. Jis jam spyrė į užpakalį. Viena kartą spyrė. Užpakalis jautėsi blogai. Buvo mėlynė ant užpakalio ir ant kaklo. Tris dienas buvo mėlynės. Gydytojų jam neprireikė. Blogai jutosi, pradėjo skaudėti. Ėjo namo, verkė. Jis sustojo, nes dėdė buvo prie jo. Draugai spėjo pabėgti. A., A., A. ir M. galėjo matyti, kas jam nutiko. Mušimo metu V. nieko nekalbėjo, jis jam irgi nieko nesakė. Prieš tai irgi jam nieko nesakė. Žmonės jį vadina (duomenys neskelbtini). Tą dieną nevadino jo pravarde. Kitais negražiais žodžiais jo irgi nevadino. Pasipasakojo draugams ir mamai. Mamai pasakė penktadienio ryte, nes mama ketvirtadienį buvo darbe. Su draugais susitiko tą pačią dieną. Mama iškvietė policiją. V. jo neatsiprašė. Jei atsiprašytų, jam nepavyktų atleisti ir susitaikyti. Su draugais nekalbėjo, ką reikės kalbėti, ar ko nekalbėti. Jam skaudėjo tris dienas. Jam spyrė į dešinę pusę. Vieną kartą spyrė. Daugiau jokių smūgių nebuvo. Draugai nematė mėlynių, nerodė jų. Buvo pas daktarus, sakė ant kaklo yra mėlynė. Mano, kad galėjo atsirasti nuo V. paėmimo už kaklo. V. jam suėmė už kaklo dešine ranka. Buvo vidutinis sugriebimas už kaklo. Jie bėgo karvės irgi bėgo. Nežino, ar karvės buvo išsigandusios. Jam atrodė, kad karvės buvo įbaugintos. Gal bijojo lakstymo. Jie tik bėgo. Tvora yra tokio aukščio (parodo su ranka). Galima per ją permesti akmenį, nes tvora nėra aukšta. V. visai nieko nesakė. Draugai V. irgi nieko nesakė (b. l. 27-29);

- liudytojos D. K. parodymai, kad 2017-04-27 apie 19:30 val. adresu (duomenys neskelbtini) netoli R. G. fermos (tikslaus adreso nežino), vyriškis vardu V. kuriam apie 24 metai, sumušė jos mažametį vaiką E. G. suimdamas ranka jos vaikui už gerklės, pervertė ant žemės ir koja vieną kartą spyrė į sėdmenis. Taip sukėlė jos mažamečiui vaikui fizinį skausmą. Apie įvykį sužinojo iš savo vaiko 2017-04-28 apie 06.30 val. jam einant į mokyklą. Grįžus iš mokyklos pasikalbėjo su savo vaiku ir jis patvirtino, kad jam su draugais vaikščiojant prie minėtos fermos, su motoroleriu privažiavo V. ir pradėjo juos gaudyti. Jos vaikas buvo mažiausias jį pagavo ir pervertęs ant žemės sumušė. Jos vaikas minėjo, kad įvykio metu netoliese, buvo jo draugai A. J., A. J. ir A. D. ir viską matė. Paklausus savo vaiko, kodėl jį minėtas vyriškis sumušė jos vaikas paaiškinti negalėjo. Kiek jai žinoma, V. yra apie 24 metai, jis dirba minėtos R. G. ūkyje, tiek R. G. tiek V. kontaktinių duomenų neturi. Su įtariamuoju taikytis sūnus E. nesutinka. Jis sūnaus neatsiprašė, jie jam atleisti nenori. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 44-45, 51);

- liudytojos R. G. parodymai, ji buvo V. J. globėja, nes jis buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi. Šiuo metu globos nėra, nes jis yra pilnametis, tačiau gyvena pas ją. V. turi spec. poreikių, tai yra jo kalba yra nerišli, nustatyti adaptacijos sutrikimai. V. yra nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo ir yra labai nedidelis pagal tokius metus, ir labai dažnai yra skriaudžiamas. Įvykio ji nematė, tačiau tos pačios dienos vakare, jai grįžus iš ūkio apie 22.00 val., V. jai papasakojo, kad pamatė jų fermos teritorijoje, aptvare, kelis vaikus, kurie su šaka vaikė po aptvarą jaunas telyčias. V. sakė, kad jis sudrausmino vaikus, tačiau jie jo neklausė, jį aplaidė akmenimis, pravardžiavo, vadino jį (duomenys neskelbtini). V. sakė, kad pasiėmė mopedą ir pasivijo vaikus, vienam iš jų spyrė koja į sėdmenis, kad jis neskriaustų gyvulių. V. negali savęs apsiginti, todėl jos nenustebino V. pasakojimas, kad jį vėl skriaudė. Ji apžiūrėjo telyčias - jos buvo neramios, išgąsdintos, tačiau išorinių sužalojimų nepastebėjo. Ji džiaugiausi, kad telyčios, kurių aptvare buvo šimtas, vaikų nesužalojo ir jos pabaidytos nepabėgo iš aptvaro, nes suvaldyti ir atgal suvaryti į aptvarą tokį kiekį yra labai sunku. Be to, pasileidusios jos padaro labai daug žalos, nes lekia nevaldomos per kaimą. Ji džiaugiasi, kad neatsitiko taip ir kad patys vaikai nenukentėjo, nes aptvare yra elektrinis piemuo, kuris galėjo juos nutrenkti elektra, bei kelios srutų duobės, į kurias jie galėjo įkristi. Ji mano, kad V. pasielgė teisingai, kad sudrausmino vaikus ir pavyko išvengti didesnės nelaimės. Aišku nepateisina, kad jis spyrė su koja vaikui - to daryti nereikėjo (b. l. 76-77);

- mažamečio liudytojo A. J. parodymai, jis yra A. J., jam yra 11 metu, jo gimtadienis (duomenys neskelbtini). Sutinka laikytis taisyklės sakyti tiesą. Atvyko dėl E., jį V. sumušė. Žaidė, bėgiojo. Pro kitą pusę juos pamatė V.. Sustojo. E. pasakė: „dėde, aš nieko nedariau“. E. parvertė ant žemės ir du kartus jam spyrė. E. pradėjo verkti. Atėjo toks nepilnametis ir jį išgelbėjo, nes ir jį būtų mušęs. Viskas vyko vakare 2017 metais balandžio mėn. E. pavardė yra G.. Jie bėgo iki draugo, bet šis nėjo į lauką, tai pro fermą grįžo. Jie bėgo, karvės irgi bėgo iš paskos. Karvės buvo aptvare. Jie buvo už aptvaro. Jie tiesiog bėgo. Pamatė kitą draugą bėgo pas jį. Kai grįžo pamatė V. su šuniu. Bėgo nuo dviejų šunų, prabėgo daržus, V. pradėjo juos vytis. Nežino, kodėl V. juos vijosi. Jis dar turėjo motociklą. V. visada važinėja motociklu. Nulipo nuo motociklo ir pradėjo juos gaudyti. Jo brolis su E. bėgo, E. pavargo ir pasakė „dėde nieko nedariau“. V. spyrė du kartus E., pataikė į koją ir nugarą. Matė kaip spyrė. Du kartus spyrė į koją, dar su ranka davė į kaklą. Ne daug, matė tik kaip spyrė į koją ir trenkė delnu į kaklą. E. verkė, parbėgo į namus. Ant kojos ir ant kaklo buvo žymės. Ant kojos buvo dvi mėlynės. Jas pamatė, kai E. po dviejų dienų atėjo į biblioteką. Ir ant kaklo buvo mėlynė. Nežino, kiek laiko buvo mėlynės. Po to V. vijosi jo brolį, bet nepavijo. Gaudė, nes erzino karves. Iš pradžių jų karvės negaudė, nebėgo paskui, tik grįžtant bėgo kartu su jais. V. nesakė, kodėl juos gaudė. Jis mano, kad gaudė dėl karvių. Policijai pranešė E. mama. Po to įvykio apie tai nebekalba. Jis nejaukiai jaučiasi, kai V. juos gaudė. Medikų pagalbos E. neprireikė. Jie bėgo pas R. R.. Jie bėgo šalia aptvaro. Nėra buvęs pačiame aptvare. Aptvarą juosia elektra. Dar buvo du šunys, jie yra V.. V. buvo su šunimis, jie buvo palaidi. Kai pamatė V., jis jau buvo su motociklu. Įvykio metu V. nieko nesakė. Neklausė jo, kodėl taip elgėsi. Jie V. vadina (duomenys neskelbtini). Jis tik antrą kartą jį matė. Nevadino V. pravarde. Negražiais žodžiais V. nevadino. Jie nieko nebandė V. sakyti. Su niekuo nekalbėjo apie apklausą, tik su broliu ir E.. Kalbėjo, kad bijo. Nieko nekalbėjo apie tai, ką reikia sakyti, o ko nereikia. E. kliuvo į nuogą kaklą. Šaliko neturėjo. V. metė E.ant žemės, suėmė už striukės nugaros. E. išsigando ir pasakė, kad nieko nedarė. Jis buvo šone, gal 50 metrų atstumu. Galėjo tiksliai viską matyti. Jo brolis buvo pabėgęs. Jis negalėjo matyti smūgių. Daugiau žmonių nebuvo. Kai V. parvertė E. ant žemės. E. gulėjo susirietęs, rankomis užsidengęs veidą, kad V. netrenktų. Tada V. du kartus spyrė ir trenkė į kaklą (b. l. 61-62);

- mažamečio liudytojo A. D. parodymai, jis yra A. D., jam yra 12 metu, (duomenys neskelbtini), bus gimtadienis. Atvyko iš (duomenys neskelbtini). Supranta taisyklę nemeluoti, sakyti tiesą. Atvyko dėl draugo, kad jis yra liudytojas, kaip jį sumušė V.. V. buvo įsiutęs, nes jo du draugai gainiojo karves. V. pagavo E., nes jis nebenorėjo toliau bėgti. V. sumušė E., spardė, gerai, kad šunys dar nieko nepadarė. Jie pabėgo. E. nuėjo namo, pasakė mamai, ji pasiskundė policijai. Viskas vyko 2017 m., sausio mėn, buvo šilta. Jo draugai A. J. ir E. G. gainiojo karves. Jie bėgo nuo kitų vaikų, nes patys prašė, kad jie juos gaudytų. Jų iš viso buvo: M. B., E. G., A. ir A. J. ir jis. Karvės buvo paleistos, bet savo ribose. Jie įlindo į aptvarą, po išlindo. Kiti pradėjo šaukti, kad bėgtų, nes atvažiavo V., nežino jo pavardės. Jis norėjo ir A. mušti. Norėjo pagauti, kad karves gainiojo. Ne jo ten karvės. V. buvo įsiutęs, jie išsigando pradėjo bėgti. E. sustojo ir jį pagavo. V. pargriovė E., spyrė tris kartus ir sutrenkė vieną kartą. Nematė, kur pataikė. Buvo už akmens, nes juos dar šunys vijosi. Jis su A. pradėjo bėgti. A. pasakė, kad muša E.. Matė, kaip vieną kartą spyrė. Apie kitus spyrius sakė E.. Iš kojos spyrė į nugarą. E. tuo metu gulėjo. V. spyrė iš kojos priekio. Daugiau nematė, nes jie pabėgo. E. verkė. Pradėjo verkti, kai pagavo jį. V. nieko nesakė, buvo įniršęs. Dar buvo du šunys. Kai V. nulipo nuo motociklo, šalia bėgo šunys. Manė, kad šunys įkas E.. Kai V. mušė E., šunys buvo pasitraukę. Po to visi ėjo namo, išsigando V.. Jam E. žymių nerodė, sakė, kad jam labai skauda nugarą. E. pats papasakojo, kaip jį mušė. V. buvo žiauriai įniršęs. Jis tik tėvams papasakojo. Nežino, kaip V. pargriovė E., nes jie bėgo. Kai atsisuko E. jau gulėjo. Kai V. mušė E., nieko nesakė. Jis buvo tiesiog įniršęs. V. vadina (duomenys neskelbtini). Jis gal dar dėl to buvo įniršęs, nes kažkuris iš draugų šaukė (duomenys neskelbtini). V. yra sakęs, kad jį labai skaudina, kai vadina pravarde. E. bėgo namo, dar sušaukė (duomenys neskelbtini), nes E. yra mandras (b. l. 65-66);

- mažamečio liudytojo A. J. parodymai, jis yra A. J., jam 11 metų, jo gimtadienis (duomenys neskelbtini). Jis su broliu yra dvyniai. Sutinka laikytis taisyklės sakyti tiesą. Jie ėjo pasivaikščioti. Jis atvažiavo su motociklu ir šunimis. Jie pradėjo bėgti, bet E. sustojo, jį pagavo ir sumušė. Jo brolis su draugu nubėgo į kitą pusę. Jis su kitu draugu nubėgo į mišką. Daugiau nieko nebematė. Gerai neprisimena, kada viskas vyko, 2017 metais, gal balandžio mėnesį. A. D., M. B., E. G., jis ir A. J. ėjo pasivaikščioti. Ėjo per jo ganyklas, norėjo grįžti namo, bet jis su motociklu parvažiavo. Ganyklose buvo gyvulių, jie ėjo pro šalį. Vienoje pusėje buvo karvės, o kitoje pusėje buvo laukai. Jie ėjo per vidurį, buvo toks kelias. Jie ėjo per kelią, ne aptvare. Nėra buvęs aptvare, nežino kaip į jį reikia patekti. Pamatė dėdę, jis atvažiavo su motociklu ir su dviem šunimis. Dėdės vardas V., pavardės nežino. Jis važiavo link jų, nežino kodėl. Jie pradėjo bėgti, išsigando jo šunų. Gal jam atrodė, kad jie lindo prie jo karvių. Prie karvių jie nelindo. Tada nubėgo per laukus. Jis nulipo nuo motociklo ir pradėjo juos gaudyti. Jei E. nebūtų sustojęs, nebūtų pagavęs. Tada jis E. nugriovė ir daug kartų spyrė. V. pargriovė E. ant žemės. Gerai nematė, kaip pargriovė, nes buvo miške. Pakišo koją ir metė. E. gulėjo ant šono. Spyrė į užpakalį. Nežino, kiek kartu spyrė. Su ranka trenkė į šoną. Nematė, kiek kartų pataikė. Matė, kaip spyrė, trenkė ir nubėgo į mišką. Jis buvo 20 metrų atstumu. Jis buvo su A.. Jis irgi matė. Nežino, kaip E. jautėsi. Po įvykio nuėjo pas E., buvo visas suprakaitavęs. Jis buvo su kelnėmis, megztiniu, nesimatė mėlynių. Jo brolis buvo su M. toliau, gal už 50 metrų. V. nieko jiems nesakė. Jie jam irgi nieko nesakė. V. vadina vardu, yra girdėjęs pravardę (duomenys neskelbtini). Tą dieną jo nevadino pravarde, nieko negražaus jam nesakė, jie tik bėgo. E. kliuvo per drabužius. Žymių nematė, tik E. sakė, kad jam didelė mėlynė ant užpakalio. Vakar taip sakė. Medikų pagalbos jam nereikėjo. Apie įvykį pasakojo savo močiutei. Apie apklausą su nieko nesikalbėjo. Su A., E. kalbėjo, kad gal bus sunkūs klausimai. Nekalbėjo nieko, ką reikia sakyti, ar ko nereikia sakyti. E. verkė, girdėjo. Dar jo nemušė, o jau verkė, nes sakė, jog bijo, jog pagaus ir sumuš. Grasinimų pagauti ir sumuši nebuvo. Brolis galėjo viską matyti, nes buvo jau sustojęs. V. nieko nesakė. Nežino, kodėl V. juos gaudė, gal galvojo, kad jie prie karvių lenda. Jie ėjo pro šalį. Yra tokia tvora, ji elektrinė. Akmenį galima permesti, ji nėra aukšta. Nėra bandęs mesti akmens. Jo draugai sakė, kad tvora yra elektrinė. R. R. buvo toliau su A. R., J. G., jie sakė, jiems bėgti, nes jau matė V.. E. galėjo skaudėti, nes jis verkė. Nesakė jam, kaip jaučiasi. Kiti vaikai irgi nieko nesakė V.. Niekas neturėjo rykštės (b. l. 69-70).

Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visetą sprendžia, kad V. J. neteisėti veiksmai atitinka LR BK 140 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes jis tyčia rankomis suėmęs už kaklo mažametį E. G. parvertė ant žemės ir gulinčiam vieną kartą spyrė į sėdmenis, tuo nukentėjusiajam mažamečiui E. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimą kaklo kairėje, poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje. Tokią išvadą pagrindžia paties kaltinamojo prisipažinimas, išreikštas teisme, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą D. K., liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodymai, mažamečių E. G., A. J., A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tokie kaltinamojo veiksmai prie mažametį vaiką iš teisinės pusės negali būti pateisinami. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Teisme buvo gautas A. S. prašymas atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Nagrinėjamoje byloje V. J. padaryta veika, remiantis LR BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. J. atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. V. J. neteistas (b. l. 113), administracine tvarka nebaustas (b. l. 114), turintis neįgalumą. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje ir yra pagrindo manyti, kad ateityje V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka bausta tik už ūkininkavimo tvarkos nesilaikymą, dirbanti, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai), kuri tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti V. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas A. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų tiek mažamečių, tiek kitų asmenų atžvilgiu, tikslinga V. J. taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.). Tai, kad asmuo turi neįgalumą, neeliminuoja tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo galimybių. Smurtavimo mastai valstybėje įpareigoja teismą imtis visų priemonių tam, kad ateityje tokie neteisėti veiksmai nepasikartotų, juolab, kad nusikaltimas įvykdytas prieš mažametį asmenį, kuris dėl įvykio skaudžiai išgyveno.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-104) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

- kompaktiniai diskai su mažamečių apklausų vaizdo įrašais, – paliktini prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu nutraukti.

V. J. perduoti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniui, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 6 (mėnesius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Įspėti V. J., kad jei per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

- kompaktinius diskus su mažamečių apklausų vaizdo įrašais, – palikti prie baudžiamosios bylos;

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.