- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 1S-346-926/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00210-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. T.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. (toliau – J. T.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 95-141 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. T. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-141 nutarta taikyti nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis J. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarimą ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-141 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui, sunkumui ir kitomis aplinkybėms, susijusiomis su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino, kad J. T. koreguoja savo elgesį teigiama linkme, tačiau nekonstatavo jo elgesio pažangos, nors tai viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, apylinkės teismas nukrypo į apkaltinamojo nuosprendžio vertinimą, kuris šiuo aspektu jau yra įvertintas, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste atkreipiamas aukštesniojo teismo dėmesys, kad vadovaujantis įstatymais bei vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, negali būti vertinami tik nekintami kriminogeniniai rizikos veiksniai, nusikaltimo sunkumas jo pobūdis, atliktos ir neatliktos bausmės santykis bei kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo socialine reabilitacija. Nepaisydamas šio reikalavimo, apylinkės teismas taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatas išplėstinai, nukrypdamas nuo teismų praktikos ir įstatymų normų taikymo, vadovaudamasis tik nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu, darant išvadą, kad dėl šių priežasčių nuteistasis turi tęsti laisvės atėmimo bausmę izoliuotas.
4.2. Skundu pažymima, kad pagal BVK nuostatas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigose, vertinant nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Pasak J. T., jo iš esmės teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, darbas, specialybės turėjimas, socialinių ryšių palaikymas ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, vis tik sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas lygtinis paleidimas, o keletas neigiamų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių neturės lemiamos įtakos jo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
4.3. Nuteistasis akcentuoja, kad bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu yra keturis kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, tačiau už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 22 kartus paskatintas. Be to, Kauno apygardos 2018 m. sausio 25 d. nutartimi tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui jis buvo perkeltas į atvirąją koloniją, pataisos namuose dirba, darbe charakterizuojamas tik teigiamai, moka civilinį ieškinį bei alimentus vaiko išlaikymui, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Jam buvo suteiktos 10 dienų atostogos grįžti į namus, be to, jis jau gali grįžti į namus 2 paroms. Šiame kontekste pabrėžiama ir tai, kad J. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema ir nors nuo paskutinio jos vertinimo ji nepakito, tačiau atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, darbinę motyvaciją, dalyvavimą socialinėse ir pozityvaus užimtumo programose, leidžiama jo elgesį vertinti kaip koreguojamą pažangos aspektu ir šiuo pagrindu pagrįstai teigti, jog J. T. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nekelia abejonių.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. T. skundas tenkinamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo J. T. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti J. T. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, pataisos namuose J. T. skirtomis, tačiau šiuo metu jau nebegaliojančioms drausminėms nuobaudoms, pervertino aplinkybes, egzistavusias nuosprendžio, pagal kurį J. T. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, priėmimo metu, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių J. T. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
8. Atsižvelgiant į tai, kad J. T. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu atveju, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad J. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, kad 2019 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jokie pakartotinį J. T. nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau nebeišskiriami, priešingai, akcentuojant vien tik nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, bei kriminalinių elgesio nuostatų nepalaikymas.
9. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, J. T. praeityje teistas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, t. y. neneigia skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, tačiau nemano, kad nukentėjusysis mirė dėl jo suduotų smūgių, kas įvertinus teisinį nuteistojo neišprusimą, nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtinio paleidimo netaikymui. Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, šiuo metu nuteistasis savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai. Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad pagrindinis laisvės atėmimo vietų tikslas – tinkamai koreguoti nuteistųjų elgesį bei tam tikromis priemonėmis skatinti jų sąmoningumą, atliktų neteisėtų veiksmų ir iš to kilusių pasekmių suvokimą, todėl tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis suvokė savo padarytų nusikalstamų veikų prasmę, jų neigiamą poveikį ne tik savo paties, bet ir nukentėjusių asmenų gyvenimuose, tokiu savo elgesiu iš esmės tik patvirtindamas, jog pataisos namams keliami tikslai įgyvendinami tinkamai, negali būti vertinama neigiamu nuteistojo asmenybę apibūdinančiu požymiu, be kita ko, sudarančiu pagrindą manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.
10. Nesutinkant su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais, tuo pačiu pritariant nuteistojo skundo argumentams, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pataisos namų vidaus tvarkos taisykles J. T. per visą jam paskirtos bausmės vykdymo laiką (nuo 2008 m. birželio 4 d., t. y. per beveik 11 metų) buvo pažeidęs 5 kartus, tačiau jam buvo paskirtos tik 4 drausminės nuobaudos, vienu atveju apsiribojant nuteistojo svarstymu drausminėje komisijoje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šis nuteistojo padarytas vidaus tvarkos pažeidimas nebuvo šiurkštus. Be to, įvertintina ir tai, kad paskutinė drausminė nuobauda J. T. buvo paskirta dar 2013 m. spalio 1 d., nuo to laiko už gerą elgesį bei sąžiningą darbą nuteistasis buvo skatintas net 18 kartų (viso – 22 kartus), todėl spręsti apie antivisuomenines nuteistojo nuostatas ar neigiamą jo požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. sausio 25 d. laisvės atėmimo bausmę J. T. atlieka atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu iki 2 (dviejų) parų grįžti į namus, jam buvo suteiktos ir 10 (dešimties) parų atostogos, tokiu būdu parodant ypatingą pataisos namų administracijos pasitikėjimą nuteistuoju, kurį šis neabejotinai pateisina nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu prilyginama žemai rizikos grupei ir atitinka vos 26 balus. Nors Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad statinių svertinių taškų suma tesiekia 19 balų, kas suponuotų išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija tinkama linkme vis dar yra galima, tačiau, įvertinus tai, kad jokie kriminogeniniai nuteistojo rizikos veiksniai vertinamu atveju neišskiriami, išlieka neaišku, kokiais savo veiksmais nuteistasis galėtų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki statinio jos balo. Tokiu būdu, netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo vien tik todėl, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nesutampa su statinių svertinių taškų suma, neišskiriant jokių jo kriminogeninių rizikos veiksnių, teisinio pagrindo nėra.
11. Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis yra įgijęs 10 (dešimties) klasių išsilavinimą bei staliaus specialybę, turėjo darbą ir iš to gaunamas oficialias pajamas, pataisos namuose dirbo, dirba ir šiuo metu, įdarbintas bus ir lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu, sprendžiant iš pataisos namuose J. T. lankytų seminarų bei mokymų tematikos (pvz. „Motyvacija dirbti“, „Streso valdymas ir motyvacija keistis“ ir pan.), įvertinus dar ir tai, kad būdamas pataisos namuose J. T. įgijo dar kelias specialybes – siuvinių gamintojo, odinių gaminių taisytojo, baldų apmušėjo, dailiųjų dirbinių pynėjo, akivaizdu, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis savo laisvalaikį leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų. Šią išvadą neabejotinai patvirtina ir darbinių nuteistojo planų turėjimo priskyrimas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį mažinantiems veiksniams bei tai, kad apie savo tikslus J. T. kalba konkrečiai, turi realistinius tikslus.
12. Tenkinant nuteistojo skundą, be aukščiau išdėstytų aplinkybių, pažymėtina dar ir tai, kad J. T. nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais. Šiuo metu jis turi nuolatines pajamas, kurių pakanka nuteistojo poreikiams tenkinti, iš gaunamo atlyginimo geba dengti ir iš jo priteistą civilinį ieškinį bei alimentus vaiko išlaikymui, išėjęs į laisvę, kaip minėta, jis turės darbą, kas visumoje leidžia pagrįstai spręsti, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę, o tai vienas iš esminių faktorių, sprendžiant, ar asmuo išėjęs į laisvę sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad šiuo metu nuteistasis tinkamai bendrauja tiek su pataisos namų administracija, tiek ir kitais nuteistaisiais, draugus renkasi atsargiai, vengia tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių, kas įvertinus tai, kad nusikaltimus, už kuriuos jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, J. T. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, suponuoja pagrįstą išvadą apie pasikeitusį nuteistojo požiūrį į savo aplinkos kūrimą, o tai jį neabejotinai charakterizuoja labiau teigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir apylinkės teismas.
13. Išvadą, jog išėjęs į laisvę J. T. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė neplanuodamas ir nepasvarstęs galimų savo neteisėtų veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu jis jau apgalvoja savo elgesio pasekmes, jis turi išsikėlęs ilgalaikius tikslus, sugeba formuoti teigiamus darbinius santykius su bendradarbiais ir savo vadovais, gali keisti savo požiūrį diskutuodamas ar atsiradus naujų įrodymų, pripažįsta ir remia visų priimtinas visuomenės vertybes, todėl neabejotina, kad nuteistasis ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių draugų, visą savo dėmesį skiriant savo artimiesiems, prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.
14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai J. T. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad taikydama nuteistajam J. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
15. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo J. T. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimas Nr. 95-141 dėl J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 95-141 dėl nuteistojo J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Nustatyti J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas:
- per 15 (penkiolika) dienų pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.