- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- ATP-497-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00371-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, 2015 m. vasario 28 d. 5.05 val. Kalvarijos savivaldybėje, kelio Kaunas -Marijampolė -Suvalkai 81-ajame km. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkotesterio pagalba nustatytas vidutinis 1,78 promilės neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimu P. A. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, jam paskirta 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ) bauda su transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
P. A. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą atsisakant konfiskuoti automobilį, galbūt panaikinti nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad šis nutarimas akivaizdžiai griežtas. Teismas pritaikė automobilio konfiskavimą, kuris yra apelianto ir žmonos bendras turtas. Žmona 2015-02-28 su apeliantu nevažiavo Lietuvos teritorijoje. Automobiliu išvažiavo iš namų be žmonos žinios ir sutikimo. Žmona U. niekaip neprisidėjo prie šio įvykio, o Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo nubaustas konfiskuojant turtą. Automobilį pirko banko kreditu ir kartu su žmona mokėjo. Šiuo automobiliu kasdien važinėjo apelianto žmona, kadangi ji turi nuvežti ir parvežti vaikus iš vaikų darželio Olecke. Gyvena gyvenvietėje ir visais reikalais reikia važinėti automobiliu dėl didelių atstumų. Iki Olecko jiems 20 kilometrų, o iki Suvalkų 30 kilometrų. Turi du mažus vaikus. Be automobilio žmonai labai sunku. Neturi pinigų nusipirkti kito automobilio. Teismas, vertindamas įrodymus, praleido konfiskuoto automobilio bendros nuosavybės klausimą.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jis yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog su skundo motyvais nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus. Teismas įvertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t.y., kad dirba, yra ūkininkas, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo ir tai laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo pačiu teismas įvertino tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo Lenkijos Respublikoje yra anksčiau patrauktas atsakomybėn už tokio pat pobūdžio pažeidimo padarymą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, t.y. polinkį daryti tokio pobūdžio teisės pažeidimus ir tai, jog pažeidimą, už kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, apeliantas padarė pirmą kartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui Lenkijos Respublikoje už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam paskyrus administracinę baudą bei atėmus teisę vairuoti transporto priemones nebuvo pasiekti nuobaudos tikslai, paskirta nuobauda apeliantui teigiamos įtakos nepadarė, jo neauklėjo, todėl mano, jog apeliantui paskyrus mažesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pilietis P. A. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus kelyje, kuriame yra itin intensyvus transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas bei gana didelis avaringumas. Savo pasekmėmis tai yra ypač sunkus administracinis pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
P. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu P. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymą paskirta 1158 Eur bauda su transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini)konfiskavimu. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma iš esmės pakeisti ginčijamą nutarimą, netaikant transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Bylos duomenimis, apeliantui P. A. teisė vairuoti transporto priemones atimta 2014-08-23 Lenkijos Respublikoje už tokio paties pobūdžio pažeidimo padarymą- transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Todėl 2015 m. kovo 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu P. A. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 129 straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
ATPK 129 straipsnis nustato atsakomybę vairuotojams, už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturintiems teisės vairuoti ar neturintiems teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, numatant sankcijoje baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, matyti, jog pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrė nuobaudą neperžengdamas norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų. Be to, pažymėtina, kad apeliantui skirtas sankcijoje numatytas baudos minimumas.
Galimybė skirti papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą arba jos neskirti - sankcijoje numatyta kaip alternatyvi papildoma nuobaudos rūšis.
Skirdamas transporto priemonės konfiskavimą P. A., teismas įvertinio padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad nustatytas gana didelis neblaivumo laipsnis, tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę ypatingai intensyvaus eismo kelyje, paties pažeidėjo nurodytą aplinkybę apie baudimą už vairavimą esant neblaiviam.
Iš 2015-02-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš pradžių P. A. bandė išvengti atsakomybės, nurodydamas, kad automobilį vairavo mergina, buvo konfliktiškas ir agresyvus, ir tik I. S. patvirtinus, kad automobilį vairavo P. A., šis pilnai prisipažino savo kaltę ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi (b.l.4, 7 ), kas pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė. Apeliantas skunde nurodo, jog automobilį pirko pasinaudojęs banko kreditu, kad automobiliu žmona kasdien nuveža ir parveža vaikus iš vaikų darželio, nes jie gyvena gyvenvietėje, nuo kurios iki Olecko 20 kilometrų, o iki Suvalkų 30 kilometrų. Tačiau prie skundo apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo skunde nurodytas aplinkybes, pagal kuriuos teismas galėtų spręsti, jog egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimas būtų neadekvatus šioje situacijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. A. skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo pažeidėjui netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
P. A. elgesys, kai jau buvo kartą baustas už analogišką administracinės teisės pažeidimą, rodo, kad jis išvadų dėl savo elgesio nedaro.
Aukštesnysis teismas vertindamas transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai. Tai rodo, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas pažeidimo padarymo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014). Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis išvažiavo iš namų be žmonos sutikimo ir, kad jo žmona neprisidėjo prie šio įvykio, kad automobilis yra bendras šeimos turtas, o kitam nusipirkti pinigų neturi, taip pat nėra pagrindu pripažinti tai ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų abejoti transporto priemonės konfiskavimo nepagrįstumu, nes sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra skiriamas pažeidėjui, kadangi automobilis yra pažeidimo padarymo priemonė. Vis dėl to, byloje esantis transporto priemonės registracijos pažymėjimas patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra registruotas P. A. vardu. Todėl akivaizdu, kad apylinkės teismo paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinkanti sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį ir neperžengianti teisingumo bei protingumo kriterijaus ribų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustosios asmenybę ir skirtą nuobaudą individualizavo tinkamai. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą, ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
P. A. skundo netenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.