Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs O. A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio I. R. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirties faktiškai priėmė palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir jame esančius daiktus. Nurodė, kad 2009-09-12 mirus vyrui, ji dėl ligos, streso nespėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytais terminais, virš minėtu butu, kaip ir iki sutuoktinio mirties naudojasi ji pati, išlaiko ir prižiūri kaip savo.

Pareiškėjos atstovė prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje pareiškėjos atstovės paaiškinimu, pateiktais rašytiniais įrodymais: santuokos, mirties liudijimais, VĮ registrų centras pažyma ir kt., nustatyta, kad po vyro mirties pareiškėja virš minėtu butu naudojasi, jį valdo ir prižiūri kaip savo turtą, moka mokesčius, todėl laikytina, kad palikimą priėmė (CK 5.51 straipsnis).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas (CK 1.64 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės – pareiškėjos naudojimasis butu, ju valdymas ir disponavimas, pasireiškiantys gyvenimu bute, mokesčių už teikiamus komunalinius patarnavimus mokėjimu ir kt. patvirtina, kad pareiškėja po savo vyro mirties faktiškai pradėjo valdyti visą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. A. K., a.k(duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio I. R. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirties faktiškai priėmė palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje su jame esančiais daiktais.

Faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius