Kauno apygardos teismo nutartis

2007-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-565-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-27
Bylos Nr.
2A-565-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
D. V., D., D. V. Alytaus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kuusakoski“
Advokatai
Laimutis Jankauskas, Irena Andriuškevičienė
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-565-378/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21, 44.5.2, 44.5.2.16 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovei D. V. ,ieškovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuusakoski“ atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuusakoski“ apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 08 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui UAB „Kuusakoski“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė

Ieškovė D. V. Alytaus rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui UAB “Kuusakoski“ ir prašė priteisti iš atsakovo 95 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2004-02-06 UAB “Alumedas“ priklausiusioje Alytaus metalo supirkimo aikštelėje, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas jos vyras R. V. , dirbęs UAB “Alumedas“ pagalbiniu darbininku. 2004-04-30 R. V. mirė. Ieškovė nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius ištyrė nelaimingą atsitikimą ir nustatė jo aplinkybes bei priežastis, kurias įformino 2004-02-27 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr.1. Jame buvo nustatyta, kad aikštelės viršininkas P. P. pagalbiniam darbininkui R. V. nurodė pernešti metalo gabalus, kurių svoris apie 25 kg., rankomis atstumu apie 7 metrus ir krauti į krūvą. Taip pat buvo nustatyti nukentėjusįjį traumavę veiksniai: metalo gabalo kritimas iš aukščio. Ieškovė nurodė, kad nelaimingo atsitikimo akte nurodyta visa eilė darbdavio padarytų pažeidimų, kurie buvo priežastimi nelaimingam atsitikimui kilti. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei padaryta didelė neturtinė žala, kurią atlyginti turi atsakovas. Ją įvertino 95 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė didelius išgyvenimus nuo nelaimingo atsitikimo momento iki mirties beveik tris mėnesius jį slaugydama Kauno medicinos universiteto klinikose. R. V. buvo sveikas, darbingas, jo mirtis buvo itin netikėta, kas labai ieškovę sukrėtė. Po vyro mirties ieškovei pablogėjo sveikata, emocinė būklė, tapo nervinga, sumažėjo bendravimo galimybės. Taip pat ieškovės teigimu, nors konstatuota, kad R. V. kraujyje rasta 0,69 promilių alkoholio, tačiau tai nebuvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, tai negali įtakoti žalos dydžio, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte tokia priežastis nėra nurodyta. Ieškovės teigimu, nelaimingą atsitikimą lėmė atsakovo netinkamas darbo organizavimas, saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimas. Šią aplinkybę įrodo Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas ir aikštelės viršininko 2001-01-02 pareiginiai nuostatai, todėl atsakovas turi atlyginti neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Teismas nustatė, kad 2004-02-06 UAB “Alumedas” priklausančioje Alytaus metalo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas UAB “Alumedas” darbuotojas R. V. . Dėl patirtų sužalojimų 2004-04-30 R. V. mirė. 2004-03-10 VSDFV Kauno miesto skyriaus sprendimu šis įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu, nes R. V. kraujyje rasta 0,69 promilės alkoholio. 2004-07-12 UAB “Alumedas” buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Jos teises ir pareigas perėmė UAB “Kuusakoski”.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatė, jog R. V. neatsargumas prisidėjo prie žalos atsiradimo ir ryšium su 0,69 promilės alkoholio nustatymu, apsauginių priemonių (šalmo) nedėvėjimu, jį pripažino 30 procentų kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovas neužtikrino R. V. saugių darbo sąlygų, nepakankamai įvertino profesinę riziką, kraunant metalą rankomis, nenustatė konkrečių rizikos šalinimo priemonių, bei netinkamai įrengė darbo vietą lauke, nepatikrino ir nenurodė R. V. , kraunant metalą, naudoti asmenines apsaugos priemones, ir jį pripažino 70 procentų kaltu dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 77 str. 1 d., teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįsti. Teismas ieškovės nurodytą sumą, kuria ji įvertino patirtą neturtinę žalą, laikė pagrįsta, tačiau atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytas atsakovo ir R. V. kaltės proporcijas, ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 69 200 Lt. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo, kadangi palūkanos priteisiamos esant sutartinei civilinei atsakomybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir ieškinį tenkinti pilnai.

Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė, kad R. V. buvo priimtas dirbti pagalbiniu darbininku ir buvo instruktuotas, kaip saugiai atlikti pagalbinio darbininko darbą. Tačiau 2004-02-06 viršininko P. P. nurodymu darbuotojas atliko ne pagalbinio darbininko, bet krovos darbus. Ieškovės teigimu, nelaimingą atsitikimą sąlygojo tai, kad R. V. nebuvo instruktuotas, kaip saugiai atlikti krovinių kėlimo rankomis darbus, taip pat darbas metalo laužo aikštelėje neatitiko Darboviečių įrengimo ir Krovinių kėlimo rankomis nuostatų reikalavimų. Darbdavys nesiėmė priemonių, kad krovos darbai būtų atliekami naudojant techniką, neapribojo nešamų rankomis metalo gabalų svorio, neužtikrino, kad darbo procesą stebėtų atsakingas asmuo, neapribojo metalo krūvos aukščio, todėl atsakovas turėjo būti pripažintas kaltu dėl nelaimingo atsitikimo kilimo. Ieškovės teigimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Konstitucijos 48 str. l d., Darbo kodekso 35 str., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17 29 p., Krovinių kėlimo rankomis bendruosius nuostatus, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymą „Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų", Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus. Taip pat ieškovės teigimu, darbdavys turi prisiimti atsakomybę už tai, kad siekdamas išvengti sau nenaudingų pasekmių, neatliko veiksmų, įpareigojančių darbdavį išsaugoti darbo vietą tokią, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu, pažeisdamas Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus. Skunde pažymima, kad teismas be pagrindo sumažino prašomą priteist sumą, konstatavęs R. V. kaltę dėl šalmo nedėvėjimo ir dėl 0,69 promilių alkoholio kiekio jo kraujyje, kadangi 2004-07-08 specialisto išvadoje Nr. 11-2165 konstatuota, kad saugos šalmo tikėtino nenaudojimo aplinkybės detaliau netirtinos, nes ši asmeninė apsauginė priemonė nėra skirta saugoti nuo traumų krentant paslydus ar nuo stambių objektų poveikio į galvą. O ieškovės nuomone R. V. neblaivumas nėra susijęs su nelaimingo atsitikimo kilimu, nes metalo gabalai krito nepriklausomai nuo R. V. blaivumo būsenos. Ieškovės teigimu, įrodymų patvirtinančių R. V. kaltę, atsakovas nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB “Kuusakoski“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti pilnai.

Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl materialinės teisės normų pažeidimų bei netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė nelaimingo atsitikimo priežastis. Atsakovo teigimu, teismas nustatydamas nelaimingo atsitikimo priežastis nepagrįstai rėmėsi vien tik 2004-02-27 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, ir suteikė jam didesnę įrodomąją galią, bei nepagrįstai konstatavo, kad akte nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas visiškai nevertino 2006-11-10 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.52-1-00130-04, kuriame nurodyta, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko bei pateiktų 204-07-08 ir 2004-12-23 specialistų išvadų ir tuo pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. Atsakovas nesutinka, jog nelaimingą atsitikimą sąlygojo teismo nustatyti pažeidimai, kuriuos tariamai padarė atsakovas, kadangi atsakovas pateikė įrodymus, jog žala buvo padaryta ne dėl jo kaltės. Skunde nurodoma, kad darbdavio atsakomybei atsirasti nepakanka konstatuoti neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti kiekvieno neteisėto veiksmo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, tačiau teismas to nepadarė, apsiribojo formaliu faktų, nustatytų nelaimingo atsitikimo akte, konstatavimu ir pažeidė CK 6.247 str. Taip pat nurodoma, kad ieškovas priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių neįrodė, todėl žalos atlyginimas iš atsakovo priteistas nepagrįstai. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas neužtikrino, jog darbuotojas naudotų specialias apsaugos priemones (šalmą, guminius batus), o tai nulėmė neigiamus padarinius, kadangi už šalmo nedėvėjimą yra atsakingas darbuotojas ir tai numatyta 2003-07-08 įsakymu Nr. 0-84 patvirtintos darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 11.1. p., 2003-07-08 įsakymu Nr. 0-84 patvirtintos pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17 18.2. p., todėl šiurkštus instrukcijų pažeidimas sudarė prielaidas neigiamoms pasekmėms kilti ir iš esmės jas įtakojo. Atsakovo teigimu teismas sprendime nepaneigė, jog nelaimingą atsitikimą nulėmė R. V. neblaivumas ir apsauginio šalmo nedevėjimas, todėl nepagrįstai netaikė CK 6.253 str. 5 d., kadangi neigiami padariniai atsirado dėl paties nukentėjusiojo neapdairių, instrukcijas pažeidžiančių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo taikyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. ir nepripažinti darbdavį visiškai atsakingu už padarytą žalą. Todėl atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog darbdavio veiksmai, o ne darbuotojo neteisėti veiksmai - šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai iš esmės nulėmė žalos atsiradimą ir neteisingai paskirstė atsakomybę. Taip pat teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į LAT formuojamą praktiką, kad neblaivumas gali šalinti darbdavio atsakomybę, jog būtent dėl velionio neblaivumo ieškovė negavo draudimo išmokos tiek iš Sodros, tiek iš draudiko, t.y. jos patirtą žalą sąlygojo paties R. V. neteisėti kalti veiksmai. Taip pat atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog neturtinės žalos ieškovei dydis sudaro 95000 Lt. Tai neprotingai didelė neturtinės žalos suma, neatitinka CK 6.250 str. 2 d. nuostatų. Protinga neturtinės žalos dydžio suma netekus artimo giminaičio pagal teismų praktiką laikytina ne didesnė nei 30000 Lt dydžio suma. Paminėtina ir tai, kad teismas neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Konstatavęs, jog dėl žalos 70 % atsakingas atsakovas, o visa žala sudaro 95000 Lt, neturtinės žalos turėjo būti 66500 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo UAB “Kuusakoski“ apeliacinį skundą ieškovė D. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas yra įrodymas tarp kitų byloje esančių įrodymų ir teismo buvo vertinamas kaip visuma kartu su kitais įrodymais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepaneigė nelaimingo atsitikimo priežasčių, kurios buvo konstatuotos nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, taip pat teismas nustatė ir kitas esmines priežastis, kurios nebuvo nustatytos nelaimingo atsitikimo akte, tačiau buvusias tiesiogine priežastimi nelaimingam atsitikimui kilti. Taip pat ieškovės nuomone, atsakovo kaltė yra preziumuojama, todėl įrodyti, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo ne darbdavio didelis neatsargumas, turėjo atsakovas. Ieškovės teigimu, atsakovo kaltė dėl nelaimingo atsitikimo pasireiškė tuo, jog jis neįvertino galimos rizikos darbuotojo saugai ir sveikatai, neapmokė darbuotojo dirbti krovos darbus, neužtikrino saugių darbo sąlygų darbo vietoje, nesiėmė priemonių rizikai pašalinti. Ieškovės teigimu, teismas pagrįstai nustatė, kad tokie atsakovo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo kilimu, nes pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas turi ne darbuotojas, bet darbdavys. Darbdaviui tenka atsakomybė ir dėl to, kad jis, pažeisdamas norminių aktų reikalavimus, neišsaugojo nelaimingo atsitikimo vietos, dėl ko negalima nustatyti nelaimingo atsitikimo mechanizmo.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas UAB “Kuusakoski“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė, jog nelaimingą atsitikimą nulėmė R. V. neblaivumas ir specialių apsaugos priemonių nedėvėjimas. Atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde ieškovės išvardijami tariami neteisėti atsakovo veiksmai, tačiau jų ryšys su R. V. mirtimi ieškovės liko neįrodytas. Neįrodžius priežastinio ryšio, civilinė atsakomybė neatsiranda. O atsakovo teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pagrindinės nelaimingo atsitikimo priežastys yra R. V. neblaivumas ir apsauginio šalmo nedėvėjimas. Tai yra patvirtinta nelaimingo atsitikimo aktu, liudytojų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė savo apeliacinį skundą palaikė, o atsakovo skundo prašė netenkinti. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Ištyrusi faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų pagrindą, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad šioje byloje buvo teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą sudarančių faktinių duomenų turinį, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas nepagrįstai didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl konkrečių ieškovės ir atsakovo apeliacinio skundo argumentų grupių. Kadangi atsakovas prašo ieškinį atmesti, kolegija laiko tikslingu visų pirma pasisakyti būtent dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuojama CK 6.284 straipsnyje. Tai yra bendroji teisės norma. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjęs R. V. , dirbdamas pas atsakovą, buvo draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų darbe Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo R. V. , VSDFV Kauno skyriaus 2004 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 184 nepripažintas draudiminiu įvykiu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo paskirtis – nustatyti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo santykius (Įstatymo 1 straipsnis), o ne reglamentuoti atsakomybę už žalą. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2003-11-11 įstatymo Nr.IX-1819 redakcija) nustato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, žala sužalotajam ar jo šeimos nariams atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje – kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <...> nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Toks įstatyminis reglamentavimas įgalina padaryti išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą. CK tiesiogiai nesieja žalos atlyginimo su draudiminiais ar nedraudiminiais įvykiais, numatytais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Ieškovė yra tinkamas subjektas reikalauti žalos atlyginimo šios normos prasme.

Kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovas neužtikrino saugių darbo sąlygų, kuo pažeidė darbuotojų saugos teisės aktus. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu yra nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: nepakankamas profesinės rizikos įvertinimas, kraunant metalą rankomis, nenustatytos konkrečios rizikos šalinimo priemonės; darbovietės lauke netinkamas darbo vietos įrengimas; duoto tinkamo apsauginio šalmo nedėvėjimas (t.1, b.l.12,13). Šios priežastys yra tirtos ir Specialisto išvadose, kurios gautos ikiteisminio tyrimo byloje Nr.52-1-00130-04 (t.2, b.l.123-131b.l.19-22, t.2).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad R. V. , priimtas dirbti pagalbiniu darbininku, 2004-02-06 viršininko P. P. nurodymu atliko krovos darbus. Jam buvo liepta krauti metalo gabalus į krūvą. Krūvos aukštis buvo 2,20 m. Metalo gabalai svėrė apie 25 kg, atstumas iki metalo krūvos-7 metrai. Apie 10 val. viršininkas išvyko, darbo proceso nestebėjo (t.1.b.l.66). Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad R. V. būtų apmokytas saugiai dirbti krovimo darbus ir krovimo darbai vykę pagal ,,Krovinių kėlimo rankomis bendruosius nuostatus”, patvirtintus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 09 03 įsakymą Nr. 134/493. Pagal šiuos nuostatus darbdavys privalėjo leisti R. V. krauti rankomis geležies gabalus kraštutiniu atveju, prieš tai specialiai jį apmokyti. Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 17 punkte yra nurodyta : sunkūs ir griozdiški kroviniai kraunami, vadovaujant tiesioginiam UAB „Alumedas" vadovui; 30 punkte: krovos darbus reikia vykdyti mechanizuotai, naudojant kranus, krautuvus ir kitas mašinas, o esant nedidelei apimčiai - mažosios mechanizacijos priemones; 48 punkte: leidžiama nepavojinga vienkartinė keliamo ir pernešamo krovinio masė vyrams dirbant visą pamainą - iki 15 kg. Teismas taip pat nustatė, kad rizikos nustatymo kortelėje Nr.2 atsakovas nepagrįstai priskyrė netinkamus krovinio kėlimo būdus, netinkamas padėtis bei slidų pagrindą prie minimalių rizikos veiksnių, kai tuo tarpu Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.17 punktuose 12.2, 12.5, 12.11 teigiama, kad slidi darbo vieta, daiktų griuvimas, krovinių kėlimas rankomis, nepalankios metereologinės sąlygos priskiriami prie veiksnių, sukeliančių sunkias ir mirtinas traumas. Rizikos nustatymo kortelėje Nr. 2 buvo numatyta rizikos šalinimo priemonė : apriboti krovimo aukštį, įrengti apsaugas objektų, kurie gali griūti, kritimui sulaikyti – duomenų, kad šios priemonės buvo įvykdytos, byloje nėra. Todėl kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys nepakankamai įvertino profesinę riziką, nenumatė tinkamų priemonių rizikai šalinti. Šių reikalavimų vykdymas buvo tiesioginė atsakovo pareiga (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas bei specialisto išvada yra pakankami įrodymai atsakovo kaltei konstatuoti. Tokiu būdu, byloje yra nustatytos visos sąlygos civilinei teisinei atsakomybei taikyti: priešingi teisei atsakovo veiksmai (saugių darbo sąlygų neužtikrinimas), kaltė (aplaidumas), žala (nukentėjusysis žuvo) ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (nukentėjusysis R. V. žuvo dėl saugių darbo sąlygų neužtikrinimo). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje bei specialisto išvadoje, todėl teismas jas laiko įrodytomis ir nustatytomis (CPK 178 straipsnis). Kolegija atmeta atsakovo argumentus, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nustatytų saugių darbo sąlygų užtikrinimą reglamentuojančių aktų pažeidimo ir kilusių pasekmių (R. V. mirties). Nors byloje nėra nustatytas nelaimingo atsitikimo mechanizmas, tačiau bylos įrodymų visuma neginčytinai patvirtina faktą, kad R. V. traumavo iš aukščio kritę metalo gabalai (Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas, t. 1,b.l.13). Šiuo atveju nėra nustatyta tik paties nukentėjusiojo parkritimo ir metalo luitų ant jo užkritimo mechanizmas, vienok, kaip nurodoma specialisto išvadoje, krovinių transportavimo rankomis ruožuose neturi kilti pavojus paslysti ir kroviniai iš rietuvių neturi kristi, o to užtikrinimas yra darbdavio tiesioginė pareiga (t.2, b.l.127). Kolegijai nekyla abejonių, jog R. V. traumavusius veiksnius nulėmė saugių darbo sąlygų metalo laužo aikštelėje neužtikrinimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių atsiradimo metu) 11 straipsnyje buvo numatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalis įtvirtino imperatyvią nustatą, jog kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. To paties įstatymo 46 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje – kad darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <...> nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tuo atveju, jeigu byloje nepakanka įrodymų arba esančių įrodymų pagrindu negalima daryti patikimos išvados apie tai, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 176 str. 1 d., 212 str. 1 d.). Teismo ekspertizė - tai proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 4 d.). Iš Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, specialisto išvados baudžiamojoje byloje, kaip rašytinių įrodymų, taip pat kitų bylos dokumentų, matyti, kad bylą nagrinėjusiam teismui pakako faktinių duomenų esminių ginčo aplinkybių nustatymui ir objektyviam jų įvertinimui. Kolegijos manymu, nesant nustatyto nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmo nėra galimybės nustatyti ar apsauginio šalmo dėvėjimas būtų apsaugojęs R. V. nuo galvos traumos, todėl tokios ekspertizės skyrimas byloje nebuvo tikslingas. Kita vertus, kolegija sprendžia, jog teismas turi teisę pats įvertinti ar privalomos dėvėti apsauginės priemonės nenaudojimas galėjo turėti įtakos nelaimingo atsitikimo pasekmėms.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pats nukentėjusysis nebuvo apdairus ir rūpestingas, nes dirbo būdamas neblaivus. Kolegija taip pat sutinka su teismo motyvais, jog yra teisinis pagrindas mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai, t. y. darbas pavojingoje zonoje būnant neblaiviam, o taip pat nenaudojant apsauginio šalmo, pripažintini dideliu neatsargumu, turėjusiu arba galėjusiu turėti tiesioginę įtaką įvykti nelaimingam atsitikimui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vyro žūtis ieškovei sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nes žuvo artimas žmogus su kuriuo ji gyveno ilgą laiką.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus arba konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. Paties darbuotojo padarytas šiurkštus darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų vertinant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str.). Kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). CK 6.282 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas pagal įstatyme numatytus ir teismo pripažintus reikšmingais kriterijus (CK 6.250 str.). Tai reiškia, kad teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl įrodyto žalos dydžio sumažinimo, taikant CK 6.282 straipsnį. Pačio nukentėjusiojo, o fizinio asmens mirties atveju - teisę į žalos atlyginimą turinčio asmens (CK 6.284 str. 1 d.) prašomas priteisti nuostolių dydis dėl neturtinės žalos negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra atliekamas teisingumą vykdančio subjekto – teismo. Neįsiteisėjusiu teismo sprendimu apibrėžtas neturtinės žalos dydis taip pat negali būti vertinamas kaip nustatytas žalos dydis, kuris, apeliacine tvarka peržiūrint neįsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti mažinamas taikant CK 6.282 straipsnį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas neįsiteisėjusį teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, padaro išvadą, kad yra aplinkybės, nustatytos CK 6.282 straipsnyje, tai nesudaro pagrindo šią normą taikyti ir jos pagrindu mažinti neturtinės žalos dydį. Tokiu atveju turi būti daroma išvada dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, tiesiogiai reglamentuojantį neturtinės žalos dydžio nustatymą. Jeigu konstatuojamas netinkamas neturtinės žalos dydžio nustatymas, tai pagrindu panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą yra CK 6.250 straipsnio netinkamas aiškinimas, taikymas ar kitoks šios normos pažeidimas, bet ne CK 6.282 straipsnio pažeidimas.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo motyvais, jog nukentėjusiojo neblaivumas galėjo sąlygoti ir jo veiksmus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuomet, kai dirbama pavojingomis sąlygomis ir pavojingose vietose (šiuo atveju - atliekant metalo krovos darbus, esant nepalankioms oro sąlygoms - slidumui), net ir esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų neužtikrinimo, traktuojamas kaip didelis neatsargumas, kuris, nors ir neeliminuoja darbdavio deliktinės atsakomybės, tačiau nustatant atsakomybės už žalą proporcijas lemia didelę darbuotojo kaltės dalį. Nuketėjusiojo (žuvusiojo) neblaivumas įvykio metu gali būti vertinamas kaip paties asmens didesnės rizikos prisiėmimas, tokiu būdu patenkant į jo sveikatai pavojingą padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darbuotojo buvimas darbe neblaiviu yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) neblaivumo būklė nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe (DK 235 str. 2 d. 8 p.). Žuvusysis, būdamas brandaus amžiaus ir turėdamas nemažą tiek bendrą, tiek darbinę patirtį, suprato ir turėjo suprasti neblaivumo nuo alkoholio įtaką atliekamo darbo saugumui ir galimas pasekmes. Žuvusiojo R. V. kraujyje rasta 0,69 promilės etilo alkoholio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 „Dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 7 punktas nustatė, kad lengvas girtumo laipsnis - klinikiniai požymiai, kai koncentracija viršija 0,4 promilės iki 1,5 promilės. Tokiu, būdu byloje neginčijamai nustatyta, kad žuvusysis darbo vietoje buvo neblaivus.

Taip pat kolegija laiko nustatytu, kad žuvusysis nedėvėjo jam išduoto apsauginio šalmo. Darbų saugos žodynas apsauginį šalmą apibūdina kaip asmeninę apsaugos priemonę, skirtą galvos apsaugai nuo smūgių iš viršaus, bei dalinei apsaugai nuo smūgių iš šono. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.77 patvirtintų „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų“ 8.1. punktas numato darbuotojo pareigą nepradėti dirbti be asmeninių apsauginių priemonių, kai to reikalauja darbo saugos įstatymai, naudoti jas viso darbo proceso metu. Akivaizdu, kad nukentėjusysis šios pareigos nevykdė, kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga, R. V. visą laiką dirbo be apsauginio šalmo, o šalmas buvo rastas jo persirengimo vietoje (t.1, b.l.66,67). Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, kad R. V. , darbo metu būdamas neblaivus ir sąmoningai nenaudodamas asmeninės apsauginės priemonės – šalmo, buvo labai neatsargus, kas galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Kolegija neteigia, jog šalmo nedėvėjimas buvo pagrindinė traumos priežastis, vienok neatmetama galimybė, kad pasekmės galėjo būti kitokios.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, atsiradusį taikant atsakovui atsakomybę už dėl gyvybės netekimu atsiradusią žalą, nepakankamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su žuvusiojo kalte, pasireiškusia dideliu neatsargumu, todėl išsprendė bylą iš dalies neteisingai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, jog paties nukentėjusiojo (žuvusiojo) didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ir lėmė sunkias pasekmes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei priteistinas 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl sutuoktinio R. V. mirties. Kolegija sprendžia, jog toks žalos dydis nustatytinas atsižvelgus į visas aukščiau konstatuotas faktines bylos aplinkybes ir atitinka susiklosčiusią teismų praktiką.

Remiantis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio, atstovavimo išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (CPK 88 str.). Kaip matyti iš šios nutarties, teisėjų kolegija apeliacinį skundą patenkina iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šalims turi būti atlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl dalis už ieškinį valstybei mokėtino žyminio mokesčio turi būti priteisiama tik iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 96 str.). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 2076 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 75). Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą patenkina iš dalies, todėl atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista dalis už skundą sumokėto mokesčio (CPK 93, 80 str.). Kadangi šia nutartimi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ieškovei priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovės D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo UAB „Kuusakoski“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 08 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovei D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kuusakoski“ (įmonės kodas 1169343) priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) litų.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Kuusakoski“ (įmonės kodas 1169343) 876 (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis) litus žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kuusakoski“ (įmonės kodas 1169343) ieškovei D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) litų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius