Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2021 m. kovo 22 d., apie 12.45 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,08 promilės alkoholio), žodinio konflikto metu, panaudojo savo buvusios sugyventinės L. J. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia ranka sudavė L. J. į kairės pusės galvos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. J. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2021 m. rugsėjo 6 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. A. nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Įvykio dieną jis buvo užėjęs pas nukentėjusiąją pasiskolinti puodo ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau jis smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo. Tuo metu buvo neblaivus ir iš nukentėjusiosios grįžo pas save į kambarį ir iškart nuėjo miegoti. Patį konfliktą pamena tik dalinai, pats konfliktas greičiausiai ir įvyko dėl to, kad buvo išgėręs. Pamena, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nevartojo. 2021 m. rugsėjo 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gali būti, jog dėl neblaivumo jis ne viską pamena ir visgi galėjo taip būti, kad konflikto metu sudavė smūgį nukentėjusiajai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. A. kaltės nepripažino, nurodė, jog su savo buvusia sugyventine L. J. kartu nebegyvena jau apie 4 metus. Kartu su ja turi bendrą vaiką. L. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jų butai yra tame pačiame aukšte. Tarp jų būdavo konfliktų dėl to, kad nesutapdavo jų nuomonės. 2017 metais, kai gyveno kartu su L. J., jis buvo prieš ją smurtavęs, atliko bausmę, tačiau po to karto prieš L. J. niekada nesmurtavo, o konfliktai tarp jų buvo tik žodiniai. 2021 m. kovo 22 d., apie 10 val., jis nuėjo pas L. J. ir paprašė pasiskolinti puodą. Pamatė, kad L. J. pikta, blogos nuotaikos. Pasiėmęs iš jos puodą nuėjo į virtuvę gamintis valgyti. Gaminant maistą tuo pačiu ir gėrė alkoholinį alų, 1 l talpos. Tokio alaus išgėrė apie 3 litrus. Apie 12 val. jis nuėjo pas L. J. grąžinti puodo, ji pradėjo jam priekaištauti, kad jis girtas ir grasino iškviesti policiją, tačiau dėl kokių priežasčių, nežino. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Toks jų žodinis konfliktas vyko apie 1-2 minutes. Po žodinio konflikto jis išėjo pas save į butą. L. J. nelietė ir fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Kuomet grįžo namo, maždaug po pusvalandžio, į jo butą pasibeldė policijos pareigūnai ir išvežė jį į areštinę (b.l. 56, 65).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. J. nurodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, jie turi bendrą vaiką. Nagrinėjamo įvykio dieną A. A. buvo neblaivus, atėjo pas ją į namus, tarp jų kilo konfliktas ir A. A. sudavė jai ranka į galvos sritį, t. y. už kairės ausies. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, jai buvo padaryta kraujosruva. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Nurodė, kad šiuo metu tik nori, kad A. A. prieš ją daugiau nesmurtautų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. J. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sugyventinis A. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apie 13 metų kartu gyveno, tačiau pastaruosius 2 metus kartu nebegyvena. 2021 m. kovo 22 d., apie 12.20 val. A. A. užėjo į jos butą, kad grąžintų iš jos pasiskolintus puodus ir ji pastebėjo, jog jis yra akivaizdžiai neblaivus. Ji labai susinervino dėl jo neblaivumo ir paprašė jo išeiti iš jos buto. A. A. į jos prašymus išeiti iš buto nereagavo ir jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius rusiškus žodžius. Ji dar kartą pasakė A. A. išeiti iš jos buto, nes kitu atveju skambins į policiją, tačiau jis supykęs išmušė iš jos rankų asmeninį mobilaus ryšio telefoną ir jis nukrito ant grindų. Išsigandusi ji pakėlė savo mobilaus ryšio telefoną nuo grindų ir pasakė A. A., kad jai reikia paskambinti į paramos centrą dėl pašalpos. Jis, supratęs, kad ji paskambinusi kalba su bendrojo pagalbos numerio operatore, susinervinęs dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės pusės galvos sritį už kairės pusės ausies, netoli kaklo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šio įvykio A. A. pasišalino į savo butą, esantį tame pačiame namo aukšte, kaip ir jos butas. Dėl fizinio smurto prieš ją A. A. jau ne kartą kviesta policija ir pradėti tyrimai (b.l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji L. J. papildomai nurodė, kad konflikto metu A. A. jai iš rankų išmušė telefoną, ji pradėjo ant jo rėkti, reikalauti, kad jis išeitų. Tuomet ji nuo grindų pakėlė telefoną, norėjo paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą ir iškviesti policiją, tačiau tuo metu A. A. su dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės pusės galvos sritį, už kairės ausies. Ji pajuto fizinį skausmą. Nuo smūgio ji nukrito ant lovos. Kai ji nukrito, pastebėjo, kad šalia lovos ant rašomojo stalo stovėjęs akvariumas sudužo ir vanduo išbėgo ant stalo bei grindų. Ar akvariumas sudužo, kai ji krito ir ranka kliudė jį, ar jai trenkdamas A. A. kliudė šį akvariumą, tiksliai pasakyti negali. Jai atsistojus nuo lovos, ji pradėjo rėkti ant A. A., pasakė, kad daugiau to nekęs. Po tokių jos žodžių jis išėjo (b.l. 26).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad atliekant šį procesinį veiksmą nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 31-35).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. V. nurodė, kad iškvietimų dėl smurto būna labai daug, todėl šio aplinkybių nelabai pamena. Pamena, kad atvykus pagal iškvietimą juos pasitiko nukentėjusioji, nurodė, kad prieš ją smurtavo A. A. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. V. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2021 m. kovo 22 d., dirbant kartu su kolega D. V., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, neblaivus pranešėjos sugyventinis lenda muštis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko L. J. Tuo metu jiems bendraujant, ant jos nesimatė jokių akivaizdžių sužalojimų. Ji jiems paaiškino, kad jos buvęs sugyventinis A. A. žodinio konflikto metu jai rankos delnu trenkė į galvos sritį. Ji nurodė, kad A. A. butas yra priešais jos butą. Jie nuėjo į priešais esantį butą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems beldžiant į jo buto duris, jų iš pradžių niekas neatidarė. Tik po kurio laiko atidarius duris, jie užėjo į jo butą. Kuomet užėjo į jo butą, A. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau nesielgė agresyviai. Jiems pasiteiravus, ar jis smurtavo prieš L. J., A. A. atsakė, kad jokio smurto jos atžvilgiu jis nenaudojo. Po ko jie iškvietė kitą ekipažą, kuris A. A. pristatė į areštinę (b.l. 38).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 22 d., 12.52 val., į BPC kreipėsi L. J., kuri nurodė, jog namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuojama, buvęs sugyventinis neblaivus lenda muštis (b.l. 3-4).

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei fotolentelės nustatyta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 9, 15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 712-2021 (01) matyti, kad: 1. L. J. nustatyta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. kovo 22 d.; 2. L. J. nustatytas vienas sužalojimas; 3. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamoje vietoje ir labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktu į minėtą kūno sritį; 5. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; 6-7. sužalojimo vietoje požymių pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sužalojusio įrankio formą, dydį ar žalojusių įrankių skaičių, neužfiksavo; 8. Teismo medicininio tyrimo metu sužalojimo padarymo jėga nėra nustatinėjama (b.l. 23-24).

Iš kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad 2021 m. balandžio 22 d. buvo perklausomas garso įrašas, gautas iš BPC. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 43-45).

Iš kitų objektų apžiūros protokole nustatyta, kad 2021 m. balandžio 11 d. –2021 m. balandžio 12 d. buvo peržiūrėti body kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 46-48).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, jog A. A. 2021 m. kovo 22 d., 14.14 val. nustatytas 2,08 prom. girtumas (b.l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat nukentėjusiosios bei liudytojo policijos pareigūno E. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme pirmojo posėdžio metu kaltės nepripažino, teigdamas, jog įvykio metu buvo neblaivus, tačiau smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Visgi išklausęs nukentėjusiosios parodymus teisme, kaltinamasis jau nurodė, jog gali būti taip, kad jis dėl neblaivumo visų aplinkybių nepamena, galėjo būti ir taip, kad jis trenkė nukentėjusiajai ir dėl to apgailestauja. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusioji nuo pat to momento, kai kreipėsi į BPC nuosekliai nurodė, kokius smurtinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad L. J. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. kovo 22 d., sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. A. 2021 m. kovo 22 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką A. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, nors ankstesni teistumai išnykę, tačiau kaip kaltinamąjį charakterizuojanti aplinkybė įvertintina tai, kad jis anksčiau teistas už smurtinių nusikaltimų L. J. atžvilgiu padarymą, baustas administracine tvarka.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. A. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Taigi A. A. už padarytą nusikaltimą paskirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. kaltinamajam paskirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį: 1) pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu skirtiną laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas A. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 22 d. 13.25 val. iki 2021 m. kovo 23 d. 13.39 val. (b.l. 52, 61) t. y. viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai, kad A. A. ne pirmą kartą padarė smurtinę nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad smurtinė veika padaryta, nors ir ne šeimos nario, tačiau artimo kaltinamajam asmens atžvilgiu, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas,

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: 1) pirmus keturis bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 22 d. 13.25 val. iki 2021 m. kovo 23 d. 13.39 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti (BK 72² straipsnis), nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. A., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.