- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- 1-2778-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59118-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
V. T., 2017 m. lapkričio 10 d., apie 16.10 val., viešoje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), prikibo prie M. A. ir tyčia smogė kumščiu vieną kartą jam į veidą, o nuo smūgio M. A. nukritus ant grindinio, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia ne mažiau 5 kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą ir dešinį šoną, tuo padarydamas M. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimais dešinės ausies - sprando srityje, dešinėje plaštakoje, poodinėmis kraujosruvomis pilvo srityje, kairio klubo srityje, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Įrodymai
Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu pripažino ir parodė, kad su M. A. yra pažįstamas nuo paauglystės, gyveno netoliese. Per M. susipažino ir su K. B., su kuriuo palaiko draugiškesnius santykius, negu su M., nes pastarasis jį šmeižia, pasakoja savo mamai, kad jis narkomanas, kad duoda stipriai veikiančių vaistų, o ši po to jį apšmeižia visam kiemui, kur jie gyvena, dėl ko jie nuo jo atsiriboja. Todėl su M. A. stengiasi nebendrauti. 2017 m. lapkričio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, galėjo būti ir 10 diena, jis ryte paskambino K. B., pakvietė jį susitikti, išgerti alaus. Jam K. pasakė, kad su juo yra M. A.. Jis nenorėjo, kad pastarasis eitų kartu, bet nusileido ir susitikę trise nuėjo į aludę (duomenys neskelbtini), ten gėrė stiprų alų, o jiems begeriant M. pradėjo triukšmauti, todėl barmenas paprašė jų išeiti. Tada parduotuvėje nusipirko dar stipraus alaus ir užkilo į (duomenys neskelbtini) gatvės pradžią, kur tarp medžių, negyvenamoje aikštelėje toliau vartojo alkoholinius gėrimus. M. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ieškojo priekabių ir pradėjo aiškinti, kad jis sėdėjęs „zonoje“, kad yra „kietas bachūras“ ir kad jis turi M. statyti alaus. Jis pats taip pat buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kaip ir K. B.. Tuo metu, M. paskambino jo mama, ir jis davė V. T. ragelį, sakydamas, kad M. mama, nori su juo pakalbėti. Pokalbio esmė buvo ta, kad M. mama išvadino jį narkomanu. Į jo klausimą, kodėl ji taip kalba, ji atsakė, kad tą jai pasakė M.. Po to pokalbio V. T. supyko ant M., dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas, ko pasėkoje jis trenkė M. į veidą, dėl ko šis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės, ir tuomet kelis kartus jam įspyrė į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai spyrė, ir kiek kartų, dabar pasakyti negali, nes neskaičiavo, bet galėjo būti įtarime nurodytas smūgių kiekis ir lokalizacija. Jaunystėje yra lankęs kovines sporto šakas, turi gerą fizinį pasirengimą, ir jei būtų norėjęs stipriai M. sumušti, pastarasis tikrai būtų patyręs didesnius sužalojimus, negu nurodyta įtarime. Paprasčiausiai norėjo M. pamokyti, kad jis be reikalo jo nešmeižtų. Ką veikė tuo metu K., nežiūrėjo, nes fizinį kontaktą turėjo su M.. Pastarasis po smūgių atsikėlė ir pabėgo, o jis ir K. išsiskirstė. Kitą dieną jis norėjo išsiaiškinti su M. dėl praėjusio įvykio ir buvo nuėjęs iki M. namų (duomenys neskelbtini), tačiau M. išėjo kartu su mama ir tėvu, kurie pradėjo ant jo šaukti, todėl konstruktyvus bendravimas nesigavo, jis išėjo. Dėl suplėšytos striukės pareiškimo policijai nerašė dėl savo įsitikinimų. Dėl savo poelgio labai gailisi, ateityje pažada nebenusikalsti (b. l. 74).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:
Nukentėjusysis M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d., apie 16.10 val. jam būnant kartu su V. T. ir K. B. Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jam paskambino mama O. A., kuri pradėjo priekaištauti dėl bendravimo su V. T., nes jis vartoja narkotikus. Mamos prašymu perdavė telefoną V. T., kuris, pokalbio su jo mama metu, labai įsižeidė, numetė jo telefoną ant žemės, ir sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, o jam parkritus ant žemės, kojomis spyrė ne mažiau 5 kartų į galvą, dešinį šoną, o K. B. jį apgynė. Paaiškino, kad po įvykio jis pabėgo, nes patyrė dešinės akies ir dešinio šono sumušimus, tačiau į medicinos gydymo įstaigą nesikreipė (b. l. 26).
Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d., vakare, tamsiu paros metu, jo sūnus M. A. namo grįžo sumuštas ir pasakė, kad jį apie 17.00 val., miesto centre, sumušė V. T.. 2017 m. lapkričio 11 d., apie 15.30 val. išgirdo, kad sūnus M. su kažkuo šnekėjo telefonu ir po pokalbio susiruošė eiti į lauką susitikti su V. T. ir K. B., dėl to jis, kartu su žmona O. A. nuėjo į kiemą, kur V. T. pradėjo aiškintis su M., puolė jį. Dėl to R. A. su fotoaparatu T. nufotografavo, tačiau pastarasis pasišalino (b. l. 34–35).
Liudytoja O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus M. A. kenčia nuo alkoholizmo, dėl ko jis gydėsi įvairiais būdais, buvo užsikodavęs, gulėjo reabilitacinėse ligoninėse, tačiau tai buvo tik trumpalaikiai poveikiai. Paaiškino, kad kai jis bendrauja su draugais, kurie jam daro blogą įtaką, ir vėl prasideda viskas iš naujo. Nurodė, kad M. A. yra sumaišęs alkoholį su medikamentais ar amfetaminu, dėl ko tapdavo ūmaus būdo, kuris pasireiškia pykčio priepuoliais. Šiuo metu M. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose už smurtą artimoje aplinkoje – nuteistas 8 mėnesiams už smurtą prieš ją, tačiau yra smurtavęs ir prieš tėvą. M. A. yra nurodęs, kad įvairių tablečių yra matęs pas V. T.. 2017 m. lapkričio 10 d., penktadienį, dienos metu, M. pasakė, kad važiuoja į miestą nusipirkti kompiuterinę laikmeną ir ilgai negrįžo, dėl ko ji paskambino M. į jo mobilų telefoną. Jam atsiliepus, iš balso suprato, kad jis yra stipriai išgėręs ir M. A. paaiškino, kad yra kartu su K. B. ir V. T., netoli pastarojo namų. Girdėdama šalia V. balsą, paprašė M., kad perduotų V. ragelį, kurio paprašė, kad lieptų M. greitai važiuoti namo, nes yra girtas, ir paprašė, kad neduotų jam jokių tablečių, nuo kurių M. gali visai susisukti galva. Paaiškino, kad ji nesakė V., kad jis narkomanas, ar vartoja narkotikus, tik paprašė jo, kad neduotų M. tablečių. Neužilgo M. jai paskambinęs sakė, kad grįžta namo nes V. jį sumušė. Jam grįžus į namus matė, kad buvo mėlynė po akimi, virš akies galvoje – guzas, perrėžtas kaklas prie ausies. M. A. paaiškino kad V. T., supykęs po pokalbio su O. A. smogė ranka jam į veidą, o po to, kai jis, neišlaikęs nukrito ant žemės, ne mažiau 5 kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas. Dėl patirtų sužalojimų, O. A. dėjo įvairius kompresus su ledais. Kitą dieną, pakalbėjęs telefonu, M. A. ėjo į kiemą susitikti su V. T. ir K. B.. Dėl to, kad M. buvo pagiringas, ir ji manė, kad gali vėl būti sumuštas, O. A. paskubomis apsirengė ir nubėgo paskui jį, o vyras R. A. taip pat išbėgo į kiemą, pasiėmęs fotoaparatą, kad užfiksuoti galimą nusikaltimą. K., juos pamatęs, pasišalino iš kiemo. Pradžioje M. priėjo prie V., bendravo gražiai, sakė jam, kad susitaiko, viską pamiršta, buvo paspaudę vienas kitam rankas. Bet po to, prasidėjo žodinis konfliktas, dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir jie įsikibo vienas kitam į atlapus, todėl O. A. stengėsi juos atskirti, o vyras R. A. įvykį fotografavo. Tuo metu kieme pašalinių žmonių nebuvo, konfliktas buvo trumpas ir viešoji tvarka pažeista nebuvo (b. l. 54–55).
Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neprisimena, galėjo būti ir 10 diena, dienos metu jis susitiko su V. ir M. ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią aludę, kur gėrė stiprų alų, 7,5 laipsnių, tačiau juos iš aludės išvarė barmenė, nes M. pradėjo kabinėtis prie aludės klientų. Išėję iš aludės jie nusipirko dar alkoholinių gėrimų ir užkilo į (duomenys neskelbtini) gatvės pradžią, prie kažkokio metalinio garažiuko, toliau nuo gatvės, kur gėrė alų ir visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Paaiškino, kad prisimena, jog M. kalbėjo mobiliuoju telefonu, su kuo, nežino, o ar kalbėjo ir V. mobiliuoju telefonu, neprisimena. Po to V. ir M. tarpusavyje pradėjo pyktis, apsižodžiavo ir kai jis atsisuko į juos, pamatė, kad abu yra susikibę. Jis neprisimena, kad V. smogtų M. ar spardytų jį, nes buvo girtas. Kadangi V. buvo arčiausiai, jis sugriebė V. už rankų ir atitraukė nuo M.. Neatsimena, ar M. stovėjo ar gulėjo. Kai atitraukė V. M. pabėgo, o po to jie išsiskyrė ir grįžo namo. Paaiškino, kad visą naktį M. A. rašė jam ir V. grasinančio pobūdžio žinutes, dėl ko jie nusprendė nueiti iki M. A. ir išsiaiškinti, nes jis neprisiminė nieko tokio blogo, kas būtų įvykę, kad M. taip rašinėtų ir grasintų. V. dar papasakojo, kad M. jį yra apšmeižęs savo mamai ir tėvui, kad neva jis yra narkomanas, vartoja narkotikus, dėl to jis pradėjo ant M. rėkti ir todėl jie susistumdė, tačiau išsamiai nepapasakojo, nes pats, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, to neprisimena. Paaiškino, kad nuėjo su V. iki M. namų, tačiau pastarasis išėjo į kiemą kartu su tėvais ir iš karto pradėjo šaukti „reketininkai, banditai“, o tėvas pradėjo fotografuoti juos su fotoaparatu. Matė, kad M. A. veidas buvo sumuštas, buvo mėlynė po akimi, nubrozdinimas prie nosies ir supratęs, kad pasikalbėti nepavyks jis išėjo. Paaiškino, kad po kelių dienų buvo susitikęs su M. A., kuris atsiprašė dėl grasinančių žinučių, sakė, kad buvo girtas, susinervinęs, aiškinosi padrikai ir išsiskyrė gražiuoju, tačiau tą pačią naktį iš M. vėl gavo tokio pat grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Kitą dieną susitikus M. vėl atsiprašė, sakė, kad buvo girtas. Po kurio laiko iš pažįstamų sužinojo, kad M. buvo jį apšmeižęs „Facebook“ socialiniame tinkle, rašydamas, kad jis „mentų ožys, dirba mentams“, įkėlė jo duomenis, ko pasėkoje sugadino reputaciją, su juo pažįstami nenorėjo sveikintis. Vėliau tie duomenys buvo pašalinti. Paskutinį kartą su M. buvo susitikęs išgerti alaus 2017m. gruodžio pabaigoje prieš Šv. Kalėdas, M. pasakė, kad už jo smurtą prieš tėvus yra nuteistas ir išvažiuoja atlikti bausmės į įkalinimo įstaigą (b. l. 57-58).
Iš 2017 m. lapkričio 12 d., policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. 12.50 val., apie įvykį pranešė M. A., nurodydamas, kad 2017 m. lapkričio 10 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėse jį sumušė jaunuolis (b. l. 14).
Iš 2017 m. lapkričio 12 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad M. A. nurodė, jog 2017 m. lapkričio 10 d., apie 16.10 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune, konflikto su V. T. metu, pastarasis sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį, o jam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į galvą ir dešinį šoną, dėl ko patyrė dešinės akies ir dešinio šono sumušimą, tačiau į gydymo įstaigas nesikreipė, dėl to prašo išduoti siuntimą teismo medicinos ekspertizei ir kaltą asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 19).
Iš 2017 m. lapkričio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Kaune (b. l. 22–24).
Iš 2017 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3348/2017(02) matyti, kad M. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai dešinės ausies – sprando srityje, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos pilvo srityje, kairio klubo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių smūgių pasėkoje. Poodinė kraujosruva kairio klubo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (b. l. 31).
Iš 2017 m. lapkričio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. A. tyrimui pateikė vieną kompaktinį diską su jame esančiu garso įrašu ir foto nuotraukomis (b. l. 36–37).
Iš 2018 m. kovo 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas savanorišku daiktų, dokumentų protokolu pateiktas kompaktinis diskas su jame esančiu garso įrašu ir foto nuotraukomis, tačiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l 38–52).
Iš 2017 m. lapkričio 20 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno pirmo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-1191/2017 matyti, kad V. T. tikslinga skirti kompleksinę teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę (b. l. 93).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. T. viešoje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju M. A., tyčia, rankos kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko pastarasis, praradęs pusiausvyrą nukrito ant žemės, o V. T., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir į dešinį šoną, taip padarydamas jam poodinės kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus dešinės ausies – sprando srityje, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvas pilvo srityje, kairio klubo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo V. T. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. T. kaltei pagrįsti. Akivaizdu, kad kaltinamasis, tokiais savo įžūliais veiksmais, t. y. viešoje vietoje pasirinkęs smurtinį konflikto būdą ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jo dydžiu (b. l. 135).
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis neteistas (b. l. 78), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 79–83), nedirba (b. l. 133), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 91), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi dvylika kartų, Marių sektoriuje – du kartus (b. l. 85–89), yra pakaltinamas, nusikalstamos veikos padarymo metu suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti (b. l. 124–127).
BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis V. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam V. T. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis ankščiau neteistam ir galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi kaltinamasis V. T. teisiamas pirmą kartą, jam skirtinas bausmės dydis, didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies minimalus dydis, kartu skiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką jo elgesiui.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75) paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančia garso ir vaizdo medžiaga paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančia garso ir vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.