- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- A-2801-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01264-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- "Garbingas amžius"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Garbingas amžius“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Garbingas amžius“ (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti tuometinės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarybos (toliau – ir Tarnyba) (po reorganizacijos nuo 2020 m. liepos 1 d. prijungta prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius)) 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPRE–617 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ ,,Garbingas amžius” darbuotojams“ (toliau – Sprendimas); 2) trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.45E) I–1596 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SPRE–617“ (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti VšĮ ,,Garbingas amžius” pajamų dalį Lietuvoje nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., įtraukiant pirkėjo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Šiaulių bankas“ 2019 m. liepos 12 d. pardavimo PVM sąkaitą-faktūrą Nr. 0616 18 000 Eur sumai.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti A1 pažymėjimus pareiškėjo darbuotojoms I. R. nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., L. Š. – nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 20 d., E. J. – nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. kovo 9 d. ir R. P. – nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Sprendimą grindė aplinkybe, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje nedidelė, apyvartos dalis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudarė 9,91 proc. Pareiškėjo paskaičiavimu, pajamos minimu laikotarpiu sudarė 11,1 proc.
3. Pareiškėjas nurodė, kas atsakovas atsisakė įtraukti į pajamų apskaičiavimą pareiškėjo išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 0616, todėl apyvarta sudarė mažiau nei 10 proc. Atsakovo Sprendimą pareiškėjas apskundė trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris skundą atmetė. Pareiškėjas tvirtino, kad VSDFV nenurodė jokių tokio sprendimo teisinių argumentų.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad trečiojo suinteresuotojo asmens VSDFV sprendimas visiškai nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog vertino, ar darbuotojų siuntimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų duomenis, pagal kuriuos Įstaiga įregistruota, tikrino pareiškėjo anketos duomenis ir pardavimų žurnalo duomenis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Vilniaus skyrius konstatavo, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje nevertinama kaip didelė, todėl A1 pažymėjimai neišduodami. Sprendime aprašė skaičiavimus, atliktus pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – ir Tvarkos aprašas) punkto antrąją pastraipą.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Įstaiga pirkimo-pardavimo sutarties, turto priėmimo-perdavimo akto, Lizingo sutarties specialiųjų sąlygų, atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, sąkaitos-faktūros Nr. 0616 kopijas pateikė praėjus beveik mėnesiui po Sprendimo priėmimo, todėl jų vertinti priimant sprendimą negalėjo.
Atsiliepimas
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, manydamas, kad pridėtus dokumentus įvertinus, būtų pagrindas išduoti aptariamus pažymėjimus A1, turėtų užpildyti naują prašymą, pridėti reikšmės turinčius dokumentus. Tvirtino, kad Sprendimą priėmė remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų Įstaigos pajamų per dvylika mėnesių iki darbuotojų siuntimo į (duomenys neskelbtini). Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Sprendimas – teisėtas ir pagrįstas. Dėl neįtrauktos į apskaičiavimą sąskaitos, išrašytos AB ,,Šiaulių bankas“ paaiškino, kad suma neįtraukta, nes tai – lizingo sutartis, kuria parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, lieka pas pardavėją, kuris už naudojimąsi daiktu moka periodines įmokas. Dėl šios priežasties pagal sąskaitą gautos sumos negalima įtraukti į įmonės veiklos pajamas.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ ,,Garbingas amžius“ skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. SPRE–617 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ ,,Garbingas amžius” darbuotojams“. Pareiškėjas prašė išduoti A1 pažymėjimus apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą keturioms Įstaigos darbuotojoms, išsiųstoms dirbti į (duomenys neskelbtini). Sprendime konstatuota, kad A1 pažymėjimai neišduodami darbuotojams, kadangi jų siuntimas dirbti į (duomenys neskelbtini) neatitinka Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) 987/2009 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Sprendimo Nr. A2 ir Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimų. Nurodyta, kad siuntimo laikotarpiu jiems turi būti taikoma darbo vietos (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo teisės aktai. Atsakovas, svarstydamas Įstaigos prašymą, rėmėsi pateikto pardavimų žurnalo duomenimis nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Nustatė, kad per 12 mėnesių pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarė 9,91 proc. nuo visų pajamų. Atsakovas Sprendime pateikė ,,Papildomą informaciją apie dėl šio sprendimo kylančias prievoles draudėjui, pasekmes draudėjui ir sprendime nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) bei valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmus“. VSDFV, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą peržiūrėti atsakovo sprendimą, 2020 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (1.45E)I-1596. Įstaigos skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo atmetė. VSDFV nuomone, atsakovas pagrįstai nustatė, kad Įstaigos pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų jos pajamų per 12 kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo į (duomenys neskelbtini). Dėl pardavimo sąskaitos-faktūros, išrašytos AB ,,Šiaulių bankui” neįtraukimo į apskaičiavimą paaiškino, kad tai – lizingo sutartis, nes parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, lieka pardavėjui, todėl pagal sąskaitą gautos sumos negalima įtraukti į įmonės veikos pajamas.
13. Nustatyta, kad pagal 2019 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FL-193-11460 pardavėjas VšĮ „Garbingas amžius“ pardavė naudotą ratinį traktorių už 18 000 Eur pirkėjui AB ,,Šiaulių bankui“. 7 000 Eur užskaityta kaip pareiškėjo bankui pagal Nuomos sutartį sumokėta pirmojo Turto vertės dengimo mokesčio ir administravimo mokesčio suma bei banko pardavėjui (pareiškėjai) pagal šią sutartį sumokėta turto kainos dalis. Likusią 11 000 Eur dalį bankas sumoka pareiškėjui Sutartyje numatyta tvarka. Tarp minimų šalių tą pačią dieną sudaryta Lizingo sutartis ir Finansinės nuomos sutartis.
14. Iš Darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos teismas nustatė, kad Įstaigoje nuo veiklos įregistravimo 2016 m. gruodžio 2 d. Lietuvoje dirba 4 darbuotojai, užsienyje – 60. Nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d. pareiškėjas užsiėmė statybinės technikos ir įrangos pirkimu-pardavimu ir nuoma. Per dvyliką mėnesių iki darbuotojų siuntimo iš veiklos Lietuvoje gavo 203 438,73 Eur, užsienyje – 369 746,35 Eur pajamų. VSDFV išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo VšĮ „Garbingas amžius“ 2020 m. vasario 14 d. skundą „Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus pagal SPRE–617“. 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (1.45 E) I-1596 pareiškėjo skundą atmetė. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, sprendimas – teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų jo pajamų per dvylika mėnesių iki darbuotojų siuntimo į (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad šios bylos kontekste, ginčo teisinių santykių reguliavimui taikytini Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Teismas aptarė aktualias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) 883/2004 įgyvendinimo tvarką, Tvarkos aprašo (nagrinėjamam ginčui aktuali 2020 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-258 redakcija) nuostatas.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015 konstatavo, kad būtent minėtas Tvarkos aprašas yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 nuostatas patikslinantis ir papildantis teisės aktas ir būtent šiuo aspektu į jį atsižvelgtina taikant minėtus reglamentus, kurių baigiamosiose dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie reglamentai yra privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse.
17. Byloje nustatyta, kad Įstaigai su 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 12 d. prašymais pasikreipus į Tarnybą, pastaroji, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 31 punkto nuostatomis, 2019 m. lapkričio 12 d. raštu pareiškėjo paprašė pateikti papildomus įrodymus. Pastaroji, reaguodama į minėtą Tarnybos paklausimą, jai pateikė papildomus įrodymus, kuriuos įvertinęs, atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo veikla Lietuvoje negali būti vertinama kaip didelė, todėl A1 pažymėjimai neišduotini. Atkreiptas dėmesys, jog A1 pažymėjimo išdavimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Pažymėta, kad tuometinei Tarnybai 2020 m. sausio 29 d. priėmus Sprendimą, pareiškėjas tik 2020 m. vasario 20 d. pateikė papildomus įrodymus, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FL-193- 11460, sudarytos su AB „Šiaulių bankas“, turto priėmimo-perdavimo akto prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. FL-193-11460, lizingo sutarties Nr. FL-193-11460 specialių sąlygų, atsiskaitomosios sąskaitos išrašo ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0616 kopijas, kurie, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, nevertinti. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog Tarnyba, gavusi papildomus įrodymus, turėjo juos vertinti, kaip nepagrįstus. Sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas Aprašo nustatyta tvarka turi užpildyti naują prašymą ir pridėti papildomus dokumentus, galimai turinčius reikšmės Įstaigos pajamoms iš veiklos Lietuvoje apskaičiuoti.
18. Teismas pažymėjo ir tai, kad VSDFV kompetencija – spręsti, ar pagal pareiškėjo atsakovui pateiktus dokumentus priimti sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti. Kaip matyti iš ginčijamo pastarosios institucijos VSDFV sprendimo turinio, jame, be kita ko, buvo pasisakyta ir dėl Lizingo sutarties. Sprendime trečiasis suinteresuotasis asmuo įvertino tai, kad atsakovo Sprendime išsamiai aprašyti skaičiavimai, atlikti pagal Tvarkos aprašo 8.4 punkto antrąją pastraipą – nurodyta, kaip apskaičiuotos įmonės pajamos, gautos per 12 mėnesių iki siuntimo, kaip jos priskirtos pajamoms iš veiklos Lietuvoje ir pajamoms iš veiklos užsienyje, nurodytas Tvarkos aprašo 8.4 punkto antrojoje pastraipoje numatytų aritmetinių veiksmų, apskaičiuojant įmonės pajamų iš veiklos Lietuvoje procentinę dalį nuo visų įmonės pajamų, rezultatas. Teismo vertinimu, VSDFV neturėjo jokio pagrindo ir pareigos naikinti atsakovo Sprendimo.
19. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, kreipėsi į Įstaigą raštu su prašymu pateikti papildomus įrodymus, Įstaigai juos pateikus, jie buvo vertinami. Iš ginčijamo atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad tuometinė Tarnyba rėmėsi tiek savo turimais duomenimis, tiek Įstaigos pateikta medžiaga. Atsakovui nesivadovauti pastarosios turimais oficialiais duomenimis bei Įstaigos pateiktais įrodymais nebuvo pagrindo, juo labiau, kad Įstaiga jokių papildomų įrodomąją galią turinčių dokumentų, leidžiančių daryti priešingas išvadas nei atsakovas padarė ginčijamame sprendime, nepateikė. Ginčijamame atsakovo Sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus, šiame sprendime nurodytiems darbuotojams. Iš esmės analogiška argumentacija išdėstyta ir atsakovo Sprendime. Skundžiamuose sprendimuose nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas, išdėstytas teisinis pagrindas, todėl, teismo vertinimu, teigti, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad skunde ginčijami sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, netenkintas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
22. Pareiškėjui teismo išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai teikti prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl A1 pažymėjimų, pateikiant visus dokumentus, kurių, pareiškėjo nuomone, jis negalėjo pateikti prieš priimant skundžiamus sprendimus.
III.
23. Pareiškėjas VšĮ ,,Garbingas amžius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPRE-617 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.45E) I-1596. Taip pat prašo, teismui konstatavus, jog bylos skunde išdėstytoms aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundo neišnagrinėjo, nepasisakė dėl esminių skundo argumentų, nes iš esmės tik atkartojo VSDF sprendimo teiginius, jokio vertinimo dėl pareiškėjo skundo argumentų, kiek tai susiję su prašymu įtraukti 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0616 į pajamų dalį už veiklą Lietuvoje, neatliko ir 2019 m. liepos 12 d. sutarties, kurios pagrindu pareiškėjas gavo pajamų ir jas atitinkamai įtraukė į registrą bei deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), neanalizavo.
25. Pareiškėjas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2020 m. sausio 29 d. Tarnybai priėmus Sprendimą, pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus tik 2020 m. vasario 20 d., tačiau neanalizavo, kodėl šie esminiai tinkamam ginčo išsprendimui turintys reikšmės pateikiami dokumentai paliekami nevertinami. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas, VSDFV ir teismas nevertino pirkimo-pardavimo sutarties, jos priedų ir padarė klaidingas išvadas, priskirdami pareiškėjo iš pirkimo-pardavimo sutarties gautas pajamas kaip gautas lizingo sutarties pagrindu. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti ne tik jo argumentus visumoje, bet ir tuo aspektu, jog įtraukus pareiškėjo gautas pajamas iš sutarties, pareiškėjo apyvartos dalis Lietuvoje už laikotarpį 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudarė ne 9,91 proc., o 11,1 proc.
26. Pareiškėjas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM) įstatymo 79 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 11 straipsniu, 10-uoju Verslo apskaitos standartu „Pajamos“, visos išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sumos privalo būti įtraukiamos į bendrovės balansą kaip veiklos pajamos. Sutartimi traktorius nuosavybės teise perėjo pirkėjui AB „Šiaulių bankas“, o VšĮ „Garbingas amžius“ tapo traktoriaus naudotoju pagal finansinės nuomos sutartį. Išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0616 buvo užregistruota VšĮ „Garbingas amžius“ išrašomų sąskaitų registre, deklaruota VMI ir nuo gautų, pardavus šį traktorių, pajamų sumokėti visi privalomi mokesčiai. Taigi pardavimo pajamos turi būti laikomos uždirbtomis nuo nuosavybės teisės į traktorių perdavimo ir pinigų gavimo bei (vėlesnio) paties daikto perdavimo AB „Šiaulių bankas“ momento, todėl minėta PVM sąskaita faktūra privalo būti įtraukta į įmonės veiklos pajamas ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog VšĮ „Garbingas amžius“ pajamos Lietuvoje sudarė daugiau 10 proc., todėl atsisakyti išduoti A1 pažymėjimų nebuvo jokio pagrindo.
27. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas vėliau traktorių iš AB „Šiaulių banko“ išsinuomojo ir dėl to bankas perdavė jam laikinai šią transporto priemonę naudotis, ginčo atveju jokios reikšmės ar įtakos neturi. AB „Šiaulių bankas“ ir po finansinio lizingo sutarties sudarymo liko šios transporto priemonės savininku ir juo liks visą lizingo laikotarpį. Nėra duomenų, kad VMI būtų nurodžiusi, jog pareiškėjo už parduotą transporto priemonę gautos pinigų sumos nelaikytinos pajamomis, neturėtų būti apmokestinamos ir pareiškėjas už šį sandorį visus privalomus sumokėtus mokesčius sumokėjęs nepagrįstai, todėl jie pareiškėjui turėtų būti grąžinti. Tokių aplinkybių niekas nesiaiškino ir jos pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytos. Pirmosios instancijos teismas jokių skaičiavimų savo iniciatyva neatliko, nesiekė jų patikrinti (užklausiant VMI) ir tik gavus atsakymus, įvertinti ar pareiškėjo argumentai yra pagrįsti ir kokią procentinę dalį sudaro pajamos iš pareiškėjo veiklos Lietuvoje. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo esminių skundo argumentų, rėmėsi tik Tarnybos ir VSDF teiginiais atsiliepimuose ir jų atliktais skaičiavimais, kurie neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas teigia, kad netenkinus jo skundų, daroma įtaka pareiškėjo darbuotojų padėčiai, t. y. darbuotojams netekus draustumo, jie negali naudotis visomis socialinėmis garantijomis, tai itin aktualu pandemijos laikotarpiu.
29. Pareiškėjas prašo prijungti 2021 m. vasario 23 d. VMI atsakymą į pareiškėjo paklausimą, kuris reikšmingas bylai.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Vilniaus skyrius nurodo, kad pareiškėjas skundo argumentus grindžia papildomais dokumentais, kurie buvo pateikti jau po Sprendimo priėmimo, nors pareiškėjo nustatyta tvarka buvo prašyta juos pateikti, tačiau jis jų nepateikė ir dokumentų vėliau nebebuvo pagrindo vertinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, turėjo juos įvertinti, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka turėjo užpildyti naują prašymą dėl A1 pažymėjimų išdavimo ir prie prašymo pridėti papildomus dokumentus, kurie galimai turi reikšmės pareiškėjo pajamoms iš veiklos Lietuvoje apskaičiuoti. Vertindamas, ar skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamuose sprendimuose yra nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas ir išdėstytas teisinis pagrindas, todėl teigti, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nėra teisinio pagrindo. Vilniaus skyriaus nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, pasisakė visais esminiais ginčui aktualiais klausimais ir pagrindė savo išvadas, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo VšĮ „Garbingas amžius“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nepagrindė apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo esminių skundo argumentų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. VSDFV aptaria ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir laikosi pozicijos, kad skundžiami sprendimai motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis teisės aktų normomis, yra teisingi ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra. VSDFV nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SPRE–617 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ ,,Garbingas amžius” ir VSDFV 2020 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (1.45E) I–1596 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SPRE–617“, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti VšĮ „Garbingas amžius“ pajamų dalį Lietuvoje nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. įtraukiant pirkėjo akcinės bendrovės ,,Šiaulių banko” 2019 m. liepos 12 d. pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0616 18 000 Eur sumai.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
36. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas, grįsdamas reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad atsakovas, VSDFV ir pirmosios instancijos teismas nevertino pirkimo-pardavimo sutarties, jos priedų ir padarė klaidingas išvadas, priskirdami pareiškėjo iš pirkimo-pardavimo sutarties gautas pajamas kaip gautas lizingo sutarties pagrindu; pardavimo pajamos turi būti laikomos uždirbtomis nuo nuosavybės teisės į traktorių perdavimo ir pinigų gavimo bei (vėlesnio) paties daikto perdavimo AB „Šiaulių bankas“ momento, todėl 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. 0616 privalo būti įtraukta į įmonės veiklos pajamas ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog VšĮ „Garbingas amžius“ pajamos Lietuvoje sudarė daugiau 10 proc., todėl atsisakyti išduoti A1 pažymėjimų nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo esminių argumentų, rėmėsi tik atsakovo pozicija.
37. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su teismo išvadomis (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), kad atsakovo Sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimus, šiame sprendime nurodytiems darbuotojams. Iš esmės analogiška argumentacija išdėstyta ir VSDFV sprendime. Skundžiamuose sprendimuose nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas, išdėstytas teisinis pagrindas.
38. Tvarkos aprašo 5 punkte yra numatytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos, kad asmeniui, pagal darbo sutartį dirbančiam Lietuvoje darbdaviui, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, būtų išduotas A1 pažymėjimas. Viena iš sąlygų – siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje (Tvarkos aprašo 5.5 punktas).
39. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar darbdavio veikla Lietuvoje laikytina didele. Tvarkos aprašo 8 punkte išvardinti atvejai, kai darbdavio veiklos Lietuvoje dalis negali būti pripažinta didelė, jei iki darbuotojų siuntimo dirbti į valstybę narę darbdavys Lietuvoje vykdė ekonominę veiklą trumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių (1 punktas); po darbuotojų siuntimo dirbti darbdavys netęsia ekonominės veiklos Lietuvoje (2 punktas); Lietuvoje darbdavys atlieka tik vidaus valdymo veiklą (3 punktas); darbdavio pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. visų to darbdavio pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti. Darbdavio pajamų iš veiklos Lietuvoje dalis procentais skaičiuojama pagal darbdavio, siunčiančio darbuotojus laikinai dirbti į užsienio valstybę, anketos duomenis, pagrįstus Tarnybai pateiktais įrodymais (dokumentais, duomenimis): darbdavio pajamų, gautų iš Lietuvoje vykdytos veiklos, suma dalijama iš bendros darbdavio pajamų, gautų iš veiklos, vykdytos Lietuvoje ir užsienyje, sumos ir gauta suma dauginama iš 100. Esant darbdavio pateiktų dokumentų ir (ar) duomenų neatitikimui su valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, vadovaujamasi valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis (4 punktas).
40. Pažymėtina, kad vertinant, ar yra pagrindas išduoti A1 pažymėjimus darbuotojams, siunčiamiems dirbti į kitą valstybę, turi būti įvertinta, ar juos siunčiantis darbdavys atitinka visus Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytus reikalavimus ir neatitinka nei vienos iš 8 punkte nurodytų sąlygų.
41. Tarnyba Sprendimu atsisakė išduoti A1 pažymėjimus atitinkamiems pareiškėjo darbuotojams pagal nurodytus laikotarpius, nes nustatė, kad pareiškėjo vykdoma veikla Lietuvoje nėra didelė – sudaro mažiau kaip 10 proc. nuo visos įmonės apyvartos. Sprendime pateikti skaičiavimai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo apyvartos dalis Lietuvoje už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudarė 9,91 proc. Sprendime teigiama, kad Tarnyba nustatydama, ar pareiškėjo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų pajamų per pastaruosius 12 pilnų kalendorinių mėnesių iki darbuotojų siuntimo dirbti į (duomenys neskelbtini), vadovavosi Draudėjo pateikto pardavimo dokumentų žurnalo duomenimis, t. y. vertino pajamas, pateiktas pardavimo dokumentų žurnale už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.
42. Pareiškėjas skunde nurodė, jog pardavus traktorių, nuosavybės teisė Pirkėjui (AB „Šiaulių bankas) perėjo nuo Turto perdavimo akto pasirašymo momento, taip pat buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kuri buvo užregistruota pareiškėjo išrašomų sąskaitų registre, deklaruota VMI IMAS sistemos ISAF posistemyje, o taip pat deklaruota VMI EDS sistemos FR0600 deklaracijoje. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovas pareiškėjui prašė / siūlė pateikti informaciją, susijusią su pastarojo 2019 m. liepos 12 d. 18 000 Eur gautomis pajamomis iš AB „Šiaulių bankas“.
43. Dėl VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad pagal traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį gautos pajamos pagrįstai neįtrauktos į pajamų apskaičiavimą, nes tai yra lizingo sutartis, kuria parduodamas daiktas neperduodamas kitam asmeniui, o lieka pas pardavėją, kuris už naudojimąsi daiktu moka periodines įmokas, pažymėtina, jog viena vertus, tokie argumentai nebuvo nurodyti ginčijamame Sprendime, dėl ko nagrinėjamo ginčo kontekste jų pagrįstumas ir teisėtumas net ir nevertintinas. Kita vertus, VSDFV procesiniuose dokumentuose nenurodė teisinio reguliavimo, suteikiančio jam pagrindą vertinti pareiškėjo pajamų pobūdį kitaip, nei yra nurodyta jų gavimo pagrindą įrodančiuose dokumentuose, t. y., kad pareiškėjo pajamos, gautos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, po kurios iš karto sudaroma lizingo sutartis, kuria turtas perduodamas naudoti pareiškėjui, laikytinos ne iš vykdomos veiklos gautomis pajamomis.
44. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų turinio reikalavimų, dėl ko jis ir VSDFV sprendimas nėra teisėti ir yra naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies.
45. Pažymėtina, kad: Sprendimo panaikinimas suponuoja pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui iš naujo išnagrinėti iš VšĮ „Garbingas amžius“ gautus 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 12 d. prašymus išduoti Al pažymėjimus darbuotojams, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas; teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškos bylos, susijusios su šioje byloje nagrinėjama pareiškėjo situacija, buvo išnagrinėtos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir priimtos nutartys administracinėse bylose Nr. A-2802-624/2021 ir Nr. A-3079-624/20121.
47. Byloje yra pateikti duomenys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio, todėl minėtos sumos priteisiamos pareiškėjui iš atsakovo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos ,,Garbingas amžius“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo viešosios įstaigos ,,Garbingas amžius“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. SPRE–617 ,,Dėl atsisakymo išduoti A1 pažymėjimus VšĮ ,,Garbingas amžius” ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (1.45E) I–1596 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SPRE–617“.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai ,,Garbingas amžius“ iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.