Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-317/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
2-317/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Šilputa“
Kategorijos
  • 127.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-317/2012
2-55-3-03116-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija: 127.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės būstai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stogo dangų arsenalas“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės būstai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šilputa“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo bylą.

Ieškovas BUAB „Stogo dangų arsenalas“ pareikštu atsakovui RUAB „Sostinės būstai“ ieškinius prašė: pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – įskaitymą, kuriuo UAB „Sostinės būstai“ 65 734,47 Lt sumai sumažino prievolę BUAB „Stogo dangų arsenalas“ ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – įskaitymą, kuriuo UAB „Sostinės būstai“ 17 749,67 Lt sumai sumažino prievolę BUAB „Stogo dangų arsenalas“ ir taikyti restituciją; įtraukti į RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių sąrašą BUAB „Stogo dangų arsenalas“ ir patvirtinti finansinį reikalavimą 92 338,74 Lt sumai. Nurodė, kad tarp atsakovo (užsakovo) UAB „Sostinės būstai“, atstovaujamo UAB „IBCA“, ir ieškovo (rangovo) UAB „Stogo dangų arsenalas“ 2009-01-29 buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. SB/IBCA/SDA-2009, pagal kurią ieškovas savo medžiagomis, priemonėmis, jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, statomo adresu Laisvės pr. 80, Vilnius, A, B, C korpusų stogo įrengimo, termoizoliacijos ir hidroizoliacijos įrengimo darbus ir perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovui, UAB „IBCA“ ar atsakovo nurodytam asmeniui. Ieškovas atliko darbų, kuriuos priėmė atsakovas, jo atstovas UAB „IBCA“, už 146 000,28 Lt sumą. Tarp pardavėjo UAB „Šilputa“, ieškovo (pirkėjo) UAB „Stogo dangų arsenalas“ ir atsakovo (finansuotojo) UAB „Sostinės būstai“ 2009-02-06 buvo sudaryta Prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. S/SDA/SB/IBCA-2009, pagal kurią UAB „Šilputa“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parduoti prekes ir perduoti jas ieškovo nuosavybėn, ieškovas įsipareigojo nupirkti bei priimti prekes, o atsakovas – sumokėti už jas sutartą kainą. UAB „Šilputa“ pardavė ieškovui prekių už 84 557,81 Lt sumą. Vadovaujantis minėtos sutarties 3.4 punktu atsakovas sumokėjo UAB „Šilputa“ iš viso 56 904,62 Lt sumą. Sumokėta 56 904,62 Lt suma mažinamas ieškovo reikalavimas atsakovui ir jis tampa 89 095,66 Lt. Atsakovas 2009-08-17 rašte „Dėl 2009-08-04 pretenzijos“ patvirtino, kad 2009-08-17 datai jo įsipareigojimai ieškovui yra 89 095,66 Lt. Atsakovas 2009-09-07 atsakymu pranešė, kad UAB „Šilputa“ pateikė PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias mokėtinos sumos taip pat išskaitomos iš ieškovui mokėtinų sumų pagal 2009-01-29 rangos sutarties 2.9 punktą, todėl atitinkamai atsakovo ieškovui mokėtina suma mažinama 65 734,47 Lt suma ir atsakovo mokestiniai įsipareigojimai ieškovui sudaro 23 360,96 Lt. Atsakovas ieškovo sutikimo dėl tokio atsiskaitymo negavo, nes 2009-07-27 įsiteisėjo teismo nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą. Kadangi pagal 2009-08-03 PVM sąskaitą-faktūrą ŠIL Nr. 85239, 2009-08-05 PVM sąskaitą-faktūrą ŠIL Nr. 85267 ir 2009-08-10 PVM sąskaitą-faktūrą ŠIL Nr. 85263 įvyko prekių pardavimo sandoriai tarp UAB „Šilputa“ ir ieškovo, todėl pagal šias sąskaitas atsakovas tapo skolingas UAB „Šilputa“. 2009-01-29 rangos sutartis Nr. SB/IBCA/SDA-2009 pagal 13.5 punktą buvo nutraukta, nes ieškovas tapo bankrutuojančiu ir 2009-07-28 buvo sudaryta nauja sutartis su UAB „Lietaus šalys projektai“. Taigi pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „Šilputa“ nebuvo ieškovo tiekėju, todėl 2009-01-29 rangos sutarties Nr. SB/IBCA/SDA-2009 2.9 punktas netaikomas. Atsakovas, sumažindamas 65 734,47 Lt sumai įsipareigojimą ieškovui, atliko vienašalį sandorį, kuris yra nepagrįstas ir niekinis. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 16 d. nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui įsiteisėjo 2009-07-27, todėl nuo 2009-07-28 draudžiama vykdyti finansines prievoles, tame tarpe ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Atsakovas 2009-09-07 atsakymu pranešė, kad ieškovo įsipareigojimai mažinami 17 749,67 Lt suma ir sudarytų 5 611,29 Lt, tačiau atsakovas, pasinaudodamas įskaitymo teise, apie tai privalėjo pranešti ieškovui, nes šito reikalauja šalių bendradarbiavimo pareiga (CK 6.38 str. 3 d.). Atsakovas tik 2009-09-07 atsakyme pranešė, kad atliko įskaitymą 17 749,67 Lt sumai, todėl laikytina, kad atsakovas atliko įskaitymą po nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, šis įskaitymas yra niekinis. Vadovaudamasis 2009-01-29 rangos sutarties Nr. SB/IBCA/SDA-2009 10.1 punktu, atsakovas, vėluodamas atsikaityti su ieškovu pagal išrašytas sąskaitas faktūras, privalo mokėti 3 243,08 Lt delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesių laikotarpį.

Šalies argumentai

Atsakovas RUAB „Sostinės būstai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo BUAB „Stogo dangų arsenalas“ ieškinį atsakovui RUAB „Sostinės būstai“, trečiasis asmuo UAB „Šilputa“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 92 338,74 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkino iš dalies. Įtraukė į RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių sąrašą BUAB „Stogo dangų arsenalas“ su 92 338,74 Lt finansiniu reikalavimu, iš kurio 3 243,08 Lt sudaro delspinigiai. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 29 d. ieškovas (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) pasirašė 2009 m. sausio 29 d. Rangos sutartį Nr. SB/IBCA/SDA-2009, kuria sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka ieškovas įsipareigojo savo medžiagomis, priemonėmis, jėgomis ir rizika atlikti gyvenamojo namo stogo įrengimo, termoizoliacijos ir hidroizoliacijos darbus bei balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovui (jo atstovui ar atsakovo nurodytam asmeniui), o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti (sutarties 1.1 p., 2.1. p.). Rangos sutarties 3.4 p. šalys susitarė, kad ieškovas neprieštarauja, kad atsiskaitymas pagal šią Sutartį būtų atliekamas faktoringo sutarties pagrindu. 2009 m. vasario 6 d. Prekių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.S/SDA/SB/IBCA-2009, sudaryta tarp UAB „Šilputa“ (pardavėjo), ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo (finansuotojo), atstovaujamo UAB „IBCA“, UAB „Šilputa“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parduoti prekes ir perduoti jas ieškovo nuosavybėn, ieškovas įsipareigojo nupirkti bei priimti tokias prekes, o atsakovas sumokėti už jas sutartą kainą. Šios Sutarties 6.3 p. taip pat nustatė, kad ieškovas sutinka, jog atsakovo UAB „Šilputa“ sumokėta pristatytų prekių kaina būtų išskaičiuota iš jam priklausančios statybos darbų atlikimo kainos, numatytos Rangos sutartyje. Ieškovas, vykdydamas rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atliko rangos darbus, kurie buvo perduoti atsakovui atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais. Už atliktus ir perduotus rangos darbus ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras Nr. 0020883, Nr. 0020884, Nr.0021167, Nr. 0021168, iš viso bendrai 146 000,28 Lt sumai. Aplinkybių, kad ieškovas atliko ir perdavė atsakovui darbų už minėtą sumą, atsakovas neginčijo. Trečiasis asmuo UAB „Šilputa“ pardavė atsakovui prekių, kurios buvo naudojamos rangos darbams atlikti atsakovo objekte, už 84 557,81 Lt sumą. Atsakovas sumokėjo UAB „Šilputa“ 56 904,62 Lt sumą už ieškovui perduotas prekes. Vadovaujantis Pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 punktu, ieškovo iš rangos teisinių santykių kilę reikalavimai 146 000,28 Lt sumai atsakovo atžvilgiu mažintini pardavėjui UAB „Šilputa“ sumokėta 56 904,62 Lt suma ir sudaro 89 095,66 Lt. Ieškovo reikalavimus 89 095,66 Lt sumai atsakovas pripažino 2009-08-17 ir 2009-09-07 raštuose į administratoriaus pretenzijas, to iš esmė neginčijo ir atsiliepime į ieškinį, tačiau savo nesutikimą su ieškovo reikalavimais nurodytai sumai grindė jo atliktais vienašaliais įskaitymais.

2009 m. rugpjūčio 3 – 10 dienomis pardavėjas UAB „Šilputa“ išrašė dar 3 PVM sąskaitas –faktūras Nr. 85239, Nr. 85267, Nr. 85263 bendrai 65 734,70 Lt sumai, nurodant gavėju atsakovą. Atsakovas nurodė, kad pastarajai sumai atlikti mokėjimai taip pat turėtų būti išskaitomi iš likusios ieškovui mokėtinos 89 095,66 Lt sumos pagal Pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 p. nuostatas, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog pastarajai sumai atsakovas atliko mokėjimus pardavėjui UAB „Šilputa“. Pirkimo – pardavimo sutarties 2.3 punktas nustatė, kad pardavėjas UAB „Šilputa“ prekes perduoti ieškovui privalo iki 2009-03-24, tuo tarpu pardavėjo UAB „Šilputa“ aukščiau nurodytos sąskaitos – faktūros išrašytos po sutartyje numatyto termino, t.y. tik 2009 m. rugpjūčio 3 – 10 dienomis, todėl teismas padarė išvadą, kad nurodytos sąskaitos – faktūros išrašytos ne 2009-02-06 Prekių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Netgi tuo atveju, jeigu atsakovas atliko 65 734,70 Lt sumai mokėjimą pardavėjui UAB „Šilputa“, toks mokėjimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių ieškovui, nes nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjo 2009 m. liepos 27 d., todėl po šios dienos draudžiami bet kokie mokėjimai ir atsiskaitymai su bankrutuojančia įmone (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Kadangi minėtos PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos tik 2009 m. rugpjūčio mėn., t.y. po nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl bet kokie mokėjimai atlikti pagal šias sąskaitas nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. bankrutuojančiai UAB „Stogo dangų arsenalas“ nėra galiojantys. Pagal Rangos sutarties 3.4 p. ir Pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 p. atsakovo atliekamais mokėjimais prekių pardavėjui UAB „Šilputa“ buvo dengiami atsakovo įsiskolinimai ieškovui pagal Rangos sutartį ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, todėl tokie atsiskaitymai, jiems esant po nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iš esmės laikytini atsiskaitymais tarp rangos sutarties šalių – UAB „Stogo dangų arsenalas“ (kaip kreditoriaus) ir UAB „Sostinės būstai“ (kaip skolininko), kas griežtai draudžiama Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų, kuris nuo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2009 m. liepos 27 d.) yra griežtai draudžiamas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Apie atsakovo įskaitymą 17 749,67 Lt sumai buvo nurodyta atsakovo 2009-09-07 rašte „Dėl 2009-08-04 pretenzijos“, todėl įskaitymas, atliktas 2009-09-07, t.y. po nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, yra negaliojantis. Atsakovas neįrodė, jog pats įskaitymas yra atliktas anksčiau, dar iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą, nes ir nuostoliai susidarė anksčiau. Nesant įrodymų apie atliktą įskaitymą, laikantis CK 6.131 straipsnio reikalavimų ir tvarkos, atsakovo motyvus apie atliktą įskaitymą teismas atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovo kaip galimas 65 734,47 Lt sumos įskaitymas už UAB „Šilputa“ 2009 m. rugpjūčio mėn. išrašytas sąskaitas – faktūras yra nurodytas tam pačiam atsakovo 2009-09-07 rašte, tačiau jokių įrodymų apie anksčiau šiai sumai atliktą įskaitymą nėra, todėl įskaitymą šiai sumai teismas taip pat laikė neįrodytu (CPK 178 str.).

Teismas nurodė, kad sprendžiant ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, reikalavimų pagrįstumą, neturi teisinės reikšmės atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo, kaip rangovo, nelaiku atliktų rangos darbų, dėl ko atsakovas patyrė tam tikrų nuostolių. Visi atsakovo finansiniai reikalavimai ieškovui, kaip bankrutuojančiai įmonei, spręstini Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, t.y. pareiškiant finansinius reikalavimus ieškovo administratoriui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta ir neįrodyta apie atsakovo atliktus vienašalius įskaitymus 65 734,47 Lt sumai ir 17 749,67 Lt sumai, kuriuos ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais, t.y nesant pačių įskaitymų kaip tokių, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas įtraukė ieškovą su 89 095,66 Lt dydžio finansiniu reikalavimu į atsakovo kreditorių sąrašą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 str. 1 d. 9 p.). Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl prašomos patvirtinti delspinigių sumos, todėl ieškovo reikalavimą RUAB „Sostinės būstai“ atžvilgiu teismas padidino 3 243,08 Lt delspinigių suma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas RUAB „Sostinės būstai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog atsakovas pripažino 89 095,66 Lt skolą, nes atsakovo 2009-08-17 rašte buvo pažymėta, kad nebuvo įvertintos visos netesybos ir kitos išlaidos pagal 2009 m. sausio 29 d. rangos sutartį Nr. SB/IBCA/SDA-2009. Atsakovas yra pateikęs duomenis apie tai, koks netesybų dydis yra paskaičiuotas ieškovui pagal Sutarties 10.2. p. bei apie tai, kad pagal 10.8. punktą atsakovas nuo Sutarties pasirašymo dienos įgijo teisę be atskiro pranešimo įskaityti ieškovo atsakovui mokėtinas netesybas ir atsakovo patirtus nuostolius į ieškovui mokėtinas sumas už atliktus ir priimtus darbus. Nurodė, kad nors atsakovas darbų pagal rangos sutartį atliko už 146 000,28 Lt sumą, tačiau dalis darbų buvo atlikta tik 2009-03-27, t.y. pažeidus Sutartyje numatytą galutinį darbų atlikimo terminą. Iki 2009-03-03 d., t.y. galutinio darbų baigimo termino, darbų buvo atlikta (įskaitant pirktas medžiagas darbams atlikti) už 71 507,50 Lt. Ieškovui vėluojant atlikti darbus, atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 10.2. punktu, turėjo teisę skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo Sutartyje nurodytos visų darbų kainos (383 265,l2 Lt) už kiekvieną pavėluotą dieną. Šie delspinigiai buvo skaičiuojami iki 2009 m. liepos 27 d., t.y. kol įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir minėtos nutarties įsiteisėjimo dieną sudarė 11 191,34 Lt. Be to, atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 3.5. punktu, kitą dieną po bankroto bylos įsiteisėjimo, t.y. 2009-07-28 sudarė Rangos sutartį su UAB „Lietaus šalys projektai“ likusiems ieškovo nebaigtiems darbams atlikti, sutarties kaina – 255 014,51 Lt. Kadangi ieškovas atliko darbų už 146 000,28 Lt, todėl neatliktų darbų kaina sudaro 237 264,84 Lt (383.265,12 – 146.000,28), ir atitinkamai skirtumas tarp šalių sudarytos Sutarties ir naujosios sutarties, kurią atsakovas buvo priverstas sudaryti, yra 17 749,67 Lt. Ši suma nurodo atsakovo nuostolių dydį, kuriuos pagal Sutarties 3.5. punktą įsipareigojo atlyginti ieškovas, ir kuriuos pagal Sutarties 10.8. punktą atsakovas į ieškovui mokėtinas sumas galėjo įskaityti ir įskaitė be ieškovo sutikimo, nes jo nereikėjo. Kadangi nuostoliai atsirado anksčiau, nei ieškovui buvo iškelta bankroto byla, o atsakovas atliko CK 6.130-6.131 straipsniuose numatytus veiksmus dar iki bankroto bylos iškėlimo, todėl Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad Rangos sutarties 2.9. punkto nuostata buvo konkretizuota 2009 m. vasario 6 d. Prekių pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. S/SDA/SB/IBCA-2009, kurios 3.4. punkte buvo išreikštas ieškovo sutikimas, jog atsakovas atsiskaitytų už ieškovą tiesiai UAB Šilputa“ už ieškovui suteiktas prekes (Prekių pirkimo – pardavimo sutarties 2.1.-2.2 p.). Tai, kad prekės buvo užsakytos ir perkamos būtent ieškovo vykdomiems statyboms darbams pagal Sutartį ir naudojamos tik atsakovo objekte, patvirtina Prekių pirkimo – pardavimo sutarties 3.5. punktas. Pažymėjo, kad ieškovas, UAB „Šilputa“ ir atsakovas (jo atstovas) buvo sudarę Prekių pirkimo – pardavimo sutartį, o ne atsakovas su UAB „Šilputa“ atskirai, todėl nepagrįsti teiginiai, kad UAB „Šilputa“ nebuvo ieškovo tiekėjas (Prekių pirkimo – pardavimo sutarties 2.2., 3.5, 5.1., 5.2. ir kiti punktai). Atsiskaitymo terminas už paslaugas yra tinkamas, kadangi pagal Prekių pirkimo – pardavimo sutarties 6.1. punktą atsakovas atsiskaityti už ieškovui teikiamas prekes privalėjo per 90 dienų po šių prekių patikrinimo ir atliktų darbų dalies priėmimo. Be to, PVM sąskaita – faktūra nėra tas dokumentas, kuris turėtų atspindėti tikrąjį tarp šalių susiklosčiusį santykį, nes šį santykį atspindi Prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Kadangi UAB „Šilputa“ tiesioginių piniginių santykių su ieškovu neturėjo, ji nelaikytina ieškovo kreditoriumi, o tik tiekėju, todėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nepažeistas. Tokiu būdu pripažintina, kad 2009-08-03 PVM sąskaita – faktūra Serija ŠIL Nr. 85239, 2009-08-05 PVM sąskaita – faktūra Serija ŠIL Nr. 85267 bei 2009-08-10 PVM sąskaita – faktūra Serija ŠIL Nr. 85263 apmokėtos nepažeidžiant įstatymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika draudžia įskaitymus tik tarp kreditorių, bet ji netaikoma ir neapima atvejų, kada vienas iš įmonės kreditorių vykdo savo įsipareigojimus trečiajam asmeniui. Faktiškai savo esme Prekių pirkimo – pardavimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, pagal kurią ieškovas ir atsakovas turėjo reikalavimo teises į UAB „Šilputa“, tačiau UAB „Šilputa“ neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti apmokėti už parduodamas prekes iš ieškovo, nes pagal aptariamą sutartį atsiskaitymo už tiekiamas prekes pareiga teko atsakovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Stogo dangų arsenalas“ prašo apelianto skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas turi teisę pareikšti finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje dėl 11 191,34 Lt delspinigių ir 17 749,67 Lt nuostolių. Šių reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ieškovo bankroto byloje, nes po nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos visi įskaitymai yra draudžiami. Byloje ginčo dėl 56 904,62 Lt sumos, kuria apeliantas sumokėjo trečiajam asmeniui už parduotas prekes pagal Pirkimo – pardavimo sutartį, nėra. 2009-08-17 rašte apeliantas pripažino, kad 2009-08-17 dienai jo įsipareigojimai ieškovui yra 89 095,66 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas BUAB „Stogo dangų arsenalas“ ieškinys ir įmonė įtraukta į RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių sąrašą su 92 338,74 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą, turi įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-290/2010; 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-485/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2165/2011).

Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas 92 338,74 Lt dydžio kreditoriaus BUAB „Stogo dangų arsenalas“ finansinį reikalavimą įvertino visus byloje pateiktus finansinius dokumentus, šalių sudarytas Rangos bei Prekių pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaitas – faktūras, šalių paaiškinimus ir kitus įrodymus, svarbius nagrinėjant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimą (b. l. 4, 6-36, 52-68, 93-97). Teismas pasisakė dėl visų BUAB „Stogo dangų arsenalas“ finansiniame reikalavime nurodytų aplinkybių ir padarė išvadą, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalis siejo statybos rangos sutartiniai teisniai santykiai. BUAB „Stogo dangų arsenalas“ atliko darbus bendrai 146 000,28 Lt sumai, apeliantas darbus priėmė, ginčo dėl to byloje nėra. Remiantis šalių ir trečiojo asmens 2009 m. vasario 6 d. sudaryta Prekių prikimo – pardavimo sutartimi Nr. S/SDA/SB/IBCA-2009, apeliantas sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Šilputa“ 56 904,62 Lt, todėl šia suma įskaitymu buvo sumažintas BUAB „Stogo dangų arsenalas“ finansinis reikalavimas ir jis sudarė 89 095,66 Lt. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje taip pat nėra. Apeliantas įsiskolinimą kreditoriui šiai sumai pripažino 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme į kreditoriaus pretenziją (b. l. 4), tačiau jau 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakyme šią sumą sumažino 65 734,47 Lt ir 17 749,67 Lt įskaitymais (b. l. 6-8). Apelianto teigimu 65 734,47 Lt sumą jis sumokėjo trečiajam asmeniui remiantis Prekių pirkimo – pardavimo sutartimi pagal trečiojo asmens 2009 m. rugpjūčio 3 – 10 dienomis išrašytas PVM sąskaitas – faktūras Nr. 85239, Nr. 85267, Nr. 85263, o 17 749,67 Lt sumą sudarė jo patirti nuostoliai pasirašius naują rangos sutartį su kitu rangovu kreditoriaus neatliktiems darbams pabaigti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas – tai vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes, minėta, reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011). Apeliantas apie jo atliktus vienašalius įskaitimus kreditorių informavo tik 2009 m. rugsėjo 7 d. atsakyme į kreditoriaus pretenziją, t. y. jau po bankroto bylos kreditoriui iškėlimo, o toks įskaitymas, kaip minėta yra draudžiamas. Iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą kreditoriui įsiteisėjimo reikalavimų tarp šalių įskaitymas nebuvo atliktas. Įskaitymo neatlikus iki bankroto bylos kreditoriui iškėlimo, vėlesnis šalių priešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra negalimas (CK 6.134 str. 6 d., ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Jokių įrodymų, galinčių paneigti šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes bei minėtus finansinius dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl BUAB „Stogo dangų arsenalas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas reikalavimus kreditoriui dėl patirtų nuostolių ar delspinigių priteisimo turi teisę reikšti BUAB „Stogo dangų arsenalas“ bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėVytas MiliusNijolė Piškinaitė