- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-887-227/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- J. I.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S – 887– 227/2017
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. I. ir atsakovų nepilnamečių vaikų J. I., A. I. ir E. I. laikinosios globėjos T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-4228-599/2017 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. I. ir jos nepilnamečiams vaikams J. I., A. I. ir E. I. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo ieškinį, nutraukė su atsakove J. I. 2014-12-18 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0757, iškeldino atsakovę J. I. ir jos nepilnamečius vaikus J. I., gim. (duomenys neskelbtini), A. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. I. iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išieškojo iš atsakovės J. I. valstybės naudai 62 Eur žyminį mokestį. Atsakovė J. I. ir nepilnamečių vaikų J. I., A. I. ir E. I. laikinoji globėja T. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad minėtame sprendime yra neteisingai nurodyta sprendimo už akių priėmimo data, teismas nenurodė ieškovo pilno bei tikslaus pavadinimo, priėmė sprendimą, esant netinkamam ieškovui, kadangi butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, byloje yra tikslinga kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su tikslu išsiaiškinti, ar yra nepažeidžiamos žmogaus teisės, neįteikiant jam pranešimo į teismo posėdį, o apie tai paskelbiant tik interneto tinklapyje. Nurodo, kad procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti vaikų laikinosios globėjos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kuri galėjo nurodyti atsakovės tikslią buvimo vietą. Vienišai motinai, gyvenančiai su trimis nepilnamečiais vaikais, yra labai sunku sumokėti mokesčius už buto nuomą, dar nesutvarkius savo gyvenimo pajamų gavimo atžvilgiu, be to, atsakovė kelis kartus vyko į Angliją ir bandė ten įsidarbinti, todėl ji grįždavo ir vėl išvažiuodavo, be to, atsakovė dar nėra 30 metų amžiaus ir jos gyvenimas susiklostė nevykusiai, tačiau ji daro viską, kad išlaikytų savo nepilnamečius vaikus ir kad jie turėtų būstą kur gyventi, todėl jeigu ji būtų dalyvavusi teismo posėdyje, tai būtų mėginusi su ieškovu sudaryti taikos sutartį, be to, atsakovė bandys ateityje paimti iš banko paskolą ir sumokėti susidariusią skolą už butą, tačiau atsakovei buvo atimtos visos galimybės dalyvauti teismo posėdyje, be to, atsakovė neturi kompiuterio. Atsakovė ir nepilnamečių vaikų laikinoji globėja taip pat nurodė, jog ieškovas nurodė neteisingas aplinkybes, kad prie ginčo buto durų pritvirtintas pranešimas buvo nepaliestas kone visą mėnesį, t. y. nuo 2015-10-14 iki 2015-11-12 (imtinai), atsakovė lapelį priklijavo atgal, nes galvojo, kad jos ieško policija dėl vaikų nepriežiūros, be to, ieškovas galėjo susirasti atsakovę per socialinį darbuotoją. Atsakovė ir nepilnamečių vaikų laikinoji globėja prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovės J. I. ir nepilnamečių vaikų J. I., A. I. bei E. I. laikinosios globėjos T. B. pareiškimo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkino. Teismas pažymėjo, kad teismas procesinius dokumentus išsiuntė ieškinyje nurodytu atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau minėti dokumentai grįžo neįteikti. Teismui nustačius tą aplinkybę, jog atsakovė nedirba, procesiniai dokumentai ieškovo prašymu atsakovei 2017-01-18 buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovei laiku nepateikus atsiliepimo per nustatytą keturiolikos dienų terminą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-06 dieną priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino pilnai. Teismas įvertino byloje esančius duomenis, kad atsakovė nurodytu adresu nerandama, galimai ji išvykusi į užsienį, o jos nepilnamečiams vaikams J. I., E. I. bei A. I. buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu ir nepilnamečių vaikų globėja buvo paskirta T. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) ir vaikų globos vieta buvo nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), vaikai yra prižiūrimi atsakovės motinos, bute niekas ilgą laiką negyvena, įsiteisėjusiais sprendimais nustatyti atsakovės įsiskolinimai už buto nuomą, šilumos energiją. Vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir sprendė, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Pripažino, kad procesiniai dokumentai, adresuoti atsakovei ir jos nepilnamečiams vaikams, buvo įteikti tinkamai bei laiku pagal CPK 130 straipsnio nuostatas, todėl atsakovė ir nepilnamečių vaikų laikinoji globėja turėjo visas galimybes nustatytu laiku bei tvarka pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.Teismas atmetė argumentus, kad sprendimas už akių turėtų būti panaikintas dėl klaidingai nurodytos jo priėmimo datos, kuri ištaisyta, pažymėjo, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybė perdavė patikėjimo teise valdyti visas savivaldybės nuosavybės teise jai priklausančias patalpas, todėl ieškovas turi teisę spręsti kilusius ginčus su nuomininkais. Pažymėjo, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą ir aktualumą turi specifinę socialinę prigimtį ir gali būti priskirtini viešojo intereso sričiai. Teismui nepateikta akivaizdžių įrodymų, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta teismo klaida arba sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, priešingai, matyti, jog atsakovė niekada tinkamai ir nevykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. atsakovė nesilaikė pareigos mokėti mokesčius už nuomojamąjį butą bei naudoti jį pagal paskirtį ir tokie atsakovės nesąžiningi veiksmai yra tęstinio pobūdžio bei šiuo metu yra susidariusi jau ženki skolų suma LR Valstybei, be to, pati atsakovė yra išvykusi į užsienį, o atsakovės vaikai taip pat realiai negyvena ginčo bute, kadangi jiems yra nustatyta laikinoji globa ir jie realiai gyvena laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu atsakovė yra palikusi ginčo butą be priežiūros ir negrąžinusi šių jos nenaudojamų patalpų nuomotojui. Pripažino, kad iškeldinimas iš patalpų vaikų interesų nepažeidžia, nes jie gyvena su laikinąja globėja. Sprendė, kad atsakovė ir nepilnamečių vaikų laikinoji globėja kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos minėto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, o taip pat įrodymų, patvirtinančių tai, kad šioje civilinėje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai.
III. Atskirojo skundo motyvai
Atskiruoju skundu atsakovė J. I. ir atsakovų nepilnamečių vaikų J. I., A. I. ir E. I. laikinoji globėja T. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą jų naudai, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, imtis priemonių įvertinant teisėjos aplaidumą, persiunčiant bylą pirmosios instancijos teismui pažymėti, kad bylos nenagrinėtų teisėja Erika Sočkienė. Nurodo, kad teismo motyvai neaiškus, nesuprantama, už ką yra iškeldinama iš socialinio būsto. Nebuvo pagrindo įteikinėti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, kadangi buvo žinoma nepilnamečių atsakovų gyvenamoji vieta, tačiau teismas su jais ir jų globėja nesusisiekė, procesinių dokumentų neįteikė. Vaikų globėja taip pat būtų pagelbėjusi dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei. Apeliantės sutinka su skolomis su socialinį būstą, neturi jokių kitų įrodymų. Teismas padarė klaidas dėl sprendimo už akių priėmimo datos, įstatymo pavadinimo. Neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad butas naudojamas ne pagal paskirtį, jeigu jame yra atsakovų daiktai, į butą kartais su vaikais atvažiuoja jų laikinoji globėja. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors apeliantės prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, visus argumentus apeliantės turėjo galimybę pateikti atskirajame skunde.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliantės laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių priimtas netinkamai atsakovams įteikus procesinius dokumentus. CPK 117 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. CPK 130 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pažymėta, kad teismas ieškovo ieškinį priėmė nagrinėti ir procesinius dokumentus išsiuntė ieškinyje nurodytu atsakovų gyvenamosios vietos adresu, tačiau minėti dokumentai grįžo neįteikti. Kadangi byloje duomenų apie kitus atsakovų gyvenamosios vietos ar darbo adresus nėra ir ieškovas tokių duomenų teismui nepateikė, tenkino prašymą leisti įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu. Procesiniai dokumentai atsakovei J. I. ir jos nepilnamečiams vaikams J. I., A. I. ir E. I. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą: „Pranešame, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilniuje), 147 kab. yra gautas ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atsakovei J. I. ir nepilnamečiams jos vaikams J. I., A. I., E. I. ir E. I., kuriuos atstovauja atsakovė J. I. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesiteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsakovams J. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiams jos vaikams J. I., gim. (duomenys neskelbtini), E. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini) yra įteikiama ieškinio kopija, ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo pateikimą ir informuojama, kad jeigu atsakovė J. I. kaip atsakovė ir nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė be pateisinamos priežasties per 14 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt dienos nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių“. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovei J. I. pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, todėl, atmestini jos argumentai dėl to, jog jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį pateikimo. Tačiau taip pat įvertintina, kad iki sprendimo už akių priėmimo teismui tapo žinomos aplinkybės, jog nepilnamečiams vaikams J. I., E. I. bei A. I. buvo nustatyta laikinoji globa tėvų prašymu ir nepilnamečių vaikų globėja buvo paskirta T. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) ir vaikų globos vieta buvo nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybės pirmosios instancijos teismas nurodė sprendime už akių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui taip pat iki sprendimo už akių priėmimo išaiškėjo aplinkybė, jog vaikų interesais veikia ne mama J. I., o jų įstatyminė atstovė – globėja T. B.. Nors iš specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbto pranešimo turinio matyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami ir nepilnamečiams vaikams, tačiau pažymėta, kad jie yra atstovaujami atsakovės J. I. ir būtent ji yra įpareigojama kaip atsakovė ir nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė pateikti atsiliepimą į ieškinį. Tokiu būdu pripažintina, kad tik atsakovei J. I. buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, jai išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimą, o taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Atsakovė J. I. neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas turėjo teisinį pagrindą jos atžvilgiu išnagrinėti civilinę bylą bei priimti sprendimą už akių. Tačiau to paties negalima pasakyti sprendžiant dėl kitų atsakovų, kurių įstatyminė atstovė (globėja) nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą ir kuriai nebuvo nustatytas įpareigojimas pateikti atsiliepimą į ieškinį. Šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas informaciją apie laikinosios globėjos paskyrimą, jos gyvenamąją vietą nesiėmė jokių veiksmų dėl procesinių dokumentų įteikimo iki sprendimo už akių priėmimo, nors tokią galimybę turėjo. Kadangi atsakovai J. I., A. I. ir E. I. nebuvo įpareigoti per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį pripažintina, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo už akių nepilnamečių vaikų atžvilgiu (CPK 285 str. 1 d.). Apeliantės skunde taip pat nurodo, kad jos neginčija skolų susidarymo fakto, neturi jokių įrodymų pateikti teismui, jos nesutinka su teismo motyvais, kad gyvenamoji patalpa naudojama ne pagal paskirtį. Teigia, kad atsakovė planuoja užsidirbti ir grąžinti skolas, būste kartais apsistoja vaikų globėja su vaikais. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Analizuojamu atveju pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo atnaujinimui esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Kalbant apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, būtina pabrėžti, kad turima omenyje ne tik nauji, bet ir jau byloje egzistuojančios aplinkybės ir įrodymai.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliančių nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), apeliantės nekonkretizuoja, kokie įrodymai buvo netinkamai įvertinti teismo ir kodėl nesutinkama su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais. Pripažintina, kad šiuo atveju neegzistuoja aplinkybė sprendimo už akių panaikinimui, t.y. kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Dėl likusių apeliančių prašymų (įvertinti teisėjos aplaidumą, nurodyti, kad nenagrinėtų ta pati teisėja) apeliacinės instancijos teismas nepasisako, apeliantės turi teisę bylos nagrinėjimo metu pareikšti motyvuotą ir pagrįstą nušalinimą. Tačiau nustačius, jog nagrinėjamu atveju nebuvo galima priimti sprendimo už akių nepilnamečių atsakovų atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pareiškimo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.