Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei O. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu apklausta I. S. kaltę pripažino, paaiškino, kad tai verslas, kurį bando vystyti ir išsaugoti. 2024 m. keitė buhalterę, naujajai teko ir į 2023 m. grįžti, darė korekcijas, kol susipažinimas vyko su vykdoma veikla. Bendrovės veikla yra prekyba, gyvena tik iš tam tikros maržos, gavę užsakymą iš užsakovų, privaloma sumokėti tiekėjams, kad gamintų įrangą. To nedarant, galėtų sakyti kaip sukčiavimas, nes jei tik surinktų pinigus mokesčiam, neturėtų iš ko užsakyti prekių. Praėjusių metų gale nuomojamos patalpos buvo parduotos su 3 mėn. išsikraustymo laikotarpiu, reikėjo staigiai ieškoti kitų patalpų ir jas suremontuoti. Tai nepateisinama, tačiau negali vykdyti veiklos, neturint tam vietos. Bandė ištaisyti situaciją, buvo jos įnašai, buvo ne vienas vadovo įnašas stabilizuoti padėtį. Pateikė tvarkingai deklaracijas ir paskutinį mėnesį apie 12 tūkst. eurų sumokėjo, nesislapsto, bando tvarkyti situaciją, neišiminėjo pinigų sau. Tiesiog susiklostė sudėtingos aplinkybės, šiuo metu maksimaliai bando pasitempti. Dėl nepriemokos išdėstymo pakartotinai kreipėsi į VMI ir bendravo su skyriaus viršininke, turi dešimt darbo dienų pateikti raštus, informaciją ir galimai bus sudaryta sutartis. Šiai diena nepriemokos suma sudaro apie 26 tūkst. Banko išraše matomi atsiskaitymai su klientais, jiems buvo pristatyti stalai. Taip pat mokėjo už patalpų nuomą, suradus naujas patalpas, kur buvo dalinė apdaila, pagal susitarimą su nuomotoju turėjo įrengti, dalį dengė jie, įrengti turėjo savo lėšomis. Supranta, kad dėl buhalterės turėjo būti jos kontrolė, visas pastangas deda išlaikyti verslą, kad neužsidarytų. Dėl deklaracijų pateikimo laiku – pasikeitė žmogus ir kontroliuoja labiau. Jos finansinė padėtis vidutiniška, prašo sumažinti baudą iki minimalios, tikrai bando kuo greičiau viską sutvarkyti.

VMI įgaliota atstovė nurodė, kad Bendrovė buvo ir yra skolininkė, išanalizuotos bendrovės sąskaitos ir nustatyta, kad bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tuos atsiskaitymus įtraukė, nurodė pervestą sumą ir mokestinę nepriemoką. Buvo nustatyta kad bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ nustatyto atsiskaitymo tvarkos, skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, nustatant jos vidurkį.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), toliau — Bendrovė) įregistruota juridinių asmenų registre 2001 m. kovo (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovė nuo 2011 m. gegužės (duomenys neskelbtini) d. yra I. S.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau — MAIS) 2025 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 30 999,72 Eur (pridėtinės vertės mokestis 30 958,18 Eur, delspinigiai 41,54 Eur). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus ir patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Prievolių įvykdymo terminai yra suėję. Pagal Bendrovės pateiktą Swedbank, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad sąskaitos likutis 2025 m. sausio 1 d. buvo 3 438,31 Eur, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. įplaukos sudarė 95 770,62 Eur, išlaidos sudarė 96 474,90 Eur, 2025 m. balandžio 28 d. sąskaitos likutis 2 734,03 Eur. Į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Bendrovė sumokėjo/deklaravo grąžintiną PVM 7 585 Eur. Pareiškime pateikiamas keletas minėtoje banko sąskaitoje lėšų judėjimo pavyzdžių: 2025 m. sausio 14 d. pervesta 5 000 eurų dydžio suma (A), 2025 m. sausio 20 d. tai pačiai bendrovei pervesta 4 800 eurų suma, 2025 m. sausio 22 d. – 3 808 eurų suma (B), 2025 m. sausio 29 d. – 3 998,40 eurų suma (C). Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2024 m. birželio 26 d., tačiau teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo tik nuo 2025 m. gegužės 31 d., Bendrovei patikslinus deklaracijas už ankstesnius laikotarpius. Bendrovės vadovė I. S., atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams už atliktas paslaugas bei prekes, žinojo apie atsirasiančią prievolę, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs, bet mokestinė nepriemoka nebuvo laiku deklaruota, tačiau jos nevykdė, suteikdama pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė I. S. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių I. S. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka liko nepadengta.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis, iš kurių matyti, kad I. S. UAB (duomenys neskelbtini) vadove yra nuo 2011 m. gegužės 12 d. (b. l. 7-8);

mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenų išrašai, kuriuose fiksuota, prievolės suma 2025 m. birželio 12 d. yra 30 999,72 Eur, 2025 m. sausio 14 d. 26 698,32 Eur, 2025 m. sausio 22 d. 26 652,28 Eur, 2025 m. sausio 20 d. 26 652, 28 Eur, 2025 m. sausio 24 d. 26 652,28 Eur, 2025 m. sausio 29 d. 27 316,28 Eur, 2025 m. vasario 12 d. 27 524,87 Eur, 2025 m. vasario 13 d. 27 523,05 Eur, 2025 m. vasario 25 d. 27 523,05 Eur, 2025 m. kovo 24 d. 33 576,45 Eur, 2025 m. vasario 26 d. 33 374,05 Eur, 2025 m. kovo 24 d. 33 576,45 Eur, 2025 m. balandžio 4 d. 34 527,65 Eur, 2025 m. balandžio 9 d. 34 527,65 Eur, 2025 m. balandžio 10 d. 34 527,65 Eur (b. l. 8-22);

VMI 2025 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. (23.24-08) 327-57218 neišdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo nurodytam laikotarpiui ir išvada dėl prašymo atidėti arba išdėstyti (b. l. 24-27);

Swedbank, AB sąskaitos išrašas, iš kurio matyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. Likutis pradžiai buvo 3 438,31 Eur, o laikotarpio pabaigai 2 734,03 Eur (b. l. 37-41).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. birželio 26 d., o, 2025 m. birželio 12 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 30 999,72 Eur. Teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo nuo 2025 m. gegužės 31 d., kuomet Bendrovė patikslino deklaracijas už ankstesnius laikotarpius. Šioje byloje nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad Bendrovės vadovė būtų nežinojusi apie turimus įsipareigojimus VMI. I. S. kaltę iš esmės pripažino, nurodžiusi, kad visomis priemonės stengiasi užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų vykdoma, dėl šių priežasčių atsiskaitinėjo su tiekėjais, o mokant VMI to nebūtų galėjusi padaryti. Be to, teko staiga keisti veiklos vykdymo vietą, kas pareikalavo papildomų sąnaudų remontui. Iš Swedbank, AB sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. matyti, kad bendrovė aptariamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, pvz.: 2025 m. sausio 14 d. atliktas 5 000 Eur mokėjimas (D), 2025 m. sausio 20 d. tam pačiam gavėjui atliktas 4 800 Eur dydžio pervedimas, 2025 m. vasario 26 d. atliktas 18 652,68 Eur dydžio mokėjimas (C)., 2025 m. kovo 24 d. atliktas 4 905 Eur mokėjimas (E), 2025 m. balandžio 9 d. atliktas 3 624,89 Eur mokėjimas (F). Taigi mokėjimai buvo atliekami laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 28 d., žinant, kad turimų lėšų nepakankama visiems reikalavimams patenkinti (mokestinė nepriemoka buvo nedeklaruota laiku, dėl ko teisę į išieškojimą VMI įgijo vėlesniu laiku, ir kaip nustatyta, aptariamu laikotarpiu, vykdant minėtus atsiskaitymus mokestinė nepriemoka atitinkamai 2025 m. sausio 14 d. buvo 26 698,32 Eur, 2025 m. sausio 20 d. buvo 26 652, 28 Eur, 2025 m. vasario 26 d. buvo 33 374,05 Eur, 2025 m. kovo 24 d. 33 576,45 Eur, 2025 m. balandžio 9 d. 3 6424,89 Eur).

Kaip minėta, aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui, ką šiuo atveju patvirtina bylos duomenys. Tuo tarpu, tai, kad dėl bendrovės veiklos specifiškumo buvo būtina atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą atsakomybės nešalina, kadangi jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Priešingai, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė paskirstyti mokėjimus, kad atsiskaitytų su kitomis bendrovėmis, žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.

Visų aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad I. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą I. S., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes – I. S. teigimu, mokėdama tiekėjams stengėsi išlaikyti veiklos tęstinumą, užtikrinti įmonės veiklą, vadovė pripažino kaltę, deda pastangas mokestinei nepriemokai mažinti – pateikė prašymą VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, per paskutines penkias savaites įmokėjo pakankamai ženklią sumą. Įvertintini administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys - Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteista, administracine tvarka bausta už Bendrovės metinių finansinių ataskaitų, per nustatytą laikotarpį, nepateikimą, deklaracijų nepateikimą nustatyta tvarka, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos yra sumokėtos. Liteko duomenimis, pareiškėja 2019 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubausta už analogiško nusižengimo padarymą, kas rodo, jog pareiškėjai yra žinomos ir suprantamos teisės aktų reikalavimų nesilaikymo pasekmės. Nors pareiškėja už minimą nusižengimą nubausta jau beveik prieš šešerius metus, tokios aplinkybės vis tik turi reikšmės asmenybės charakterizavimui. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, tai, kad, kaip minėta I. S. deda aktyvias pastangas sumažinti mokestinės nepriemokos dydį, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

I. S. išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1345-1127/2024.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.