- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-62-528-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimo B. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
2009 m. spalio 16 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) poskyrio vedėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. F. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje, kadangi perkančiosios organizacijos viešosios įstaigos Antavilių pensionato direktorius B. F. 2008 m. spalio 1 d. pasirašė sutartį Nr. 285 su tiekėju UAB „Bona Mens“ dėl kompiuterių priežiūros paslaugų bei 2008 m. lapkričio 13 d. pasirašė sutartį Nr. 06-031 su tiekėju UAB „Autobagi“ dėl automobilio „Ford Transit“ perdirbimo darbų, prieš tai jo vadovaujamai įstaigai neatlikus pirkimo procedūrų, netaikius nei vieno iš pirkimo būdų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 42 straipsnyje ar Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (perkančioji organizacija tikrinimo metu nepateikė tai paneigiančių dokumentų), tuo pažeisdamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl minėtų pažeidimų Tarnybos 2009 m. lapkričio 12 d. nutarimu B. F., remiantis ATPK 171³ straipsnio 1 dalimi, buvo paskirta 700 litų dydžio bauda.
Šalies argumentai
B. F. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Savo reikalavimus B. F. pagrindė tuo, kad VšĮ Antavilių pensionatas 2008 metais neatliko Įstatymo numatytų perkančiosios organizacijos funkcijų. Pensionato veikla 2008 metais iš valstybės ar savivaldybės biudžeto buvo finansuojama tik 37,3 procento, todėl Įstatymo nuostatos 2008 metais pensionatui neturėtų būti taikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. nutarimu B. F. skundą tenkino – Tarnybos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad B. F. veika pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota nepagrįstai, tinkamai neįvertinus bylos aplinkybių, administracinė nuobauda jam yra paskirta neteisėtai. Teismas, remdamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 18 straipsnio 1 dalimi bei byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad VšĮ Antavilių pensionatas yra viešasis juridinis asmuo, teikiantis ilgalaikes socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus žmonėms. VšĮ Antavilių pensionato dalyviais yra tik fiziniai asmenys. VšĮ Antavilių pensionatas nėra kontroliuojamas valstybės ar savivaldybės institucijų ar kitų asmenų, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Įstatymo nuostatas, taip pat neturi administracijos, valdymo ar priežiūros organo, kurio daugiau kaip pusę narių rinktų ar skirtų valstybės ar savivaldybės institucijos ar kiti asmenys, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Įstatymo reikalavimus. Taip pat teismas konstatavo, kad VšĮ Antavilių pensionato veikla iš valstybės ir savivaldybės biudžeto 2008 metais Įstatymo prasme buvo finansuojama tik 37,3 procento, todėl VšĮ Antavilių pensionatas 2008 metais neatitiko Įstatymo numatytų perkančiosios organizacijos požymių ir Įstatymo nuostatos jai ginčo atveju netaikytinos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Viešųjų pirkimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Tarnybos nutarimą. Tarnyba nurodo, jog tai, kad Pensionato veikla iš valstybės ar savivaldybės biudžeto finansuojama tik 37,3 procento, yra tik vienas iš Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų. Atkreipia dėmesį, kad Pensionatas iki nutarimo priėmimo pirkimus atliko pagal įstatymą. Be to, 2009 m. balandžio 27-30 d. atlikto tikrinimo metu pareiškėjas buvo supažindintas su Tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 2S-16 „Dėl perkančiosios organizacijos vykdytų viešųjų pirkimų patikrinimo“, nereiškė abejonių dėl to, kad Pensionatas nėra perkančioji organizacija, susipažino su tikrinimo ataskaita, kurioje nurodyti Įstatymo pažeidimai. Nurodo, jog kriterijai, pagal kuriuos subjektui pripažįstamas perkančiosios organizacijos statusas, įtvirtinti Įstatymo 4 straipsnyje, kuriame perkeltos Direktyvos 2004/18 nuostatos. Be to, Ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-42 patvirtinti Perkančiųjų organizacijų sąrašai. Sąrašo 46.5 punkte be išlygų prie perkančiųjų organizacijų įrašytos socialinės globos ir rūpybos įstaigos, kurioms priklauso Pensionatas. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 4 straipsnį, išskiriamos dvi perkančiųjų organizacijų kategorijos: 1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos, 2) viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, kurių visa ar tam tikra dalis veiklos yra skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti ir atitinka bent vieną iš Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, iš kokių lėšų finansuojama Pensionato veikla, teismas nepareikalavo finansinės atskaitomybės dokumentų, nesiaiškino, kas yra Pensionato įstatų 41.4-41.7 punktuose nurodytos įstaigos kapitalą sudarančios lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. B. F. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Jam inkriminuojamas pažeidimas pasireiškė tuo, kad perkančiosios organizacijos VšĮ Antavilių pensionato direktorius B. F. 2008 m. spalio 1 d. pasirašė sutartį Nr. 285 su tiekėju UAB „Bona Mens“ dėl kompiuterių priežiūros paslaugų bei 2008 m. lapkričio 13 d. pasirašė sutartį Nr. 06-031 su tiekėju UAB „Autobagi“ dėl automobilio „Ford Transit“ perdirbimo darbų, prieš tai jo vadovaujamai įstaigai neatlikus pirkimo procedūrų, netaikius nei vieno iš pirkimo būdų, nustatytų Viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnyje ar Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse (perkančioji organizacija tikrinimo metu nepateikė tai paneigiančių dokumentų), tuo pažeisdamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo bylą B. F. atžvilgiu nutraukė motyvuodamas tuo, jog VšĮ Antavilių pensionatas nėra perkančioji organizacija Įstatymo 4 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą ir pirmosios instancijos teismo motyvus, sprendžia, kad išvados buvo padarytos nepakankamai ištyrus ir nevisapusiškai įvertinus įrodymus bei galiojantį teisinį reglamentavimą. Įstatymo 4 straipsnyje yra nurodyta, kad perkančioji organizacija yra: 1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija; 2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas; 3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (ar) 2 punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija; 4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje (Įstatymo 4 str. 1 d.). Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; 2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; 3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų (Įstatymo 4 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus (Įstatymo 4 str. 3 d.). Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl VšĮ Antavilių pensionato teisinio statuso, iš esmės vadovavosi tik Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu – nurodė, jog įstaigos veikla iš valstybės ir savivaldybės biudžeto 2008 metais buvo finansuojama 37,3 procento, todėl ji neatitiko perkančiosios organizacijos požymių. Tačiau pažymėtina, kad šis požymis yra tik viena iš alternatyvų, kurias turi atitikti juridinis asmuo, kad jis būtų pripažintas perkančiąja organizacija. Atitikties kitoms Įstatyme numatytoms alternatyvioms sąlygoms pirmosios instancijos teismas netyrė ir apskritai nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 buvo patvirtinti Perkančiųjų organizacijų sąrašai, kurių 46.5 punkte prie perkančiųjų organizacijų Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme yra priskirtos socialinės globos ir rūpybos įstaigos. Įvertinus VšĮ Antavilių pensionato įstatuose (b. l. 15-16) įtvirtintus įstaigos veiklos tikslus, veiklos sritis ir rūšis, ši įstaiga laikytina socialinės globos ir rūpybos įstaiga. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nevertino. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nevisapusiškai ištyręs bylos medžiagą, netinkamai įvertinęs teisės normas, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu, jis turi būti naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimą B. F. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.