Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini) neteistas;

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R.J. B. 2017 m. kovo 10 d., apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, kieme, žodinio konflikto metu, rankoje demonstratyviai laikydamas ir nutaikęs į nukentėjusįjį L. B., „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą dujinį – garsinį revolverį „Umarex“ Nr. 490499, juo grasino, sakydamas „suskaičiuoju iki trijų ir šausiu“, leisdamas suprasti, kad gali panaudoti šaunamąjį ginklą nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, dėl ko nukentėjusiajam L. B. buvo realus pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įgyvendintas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. J. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, jog pažįsta nukentėjusįjį L. B.. Kaltinamojo sutuoktinė paveldėjo sklypą, kurį teko tvarkyti. Nukentėjusysis, būdamas neblaivus, reikšdavo pretenzijas dėl paveldėtų pastatų, kurie buvo per arti jo sklypo, nuolat darė psichologinį spaudimą. Įvykio dieną dirbo sklype, kai išgirdo šaukiant L. B.. Jis buvo neblaivus ir nepatenkintas aiškino, ką kaltinamasis turi nugriauti. Kaltinamasis paaiškino, kad tai jo sutuoktinės turtas, viską išspręs vėliau, kai nukentėjusysis bus blaivus. Pasisukus eiti, nukentėjusysis timptelėjo kaltinamąjį už rankos, nuo ko jis nukrito. Po to jis griebė kaltinamąjį už kaklo, grasindamas suduoti, ir prispaudė prie automobilio. Kaltinamasis ištrūko ir jau ruošėsi išvažiuoti, tačiau pasigedo buto durų raktų. Raktą rado duryse. Vėl atėjus L. B. išsigando, kad jis vėl gali kažką padaryti, todėl pasiėmė legaliai laikomą ginklą. Į lauką išėjo su ginklu, laikydamas jį nuleistoje rankoje. Nukentėjusiajam pasakė išeiti iš kiemo. Tai matė kaimynai R. ir J. R.. Kaltinamasis pripažįsta, kad nukreipė ginklą į L. B., tačiau nesakė „suskaičiuoju iki trijų ir šausiu“. Negrasino nužudyti. Tikėjosi ginklo pagalba išvyti nukentėjusįjį iš savo kiemo. Buvo labai susijaudinęs. Ginklas buvo neužtaisytas, šoviniai buvo kitame bute. Ginklą laikė legaliai. Nukentėjusysis nebeleido išvažiuoti. Maždaug po pusvalandžio dviem ekipažais atvyko policijos pareigūnai. Kaltinamąjį nuvežė į areštinę, o kitas ekipažas kažkur nuvežė nukentėjusįjį. Su kaimynais R. ir J. R. kaltinamasis nesutaria, konfliktuoja.

Šie kaltinamojo R. J. B. parodymai, kuriuos teismas laiko jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo L. B., liudytojų J. R. ir R. R. parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Konfliktai tarp jų prasidėjo dėl senų pastatų. Kaltinamasis ne kartą užgauliojo nukentėjusiojo motiną ir močiutę. Kaltinamasis nenugriauna neįteisintų pastatų, pastatė lauko tualetą, pavėsinę, dėl ko nukentėjusysis negali perdažyti savo namo. Yra užaugę didelės tujos, kaltinamasis jų nekarpo. Pamatęs, kad kaltinamasis yra namuose, nuėjo pas jį pasikalbėti, norėdamas pasitarti dėl pastatų nugriovimo. Kaltinamojo už rankos netraukė, neplūdo. Išėjęs iš jo kiemo dar pakalbėjo su kaimynais R. ir J. R., buvusiais balkone. Kaltinamasis sėdo į savo automobilį, pavažiavo, grįžo, nuėjo į namus ir grįžo su ginklu, reikalaudamas jį praleisti, nes kitaip šaus. Nežinojo, kokį ginklą laikė kaltinamasis, nesuprato, kad ginklas dujinis. Ginklas buvo nukreiptas į nukentėjusįjį ir jis nežinojo, ką daryti. Kai kaltinamasis pasakė, kad suskaičiuos iki trijų ir šaus, nukentėjusysis tuo metu labai išsigando. Nukentėjusysis neneigia, jog buvo neblaivus. Galbūt, būdamas blaivus, būtų atėmęs tą ginklą. Priėjęs arti kaltinamojo, pasakė „šauk“. Kaltinamasis nuleido ginklą ir nuėjo. Nukentėjusysis tada iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas J. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Kaltinamasis jį nuolat plūsta. Tą dieną, apie 14.30 val., pro langą matė kieme vaikštantį nukentėjusįjį. Kaltinamasis buvo namuose ir kažką darė, triukšmavo. Po to jis išvažiavo, tačiau netrukus grįžo ir užsipuolė nukentėjusįjį – ant jo rėkė, plūdo. Tada liudytojas ir jo motina R. R. išėjo į balkoną. Matė, kaip kaltinamasis atbėgo atkišęs į nukentėjusįjį ginklą, sakydamas „ką dabar pasakysi, suskaičiuoju iki trijų ir šausiu“. Išgirdo traškesį ir kaip kaltinamasis sakė „kas su mano pistoletu“. Liudytojas labai išsigando. Nukentėjusysis jo paklausė, ką jam daryti. Liudytojas ir jo motina pasiūlė kviesti policijos pareigūnus. Įvykį matė nuo tada, kai kaltinamasis išvažiavo ir netrukus grįžo. Nukentėjusysis tuo metu kalbėjosi su liudytojo motina. Matė, kaip kaltinamasis įrėmė ginklą nukentėjusiajam į pilvą. Kaltinamasis buvo atsisukęs ir į juos, pakeldamas ginklą.

Liudytoja R. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kuris jų atžvilgiu vykdo nuolatinį psichologinį smurtą. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jos kaimynai. Ji gyvena antrame aukšte, kaltinamasis – pirmame. Kaltinamasis nuolat plūsdavo nukentėjusiojo motiną, kol ji dar buvo gyva. Nukentėjusysis ketino su kaltinamuoju pašnekėti, kaip tvarkyti valdų ribas, pastatus, tujas. Ji dar iš vakaro perspėjo nukentėjusįjį. Būdama namuose girdėjo barnius, suprato, kad kažkas bus. Pasakė sūnui, kad kaltinamasis išvažiuoja, tačiau jis išvažiavo ir grįžo. Nukentėjusysis tuo metu buvo savo kieme ir paklausė kaltinamojo „ko grįžai“. Kaltinamasis nubėgo į namus, atsinešė pistoletą, atkišo į nukentėjusįjį ir ėmė skaičiuoti. Liudytoja labai išsigando, patyrė didžiulį stresą. Būdama balkone ji matė, kaip kaltinamasis įrėmė ginklą nukentėjusiajam į pilvą. Nukentėjusysis išsigandęs paklausė: „teta, ką daryti?“. Liudytoja suriko, kad jis kviestų policiją. Girdėjo, kaip prieš įvykį kaltinamasis ir nukentėjusysis šūkavo. Matė įvykį ir negalėjo tuo patikėti. Kaltinamasis vis rėkė, kad skaičiuoja iki trijų ir šauna į nukentėjusįjį. Girdėjo pistoleto trakštelėjimą. Ji buvo maždaug 10 metrų atstumu. Po to kaltinamasis reikalavo, kad nukentėjusysis jį išleistų, šiam neišleidus nubėgo į savo namus.

Nukentėjusiojo L. B., liudytojų J. R. ir R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytoja Ž. I. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Nukentėjusiojo nepažįsta. Žino, kuo kaltinamasis yra kaltinamas. Jis yra kultūringas ir doras žmogus, negirdėjo, kad jis plūstųsi, ar vartotų kokį nors smurtą. Kaltinamasis pasakojo, kad į jo sklypą atėjo neblaivus kaimynas, norėjo spręsti statinių problemas. Kilus konfliktui jie apsistumdė. Kaltinamasis nuėjo į namus ir pasiėmė ginklą be šovinių. Apie jo turėtą ginklą sužinojo tik po įvykio.

Liudytojos Ž. I. S. parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo L. B., liudytojų J. R. ir R. R. parodymams, tačiau pažymėtina tai, jog paties įvykio ji nematė, o tai, jog ji teigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam įvykiui.

Kaltinamojo R. J. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo L. B. parodymų, liudytojų J. R. ir R. R. parodymų, taip pat įrodyta: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas L. B. pareiškimas ir jis apklaustas, atlikta įvykio vietos apžiūra; L. B. pareiškime nurodė, kad 2017-03-10, apie 15.00 val., kieme, (duomenys neskelbtini) Kaune, tarp jo ir kaimyno R. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaimynas išsitraukė daiktą, panašų į ginklą, nukreipė į jį ir pasakė, kad suskaičiuos iki trijų, o tada jį nušaus, R. B. pradėjo skaičiuoti ir tada į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė kaimyną. Mano, kad tokie kaimyno grasinimai buvo realūs, mano, kad jei nebūtų tuo metu atvykę policijos pareigūnai, kaimynas būtų šovęs į jį. Buvo labai susirūpinęs dėl savo gyvybės. Konfliktas su kaimynu įvyko pirmą kartą (b. l. 10-12); 2017-03-10 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame nurodoma, jog 2017-03-10 iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), kaimynas grasina ginklu. Nuvykus minėtu adresu pasitiko L. B., kuris paaiškino, kad jo kaimynas R. išsitraukė ginklą (pistoletą) ir nukreipęs į jį sakė: „Skaičiuoju iki 3 ir šausiu“, vis dar laikydamas nukreiptą ginklą į jį skaičiavo iki trijų, po to, ginklą dar palaikęs nukreiptą į asmenį, jį nuleido ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), Kaunas, o L. B. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Nuėjus iki nurodyto kaimyno, jis paaiškino, turintis dujinį pistoletą, jam turintis leidimą. Jis prisistatė R. B.. Asmuo pateikė pistoletą, buvo nuvestas iki tarnybinio automobilio. Buvo nueita iki kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaune, – J. R. ir R. R.. Jie paaiškino, kad kaimynas L. atėjo pas kaimyną R. išsiaiškinti dėl pastatų, kurie kelia problemų kaimynui L.. Asmenys susitiko šalia (duomenys neskelbtini) Kaunas, todėl kaimynai matė visą įvykį. R. pradėjo konfliktuoti su kaimynu. Po to R. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, tačiau apsisuko ir grįžo atgal į namą. Jis nuėjo namo ir grįžo, pasiėmęs šaunamąjį ginklą (pistoletą), kurį nutaikė į kaimyną L.ir pasakė, kad suskaičiavęs iki trijų šaus, pradėjo skaičiuoti iki trijų, suskaičiavęs nuleido ginklą ir nuėjo (b. l. 13); 2017-04-12 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-505, iš kurio matyti, kad 2017-03-10 14.57 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas L. B. pranešimas (b. l. 17); 2017-05-02 garso įrašo apžiūros protokolu, kuriuo perklausyti garso įrašai iš BPC (b. l. 18); 2017-03-10 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo pateiktas dujinis pistoletas Umarex Champion Call. 9 mm., Nr. 490499 (b. l. 19); 2017-03-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad R. J. B. pateikė neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001475 (b. l. 20-22); 2017-03-22 Kauno AVPK KTV specialisto išvada Nr. 20-IS1-366(10.1), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas lygiavamzdis, trumpavamzdis, Champion modelio, 9 mm kalibro revolveris Umarex Nr. 490499, skirtas šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais garsiniais (signaliniais) ir dujiniais šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas (b. l. 27); 2017-06-14 L. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su vaizdo įrašu) (b. l. 40-42); 2017-08-28 J. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su vaizdo įrašu) (b. l. 50-53); 2017-08-28 R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (su vaizdo įrašu) (b. l. 61-64); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant, buvo grasinama. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Teismas, spręsdamas dėl R. J. B. kaltės, remiasi ne tik nukentėjusiojo L. B., tačiau ir liudytojų J. R. ir R. R. parodymais, vertina ir paties kaltinamojo paaiškinimus. Nukentėjusysis L. B. viso proceso metu buvo nuoseklus, paaiškino, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko ir kokius žodžius išsakė kaltinamasis, patvirtino, kad tuo metu dėl susiklosčiusios faktinės situacijos (kaltinamasis grasino pistoletu) grasinimus suvokė kaip realius, tikrai bijojo, kad R. J. B. gali šauti. Liudytojai J. R. ir R. R. taip pat nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, esminių prieštaravimų juose nenustatyta. Kaltinamasis R. J. B. viso proceso metu neigė aplinkybę, kad grasino ginklu, todėl, byloje esant objektyviems duomenims, kurie tokius paaiškinimus kategoriškai paneigia, teismas jo teiginius vertina kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aukščiau paminėtos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad R. J. B. žodžiu išsakytais grasinimais nužudyti ir savo veiksmais – panaudodamas pistoletą ir juo grasindamas – sukūrė bauginančią situaciją, kuriai esant nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai sudaro nuoseklią bei logišką grandinę ir patvirtina R.J. B. kaltę.

Atmetama kaltinamojo versija, kad jis veikė būtinosios ginties būklėje. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, t. y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo versiją, kad pirmas fizinį smurtą pradėjo naudoti nukentėjusysis, o jo veiksmai buvo tik atsakas į neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus, byloje nėra. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis pasitiko ateinantį pasikalbėti nukentėjusįjį grasindamas ginklu. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis L. B., tačiau ir liudytojai J. R. bei R. R.. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų abejoti minėtų asmenų parodymais, nagrinėjant bylą nustatyta nebuvo. Nors iš bylos duomenų matyti, jog tarp kaltinamojo, nukentėjusiojo L. B. ir liudytojų J. R. ir R. R. kyla konfliktai dėl turto priežiūros, tačiau tai nesuteikia pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo L. B. veiksmai kėlė realią grėsmę, nuo kurių būtų reikėję gintis. Pažymėtina ir tai, kad jeigu nukentėjusysis, būdamas neblaivus, būtų elgęsis agresyviai, puolęs kaltinamąjį, buvo ir kitokių būdų jį sudrausminti, kaltinamasis galėjo iškviesti policijos pareigūnus.

Kaltinamojo R. J. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina šios nusikalstamos veikos požymių buvimą R. J. B. veiksmuose.

Kaltinamojo R. J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis R. J. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė būdamas neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus R. J. B. laisvės apribojimo bausmę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į tai, kad R. J. B. neteistas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 3 (trys) CD su garso ir vaizdo įrašais (b. l. 17, 42, 64) paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

- dujinis pistoletas VMAREX CHAMPION Nr. 490499, saugomas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (BK 72 str. 2 d.) ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-03-10 15.10 val. iki 2017-03-12 10.25 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 3 (tris) CD su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- dujinį pistoletą VMAREX CHAMPION Nr. 490499, saugomą Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.