Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų M. V. ir L. P. skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria patenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimai dėl bausmių subendrinimo nuteistiesiems M. V. ir L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. liepos 20 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam M. V.. Teikime nurodyta, kad M. V. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 304 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtąja bausme ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija teikimu prašė subendrinti M. V. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtąsias bausmes.

Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. rugpjūčio 24 d. taip pat buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam L. P.. Teikime nurodyta, kad L. P. atžvilgiu 2010 m. gruodžio 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo L. P. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Šis Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 6 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija teikimu prašė subendrinti L. P. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtąsias bausmes.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų L. P. ir M. V. skundai atmetami.

Dėl nuteistojo L. P. skundo.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustačius, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kaip numatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje, pirmiau nurodyta bausmių bendrinimo taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis L. P. nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, padarė iki Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas šiais nuosprendžiais paskirtąsias bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatatomis.

Kaip jau minėta, teismas, bendrindamas bausmes BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, gali taikyti visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdus, taip pat bausmių apėmimo būdą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet bendrinant bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, taikomas bausmių apėmimo būdas. Tai atvejai, kai: yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nuteistasis L. P. skunde nepagrįstai teigia, jog Klaipėdos apygardos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl jos turėjo būti subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. P. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu nuteistas už kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Vadinasi, BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu L. P. nuteistas už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Asmeniui, padariusiam šį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi, BK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad veikos skiriasi pagal pavojingumą dviem atvejais – kai jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kai jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Nusikalstamų veikų rūšys išvardintos BK 10 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Už L. P. įvykdytas nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas kaip vieną iš alternatyvių bausmių numatė laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo išvadai, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms rūšims. Taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Nors nusikaltimai, numatyti BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, priskiriami skirtingoms kategorijoms (pirmasis – apysunkis, antrasis – sunkus), vien šios aplinkybės nepakanka taikyti bausmių apėmimo būdą. Tiek baudžiamosios teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei nusikaltimai pagal savo sunkumą skiriasi bent per vieną tarpinę pakopą (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimai), galima daryti išvadą, kad jie labai skiriasi pavojingumu. Tuo tarpu nusikaltimai, priskiriami kuriai nors kategorijai, pagal pavojingumą labai nesiskiria nuo nusikaltimų, priskiriamų gretimai kategorijai. Šiuo atveju, kaip jau minėta, L. P. įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (apysunkis ir sunkus nusikaltimai), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Išvados, jog nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumo, negalima daryti ir įvertinus šių nusikaltimų kėsinimosi objektus, dalykus, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, apibūdinančias įvykdytas veikas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad L. P. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas savo ir kitų asmenų interesais, sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, jog L. P., atlikdamas šiuos neteisėtus veiksmus, siekė užsitikrinti netrukdomą neteisėtą cigarečių gabenimą iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį L. P. nuteistas už tai, kad subūrė organizuotą grupę kontrabandai (cigaretėms) gabenti, organizavo ir koordinavo grupės narių veiksmus. Taigi, nors vykdydamas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nuteistasis kėsinosi į skirtingas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, abi L. P. nusikalstamos veikos yra susijusios vieningu siekiu neteisėtai disponuoti kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabentomis cigaretėmis. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, subendrindamas L. P. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtąsias bausmes, laikėsi baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir pagrįstai taikė dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdą.

Dėl nuteistojo M. V. skundo.

Nuteistasis M. V. savo skundo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį iš esmės grindžia tuo, kad apygardos teismas, bendrindamas jam Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiais paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes, neteisingai nustatė griežčiausią iš paskirtųjų laisvės atėmimo bausmę ir prie jos iš dalies pridėjo dalį kitos paskirtos ir neatliktos bausmės. Nuteistasis teigia, jog griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams – jam paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, todėl prie šios bausmės jam turėjo būti pridėta dalis bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu. Tokie nuteistojo skundo argumentai prieštarauja objektyviems bylos duomenims.

BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės dalis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtoji laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams ir lėmė galutinės subendrintos bausmės dydį, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtoji bausmė su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtąja bausme buvo subendrinta apėmimo būdu, todėl galutinė subendrinta bausmė prilygo griežčiausiai bausmei, paskirtai pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu M. V. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, t.y. paskirta švelnesnė bausmė, nei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalį, pagrįstai prie Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį švelnesnės bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžiu.

Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti skunduose nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų L. P. ir M. V. skundus atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.