Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2350-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
A18.-2350-506/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01948-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Laurynas Purlys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2350-506/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01948-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.3.3; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Laurynui Purliui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, – atstovui Mariui Brigmanui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas L. J., gimusiam 1968-05-10, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodžiusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – institucija) įgaliotasis pareigūnas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., 2020-06-30 surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_P-41839-2020 dėl to, kad L. J. iki 2020-06-30 (duomenys neskelbtini), neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų reikalavimų, nurodytų 2019-07-26 patikrinimo akte Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9), kuriuo jis buvo įpareigotas paskirti viso gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), techninį prižiūrėtoją, pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, taip pat neįvykdė 2020-02-05 techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) pateiktų reikalavimų nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019-04-24 prof. habil. dr. Leono Ustinovičiaus statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB Ekspertika 2019-10-14 statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, doc. dr. Sauliaus Sušinsko statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus, statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR-1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudarė komisijos, specialistų grupės, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą, nuolatinius pastato būklės stebėjimus, įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiąją sieną, kitas į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienos, besiribojančios su priestatu, techninę būklę, ir apie įpareigojimų vykdymą iki 2020-04-17 neinformavo Būsto administravimo skyriaus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu L. J. pasiūlyta sumokėti 40 eurų baudą iki 2020-07-15. Byla teisme gauta 2020-07-17.

Susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolu, L. J. nurodė, kad su juo nesutinka, pateikė rašytinį paaiškinimą, kad su protokolu nesutinka. (2-3 b. l.)

2020-06-20 L. J. institucijai yra pateikęs rašytinius paaiškinimus (75-79 b. l.), kuriuose nurodė šias aplinkybes.

Gamybinis pastatas (duomenys neskelbtini), eksploatuojamas nuo 1961 metų, jame veikė (duomenys neskelbtini) gamykla. Vėliau didžioji dalis pastato patalpų priklausė AB A, o rūsio ir pirmo aukšto patalpos priklausė keliems kitiems savininkams. Vėliau iš AB A šiai priklausančią dalį patalpų įsigijo su B bendrove susijusi UAB C ir UAB D. Abi pastarosios įmonės rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams darė spaudimą, reikalaudamos pritarti grąžtų gamyklos teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. Abu minėti subjektai savo patalpų sąmoningai visiškai neprižiūrėjo, siekdami statinį privesti iki tokios būklės, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų veikla jame būtų nutraukta. Galiausiai, po visų pastato patalpų savininkų derybų, 2015 metų vasarą susitarta, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai neprieštaraus gamybinio pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo (teritorijos) pertvarkymui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015-06-12 sutartimi (33-41 b. l.), o UAB C šia sutartimi kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotos gamybinio pastato dalies griovimo sklandžiu procesu. UAB C dalies pastato griovimo darbus pradėjo 2015 metų rudenį. Nugriovus dalį, kliudžiusią B23 kvartalo tolimesniam vystymui, likusi pastato dalis (tai yra, ta dalis, kuri nebuvo griaunama) buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įgyvendinant statytojo funkcijas (pareigas), nebuvo nugriauti gamybinio pastato priestatai bei neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio dalies būklės nepablogėjimą. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, gindami savo kaip bendraturčių, teises ir siekdami užkirsti kelią tiek statinio konstrukcijoms, tiek jų valdomoms patalpoms daromai žalai, Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą Nr. e2-267-294/2020, kurioje, be kita ko, yra reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą – atlikti būtinus statybos darbus vykdytų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti. Į šią bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu yra įtraukti ir dabartiniai pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai UAB E ir UAB D. Nė viena šių dviejų bendrovių pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų reiškiamų reikalavimų iš esmės nepalaiko. Nėra palaikomi net ir tie reikalavimai, kurie būtų naudingi visiems pastato patalpų savininkams – patenkinus bei vėliau įvykdžius pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti statybos darbus, būtų užtikrinta, kad bendra statinio bei jo konstrukcijų būklė neblogėtų. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad UAB E ir UAB D nėra suinteresuoti tinkama tiek savo patalpų, tiek statinio konstrukcijų priežiūra. L. J. paaiškinimuose taip pat teigiama, kad po 2015-06-12 sutarties sudarymo praėjus vos keliems mėnesiams, 2015-09-17, tos pastato patalpos, kurios turėjo likti nenugriautoje statinio dalyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo perleistos susijusiai UAB D. UAB C ir UAB D yra susiję ūkio subjektai per jų akcininkus, abiejų įmonių vienas iš akcininkų buvo A. Š.. Vėliau, 2019-01-04, šios patalpos dar kartą buvo perleistos kitam subjektui – UAB D patalpas perleido UAB E. Šiais sandoriais buvo siekiama sudaryti sąlygas, kad ankstesnio savininko įsipareigojimai, kylantys tiek 2015-06-12 sutarties, tiek statybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, galėtų būti nevykdomi. Bendrojo naudojimo objektų valdymo tikslais 2018-08-06 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 1-JVS (42-48 b. l.), kurios sudarymą inicijavo rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai. Šios bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formos pasirinkimas yra išviešintas (registruotas) VĮ Registrų centre. Tiek UAB C, tiek UAB D, tiek ir UAB E nuolat buvo prašoma rūpintis bei tinkamai prižiūrėti savo valdomas patalpas ir tuo pačiu prisijungti prie jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdomos bendrojo naudojimo objektų priežiūros, tačiau to padaryti minėti subjektai nesutiko. Rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, matydami akivaizdžiai neužbaigtus UAB C vykdytus griovimo darbus, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, statinio techninę priežiūrą šiai dienai yra pavedę vykdyti techniniam prižiūrėtojui A. N., kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai nesudaro galimybių šiam asmeniui patekti į jų valdomas patalpas, todėl techninis prižiūrėtojas užtikrina savo funkcijų vykdymą ta apimtimi, kuria turi realias ir objektyvias galimybes apžiūrėti konkrečias patalpas, įskaitant bendrojo naudojimo objektus/konstrukcijas. Po atlikto techninės priežiūros patikrinimo ir toliau matant, kad dalies savininkų jų valdomo turto/patalpų visiška nepriežiūra iš esmės nesikeičia (negerėja), rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami užkirsti kelią tolesniam statinio būklės bloginimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos (kritulių) poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą. Apie tai net kelis kartus buvo pranešta tiek UAB C, tiek UAB E, tiek UAB D, jų buvo prašoma leisti patekti į jų patalpas remonto darbų vykdymui (įskaitant tikslių sprendinių nustatymą), taip pat pateikti informaciją, ar jie geranoriškai prisidės prie darbų vykdymo (49-51, 56-58 b. l.). Į pirminį pranešimą (datuojamą 2020-03-10) nė iš vieno adresato nebuvo sulaukta jokios reakcijos. Į antrąjį pranešimą atsakė tik UAB E, kuris kategoriškai nesutiko su statinio stogo konstrukcijų remonto darbų vykdymu. Rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami atlikti būtinus bendrųjų konstrukcijų tvarkymo darbus, sudarė sutartį su rangovu UAB F (52-55 b. l.). Pastaroji yra atlikusi ir užbaigusi priekinio fasado (nuo (duomenys neskelbtini)gatvės) detalių skardinimo darbus, nes dėl buvusių atvirų angų statinio stoge kritulių vanduo patekdavo ant kitų konstrukcijų (sienų ir pan.) bei į pastato vidų,; šiuo metu angos yra uždengtos (pridedamos nuotraukos prieš ir po remonto, 59-66 b. l.). Remonto darbų vykdymo faktą patvirtina atliktų darbų aktas, remonto darbų pridavimo aktas ir išrašyta PVM sąskaitą faktūra (3034,04 euro su PVM) (67-, 68, 69 b. l.). Atitinkamai, stogo konstrukcijų remonto (sutvarkymo) darbai toliau bus tęsiami ir iš vakarinės (kiemo) pusės. Paaiškinimuose L. J. pažymėjo, kad UAB C visiškai ignoruojant jai, kaip statytojai, vykdžiusiai griovimo darbus, tenkančias pareigas, pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, pasitelkdami rangovą UAB F, artimiausiu metu planuoja atlikti UAB C nenugriautų priestatų konstrukcijų tvarkymo (stiprinimo) darbus. Teismo ekspertas doc. dr. Saulius Sušinskas 2019-12-20 ekspertizės aktu Nr. 19-12/12 būtent jų būklę įvertino kaip itin prastą (blogą). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir UAB Ekspertika 2019-10-14 statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09. Šiuo metu su rangovu UAB F yra sudaryta rangos sutartis dėl dviejų priestatų remonto darbų (70-73 b. l.). Šiais darbais bus sutvirtintos ir sutvarkytos nenugriautų priestatų konstrukcijos, numatyta darbų kaina 6050,86 euro su PVM. Statybvietė yra perduota rangovui darbų vykdymui (atlikimui) (74 b. l.). Statytojui UAB C elgiantis neteisėtai, rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra pasiryžę patys operatyviai atlikti opiausių konstrukcijų remonto (tvarkymo) darbus, vėliau šia apimtimi patirtų išlaidų kompensavimo reikalaus iš statytojo. Apie šių remonto darbų vykdymo eigą rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai įsipareigoja atskirai informuoti savivaldybę. L. J. pabrėžė, kad pastato rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai/naudotojai UAB G LT, UAB H, UAB I, UAB J, UAB K, UAB L, UAB M, V. J. ir L. J. prižiūri ir rūpinasi jiems priklausančiu turtu, vykdo savivaldybės nurodymus užtikrinti konstrukcijų sutvarkymo/ sutvirtinimo darbų atlikimą, o trys viršutinių aukštų patalpų savininkai sąmoningai veikia taip, kad statinio būklė būtų bloginama, nes siekia, kad bet kokia veikla statinyje būtų uždrausta, daro spaudimą rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams (smulkiajam verslui), kad jie besąlygiškai pritartų ketinimams gamybinės paskirties pastate įrenginėti butus/loftus griaunant statinio konstrukcijas, o ne jas tvarkant. Paaiškinimuose atsakomybėn traukiamas L. J. akcentavo, kad pastate bendrojo naudojimo objektų valdymui yra pasirinkta konkreti forma, yra sudaryta ir viešajame registre įregistruota jungtinės veiklos sutartis, sutarties dalyviai yra pasitelkę specialistą A. N., kuriam yra pavesta vykdyti statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas. Rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra atlikę visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad statinio techninė priežiūra būtų organizuojama ir vykdoma. Tačiau pastato viršutinių aukštų patalpų savininkai objektyviai nesudaro galimybių techniniam prižiūrėtojui patekti į jų valdomas patalpas ir atlikti jų (įskaitant bendrojo naudojimo objektus) apžiūrą. Visišką ir sąmoningą viršutinių aukštų patalpų nepriežiūrą akivaizdžiai liudija vien tai, kad iki šiol langų angos daugelyje vietų yra atviros, krituliai/drėgmė patenka į pastatą, gadina visą statinį (jo konstrukcijas). L. J. atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokolas yra surašomas tuo atveju, kai yra nustatomi galimi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Šiuo atveju pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes šie subjektai pagal savivaldybės nurodymus (pastabas) imasi visų nuo jų asmeniškai priklausančių priemonių, kad gamybinio pastato būklė nebūtų bloginama ir būtu užtikrinta tinkama statinio priežiūra. Prašė rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkų (naudotojų) atžvilgiu nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, tai yra, nesurašyti administracinio nusižengimo protokolo.

Teismo posėdžio metu L. J. šiuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes palaikė, taip pat pateikė jo atstovo advokato Lauryno Purlio papildomus rašytinius paaiškinimus bei dokumentus ir nuotraukas (88-182 b. l.). L. J. nurodė, kad apie UAB C netinkamą naudojimąsi priklausančiomis patalpomis savivaldybė buvo ne kartą informuota, tačiau ji konstatavo, kad viršutinių auštų savininkai pažeidimų nepadarė.

Teismo posėdžio metu L. J. atstovas advokatas Laurynas Purlys paaiškino, kad L. J. inkriminuojami pažeidimai nėra pagrįsti, visi gamybinio pastato pirmojo aukšto ir rūsio patalpų savininkai tinkamai reaguoja į savivaldybės įpareigojimus, savo iniciatyva atliko tvarkymo ir sustiprinimo darbus, kurių dėka pastatas jau nebėra avarinės būklės. Šią aplinkybę konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje. Tuo tarpu savivaldybės 2019-07-16 akte kaip tik buvo kalbama, jog pastato negalima eksploatuoti dėl jo avarinės būklės. Dėl 2020-02-05 akto yra pasisakyta L. J. paaiškinimuose, techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas, bet jis negali patekti į viršutinius aukštus būtent dėl pastarųjų aukštų savininkų pasipriešinimo, tad L. J. už tų asmenų elgesį negali būti traukiamas atsakomybėn. Advokatas prašė administracinę teiseną nutraukti.

Institucijos atstovas Marius Brigmanas teismo posėdžio metu protokole nurodytas aplinkybes palaikė, prašė L. J. skirti nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo L. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

L. J. inkriminuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 48 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

SĮ 48 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

SĮ 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad SĮ 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, vykdo statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą. Esant tokiam įstatymo reglamentavimui konstatuotina, kad statinio naudotojui paskyrus techninį prižiūrėtoją, būtent pastarasis, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ir privalo vykdyti techninę pastato priežiūrą.

L. J. buvo pareikštas administracinis kaltinimas, kad jis nepaskyrė statinio techninio prižiūrėtojo. Ši aplinkybė yra paneigta tiek L. J. ir jo atstovo advokato Lauryno Purlio rašytiniais paaiškinimais, tiek aukščiau paminėtais byloje esančiais dokumentais. L. J. ir kiti statinio dalies (pirmojo aukšto ir rūsio patalpų) savininkai paskyrė statinio techninį prižiūrėtoją A. N., tačiau kitos statinio dalies bendrasavininkiai su šio asmens paskyrimu nesutiko ir pasiskyrė kitą statinio techninį prižiūrėtoją K. K., neatsižvelgdami į pirmojo aukšto ir rūsio patalpų savininkų valią. Kadangi L. J. savivaldybės įpareigojimo paskirti vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją neįvykdė dėl nepriklausančių nuo jo valios aplinkybių, nėra pagrindo nustatyti tyčinę jo kaltę neįvykdant šio įpareigojimo. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad L. J. pažeidė SĮ 48 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju L. J. nebuvo jokios objektyvios galimybės įvykdyti savivaldybės įpareigojimo nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų ekspertizių ir statinio būklės įvertinimo aktuose, šalinimo darbus. Minėta, kad dalį darbų tiek L. J., tiek su juo bendradarbiaujantys bendrasavininkiai, organizavo ir defektus pašalino tiek, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog statinys jau nebėra avarinės būklės. Kadangi su kita dalimi statinio bendrasavininkių tebevyksta teisminiai ginčai civilinio proceso tvarka, tai yra objektyvi aplinkybė, kuri šiuo metu nesudaro pagrindo spręsti dėl L. J. kaltės.

Pažymėtina, jog ANK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). L. J. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tyčia (ANK 8 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė L. J. tyčios nevykdyti savivaldybės reikalavimų ir įpareigojimų. Priešingai – jis pagal savo galimybes, esant konfliktiniams santykiams su dalimi statinio bendrasavininkių, stengėsi tuos reikalavimus bei įpareigojimus įvykdyti ir, kiek galėjo, statinį sutvarkė, paskyrė statinio techninį prižiūrėtoją. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kurių nenuginčijo ir institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą.

Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad L. J. dėl objektyvių priežasčių negalėjo visa apimtimi įvykdyti institucijos patikrinimo aktuose nurodytų įpareigojimų ir reikalavimų, todėl nėra jo kaltės dėl šių reikalavimų ir įpareigojimų neįvykdymo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byla L. J. nutrauktina, nes ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, kitaip tariant, asmens administracinėje veikoje, būtina nustatyti visus keturis nusižengimo sudėties požymius – objektą, objektyviąją pusę, subjektyviąją pusę ir subjektą, ir, nenustačius bent vieno šių požymių negalima konstatuoti ir nusižengimo sudėties buvimo.

Nesant faktinio atsakomybės pagrindo administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

L. J. administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja