Telšių apylinkės teismo nutarimas

2012-09-10 · Byla Nr. A2.6.-815-785/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-09-10
Bylos Nr.
A2.6.-815-785/2012
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00681-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Pažeidėjas
T. Ž.
Nukentėjusysis
O. B.
Administracinė byla Nr. A2.6.-815-785/2012Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00681-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.; 45.4.5.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. rugsėjo 10 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – T. Ž., įstaigos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Steponui Liaugaudui, nukentėjusiajam O. B., teismo posėdyje išnagrinėjo

T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. 2012-08-18 apie 13.12 val., Mažeikių m., prie Žemaitijos g. 20, esančioje aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė bei apgadino stovintį automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį O. B.. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį policijai nepranešęs.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du T. Ž. administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (LR ATPK 130 str. 1 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja abu pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas S.Liaugaudas nurodė, kad T. Ž. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1, 234 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Atstovas nurodė, kad kiekvienas vairuotojas turi vairuoti transporto priemonę atsakingai, atidžiai, kad nekeltų pavojaus ir nepadarytų žalos kitiems eismo dalyviams, aplinkai, bei įvykus eismo įvykiui pasilikti įvykio vietoje ir esant būtinumui iškviesti policijos pareigūnus.

T. Ž. teismo posėdyje savo kaltę pripažino tik iš dalies ir paaiškino, kad 2012-08-18 su jam priklausančiu automobiliu BMW buvo atvažiavęs prie parduotuvės „Maxima“, automobilį buvo pastatęs automobilių aikštelėje, esančioje prie Žemaitijos gatvės. Išvažiuodamas iš aikštelės nejuto, kad kliudė kitą automobilį, kito automobilio signalizacijos suveikimo negirdėjo ir nematė, nežinojo, kad sukėlė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos pasišalino neiškvietęs policijos pareigūnų.

Nukentėjusysis O. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-08-18 jam priklausantį automobilį „Peugot 407“ prie parduotuvės „Maxima“ pastatė tik penkioms minutėms. Sugrįžęs įsėdo į automobilį ir ruošėsi išvažiuoti, kai prie jo automobilio priėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad jo automobilį traukdamasis atgal kliudė BMW markės automobilis, tačiau jo vairuotojas nuvažiavo, ir nurodė kaltininko automobilio numerius. Įvykį matęs liudytojas stovėjo apie 10 m atstumu nuo jo automobilio, tačiau jis nurodė, kad ne tik įvykį matė, tačiau ir girdėjo automobilių kontaktą, tai yra išgirdo trakštelėjimą. Kliudęs jo automobilį, BMW automobilio vairuotojas nesustojęs nuvažiavo. Liudytojo duomenų neužsirašė. Pamatęs, kad dešinėje pusėje yra apgadintas jo automobilio galinis bamperis, tai yra jis buvo stipriai nubrėžtas, iškvietė policijos pareigūnus. Atrakindamas automobilį matė, kad jo automobilio signalizacija buvo suveikusi, kuri kleidžia garsinį signalą ir blyksi automobilio posūkio žibintai. Yra apsidraudęs Kasko draudimu ir po šio įvykio kreipėsi į draudimo kompaniją dėl nuostolių atlyginimo, jo automobilis buvo suremontuotas servise, remonto darbai kainavo apie 700 Lt, kuriuos kompensavo draudimo kompanija. Jo automobilio galinis bamperis buvo ne tik paruoštas dažymui ir perdažytas, tačiau jo buvo nulaužta ir tvirtinimo detalė. Iš jo automobilio sužalojimo, įbrėžimo mąsto, atliktų darbų pobūdžio ir kiekio, įvertinus tai, kad po atsitrenkimo į jo automobilį, buvo įsijungusi ir jo automobilio apsaugos garsinė signalizacija, neturėdamas jokio nusistatymo prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi jam padaryta turtinė žala jau yra atlyginta, tai yra jo automobilis yra suremontuotas, mano, kad BMW vairuotojas tikrai galėjo ir turėjo matyti ir pajusti, kad atsitrenkė į jo automobilį, tačiau nesustojo ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

Policijos pareigūnai D. V. ir D. B. teismo posėdyje parodė, kad gavo pranešimą iš budėtojo, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ yra eismo įvykis, iš kurio vienas iš vairuotojų pasišalino. Nuvykę apžiūrėjo automobilį „Peugot 407“, jį nufotografavo. Pareigūnai patvirtino, kad buvo nubrėžti dažai nuo automobilio „Peugot 407“ galinio bamperio. D. B. nurodė, kad tokiam apgadinimui sutvarkyti reikalingas remontas, poliruoti tos vietos nepakanka. Nurodė, kad bet koks automobilio vairuotojas vairuodamas turi būti atsakingas, atidus ir savo veiksmais nepadaryti niekam žalos. Šiuo atveju vairuotojas, kliudęs kitą automobilį, mano, kad tikrai turėjo matyti ir pajusti, kad tai padarė, nes netgi per nemažą atstumą buvęs liudytojas ne tik matė, tačiau ir girdėjo jo padarytą eismo įvykį. Nustatę kam priklauso BMW automobilis, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, gyvenamojoje vietoje ieškojo vairuotojo, tačiau jo tą dieną nerado.

Nors T. Ž. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia, jog po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, tačiau jo kaltė įrodyta teismo išklausytais nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, parodymais, kurie išsamūs, nuoseklūs ir teismas neturi pagrindo jais abejoti, bei byloje esančia rašytine medžiaga.

T. Ž. pripažino, kad išvažiuodamas iš aikštelės galėjo kliudyti šalia stovėjusį automobilį, nes apžiūrėjus jam priklausantį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas apgadintas priekinis jo automobilio kairės pusės bamperis. Nukentėjusiojo ir pareigūnų parodymai patvirtino byloje nurodytas aplinkybes, kad T. Ž. vairuojamas automobilis kliudė stovėjusį automobilį Peugot 407 bei iš įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, nes pagal nukentėjusiojo ir pareigūnų parodymus, įvertinant automobilio apgadinimo sunkumą, padarytą turtinę žalą, automobilių kontaktas turėjo būti pakankamai stiprus ir triukšmingas, nes po kontakto įsijungė nukentėjusiojo automobilio apsaugos garsinė signalizacija, blyksėjo automobilio posūkio žibintai, eismo įvykį matė ir girdėjo apie 10 m atstumu buvęs nenustatytas byloje liudytojas, kuris nurodė pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio valstybinius numerius. Teismas mano, kad T. Ž. būdamas patyręs vairuotojas, turintis 13 m. vairavimo stažą, turėjo pajausti, girdėti ar matyti, jog važiuodamas atbuline eiga priekiniu kairės pusės bamperiu, esančiu arčiausiai vairuotojo, kliudė kitą automobilį, bei būdamas atsakingas vairuotojas nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, sulaukti apgadinto automobilio savininko arba apie eismo įvykį pranešti policijos pareigūnams.

ATPK 31 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinių nuobaudų tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, kad jis neteistas, laikomas, kad administracine tvarka nebaustas, dirbantis, į pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog už padarytus teisės pažeidimus T. Ž. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, t.y. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina – 100,00 Lt bauda, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 3000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.). T. Ž. skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti T. Ž. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Paskirti T. Ž. administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti T. Ž. galutinę subendrintą nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti T. Ž., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis iki dvejų metų.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius