Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-07-24 · Civilinė byla Nr. CIK-978/2019

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
CIK-978/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00113-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Simniškis (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Alė Bukavinienė
Nr. 3P-1287/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00113-2017-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. liepos 19 d. gautu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovės biudžetinės įstaigos Pabradės socialinės globos namų ieškinys atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, trečiajam asmeniui dėl sutarties pakeitimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo savo kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai, prieidami prie išvados, kad ginčo banko sąskaita pripažintina patikėtinio, veikiančio patikėtojų interesais pagal turto patikėjimo sutartį, banko sąskaita, pažeidė bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Teismai neįvertino aplinkybių, kad ieškovė yra juridinis asmuo, turintis savarankišką teisinį subjektiškumą. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad ieškovė visais atvejais automatiškai įgyja teisę disponuoti globos namų gyventojų lėšomis ir (ar) visais atvejais disponuoja tik gyventojų lėšomis. Pažymėtina, kad ieškovė disponuoja ir savo lėšomis ir, sudarydama ginčo sutartį, būtent ir veikė kaip atskiras juridinis asmuo, o ne globos namų gyventojų atstovas (patikėtinis). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ginčo banko sąskaitoje laikė ir savo lėšas, naudojo jas savo, o ne gyventojų poreikiams tenkinti. Be to, šios bylos procese nėra nė vieno įrodymo, pagal kurį būtų galima nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė disponavo gyventojų lėšomis. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, jog teismai, konstatuodami, kad ieškovė, sudarydama ginčo sutartį, tinkamai atskleidė patikėjimo faktą, netinkamai aiškino patikėjimo teisinius santykius reglamentuojančias imperatyvias materialiosios teisės normas (CK 6.955 straipsnis) ir nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje aiškiai pasisakyta, kad patikėjimo faktas turi būti atskleistas tokia pačia forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui (šiuo atveju raštu), o patikėtinis, nustatyta forma neatskleidęs patikėjimo fakto, tretiesiems asmenims atsako savo turtu. Trečiojo asmens teigimu, teismai be pagrindo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-684/2017, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės: ieškovės banko sąskaitoje, kitaip negu kasacinio teismo išnagrinėtos bylos atveju, buvo laikomos ne tik globos namų gyventojų, bet ir pačios ieškovės lėšos.