- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- eI-5543-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00197-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui adv. V. Š., atsakovo atstovui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-11), prašydamas: 1) pripažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. BR6-74 ,,Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą išmokėti V. S. paramą pagal pateiktą 2014 m. birželio 18 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką reg. Nr. 14-1012006338-D4-1. Nurodo, kad 2014 m. birželio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką reg. Nr. 14-1012006338-D4-1 (toliau – ir paraiška). 2014 m. rugsėjo 4-5 d. buvo atlikta pareiškėjo pateiktos paraiškos patikra vietoje. 2014 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl pakartotinės patikros atlikimo“, tačiau pakartotinė patikra atlikta nebuvo. NMA 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. BR6-74 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjui paramos neskyrė, pritaikė sankcijas. NMA nustatė pažeidimus dėl neteisingo deklaravimo, paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kraštovaizdžio tvarkymas“ skyrimo kriterijų pažeidimą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų aprašo (toliau – GAAB aprašas) pažeidimus. Pareiškėjas teigia, kad visos NMA nustatytos pareiškėjo padarytų pažeidimų grupės ir konkretūs pažeidimai yra iš esmės sąlygoti vienos faktinės aplinkybės, kad patikros atlikimo metu pareiškėjas nebuvo spėjęs tinkamai sutvarkyti žemės sklypų (žemės sklypai neatitiko GAAB reikalavimų aprašo 1.2 ir 1.6 punktų). Pareiškėjas teigia, kad iki jį informuojant apie patikrą ir jos rezultatus (pranešimas pareiškėjui pateiktas 2014 m. lapkričio 18 d.), visi NMA nustatyti pažeidimai jau buvo ištaisyti. Pareiškėjas apie atliktą patikrą nebuvo informuotas ir žemės sklypus sutvarkė savo iniciatyva, t. y. pasibaigus vasaros žemės ūkio darbams, sutvarkė bei užsėjo žemės sklypus. Tai, kad pareiškėjas nesutvarkė žemės sklypų (pažeidė GAAB reikalavimų aprašo 1.2 ir 1.6 punktų reikalavimus ir neužtikrino juodojo pūdymo), nesukėlė neigiamų pasekmių dirvožemio derlingumui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo padarytas pažeidimas turi būti laikomas mažareikšmiu, o paskirtos sankcijos panaikintos. Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypų nustatytu terminu nesutvarkė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad dalis žemės sklypų buvo itin tankiai apaugusi, o kita dalis buvo gausiai patvinusi dėl netvarkingų melioracijos griovių, nebuvo pakankamai laiko ir galimybių atlikti visų būtinų darbų. Pareiškėjas teisę naudotis žemės sklypais įgijo tik 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, dėl šios priežasties neturėjo galimybių sužinoti apie tai, kad melioracijos grioviai yra netvarkingi ir dėl to dalis žemės sklypų gali patvinti. Pareiškėjas teigia, kad NMA sprendimas yra neteisėtas, kadangi NMA pritaikė sankciją už reikalavimo pažeidimą, kurio pareiškėjas objektyviai net neturėjo galimybių įgyvendinti, t. y. pareiškėjas 2013 m. žemės sklypuose negalėjo turėti sutartinių gyvulių, nes neturėjo teisės naudotis žemės sklypais ir juose nevykdė jokios veiklos, todėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 20072013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-298 redakcija) (toliau – MPŪV taisyklės) 5.5 punkto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nustatytas nepagrįstai. Pareiškėjo manymu, NMA skaičiavimas, pagal kurį vertinamas tik tinkamai deklaruotas žemės plotas (o ne visas pareiškėjo deklaruotas žemės plotas), pažeidžia pareiškėjo interesus, kadangi iš esmės dėl neteisingo deklaravimo (kurį, kaip buvo minėta, lemia GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.6 punktų pažeidimai), be jokių kitų papildomų veiksnių, kyla GAAB reikalavimų aprašo 7 punkto pažeidimas. Todėl toks skaičiavimo modelis, pagal kurį vieno pažeidimo padarymas lemia kito pažeidimo atsiradimą, nors šie pažeidimai pagal savo pobūdį visiškai nesusiję, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, nesuprantama kaip tokiu būdu atsiradęs pažeidimas gali būti laikomas tyčiniu. NMA sprendime pateikė lentelę, kurioje nurodomos pareiškėjui pritaikytos sankcijos, eilutėje Nr. 2 nurodyta, jog taikoma ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014 – 2016 m.) perskirstymo išmokai už pirmuosius 30 ha. Sprendimo turinyje NMA dėl šios sankcijos taikymo pareiškėjui nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl ši sankcija buvo pritaikyta pareiškėjui, nesusiejo šios sankcijos taikymo su jokiomis faktinėmis nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, todėl NMA pažeidė pareiškėjo interesus sužinoti, kuo remiantis buvo pritaikyta minėta sankcija, apsunkino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas NMA prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 127-137). Nurodo, kad pareiškėjo 2014 m. paraiškai sankcijos dėl neteisingo deklaravimo taikomos todėl, kad pareiškėjas pagrindinei išmokai gauti už žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo didesnį plotą, nei faktiškai buvo nustatyta baigus vertinti pareiškėjo 2014 m. paraišką. NMA vadovavosi patikros vietoje duomenimis, kurios metu buvo nustatyta, kad didelė dalis pareiškėjo laukų yra laikomi kaip netinkami paramai gauti, kurie nėra nuginčyti, ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis. Teisės aktuose apibrėžta, kad neteisingas deklaravimas yra didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas, o tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai pareiškėjas prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) naudmenas. Faktą, kad pareiškėjas prašė išmokų už akivaizdžiai apleistas žemės ūkio naudmenas, nustatė ne tik ŽŪIKVC ir NMA, bet ir pripažino pats pareiškėjas nurodydamas, kad deklaravo nesutvarkytas žemės ūkio naudmenas. Pareiškėjas, pateikdamas paraišką, įsipareigojo laikytis GAAB reikalavimų, nurodytų GAAB apraše (2014 m. Paraiškos III dalis „Įsipareigojimai“, 7 punktas). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nespėjo laiku sutvarkyti laukų, negali būti laikomos aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios (force majeure aplinkybėmis). Pareiškėjas, žinodamas, kad negalės (nespės) laiku sutvarkyti laukų, turėjo teisę laukus deklaruoti kaip paramai skirti netinkamus plotus (5NP-1). Pareiškėjas, teikdamas 2014 m. paraišką, žinojo apie reikalavimą laikyti gyvulius 2013 m. bei apie tai, kad nesilaikant šio reikalavimo jam bus taikomos sankcijos. Teisės aktuose nėra išimčių, atleidžiančių pareiškėjus nuo reikalavimo dėl gyvulių laikymo praėjusiais metais laikymosi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, paaiškino, kad vieno iš laukų nuoma buvo sustabdyta, pareiškėjui buvo uždrausta pašalinti medžius ir krūmus. Pareiškėjo nuomone, pritaikytos sankcijos yra neproporcingos, maksimalios, jos kaip jaunajam ūkininkui, pirmuosius metus (nuo 2014 metų) užsiimančiam veikla, turėtų būti mažesnės. Seniūnijos atsakingas už deklaravimą darbuotojas jam paaiškino, kad jei spės išvalyti laukus iki nustatyto termino, gali juos deklaruoti, taip ir padarė. Medžių ir krūmų pašalinimui sudarė sutartį su ,,Dzūkijos mediena“, kurie darbus vilkino. Sklypai jau buvo tvarkomi iki patikros. Pareiškėjas teigė, kad laukai buvo patikrinti rugsėjo mėnesį, o apie tai buvo informuotas gruodžio mėnesį. Tokio dydžio sankcijos reiškia bankrotą, pasitraukimą iš ūkinės veiklos. Pareiškėjo atstovas palaikė skundą. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Byloje keliamas administracinis ginčas dėl NMA 2015-12-09 sprendimo Nr. BR6-74 (b. l. 14-25), kuriuo, įvertinus pareiškėjo 2014 m. paraiškos duomenis, pritaikytos sankcijos ir parama neskirta, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas 2014-06-18 pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje pagrindinei išmokai gauti už žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo 66,14 ha plotą, išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ deklaravo 60,48 ha plotą ir paramai gauti už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Kraštovaizdžio tvarkymas“ deklaravo 1,44 ha plotą (b. l. 33-42).
Kaip matyti iš NMA skundžiamo sprendimo, pareiškėjui 1) neskirta pagrindinė išmoka ir pritaikyta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014-2016 m.) už 62,57 ha plotą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 3D-489 redakcija) (toliau – Taisyklės), 42.1.3 punkto pagrindu; 2) neskirta perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha ir pritaikyta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014-2016 m.); 3) neskirta išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių ir paskirta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014-2016 m.) už 56,91 ha plotą vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.5.4, 33.3.2 ir 33.3.3 punktais, bei 4) neskirta išmoka už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą bei paskirta ilgalaikė sankcija už viršdeklaravimą (2014-2016 m.) už 1,44 ha plotą vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-208 redakcija) (toliau – Agro taisyklės), 37.1.1 punktu bei 37.1.5 punktu. Be to, skundžiamu NMA sprendimu buvo konstatuota, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjui visų minėtų išmokų 50 proc. paramos sumažinimo sankciją dėl GAAB aprašo 1.2, 1.6 ir 7 punktų pažeidimų.
Kaip minėta, pareiškėjas 2014-06-18 paraiškoje pagrindinei išmokai gauti už žemės ūkio naudmenų plotus deklaravo 66,14 ha plotą. Iš paraiškoje nurodytų pasėlio kodų (b. l. 33-42) matyti, kad pareiškėjas daugumoje pasėlių deklaravo pūdymą (juodąjį), o kai kuriuose pasėliuose deklaravo daugiametes ganyklas (pievas) (5 m. ir daugiau) (6,01 ha). Tačiau paraiškos patikros vietoje metu 2014 m. rugsėjo 4-5 d. NMA specialistai nustatė, kad dauguma paraiškoje deklaruotų laukų (viso 61,30 ha) neatitinka pasėlio kodo reikalavimo. Dalis pasėlių, kurie buvo deklaruoti kaip daugiametės ganyklos (pievos), iš tiesų netinkami paramai plotai (pagal Taisyklių 38.7 punktą netinkami paramai plotai tai – pastatais, vandens telkiniais, medžiais, krūmynais, medžių grupėmis ir kt. užimti plotai). Tuo tarpu tie pasėliai, kurie buvo deklaruoti kaip pūdymas (juodasis), faktiškai buvo tiek daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), tiek netinkami paramai plotai. Iš patikros vietoje duomenų matyti, kad netinkami paramai plotai sudarė daugiau kaip 20 ha, o pasėlių, kurie buvo deklaruoti kaip pūdymas (juodasis), tačiau kurie faktiškai buvo daugiametės ganyklos (pievos), net 40,59 ha plotas buvo nenušienautas ir nenuganytas, tuo pažeidžiant GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimą, įtvirtinantį pareigą užtikrinti, kad daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos; be to, dalis faktiškai rastų daugiamečių ganyklų (pievų) neatitiko GAAB aprašo 1.6 punkto reikalavimo, kad daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš šių patikros vietoje duomenų NMA turėjo pakankamą pagrindą ne tik neskirti pareiškėjui pagrindinės išmokos už 3,57 ha žemės naudmenų plotą, kuris buvo pripažintas tinkamu paramai gauti, bet ir taikyti ilgalaikę sankciją likusiam paraiškoje nurodytam plotui (62,57 ha). Pagal Taisyklių 4 punktą neteisingas deklaravimas suprantamas kaip didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas, o tyčinis neteisingas deklaravimas – atvejai, kai pareiškėjas deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla; prašo išmokų už akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis) naudmenas; vietoj ganyklų arba pievų (iki 5 metų) ar daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaruoja kitas, nurodytas naudmenų klasifikatoriuje. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo plotus, siekdamas gauti pagrindinę išmoką, ir toks neteisingas deklaravimas laikytinas tyčiniu neteisingu deklaravimu Taisyklių taikymo prasme (atitinka 4 punkte įtvirtintą apibrėžimą). Pareiškėjas kaip tinkamas paramai deklaravo akivaizdžiai apleistas, nedirbamas ir neprižiūrimas (apaugusias medžiais, krūmais, piktžolėmis), GAAB aprašo reikalavimus pažeidžiančias naudmenas, vietoj daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) deklaravo kitas naudmenas. Remiantis Taisyklių 42.1.3 punktu, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc., pagrindinė išmoka už naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija. Pareiškėjo bendras deklaruotas plotas (66,14 ha), lyginant su faktiškai teisingai deklaruotu plotu (3,57 ha), jį viršijo net 94,6 proc. Taigi NMA, remdamasi Taisyklių 42.1.3 punktu, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui neišmokėjo pagrindinės išmokos ir pritaikė ilgalaikę sankciją.
Atitinkamai, NMA skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai neskyrė pareiškėjui išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių bei skyrė šios išmokos ilgalaikę sankciją. MPŪV taisyklių II dalyje įtvirtintos neteisingo deklaravimo ir tyčinio neteisingo deklaravimo sąvokos, tapačios Taisyklėse įtvirtintoms. Šiai išmokai gauti pareiškėjas deklaravo 60,48 ha plotą. Kaip nustatyta paraiškos administravimo metu, tik 3,57 ha plotas buvo faktiškai teisingai deklaruotas (neteisingai deklaruota net 94,09 proc. viso ploto). Vadovaujantis MPŪV taisyklių 33.3.2 ir 33.3.3 punktais, kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto, einamaisiais metais parama už atitinkamą remiamą grupę neteikiama, o kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc. faktinio ploto, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui. Taigi, remiantis šiomis MPŪV taisyklių nuostatomis, atsakovui buvo pagrindas neskirti pareiškėjui paramos ir taikyti ilgalaikę išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių sankciją. Be to, savarankiškas pagrindas nemokėti pareiškėjui aptariamos išmokos buvo MPŪV taisyklių 5.5.4 punkto, nustatančio, kad pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Taisyklių nuostatas, privalo turėti <...> bent 0,5 SG (sutartinių gyvulių) / ha pievų ir ganyklų (Skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius praėjusių metų duomenis <...>), pažeidimas. Pareiškėjo tinkamas paramai plotas (3,57 ha) buvo deklaruotas daugiamečių pievų pasėlio kodu, todėl jam taikytinas minėtas MPŪV taisyklių reikalavimas. Pareiškėjas neneigia, kad 2013 m. jis neturėjo SG, tačiau teigia, kad neturėjo objektyvios galimybės 2013 m. turėti SG, nes 2013 m. neturėjo teisės naudotis žemės sklypais ir juose nevykdė veiklos. Su šiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes pareiškėjas, teikdamas paraišką 2014 m. ir prašydamas jam išmokėti išmoką už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, kartu prisiėmė įsipareigojimus laikytis MPŪV taisyklių nuostatų, tarp jų ir aptariamos nuostatos (b. l. 41), kita vertus, kaip nustatyta patikros metu ir to pareiškėjas taip pat neneigia, kad ir 2014 m. jis neturėjo SG.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas paraiškoje deklaravo 1,44 ha bendro ploto kraštovaizdžio elementus (gyvatvores) ir prašė skirti išmoką už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą. Tačiau paraiškos patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad kraštovaizdžio elementų (gyvatvorių) valdoje nėra (b. l. 72-73). Teismo vertinimu, NMA pagrįstai pareiškėjui neskyrė išmokos už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą bei paskyrė ilgalaikę sankciją. Agro taisyklių 37.1.1 punktas nustato, kad parama pagal visas Priemonės programas einamaisiais metais neskiriama, kai deklaruotas remiamos pasėlių grupės plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto, o 37.1.5 punktas nustato, kad kai deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 50 proc. faktinio ploto, be to, pareiškėjui dar taikoma ir ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui. Patikros metu nustačius, kad faktiškai deklaruotų kraštovaizdžio elementų nėra (t. y. nustatytas 100 proc. skirtumas nuo deklaruoto ploto), vadovaujantis aptartomis Agro taisyklių nuostatomis parama pagrįstai neskirta ir pagrįstai pritaikyta ilgalaikė sankcija.
Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu atsakovas pagrįstai konstatavo ir GAAB aprašo 1.2, 1.6 bei 7 punktų pažeidimus. Kaip jau buvo minėta, patikros vietoje metu net 40,59 ha plotas faktiškai nustatytų daugiamečių ganyklų (pievų) buvo nenušienautas ir nenuganytas, tuo pažeidžiant GAAB aprašo 1.2 punkto reikalavimą, įtvirtinantį pareigą užtikrinti, kad daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos; be to, dalis daugiamečių ganyklų (pievų) neatitiko GAAB aprašo 1.6 punkto reikalavimo, kad daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Pagal GAAB aprašo 7 punktą, pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius nuo 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai nuo 2014 m. sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Iš šios nuostatos matyti, kad taikant išimtį atsižvelgiama tik į tinkamas paramai žemės ūkio naudmenas. Nors pareiškėjas deklaravo 6,01 ha ganyklų ir pievų plotą, kuris nuo pareiškėjo bendro deklaruoto 66,14 ha ploto sudarė 9,09 proc., tačiau, kaip minėta, pagal GAAB aprašo 7 punktą, turi būti atsižvelgta ne į bendrą deklaruotą plotą, bet į deklaruotą tinkamą paramai plotą. Šiuo atveju, kaip minėta, tinkamas paramai plotas sudarė tik 3,57 ha, kuris buvo deklaruotas kaip ganyklų ir pievų plotas, vadinasi, pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudarė daugiau, nei 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, todėl GAAB aprašo reikalavimas laikyti 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui ne mažiau kaip 0,3 SG šiuo atveju pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikytas ir, pareiškėjui jo nesilaikius (ginčo dėl to nėra), pagrįstai konstatuotas šio reikalavimo pažeidimas. Aptartų GAAB aprašo pažeidimų įtaka sankcijų skaičiavimui (50 proc. paramos sumažinimo sankcijos taikymui) NMA skundžiamame sprendime buvo išsamiai pagrįsta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimo taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (2014 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-206 redakcija), nuostatomis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą, būtent pareiškėjas yra atsakingas už paraiškos bei kitų duomenų teisingumą (Taisyklių 60 punktas). Pareiškėjas, siekdamas gauti paramą, privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Paraiškos pildymo metu šie įsipareigojimai išsamiai nurodomi. Tuo tarpu NMA suteikti įgaliojimai administruoti paraiškas, nustatyti paraiškų klaidas, įskaitant neteisingo deklaravimo atvejus. NMA suteikti įgaliojimai iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų naudmenų ir kitų plotų ribas, atlikti patikrą vietoje ir (arba) nuotolinę patikrą (Taisyklių 31 punktas). Šie įgaliojimai koreliuoja su pareiškėjams nustatyta pareiga leisti NMA atlikti patikrą vietoje (Taisyklių 43 punktas). Akivaizdu, kad patikros vietoje duomenys yra tiksliausiai atspindintys faktinę situaciją deklaruotuose paramai gauti laukuose, todėl pagal Taisykles NMA suteikti įgaliojimai administruojant paraiškas, remtis būtent patikros vietoje gautais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija paraiškos patikros vietoje metu 2014 m. rugsėjo 4-5 d. NMA nustatytų aplinkybių, tai matyti ir iš pareiškėjo 2014-12-04 prašymo dėl pakartotinės patikros atlikimo (b. l. 28), kuriame pareiškėjas pripažįsta patikros atlikimo metu laiku nesutvarkęs žemės ir neįvykdęs įsipareigojimų. Taigi pagal Taisykles NMA, administruodama pareiškėjo paraišką, privalėjo remtis būtent patikros vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis. Taisyklės neįpareigoja NMA, pareiškėjams teigiant apie patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų pašalinimą, atlikti pakartotinės paraiškos patikros vietoje – žemės naudmenos, už kurias prašoma skirti paramą, turi atitikti nustatytus paramos reikalavimus tiek teikiant paraišką, tiek jos pirmosios patikros vietoje metu, o nustatyti neatitikimai sudaro pagrindą neskirti paramos ir taikyti sankcijas. Taigi tai, kad pareiškėjas, jau būdamas informuotas apie patikros vietoje rezultatus, 2014-12-04 prašė atlikti pakartotinę paraiškos patikrą vietoje, teigdamas, kad paraiškoje nurodytus plotus jis sutvarkė, iš esmės nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Pastebėtina, kad Taisyklių nuostatos nustatė atvejus, kada dėl neteisingo deklaravimo netaikomos sankcijos. Pagal Taisyklių 44 punktą, nustatytos sankcijos netaikomos, jeigu pareiškėjas iki už einamuosius deklaravimo metus mokamų išmokų termino pabaigos pateikia įrodymus, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės. Remiantis Taisyklių 46 punktu, teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus.
Iš pareiškėjo pozicijos ginče matyti, kad pareiškėjas nesiremia nei Taisyklių 44 punkte, nei 46 punkte numatytais atvejais, kada sankcijos gali būti netaikomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro pagrindo minėtų nuostatų taikymui. Negalima pripažinti, kad pareiškėjas neįvykdė nustatytų reikalavimų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, pripažįstamos ūkininko mirtis, ilgalaikis ūkininko profesinis nedarbingumas, didelė stichinė nelaimė, padariusi didelį poveikį valdos žemės ūkio paskirties žemei, gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje dėl nelaimingo atsitikimo, epizootinė liga, padariusi poveikį visiems ar daliai ūkininko gyvulių (2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 31 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių buvimas nenustatytas. Taip pat negalima pripažinti, kad klaidingi duomenys paraiškoje buvo pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjas jau teikdamas paraišką žinojo, kad deklaruojami laukai nėra tinkami paramai gauti, taigi jau teikdamas paraišką pateikė neteisingą informaciją. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas, žinodamas, kad negalės (nespės) laiku sutvarkyti laukų, turėjo teisę juos deklaruoti kaip paramai skirti netinkamus plotus (5NP-1). Pastebėtina, kad Taisyklių 44 punktas nustatė pareiškėjui teisę patikslinti paraiškos duomenis ir po jos pateikimo, raštu pranešant NMA iki pareiškėjo informavimo apie ketinimą atlikti patikrą vietoje ar iki pranešimo apie paraiškoje aptiktas klaidas arba jei informacija apie paraiškoje esančias klaidas dar nebuvo paskelbta, kaip tai numatyta šių taisyklių 28 punkte. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių veiksmų neatliko. Taigi negalima spręsti, kad paraiškoje neteisingi duomenys buvo pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės.
Atmestini pareiškėjo argumentai, kad padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai ir formalūs. Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjas neteisingai deklaravo plotus, siekdamas gauti atitinkamas išmokas, ir toks neteisingas deklaravimas laikytinas tyčiniu Taisyklių taikymo prasme, nes kaip tinkamos paramai buvo deklaruotos akivaizdžiai apleistos, nedirbamos ir neprižiūrimos (apaugusios medžiais, krūmais, piktžolėmis), GAAB aprašo reikalavimus pažeidžiančios naudmenos, vietoj daugiamečių ganyklų arba pievų (5 metų ir daugiau) buvo deklaruotos kitos naudmenos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų pažeidimų pobūdis ir mastas neleidžia pripažinti jų mažareikšmiais ar formaliais.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NMA skundžiamu sprendimu tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, pagrįstai bei teisėtai neskyrė pareiškėjui pagrindinės išmokos, išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, išmokos už kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymą bei paskyrė ilgalaikes šių išmokų sankcijas, todėl ši skundžiamo NMA sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti pagrindų nenustatyta. Pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti šią NMA sprendimo dalį atmestinas kaip nepagrįstas, taip pat atmestinas išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išmokėti aptariamas paramos išmokas pagal 2014 m. paramos paraišką.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nebuvo skirta perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha ir paskirta ilgalaikė šios išmokos sankcija, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju skundžiamame NMA sprendime visiškai nepasisakyta, kokie objektyvūs duomenys (faktai), kokios teisės normos lėmė sprendimą neskirti perskirstymo išmokos už pirmuosius 30 ha ir taikyti jos ilgalaikę sankciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundžiamo sprendimo (jo dalies) turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumas yra esminis, sukliudęs pareiškėjui žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas toks sprendimas, ir efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl yra pagrindas šią skundžiamo sprendimo dalį panaikinti, atitinkamai, patenkinant dalį pareiškėjo skundo. Kadangi ši skundžiamo sprendimo dalis naikinama dėl jos neatitikties Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui, o ne dėl jo neteisėtumo iš esmės, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą išmokėti perskirstymo išmoką už pirmuosius 30 ha nėra. Šiuo klausimu atsakovas įpareigotinas priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, kadangi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikti prašymai dėl išlaidų atlyginimo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalims išaiškintina teisė pateikti prašymus dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo V. S. skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. BR6-74 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria V. S. nebuvo skirta perskirstymo išmoka už pirmuosius 30 ha ir paskirta ilgalaikė šios išmokos sankcija.
Įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą dėl perskirstymo išmokos už pirmuosius 30 ha išmokėjimo ir ilgalaikės šios išmokos sankcijos taikymo pagal V. S. 2014 m. birželio 18 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką.
Kitą pareiškėjo V. S. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.