Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovams – vyriausiajai gydytojai Liudmilai Braškienei ir advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės darbo sutarties nutraukimą, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, neteisėtu ir panaikinti Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir Širvintų rajono PSPC) vyriausiojo gydytojo 2016-03-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos darbo laiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad nuo 2005-06-01 dirbo (duomenys neskelbtini), pagal 2005-05-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 etatu. 2016-03-04 Širvintų rajono PSPC vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. S. atleidimo iš darbo“ (2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 9P redakcija), jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad privalėdama laikytis darbo drausmės, vykdyti Širvintų rajono PSPC vadovų nurodymus, nesavivaliauti, 2016-02-18 ir 2016-02-28 atsisakė vykdyti įstaigos laikinai einančios vadovės pareigas Liudmilos Braškienės reikalavimus, raštu pateikti ataskaitą apie 2016 m. atliktus darbus, kurie numatyti jos pareigybinėje instrukcijoje; nevykdė 2016-02-12 nurodymo neteikti atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikus projekto peržiūrai; nevykdė 2016-02-24 nurodymo pateikti informaciją, kas ir kokiu būdu vykdė teisinių paslaugų teikėjo atranką ir derino sutarties dėl jų atlikimo sąlygas; nevykdė 2016-02-23 nurodymo išsiaiškinti, ar įstaiga turi teisę pirkti vakcinas su lengvatiniu PVM tarifu skiepams; 2016-02-19 savavališkai, be vadovės leidimo, susipažino su jos naudojamame kompiuteryje esančiais duomenimis, ir šiais veiksmais pažeidė 2005-05-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, 2014-09-15 Širvintų rajono PSPC su vėlesniais pakeitimais, patvirtintų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 89 punkto reikalavimus, ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Ieškovės nuomone, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, jai skirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes ji nepadarė atsakovo nurodytų darbo drausmės pažeidimų. Ieškovė nurodo, kad nevykdė atsakovo vadovės reikalavimo raštu pateikti ataskaitą apie 2016 m. atliktus darbus, kadangi pagal ieškovės darbą reglamentuojančius dokumentus, ieškovė neturi pareigos teikti ataskaitų už per metus ar mėnesį atliktus darbus, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti, kad ieškovė atliktų šiuos darbus, ir neturi pagrindo skirti už tai drausminę nuobaudą. Be to, 2016-02-26 atvykus pas vadovę atsiskaityti už atliktus darbus, ji buvo išvaryta iš kabineto ir jos atsiskaitymas nebuvo išklausytas. Ieškovė neatliko jokių veiksmų ir nedalyvavo procese, teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Visi įgaliojimai ruošti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovą buvo suteikti advokatei Aurelijai Maumevičei, pagal atsakovo su advokate sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Atsakovo teiginys dėl 2016-02-24 nurodymo, pateikti informaciją apie tiekėjo atranką ir sutarties su juo sudarymą, nevykdymo, yra taip pat nepagrįstas, kadangi ieškovė atsakė vadovei elektroniniu paštu, kas inicijavo teisinių paslaugų pirkimą, kokiu būdu vyko tiekėjų atranka ir kas derino sutarties sąlygas. Atsakovo teiginys, kad ieškovė nepateikė jokio atsakymo dėl galimybės pirkti vakcinas su lengvatiniu PVM tarifu, taip pat yra nepagrįstas, kadangi ieškovė vadovei raštu atsakė, jog pateiks atsakymą, tačiau 2016-02-26 atvykusi į vadovės kabinetą pateikti informaciją dėl duoto pavedimo, nespėjo, nes buvo išvaryta iš kabineto. Atsakovo kaltinimas, jog ieškovė be leidimo susipažino su vadovės naudojamame kompiuteryje esančiais duomenimis, taip pat yra nepagrįstas, kadangi dokumentai, vadovės nurodymu, buvo peržiūrėti sekretorės kompiuteryje. Drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi ieškovė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, neatsirado jokių žalingų pasekmių, nėra ieškovės kaltės šiuose veiksmuose. Mano, kad atsakovas pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, kadangi drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta už penkis darbo drausmės pažeidimus, tačiau ieškovei buvo pateiktas tik vienas reikalavimas pasiaiškinti dėl atsisakymo vykdyti pareiginėje instrukcijoje nustatytas funkcijas ir atsiskaityti vadovui, kaip numatyta darbo sutartyje, o dėl kitų darbo drausmės pažeidimų atsakovas priėmė sprendimą vienašališkai, nepaprašęs ir negavęs jokio ieškovės paaiškinimo. Visi priekaištai ieškovei buvo pradėti reikšti tik atleidus iš darbo buvusią vadovę Nijolę Dimšienę (2016-02-09). Iki tol ieškovė nėra gavusi jokių reikalavimų pasiaiškinti, jai nebuvo skirta drausminių nuobaudų, nebuvo pareikšta priekaištų dėl netinkamo darbo ar netinkamo darbo laiko.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, paskirta teisėtai ir pagrįstai, laikantis visų DK ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ieškovė, nemotyvuotai atsisakydama tenkinti teisėtus darbdavio nurodymus, tokiu būdu išreikšdama nepagarbą, priešiškumą naujajai vadovei, nevykdydama tiesiogiai darbo sutartyje nurodytų darbuotojo pareigų, atliko neteisėtus veiksmus bei taip šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Ieškovės nurodoma atsiskaitymo vadovui tvarka (žodžiu, kas savaitę), yra negaliojanti, nes buvo numatyta 2014-08-05 vyriausiojo gydytojo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2015-05-04 vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), neteko galios, bei nepaneigia darbdavio teisės reikalauti darbuotojo pateikti informaciją apie atliktus darbus, nepriklausomai nuo darbų atlikimo laikotarpio. Pagal galiojančios redakcijos darbo sutartį, ieškovė už atliktą darbą atsiskaito vyriausiajai gydytojai, o jai nesant – vyriausiosios gydytojos pavaduotojai gydymo reikalams įstaigoje, žodžiu, pareikalavus – raštu bei elektroninėmis priemonėmis, t. y. nesukonkretinant už kokį laikotarpį ir kokia tvarka turi vykti atsiskaitymas, paliekant tai vyriausiojo gydytojo diskrecijai. Ieškovės pareigų instrukcijoje, su kuria ieškovė supažindinta pasirašytinai, be kitų, pareigybei numatytų funkcijų, nurodoma, kad ieškovė turi pareigą vykdyti vyriausiojo gydytojo įsakymus; pareiga vykdyti vyriausiojo gydytojo nurodymus numatyta ir atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 89 punkte. Ieškovė nevykdė 2016-02-12 nurodymo, neteikti atsiliepimo į atskirąjį skundą, nepateikus projekto peržiūrai. Tiesiogiai su teisines paslaugas teikusia advokate bendravo tik ieškovė, todėl ji privalėjo visus veiksmus derinti su tiesiogine vadove, o gavusi tiesioginį darbdavio nurodymą, užtikrinti, kad jokie veiksmai nebūtų atliekami be vadovės žinios. Ieškovė nevykdė 2016-02-24 nurodymo, pateikti informaciją apie tiekėjo atranką ir sutarties sudarymą – ieškovės 2016-02-24 elektroniniu paštu pateikto atsakymo į vyriausiosios gydytojos paklausimą, negalima laikyti tinkamu darbdavio reikalavimų vykdymu, kadangi ieškovė neatsakė į jai pateiktus konkrečius klausimus, o tik nurodė, kad nebuvo pažeistos viešųjų pirkimų taisyklės. Ieškovė nevykdė 2016-02-23 nurodymo išsiaiškinti, ar įstaiga turi teisę pirkti vakcinas su lengvatiniu PVM tarifu skiepams, kadangi nepateikė atsakovui jokio atsakymo nei elektroniniu paštu nei žodžiu. Ieškovė 2016-02-19 savavališkai, be vadovės leidimo, susipažino su jos naudojamame kompiuteryje esančiais duomenimis. Šią aplinkybę vyriausiajai gydytojai patvirtino pati ieškovė 2016-02-21 elektroniniu laišku, kuriame nurodė, jog 2016-02-19 susipažino su parengtais įsakymais tik kompiuterio kietajame diske. Aplinkybė, kad dokumentai peržiūrėti sekretorės kompiuteryje, vadovės nurodymu, yra nepagrįsta, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Ieškovės tiesiogiai raštu išreikštas atsisakymas vykdyti jos darbo sutartyje nustatytą pareigą, vyriausiosios gydytojos pareikalavimu atsiskaityti vyriausiajai gydytojai, atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte, įtvirtinto pažeidimo turinį, todėl kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Sąvoka „atsisakymas teikti informaciją“ suprantama ne tik tiesiogiai, t. y. kai asmuo tiesiogiai atsisako suteikti prašomą suteikti informaciją, tačiau ir kaip įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ar darbo tvarkos taisyklėse reikalaujamos pateikti informacijos nepateikimas. Ieškovė, ignoruodama darbdavio užduotis, kurios pareigų instrukcijoje paskirtos ieškovei, šią nuostatą pažeidė ir taip pat padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Ieškovės nesavikritiškas savo veiksmų vertinimas, nesuteikė pagrindo darbdaviui tikėtis, kad ir ateityje tokia darbuotoja veiks sąžiningai, paisys darbdavio interesų, todėl griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, jai buvo paskirta pagrįstai. Drausminės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atlikta tinkamai. Nors ieškovė nurodo, kad pasiaiškinti buvo reikalauta tik dėl vieno pažeidimo – atsisakymo atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau iš 2016-02-26 ieškovei įteikto pranešimo turinio matyti, kad atsakovas pareikalavo pateikti pasiaiškinimą dėl visų pažeidimų, kurie vėliau buvo nurodyti ir 2016-03-04 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, o ieškovė 2016-02-28 pasiaiškinime pateikė argumentus dėl kiekvieno iš šių pažeidimų. Ieškovei taikyta drausminė nuobauda buvo nulemta ne politinių motyvų, o ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų, dėl kurių atsakovas prarado pasitikėjimą ieškove. Ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo taip pat negali būti tenkinamas, kadangi yra nesuderinamas su DK 300 straipsnyje numatytais darbuotojo teisių gynimo būdais.

Bylos nagrinėjimo metu šalys palaikė savo reikalavimus bei argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2005-06-01 dirbo (duomenys neskelbtini), pagal 2005-05-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 etatu, kuri buvo keičiama 2005-09-01, 2007-06-22, 2014-12-31, 2015-05-04 ir 2016-01-29. Ieškovė atleista iš darbo 2016-03-04 Širvintų rajono PSPC vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. S. atleidimo iš darbo“, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už tai, kad privalėdama laikytis darbo drausmės, vykdyti Širvintų rajono PSPC vadovų nurodymus, nesavivaliauti, 2016-02-18 ir 2016-02-28 atsisakė vykdyti laikinai einančios įstaigos vadovės reikalavimus, raštu pateikti ataskaitą apie 2016 m. atliktus darbus, kurie numatyti jos pareigų instrukcijoje; nevykdė 2016-02-12 nurodymo, neteikti atsiliepimo į atskirąjį skundą, nepateikus projekto peržiūrai; nevykdė 2016-02-24 nurodymo pateikti informaciją, kas ir kokiu būdu vykdė teisinių paslaugų tiekėjo atranką ir derino sutarties dėl jų atlikimo sąlygas; nevykdė 2016-02-23 nurodymo išsiaiškinti, ar įstaiga turi teisę pirkti vakcinas su lengvatiniu PVM tarifu skiepams; 2016-02-19 savavališkai, be vadovės leidimo, susipažino su jos naudojamame kompiuteryje esančiais duomenimis, ir šiais veiksmais pažeidė 2005-05-31 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, 2014-09-15 Širvintų rajono PSPC vyriausiosios gydytojos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, patvirtintų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 89 punkto reikalavimus, ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.

Dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo pareigų pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė įstaigoje dirbo nuo 2005-06-01, 025 etatu, pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2014-08-01 buvo pakeista į nuotolinio darbo sutartį, nurodant darbo atlikimo vietą ir laiką, darbdavio suteikiamas priemones bei atsiskaitymą už atliktą darbą tvarką, nurodant, jog ieškovė (įstaigos teisininkė) už atliktą darbą, pagal nuotolinio darbo sutartį atsiskaito vyriausiajai gydytojai žodžiu kas savaitę, jai pareikalavus raštu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis (b. l. 9-11). Pagal 2015-05-04 ieškovės darbo sutarties pakeitimus, ieškovė privalėjo atsiskaityti įstaigoje ketvirtadieniais nuo 6.50 val. iki 8.50 val., nekeičiant atsiskaitymo tvarkos. 2016-01-29 buvo keičiama darbo sutarties dalis dėl atsiskaitymo dienos, nurodant, kad ieškovė įstaigos vadovei ir pavaduotojai atsiskaito penktadieniais nuo 7.30 val. iki 11.30 val. Nuo 2013-07-01 iki 2016-02-09, Širvintų rajono PSPC vadovavo Nijolė Dimšienė, o nuo 2016-02-09 laikinai vadovauti įstaigai buvo paskirta Liudmila Braškienė. Taigi, pagal ieškovės darbo sutartį, ieškovė su buvusia įstaigos vadove turėjo atsiskaityti 2016-02-05, o su naujai paskirta laikina vadove, ieškovė įstaigoje pirmą kartą susitiko 2016-02-12. Naujai paskirtos vadovės ir ieškovės susirašinėjimas liudija, kad vadovė 2016-02-12 žodiniu pavedimu įpareigojo ieškovę iki 2016-02-19 atsiskaityti už 2016 m. atliktus darbus, kurį pakartojo taip pat 2016-02-17 raštu, tuo pačiu el. laišku įpareigodama ieškovę iki 2016-02-24 raštu pateikti ir visų, per 2015 m. įstaigoje atliktų darbų ataskaitą, pagal pareigų instrukcijoje numatytas funkcijas ir atsakomybės sritis (b. l. 18). Ieškovė 2016-02-19 vadovei raštu paaiškino, kad jos pareigų instrukcijoje nėra numatyta rašytinė pareiga atsiskaityti už atliktus teisinius darbus, be to, už 2016-01-01 – 2016-02-09 laikotarpį ieškovė jau yra atsiskaičiusi buvusiai vadovei Nijolei Dimšienei (b. l. 20). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nebuvo tokios praktikos, teikti atliktų darbų rašytinės ataskaitos, o be to, ir buvo sunku tiksliai atsiminti įstaigoje per tokį ilgą laikotarpį atliktus visus darbus. Tuo tarpu atsakovo vadovė aiškino, kad ieškovei tokį reikalavimą pateikė todėl, jog ieškovė 2016-02-12 susitikimo metu negalėjo paaiškinti vadovei savo atliekamų funkcijų.

Teismas, visų pirma pažymi, kad darbuotojo pareigos ir atliekamos funkcijos bei jo kompetencijos atsispindi darbo sutartyje bei pareiginėje instrukcijoje (b. l. 19), iš kurios matyti, kad ieškovė buvo atsakinga už įstaigos veiklai parengtas sutartis ir dokumentus, teisingą konsultavimą, įstaigos darbuotojų etikos kodekso, darbo saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos taisyklių, sudaryto ir patvirtinto darbo grafiko, laikymąsi; ieškovės funkcijos buvo rengti įstaigos veiklai reikalingas sutartis, tikrinti gautas sutartis, ar jos atitinka galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus, informuoti darbuotojus apie naujai priimtus įstatymus, pakeitimus ir papildymus, kodifikuoti aktus, konsultuoti įstaigos darbuotojus sveikatos priežiūros, darbo teisės klausimais, rengti pretenzijas veiklos partneriams, rašyti ieškinius teismams, atstovauti įstaigą teismuose ir institucijose, rengti vidaus taisykles ir kitus įstaigos dokumentus, ruošti įsakymus įstaigos veiklos klausimais, tikrinti paruoštus personalo ir atostogų klausimais įsakymus, teikti įstaigos vadovui pasiūlymus ir rekomendacijas dėl skiriamų darbuotojams paskatinimų ir nuobaudų rūšių. Taigi, ieškovės funkcijos ir be metinės, ar 2016 m. pirmojo mėnesio ataskaitos, išsamiai atsispindėjo jos darbo pareigų instrukcijoje (b. l. 19). Kita vertus, pagal tą pačią ieškovės darbo instrukciją ir įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 89 punktą, ieškovė turėjo vykdyti vyriausiojo gydytojo įsakymus. Tačiau šiuo atveju yra aktuali DK 35 straipsnio norma, pagal kurią darbo sutarties šalys įpareigojamos veikti sąžiningai viena kitos atžvilgiu, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šioje normoje įtvirtinti bendrieji elgesio principai reiškia, kad darbdavys ir darbuotojas vienas kito atžvilgiu turi būti geranoriški, jų santykiai grindžiami įstatymu, tarpusavio supratimu, pagarba, o kylantys nesutarimai sprendžiami sąžiningai bendradarbiaujant, t. y. darbdavio ir darbuotojo veiksmai turi atitikti darbo santykius reglamentuojančias normas ir nusistovėjusius protingo elgesio kriterijus. O sąžiningumo principas reiškia taip pat nepiktnaudžiavimą savo teise.

Teismo vertinimu, naujai paskirtos vadovės reikalavimas, ieškovės atsiskaityti už 2016 m. sausio mėn. atliktus darbus, už kuriuos, kaip matyti pagal darbo sutarties sąlygas, ieškovė jau buvo atsiskaičiusi žodžiu buvusiai vadovei Nijolei Dimšienei, taip pat rašytinės ataskaitos reikalavimas už 2015 m., kai iš ieškovės darbo pareigų instrukcijos matyti jos atliekamos funkcijos ir kompetencijos, prasilenkia su protingumo principu, taip pat yra nesąžiningas darbuotojo atžvilgiu, tuo pačiu ir dėl to, kad tokios praktikos nebuvo ir ieškovė objektyviai vertinant, neturėdama pareigos nuosekliai registruoti savo atliekamų darbų, neturėjo galimybės ir pateikti tokios ataskaitos. Taigi, esant šioms aplinkybėms įstaigos vadovė nepagrįstai ieškovei skyrė drausminę nuobaudą už šiurkštų vienkartinį darbo drausmės pažeidimą, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo.

Nors DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato darbo sutarties nutraukimą dėl vienkartinio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nagrinėjamu atveju, atsakovo vadovės įsakyme nurodyti ir kiti vadovės reikalavimų nevykdymai dėl kurių teismas žemiau pasisako.

Dėl 2016-02-12 įstaigos vadovės nurodymo nevykdymo, neteikti atsiliepimo teismui į atskirąjį skundą, nepateikus projekto peržiūrai

Pirmiau minėta, kad ieškovė atsakovo įstaigoje dirbo 0,25 etato. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek buvusi įstaigos vadovė nurodė, kad įstaigos vardu, buvo sudaryta teisnių paslaugų sutartis su advokate Aurelija Maumeviče dėl skundo parengimo ir įstaigos atstovavimo dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo, sujungti dvi Širvintų rajono sveikatos įstaigas. Ieškovė 2016-02-12 pirmojo susitikimo su naująja vadove metu, informavo ją apie advokatės rengiamą atsiliepimą į atskirąjį skundą minėtoje administracinėje byloje, tačiau 2016-02-18 gavo vadovės reikalavimą skubos tvarka atsiųsti ieškovei skenuotą sutartį su minėta advokate bei raštu paaiškinti, kodėl vadovei nebuvo perduota sutartis su advokate, kodėl advokatų kontora nebuvo informuota apie įvykusius pasikeitimus, dėl kokių priežasčių parengtas teismui atsiliepimas nebuvo pateiktas vadovei susipažinti ir kodėl ieškovė 2016-02-12 neinformavo vadovės apie teismui jau pateiktą atsiliepimą (b. l. 26).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei nebuvo pavesta šiuo atveju rengti teismui procesinio dokumento ir kontroliuoti jo pateikimo teismui, kadangi visi įgalinimai veikti įstaigos vardu buvo suteikti advokatei A. Maumevičei. Atsakovo vadovė 2016-02-12 buvo informuota apie egzistuojančią atstovavimo sutartį, rengiamą teismui procesinį dokumentą, bei turėjo galimybę su atstovavimo sutartimi susipažinti įstaigoje ir nutraukti ją, o ne reikalauti pagal nuotolinę darbo sutartį dirbančios teisininkės atsiųsti ją, kadangi kaip teisingai nurodė ieškovė, ji neturėjo įstaigos sutarčių namuose. Be to, bylos medžiaga liudija, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo parengtas tik 2016-02-17, o ne 2016-02-12, kaip teigia atsakovo vadovė (b. l. 29-30). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Širvintų rajono PSPC atsiliepimas į atskirąjį skundą teismui nebuvo pateiktas iš viso (sistemoje 2016-02-16 užregistruotas neskaitmenizuotas dokumentas iš kurio negalima matyti jo teikėjo). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vadovė įrodinėjo aplinkybę, kad dėl parengto atsiliepimo įstaiga patyrė nuostolį, tačiau tuo pačiu pripažįsta, jog nuslėpė nuo įstaigos teisininkės aplinkybę, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimas iš esmės prarodo prasmę, kadangi naujai paskirta vadovė (įstaiga) ketino atsiimti advokatės A. Maumevičės parengtą skundą administracinėje byloje (proceso numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ir atsiliepimas į atskirąjį skundą prarado prasmę, nors tuo pačiu ir nedavė nurodymų advokatei nerengti jo, kaip ir nedavė ieškovei nurodymo, informuoti advokatę apie įstaigoje esančius pasikeitimus ir nebetekusį poreikį atstovauti įstaigą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovė nevykdė vadovės 2016-02-12 nurodymo, neteikti atsiliepimo į atskirąjį skundą, nepateikus projekto peržiūrai, kadangi tokie įgaliojimai ieškovei nebuvo šiuo atveju suteikti, o nuostolis dėl sumokėto advokatei honoraro, patirtas ne dėl ieškovės veikimo ar neveikimo, o dėl vadovės ketinimų toliau nesibylinėti su Širvintų rajono savivaldybės taryba, ir šios informacijos neatskleidimo tiek įstaigos teisininkei, tiek advokatei.

Dėl 2016-02-19 savavališkai, be vadovės leidimo, susipažinimo su jos naudojamame kompiuteryje esančiais duomenimis

Byloje nustatyta, kad ieškovei drausminė nuobauda be kita ko skirta ir už tai, kad ieškovė 2016-02-19 savavališkai, be vadovės leidimo, susipažino su jos naudojamame kompiuteryje esančiais duomenimis ir tokiu būdu pažeidė darbo sutarties sąlygas, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 89 punkto reikalavimus, ir tuo šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.

Bylos nagrinėjimu metu ieškovė paaiškino, kad įstaigoje neturėjo savo darbo vietos. Pagal darbo sutartį, darbo funkcijoms vykdyti naudojo savo kompiuterį. Su įstaigos dokumentais pagal nusistovėjusią tvarką turėjo teisę susipažinti įstaigos vadovės sekretorės kompiuteryje, registracijos knygose. Vadovės darbo kabinetas buvo rakinamas, o prieiga prie kompiuterio buvo koduota, todėl ieškovė neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su vadovės kompiuteryje esančiais duomenimis. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir buvusi įstaigos vadovė Nijolė Dimšienė. Tuo tarpu atsakovo vadovė šį pažeidimą įrodinėja ieškovės 2016-02-21 elektroniniu laišku, kuriame pasak vadovės, ieškovė pati nurodo, jog su įstaigos dokumentais ji susipažino kietajame diske. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo vadovė nurodė, kad kitais rašytiniais dokumentais, ar duomenimis, atsakovas neįrodinės šios aplinkybės, todėl nesant byloje objektyvių duomenų, kad ieškovė savavališkai įstaigos vadovės kompiuteryje susipažino su duomenimis, nėra teisinio pagrindo ir išvadai, dėl 2016-02-19 darbo sutarties sąlygų bei įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 89 punkto pažeidimo.

Dėl 2016-02-23 nurodymo išsiaiškinti, ar įstaiga turi teisę pirkti vakcinas su lengvatiniu PVM tarifu skiepams

Bendrosios darbuotojo pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Išsamiau atskirų darbuotojų teisės ir pareigos apibrėžiamos įmonių, įstaigų, organizacijų teisės aktuose (vidaus tvarkos taisyklėse, nuostatuose, pareigybių aprašymuose, darbo sutartyje ir kt). Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką ir terminus.

Byloje nustatyta, kad įstaigos vadovė 2016-02-23 raštu pareikalavo ieškovės išsiaiškinti, ar įstaiga turi teisę pirkti vakcinas su lengvatiniu PVM tarifu skiepams, už kuriuos pacientai susimoka. Reikalavime vadovė nenurodė įvykdymo termino (b. l. 32), o pagal ieškovės darbo sutarties 2015-05-04 redakciją, ieškovė 8 val. darbo laiką per savaitę turėjo teisę skirti savo nuožiūra. Ieškovės teigimu, ji dėl šio nurodymo 2016-02-26 atvyko atsiskaityti pas vadovę su aktuliais teisės aktais, tačiau buvo išvaryta iš vadovės kabineto, nurodant, kad pavedimas nebeteko prasmės, kadangi vadovė jau pati susižinojo reikiamą informaciją. Atsakovo vadovė pripažįsta aplinkybę, jog ieškovė 2016-02-26 atsiskaitymo (penktadienį) dieną, pas ją atvyko su „šūsniu“ dokumentu, tačiau PVM vakcinos pirkimo klausimas jau jai buvo nebeaktualus, be to, ieškovė turėjo pati susiprasti, jog į šį klausimą turėjo atsakyti kuo greičiau, kadangi dirbo įstaigoje daugiau nei 10 metų ir žinojo vakcinų įsigijimo skubos poreikį. Teismas vertindamas šiuos atsakovo vadovės argumentus pažymi, jog esant tokio turinio ieškovės darbo sutarčiai ir vadovei nenurodant pavedimo įvykdymo termino, įstaigos vadovė negali remtis ieškovės nesusivokimu dėl per vėlai įvykdyto pavedimo, kadangi kaip jau minėta, ieškovės teisės ir pareigos buvo apibrėžtos įstaigos teisės aktuose, kurių, teismo vertinimu ieškovė nepažeidė, kadangi kaip jau pirmiau minėta, 8 valandų savaitės darbo laiką, turėjo teisę skirti savo nuožiūra, be to, ieškovė atvyko atsiskaityti pas atsakovo vadovę 2016-02-26, t. y. po trijų dienų ir teismo nuomone, toks terminas negali būti laikomas neprotingai ilgas, kuris leistų spręsti, jog atsakovo vadovės pavedimas vis tik neteko prasmės.

Dėl 2016-02-24 nurodymo nevykdymo, pateikti informaciją, kas ir kokiu būdu vykdė teisinių paslaugų teikėjo atranką ir derino sutarties dėl jų atlikimo sąlygas

Byloje atsakovo vadovė įrodinėja aplinkybę, kad ieškovė neįvykdė jos 2016-02-24 nurodymo, pateikti informaciją, kas ir kokiu būdu vykdė teisinių paslaugų teikėjo atranką ir derino sutarties dėl jų atlikimo sąlygas. Byloje pateiktas ieškovės ir vadovės susirašinėjimas liudija, kad ieškovė šį nurodymą įvykdė 2016-02-24 (b. l. 29), t. y. raštu atsakė, kad ji, kaip įstaigos teisininkė su buvusia vadove pagal viešųjų pirkimų taisykles pirko teisines paslaugas. Teismo vertinimu, šiuo atsakymu buvo įvykdytas atsakovo vadovės 2016-02-24 nurodymas, tuo paaiškinant, kad teisnių paslaugų pirkimas buvo vykdomas pagal viešųjų pirkimų taisykles, todėl negalima laikyti, jog ieškovė neįvykdė 2016-02-24 vadovės reikalavimo.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų vienkartinį darbo pareigų pažeidimą, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, paskirta nepagrįstai, kadangi ieškovė nepažeidė darbo sutarties ir pareigų instrukcijos nuostatų, tuo pačiu ir įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 89 punkto reikalavimų dėl pirmiau išdėstytų motyvų. Todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, nors ir drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista, kadangi buvo pareikalauta pasiaiškinti dėl visų vadovės manymu pažeidimų, ir ieškovė raštu pateikė paaiškinimus dėl jų (b. l. 18, 20-32).

Dėl DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikymo nagrinėjamoje byloje

DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos darbo laiką, nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylos nagrinėjimu metu ieškovė nurodė, jog dėl susiklosčiusių santykių su naujai paskirta vadove, neprašo jos gražinti į darbą. Teismo vertinimu, net ir esant tokiam reikalavimui, jis negalėtų būti tenkinamas dėl šalių susiklosčiusių santykių, kurie bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo įrodinėjami liudytojų parodymais bei ieškovės medicininės gydymo kortelės įrašais.

Byloje liudijusi buvusi įstaigos vadovė Nijolė Dimšienė nurodė, jog jai vadovaujant įstaigai, Širvintų rajono savivaldybės merė, po įvykusių rinkimų pasikvietusi abi Širvintų rajono gydymo įstaigų vadoves, nesidomėjo gydymo įstaigų veiklomis, o pirmoje eilėje pareikalavo atleisti šių įstaigų teisininkę M. S. iš pareigų, tačiau pastaroji atsisakė, nes nebuvo tam teisinių pagrindų. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė šią aplinkybę grindė darbu Lietuvos Respublikos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Ginčo dėl ieškovės darbo šioje komisijoje nėra. Byloje esantis Širvintų rajono savivaldybės 2015-06-02 kreipimasis į Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 42), patvirtina faktą, jog savivaldybė prašė atlikti tyrimą dėl ieškovės 2015 m. kovo mėn. darbo Širvintų rajono savivaldybės (Nr. 48) rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoja, teisėtumo. Bylos duomenys taip pat liudija, kad Širvintų rajono savivaldybės merė 2015-10-20 pakartotinai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl ieškovės darbo 2015 m. kovo mėn. rinkimų komisijoje. Teismo vertinimu, šie raštai patvirtina faktą, jog vis tik buvo ieškota teisinių priemonių atleisti ieškovę iš antraeilių pareigų. Dėl darbo minėtoje komisijoje, ir tuo pačiu darbo Širvintų rajono sveikatos priežiūros įstaigose antraeilėse pareigose, pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 111-112). Byloje liudijusi Širvintų rajono PSPC vyriausiojo gydytojo pavaduotoja N. O. patvirtino žinojusi iš buvusios įstaigos vadovės, merės reikalavimą, atleisti M. S. iš įstaigos teisininkės pareigų. Ieškovės sveikatos istorijoje užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovė nuo naujai paskirtos vadovės darbe jautė didžiulę įtampą, žeminimą, nepagrįstų priekaištų ieškovei reiškimą darbe (b. l. 130). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovės asmens byla buvo laikoma įstaigos vadovės kabineto seife, buvo daromos asmeninių dokumentų kopijos, naujai paskirtai vadovei nepaaiškinant tokio poreikio, todėl pagal susiklosčiusius šalių santykius, akivaizdu, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje, numatytą ieškovės teisių gynimo būdą, kadangi ieškovei būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, net ir esant nepakeistai atsakovo valdymo struktūrai (b. l. 118).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Ieškovė Širvintų rajono PSPC dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2005-06-01 iki 2016-03-04 (DK 30 straipsnis). Ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, patvirtintu Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (2014-11-19 aprašo redakcija), ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 276,15 eur (neatskaičius mokesčių) (DK 204 straipsnis), o dienos darbo užmokestis – 13,15 eur (b. l. 84). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-03-05), iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2 380,15 eur (223,55 eur už 17 d. d. už 2016 m. kovo mėn.; 1933,05 eur už 7 mėnesius nuo 2016-04-01 iki 2016-10-31; 223,55 eur už 17 d. d. 2016 lapkričio mėn.) ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos po 13,15 eur, už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė.

Ieškovei taip pat priteistina penkių mėnesių dydžio išeitinė išmoka, kadangi ieškovės nepertraukiamas darbo stažas atsakovo įstaigoje buvo daugiau kaip 11 metų, t. y., 1380,75 eur (276,15 eur x 5) (DK 30 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Ieškovė atsakovo įstaigoje dirbo antraeilėse pareigose, todėl teismas nemažina priteistino darbo užmokesčio dėl darbo kitoje įstaigoje (DK 300 straipsnio 4 dalis).

Esant neteisėtam ieškovės darbo sutarties nutraukimui, laikoma, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis darbo teisių įgyvendinimo sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgdamas į DK 300 straipsnio 4 dalyje, įtvirtintą pažeistų darbo teisių gynimo būdą, tikslus, vertina, kad ieškovei priteistinas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis proporcingas nukentėjusios šalies patirtiems netekimams.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnis, numatantis skolininko prievolę mokėti įstatyme numatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, darbo teisėje keičiamas DK 300 straipsnio 3, 4 dalies, nuostatomis, numatančiomis konkretų kompensacinio pobūdžio mechanizmą esant piniginės prievolės, kylančios iš darbo teisinių santykių, termino praleidimui ir neteisėtam darbuotojo atleidimui, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas tenkino visus ieškovės materialinius teisinius reikalavimus. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 3 760,90 eur, todėl Valstybei iš atsakovo priteistinas 113 eur žyminis mokestis, bei ieškovei 950 eur atstovavimo išlaidos (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (į. k. 178298773) teisininkės pareigų, nuo 2016-03-04, Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, neteisėtu.

Panaikinti Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo 2016-02-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-04 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2016-02-04 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalinio pakeitimo“ ir 2016-03-04 įsakymą „Dėl M. S. atleidimo iš darbo“ ir laikyti, jog darbo sutartis su ieškove M. S. nutraukta teismo sprendimu, nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (į. k. 178298773) 2 380,15 eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo 2016-03-05 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai 2016-11-24); nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos po 13,15 eur (neatskaičius mokesčių), už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė.

Priteisti ieškovei M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 1 380,75 eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką bei 950 eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti Valstybei iš atsakovo Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (į. k. 178298773) 113 eur žyminį mokestį.

Atmesti ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.