Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis individualiai, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016-10-13, apie 17.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 272 a, vairavo automobilį T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam nustatytas 3,36 prom. girtumas. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

A. P. teismo posėdyje savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, paaiškino, kad prieš dieną (prieš padarant pažeidimą) gavo iš buvusios žmonos, su kuria yra fiktyviai išsiskyręs, laišką, kad yra areštuotos jo sąskaitos. Protokole nurodytą dieną nuvažiavo į sodą, norėjo priskinti obuolių. Kadangi ketino sode pasilikti, tai nusipirko stipraus alaus, dar tą dieną buvo išgėręs Teraflu. Išgėrė du butelius alaus, dar išgėrė butelį degtinės ir po kiek laiko sėdo už automobilio vairo. Elgėsi neadekvačiai ir jam pačiam nesuprantama, kodėl taip pasielgė. Atsipeikėjo tik policijos automobilyje, kai jam pasakė, jog įpūtė 3,4 promiles. Mano, kad su alkoholio vartojimu problemų neturi. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. A. P. prašė teismo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones, kadangi rūpinasi savo teta ir dėde. Nurodė, jog jis yra vienintelis asmuo be kurio pagalbos giminaičiai išsiversti negalėtų. A. P. pateikė J. Z. Samuolio bei E. S. medicininius dokumentus, patvirtinančius jų sveikatos būklę. Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teigimu, jis yra ūkininkas, yra labai veiklus ir organizuotas žmogus. A. P. pateikė (duomenys neskelbtini) atstovės M. I., Vilniaus Šv. P. A. parapijos, (duomenys neskelbtini) nario G. B. rekomendacijas, kur A. P. apibūdinamas kaip organizuotas, daug idėjų turintis verslininkas, kūrybiškas dizaineris bei sąžiningas ir atsakingas žmogus.

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindžia byloje esanti rašytinė medžiaga: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulių M. L. bei K. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad A. P. nustatytas 3.36 prom. girtumas, kiti rašytiniai bylos dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs pažeidimą, dėl to labai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį: A. P. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ir taip buvo sukelta reali grėsmė eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei, į nustatytą atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad A. P. dirba. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai A. P. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriant nuobaudą, artimą ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytam nuobaudos maksimumui.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaip ir buvo minėta, A. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip buvo sukelta reali grėsmė eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. A. P. nustatytas girtumo laipsnis (3.36 prom.) aštuonis kartus viršija įstatyme nustatytą leistiną neblaivumo normą. A. P. nurodytos aplinkybės, dėl ko jam neturėtų būti atimta teisė vairuoti transporto priemones – rūpinimasis savo sergančiais giminaičiais, jo darbinė veikla bei kitos iniciatyvos - nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Sėsdamas už vairo neblaivus A. P., turėdamas pareigą rūpintis savo giminaičiais bei daug darbinės veiklos, būdamas iniciatyvus visuomenės narys, turėjo numatyti dėl tokio elgesio gresiančias pasekmes. Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tam tikri su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu susiję nepatogumai yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri šiuo atveju nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe.

Pažeidėjui paskyrus jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą, administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. A. P. suvokdamas, kad draudžiama vairuoti apsvaigus, vairavo transporto priemonę ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl jam galinčių kilti pasekmių. Be to pažymėtina, kad A. P. praeityje yra baustas už vairavimą išgėrus, ir nors šiuo metu nuobauda nėra galiojanti, tačiau tai rodo, jog toks traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o sąlygotas jo neatsakingumo, įstatymų ir visuomenės normų nepaisymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 31-33 str., 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

pripažinti A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 N. B. AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.