Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1172-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-07
Bylos Nr.
2A-1172-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Neringa Venckienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
R. V.
Civilinė byla Nr. 2A-1172-153/2007
pirmos instancijos teismo teisėja Dalė Burdulienė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 78.2.1; 99.5; 99.7;

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Neringos Venckienės,sekretoriaujant D. M.,dalyvaujant ieškovei E. V., atsakovui R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4280-254/2007 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. V. ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2003-07-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. SN 2-9969/2003 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl dukters G. V., gim. 1995-06-08 išlaikymo ir priteisti iš atsakovo R. V. išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui reikalinga 600 Lt per mėnesį, kadangi su dukters amžiumi išaugo ir jos poreikiai, pastoviai reikia skirti lėšų dukrai nustatytų sveikatos sutrikimų – skoliozės bei žvynelinės ligos gydymui, jai būtina odontologų pagalba, o ieškovės gaunamo užmokesčio nepakanka.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad neišgali dukrai skirti po 300 Lt kas mėnesį, nes pats turi išlaidų dėl sveikatos sutrikimų, neranda gerai apmokamo darbo, sutiko kompensuoti pusė žvynelinės ligos gydymo išlaidų, arba mokėti papildomai ne daugiau kaip 50 Lt į mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2003-07-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. SN 2-9969/2003 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl G. V. išlaikymo ir priteisė iš atsakovo R. V. išlaikymą G. V. (gim. 1995-06-08) po du minimalius gyvenimo lygius (2 MGL) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. vasario 12 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, G. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę E. V.; priteisė iš atsakovo R. V. valstybei 50 Lt žyminio mokesčio ir 14,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad Kauno m. apylinkės teismo 2003-07-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-9969/2003 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui skirti po 125 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Atsakovas turi dviejų mėnesių 250 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant CK 3.201 str. ir 3.192 str. 2 d. nuostatas, išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo yra pagrįstas, kadangi po teismo sprendimo, kuriuo G. V. buvo priteistas tik pats minimaliausias išlaikymas priėmimo, praėjo jau keturi metai, todėl akivaizdu, kad jis yra nepakankamas išaugusios šalių dukters būtinų vystymosi sąlygų sudarymui. Be to, 2005 m. G. V. buvo diagnozuotos skoliozė bei psoriozė (žvynelinė liga), dėl dažno antibiotikų vartojimo ir nepakankamo svorio augimo jai nuolat reikalinga pilnavertė mityba, polivitaminai su amino rūgštimi, žuvų taukai, žarnyno mikroflorą atstatantys preparatai, kurių išlaidos nekompensuojamos. Jai reikalingos lėšos ir odontologo paslaugoms apmokėti.

Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra 1 100 Lt po mokesčių. 2005-06-06 jai yra suteiktas 48 000 Lt būsto kreditas iki 2020-06-06, kas mėnesį grąžinant po 420 Lt kredito. Šia paskola ieškovė užtikrino dukters teisę į gyvenimo sąlygas. Atsakovo pajamos po mokesčių 1 081,63 Lt, gydosi dėl dažnai pasikartojančio radikulito, tačiau nedarbingumo lygis jam nenustatytas (b.l. 39). Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad šalių pajamos ieškovės prašomo 600 Lt per mėnesį išlaikymo negali užtikrinti. Tačiau šalys turi garantuoti vaikui išlaikymą nors 4 minimalių gyvenimo lygių (MGL) vertės. Šią sumą teismas dalina per puse atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas su dukra retkarčiais bendrauja, todėl bendravimo metu gali pasirūpinti nors jos laisvalaikiu bei kitų smulkių poreikių patenkinimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. nesutiko su teismo sprendimu ir prašė jį pakeisti sumažinant išlaikymą iki 170,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki G. V. pilnametystės. Apeliantas nurodė šiuos nesutikimo motyvus:

1) CK 3.201 str. yra imperatyvi teisės norma, suteikianti teisę kreiptis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo tik esant bent vienai iš šiame straipsnyje numatytų sąlygų. Teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą po išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl jo dydžio pakeitimo. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis turi būti nustatinėjama kiekvieną kartą sprendžiant išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimą. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį;

2) šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu rėvai (CPK178 str.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo gaunamos pajamos po mokesčių yra 1 081,63 Lt. Atsakovo gaunamos pajamos yra 565,72 Lt per mėnesį, todėl turtinė padėtis nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo dienos pablogėjo. Tėvo pareigos išlaikyti atsakovas nevengia, nepilnametė dukra dažnai lankosi, be oficialiai skiriamo išlaikymo atsakovas papildomai nuperka drabužių, vaistų, duoda dukrai grynais pinigais asmeniškai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pati dukra. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, tuo pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12,17 str.);

3) ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad be gaunamo atlygimo turi ir papildomų pajamų, tačiau teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį, šios aplinkybės nenurodė. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas gydymo išlaidas pripažino tik ieškovei teismo posėdžio metu pateikus apžiūrai ligos pažeistoms vietoms tepti reikalingus buteliukus. Apie dukters ligas atsakovui buvo žinoma, atsakovas pats asmeniškai pirko vaistus;

4) teismas, ignoravo atsakovo paaiškinimus ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą, prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms, kad atsakovas nesidomi dukters interesais. Jokių išskirtinių dukters poreikių ieškovė neįrodė, priešingai teisminio nagrinėjimo metu nepilnametė dukra nurodė, kad jokių būrelių nelanko;

5) teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), nesiekė protingos skirtingų interesų pusiausvyros, neatkreipė dėmesio į tai, kad pakeistas išlaikymo dydis yra tolygus atsakovui liekančiai pinigų sumai. Nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo metu yra išlaikymo įsiskolinimas, kadangi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę civilinėje byloje nėra;

6) teismas rėmėsi liudytojų parodymais ir konstatavo, kad atsakovas piktybiškai neišlaiko dukters iš kitos santuokos. Teismas rėmėsi byloje prijungtu vykdomuoju raštu, tačiau šio rašto liudytoja V. V. vykdymui nebuvo pateikusi, todėl nesant kitų įrodymų negalima konstatuoti, kad atsakovas piktybiškai vengia išlaikyti savo vaikus;

7) CK 3.196 str. numato, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteisiamas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Įstatymas numato galimybę priteisti konkrečią pinigų sumą ir nesieja vaikų išlaikymo dydžio su jokiais griežtai apibrėžtais kriterijais (MGL,MMA ir pan.), todėl teismo sprendimas priteisiant išlaikymą 2 MGL yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė E. V. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės, su kuria gyvena duktė, nurodytas aplinkybes apie jos poreikių tenkinimui reikalingų lėšų padidėjimą po to, kai buvo priimtas 2003 m. liepos 23 d. teismo sprendimas, taip pat surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 300,00 Lt pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aiškinant bei taikant CK 3.201 straipsnyje numatytas išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo nuostatas, kurios nustato, kad teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o taip pat jei atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.), turi būti atsižvelgta į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Bylos medžiaga įrodyta, kad 2005m. vaikui nustatyta skoliozė, nuo 2006m. mergaitė dažnai sirgo viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tame tarpe 2007 m. buvo gydoma ligoninėje nuo ūmaus pūlingo tonzilito. 2005-06-13 G. V. diagnozuota plaukuotosios galvos dalies bei lygiosios kūno odos žvynelinė, šis susirgimas pasižymi lėtinė besikartojančią paūmėjimų eiga, priežiūra ir gydymas skiriamas pastoviai, valstybė kompensuoja tik dalį vaistų šiai ligai gydyti. Be to, mergaitė yra jautri, blogai miega jai paskirti homeopatiniai nervų sistemą raminantys preparatai, kurių išlaidos nekompensuojamos valstybės. Iš pateikto byloje sąrašo maisto papildų ir vaistų , kurie naudojami psoriazės gydymui, matyti, kad vieno mėnesio išlaidos sudaro apie 42,00 Lt.(b.l.38,41,61,66,83,86). Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo šios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Pagal bylos duomenis, 2006 m. rugsėjo mėn.- 2007m. sausio mėn. atsakovui išmokėtas darbo užmokestis be mokesčių ir išlaikymo įsiskolinimo sumoje 3719,06 Lt., tai sudaro apie 882,98 Lt. į mėnesį (b.l. 64). Kartu su apeliaciniu skundu pateikta pažyma apie atsakovo gaunamas pajamas 2007m. balandžio- birželio mėn. jos sudaro 1697,16 Lt. (b.l.108), tokiu būdu nurodytu laikotarpiu atsakovo pajamos be mokesčių ir įsiskolinimo už vaiko išlaikymą į mėnesį buvo apie 565,66 Lt. Iš surašytų pažymoje (b.l.64) duomenų matyti, kad atsakovo darbo užmokestis nėra mažas. Atsakovas dirbdamas 2007m. sausio mėn. 9 dienas uždirbo 756,46 Lt., t.y. į dieną po 84,05 Lt., tuo tarpu ieškovė dirbdama 2006 gruodžio mėnesį 16 dienų uždirbo tik 1231,71 Lt., t.y. tik po 76,98 Lt.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą. Byloje yra atsakovo darbdavio ,,Jalga,, pažymos, kuriose nurodyta, kad iš atsakovo darbo užmokesčio pagal vykdomąjį dokumentą Nr.0083/06/00303- buvo skaičiuojamas išlaikymas sekančia tvarka 2007.01.29 sausio mėn. - 332,17 Lt., 2007m. vasario mėn. -215,80 Lt., 2007m. kovo mėn. -702,03 Lt., 2007 gegužės mėn.- 250,00 Lt. Iš viso pagal vyk. dokumentą nuo 2007.01 iki 2007.05.31 išskaičiuota - 1 500,00 Lt., liko neiškaičiotas įsiskolinimas už 2007.02, 2007.03 po 125,00 Lt., skola 250,00 Lt., ši suma pervesta į E. V. sąskaitą 2007m. birželio mėn. (b.l.63,97).

Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo sprendime atsakovo piktybišką vengimą teikti išlaikymą kitos santuokos vaikams. Teismas sprendime nurodė liudytojų V. V. ir K. J. parodymus, teismo sprendime nurodyti šių liudytojų paaiškinimai atitinka teismo posėdžio protokolą. Liudytojų V. V. ir K. J. parodymai teismo sprendime nurodyti, vertinant atsakovo požiūrį į G. V. interesų užtikrinimą, o ne atsakovo elgesį kitų vaikų atžvilgiu. Todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra atmestinas.

Ieškovė apklausta teismo posėdyje patvirtino, jog papildomai mokosi kolegijoje, mokslas yra mokamas, dirba vaikų darželyje, vasaros atostogų sąskaita platino laikraščius, kadangi neturėjo jokio turto nei buto, nei baldų. Atsakovas retkarčiais minimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo, turėjo išlaikymo įsiskolinimą, ieškovei ilgą laiką nebuvo žinoma atsakovo darbo vietą. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis 2006 m. sausio- gruodžio mėn. buvo 11 875,76 Lt (b.l. 6), tai sudaro apie 989,58 Lt. į mėnesį. Bylos duomenimis ieškovė suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, tuo tikslu iš banko yra paėmusi 48000,00 Lt paskolą, kas mėnesį bankui moka apie 420 Lt kredito dalį bei palūkanas. Be to, ieškovė apmoka kitas būtinas vaiko poreikiams tenkinti gydymo, pravažiavimo, sporto, mokslo, higienos, drabužių avalynės, maisto ir pramogų išlaidas. Atsakovas prie šių išlaidų faktiškai neprisideda, tai patvirtina apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai ir nepilnametė šalių duktė. Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. V. paaiškino, kad G. V. aprengta liudytojos dukros drabužiais. Atsakovas nedavė pinigų nei liudytojos vaikams, nei Gabrielei. Atsakovas taip pat neprisidėjo prie Gabrielės paso išlaidų, nors vaikas ėjo prašyti 60,00 Lt. pasui. Atsakovas nuolat dejuoja, kad neturi pinigų (b.l.78-79). Liudytoja K. J. paaiškino, kad Gabrielė rengiama liudytojos sesers drabužiais (b.l.79). G. V. paaiškino, kad tėvas tai moka, tai nemoka pinigus, pinigų trūksta, tačiau apie tai gėda sakyti atsakovui. Prašė atsakovą duoti pinigų pasui, tačiau atsakovas pasakė, kad pinigų neturi. Nors atsakovas eina į kavines tačiau aiškina, kad neturi pinigų. Atsakovas nepasveikino jos su gimtadieniu. Visomis išlaidomis rūpinasi tik mama. Atsakovas nupirko jai sijoną už 30,00 Lt. ir batus žiemai už 30,00 Lt., taip pasielgė, kadangi turėjo būti teismas ir tikėjosi, jog ji paaiškins, kad atsakovas rūpinasi jos poreikiais. Atsakovas nepirko suknelės, o už dulkių siurblį sumokėjo 80,00 Lt., o ne virš 100,00 Lt., tai turėjo būti kalėdinė dovana. Atsakovas neduoda papildomai 100,00 Lt., davė vieną kartą 25,00 Lt. kelionei į Vilnių, tai buvo 2006m. gruodį. Atsakovas vaistų neperka nors ji serga žvynelinė, todėl būtina pirkti specialius šampūnus, trijų rūšių vaistus (b.l.90-92).

Įvertinus liudytojų K. J., V. V. ir nepilnametės G. V. paaiškinimus konstatuojama, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog jis papildomai ženkliai prisideda prie vaiko išlaikymo ir rūpinasi vaiku bei perka vaistus, prieštarauja ieškovės, liudytojų ir nepilnametės G. V. paaiškinimams. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šių liudytojų paaiškinimus priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai. Taip pat nepagrįstas apelianto motyvas, jog teismo išvados apie bendravimą su vaiku prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog nesilanko mokykloje, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, nesikreipė į gydymo įstaigą dėl vaiko sveikatos būklės ir nesidomėjo gydymo išlaidomis. Todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, jog atsakovas nepakankamai rūpinasi vaiko poreikiais ir auklėjimu yra pagrįstos. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad vaikas neturi jokių išskirtinių poreikių. Apklausta teismo posėdyje G. V. paaiškino, kad lankė muzikos pamokas, tačiau mokslus nutraukė, kadangi brangu. Mergaitė eina į sustiprintą matematiką, anksčiau lankė dailės gimnaziją, bet šiuo metu nelanko(b.l.91-92). Iš G. V. paaiškinimų matyti, kad jos poreikiai yra priklausomi nuo tėvų turtinės padėties ir neatitinka tikrus vaiko poreikius.

Tokiu būdu bylos medžiaga įrodyta, kad vaiko tėvų turtinė padėtis nėra vienoda, skaičiuojant pajamas vienam šeimos nariui. Ieškovės pajamos vienam šeimos nariui sudaro apie (989,58 +125,00) :2= 557,29 Lt. ir yra mažesnės negu atsakovo, kadangi atsakovo pajamos vienam asmeniui sudaro nuo 882,85 Lt. iki 565,66 Lt., nors kaip nustatyta anksčiau didesnė vaiko išlaikymo išlaidų našta tenka ieškovei. Todėl atsakovo motyvas apie tai, kad ieškovė gauna papildomas pajamas dirbdama per atostogas, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės prašymą dėl išlaikymo padidinimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo šiuo metu mokamas 125,00 Lt. išlaikymas nėra pakankamas, neužtikrina minimalius vaiko poreikius. Remiantis šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais vaiko poreikiams tenkinti išlaikymo vertė negali būti mažesnė negu keturi minimalus pragyvenimo lygiai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Atsižvelgiant į šį materialinės teisės nuostatų taikymą ir aiškinimą bei teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas – 2 MGL (260,00 Lt. į mėnesį) yra per didelis ir gali būti sumažintas iki 170,00 Lt. Esant tokioms aplinkybėms apelianto prašymas dėl sprendimo pakeitimo atmestinas, o priteistas pirmosios instancijos teismo išlaikymas G. V. nekeistinas, kadangi užtikrina šalių dukros teisių ir interesų apsaugą. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas šalių turtinė padėtis neleidžia užtikrinti tokio išlaikymo vertę, kolegija su šiomis išvadomis sutinka. Todėl nėra pagrįstas apelianto motyvas, kad priteistinas atlyginimas negali būti apibrėžtas MGL kriterijais ir , kad teismas nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nustatydamas išlaikymo sumą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Galina BlaževičKolegijos teisėjai Birutė BobrelNeringa Venckienė