Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. spalio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „E transport“ taksi vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19.27 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr., kryptimi link Vaidoto g., antra eismo juosta vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ties A. Juozapavičiaus pr. 21, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį ar laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį antroje eismo juostoje per pėsčiųjų perėją bėgusio S. K. ir jį parbloškė, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2024 m. rugsėjo 29 d., Juozapavičiaus pr. 19, Kaune. Važiavo su automobiliu „Toyota Prius 3“, valstybinio numerio neatsimena, link Vaišvydavos, kadangi turėjo užsakymą. Važiavimo greitis buvo apie 50 km/val. Nepastebėjo per perėją bėgančio pėsčiojo ir nespėjo sustoti. Moteris, važiavusi priešais su „Nissan“ automobiliu, sustojo, bet jis pagalvojo, kad ji suks į dešinę, kadangi ten buvo įvažiavimas. Nukentėjusysis, žiūrint iš kaltinamojo pozicijos, bėgo iš kairės į dešinę. Susidūrus nukentėjusysis skrido per stogą. Kai partrenkė nukentėjusįjį, iškart sustojo autobusų stotelėje ir kvietė pagalbą, jam buvo šokas. Tuo metu lauke buvo prietema, kelio danga sausa. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą. Automobilį vairuoja 38 metus, iki šiol eismo įvykių neturėjo. Sutinka atlyginti žalą ir proceso išlaidas. Atsiprašė nukentėjusiojo, mano, kad nukentėjusysis jam atleido, todėl prašo taikyti susitaikymo institutą. Šis įvykis jam yra pamoka visam gyvenimui.

Be kaltinamojo D. K. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 17.00 val., vienas atėjo į barą „Apynėlis“, esantį A. Juozapavičiaus pr., Kaune. Ten vienas gėrė degtinę, kiek išgėrė, pasakyti negali. Esant apsvaigus nuo alkoholio, nusprendė eiti namo. Kažkur apie 19.27 val., einant per pėsčiųjų perėją, esančią netoli A. Juozapavičiaus pr. 21 pastato, bandant pereiti į kitą gatvės pusę, pastebėjo, kaip sustojo du automobiliai jį praleisti, einant, ir perėjus kelio vidurį, antroje eismo juostoje sustojo automobilis praleisti, o pirmoje juostoje važiavęs baltas automobilis, lyg „Toyota“, nepraleido ir likus keliems žingsniams iki šaligatvio, minėtas automobilis trenkėsi į kojas, nuo smūgio jis ranka rėmėsi į kapotą bei pakėlė dešinę koją, tačiau automobilio visas smūgis buvo į kairę koją, nuo smūgio jis dar užkrito ant kapoto, dar kelis metrus pavažiavo, po ko nukrito ant asfalto. Kas buvo vėliau, nelabai pamena, nes prarado sąmonę, kai sąmonę atgavo, matė šviečiančius švyturėlius, kad šalia yra žmonių, dar bandė atsikelti, tačiau tai padaryti nepavyko. Medikai pasakė, kad gulėtų, įkėlė ant neštuvų ir konstatavo atvirą kojos lūžį. Po ko buvo nuvežtas į Kauno klinikų ortopedinį, traumatologinį skyrių, kur gydytas. Šiuo metu gydosi pas savo šeimos gydytoją Šančių poliklinikoje (1 t., b. l. 74–77).

Liudytoja B. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19.28 val., su automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo A. Juozapavičiaus pr. nuo centro link Panemunės, kur į batalioną vežė sūnų. Buvo tamsus paros metas, tačiau kelias buvo apšviestas gatvės apšvietimu, važiavo pirma eismo juostą, privažiavus pėsčiųjų perėją, esančią netoli A. Juozapavičiaus pr. 21, Kaune, pastebėjo, kaip iš priešingos kelio pusės per perėją pakėlęs dešinę ranką į viršų išbėgo vyras, nežiūrėdamas į kelią, tai pamačiusi sustabdė automobilį. Tuo metu antra eismo juosta važiavo automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, taksi „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nespėjo sustabdyti automobilio prie perėjos ir partrenkė minėtą vyrą, kuris nuo smūgio atsimušė į priekinį stiklą ir perskriejęs per automobilio stogą, nukrito ant asfalto priešais jos stovintį automobilį. Tai pamačiusi iš karto skambino 112 ir pranešė apie įvykį. Išlipo iš automobilio, tuo metu jau prie minėto vyro pribėgo daugiau žmonių, kurie suteikinėjo pagalbą, prie minėto vyro priėjo ir taksi vairuotojas. Labai greitai po pranešimo atvyko greitoji pagalba ir policija. Minėtas vyras greitosios pagalbos buvo išvežtas, ji parašė paaiškinimą ir buvo išleista (1 t., b. l. 100–103).

Liudytoja Sandra M. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19.20 val., važiavo automobiliu „Mustang“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Juozapavičiaus pr. antrąja eismo juosta. Kelio danga buvo sausa, buvo prietema. Važiuojant ties A. Juozapavičiaus pr. 21 namu, sustojo prie pėsčiųjų perėjos, nes prieš taip pat buvo sustoję automobiliai. Pamatė, kad niekas pėsčiųjų perėja nepraėjo, dar nustebo, pasižiūrėjo dėl ko automobiliai nejuda ir pasilenkusi pastebėjo, kaip ant gatvės guli žmogus. Iškart skambino 112. Savo automobilį priparkavo prie šalia esančių namų ir atėjo į įvykio vietą. Priėjusi pamatė gulintį vyriškį, prie jo daugiau žmonių, kurie suteikinėjo pagalbą. Dar atnešė vaistinėlę, po ko atvyko greitoji pagalba ir policija. Nukentėjęs vyriškis reagavo į jam užduodamus klausimus. Atvykus pagalboms, išvažiavo iš įvykio vietos ir kas buvo vėliau, nematė. Taip pat nematė ir pačio įvykio, kaip vyriškis buvo sužalotas (1 t., b. l. 89–91).

2024 m. rugsėjo 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2 skyriaus tyrėjos Jolitos Vasiliauskaitės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19 val. 27 min., adresu Kaunas, Juozapavičiaus pr. 21, D. K., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje nepastebėjo iš kairės pusės į nereguliuojamą apšviestą pėsčiųjų perėją išbėgusio pėsčiojo S. K. ir jį partrenkė. S. K. buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo diagnozuotas abiejų blauzdų kaulų lūžiai bei pakraujavimas į galvos smegenis (1 t., b. l. 11).

2024 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2 skyriaus tyrėjos Jolitos Vasiliauskaitės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 29 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Luku Piliukaičiu, 19 val. 41 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Juozapavičiaus pr. 21, Kaunas, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje jau buvo ekipažas K1714. Paaiškėjo, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. K., nereguliuojamoje, apšviestoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė iš kairės pusės išbėgusį pėsčiąjį S. K.. Greitosios medicinos pagalbos 1503 brigada išvežė S. K. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatyti abiejų blauzdų kaulų lūžiai bei pakraujavimas į galvos smegenis. Galutinė S. K. diagnozė bus patikslinta vėliau, kadangi atvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, nukentėjusiajam vis dar buvo atliekami visi reikalingi medicininiai tyrimai. S. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0098, patikros sertifikato Nr. 2069757, nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje ekipažas K1714, D. K. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0012, patikros sertifikato Nr. 2069740, nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Eismo įvykis įregistruotas EĮIS: 07-24-9630561. Ekipažas K1032 užfiksavo eismo įvykio vietą bepiločiu orlaiviu (1 t., b. l. 92).

2024 m. rugsėjo 29 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - A. Juozapavičiaus pr., ties namu Nr. 21, Kaunas. Kelio būklė - asfaltas, sausa. Matoma gatvelė į dešinę pusę, nereguliuojama pėsčiųjų perėja su saugumo salele ir dešinėje kelio pusėje pastatas, pažymėtas Nr. 19. Kairėje kelio pusėje yra pastatas Nr. 36, stovintis tiesiai priešais namą Nr. 21, už jo gatvelė į kairę pusę. Gatvėje matoma 4 eismo juostos po dvi į abi puses. Kelias yra apšviestas gatvių apšvietimu iš abiejų pusių. Ant kelio šiek tiek už pėsčiųjų perėjos antroje eismo juostoje matomos automobilio nuolaužos. Dar toliau matomas ant važiuojamosios kelio dalies gulintis žalios spalvos dujinis žiebtuvėlis. Kiek toliau, pirmoje eismo juostoje matomas sustojęs baltos spalvos taksi automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matoma, jog yra apgadintas priekinis kairės pusės žibintas, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis automobilio langas išdaužtas, sulankstytas automobilio stogas. Ant automobilio bagažinės dangčio matomas nukritęs baltos spalvos dujinis žiebtuvėlis. Apžiūros metu naudotas bepilotis orlaivis, fotografuota, sudaryta fotolentelė ir ortofotomozaika su matmenimis (1 t., b. l. 17–28). Kompaktinis diskas saugomas byloje voke (1 t., b. l. 28).

2025 m. sausio 23 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėti 2024 m. rugsėjo 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti 2 žiebtuvėliai. Matome popierinį baltos spalvos voką užantspauduotą „Policija 014269“ bei matome mėlynos spalvos tušinuku užrašą „2024 m. rugsėjo 29 d. A. Juozapavičiaus pr. 21, Kaunas, Baltos spalvos dujinis žiebtuvėlis, specialistas A. Urbonavičius“ bei uždėtas brūkšninis kodas. Atidarius voką matomas baltos spalvos žiebtuvėlis, kurio aukštis 8 cm. Žiebtuvėlis veikiantis. Taip pat matomas popierinis baltos spalvos vokas, užantspauduotas „Policija 014270“ bei matomas mėlynos spalvos tušinuku užrašas „2024 m. rugsėjo 29 d. A. Juozapavičiaus pr. 21, Kaunas žalios spalvos dujinis žiebtuvėlis, specialistas A. Urbonavičius“ bei uždėtas brūkšninis kodas. Atidarius voką matomas žalios spalvos žiebtuvėlis, kuriuo aukštis 8 cm. Ant žiebtuvėlio šono užrašas „BIC“. Žiebtuvėlis veikiantis. Apžiūra baigta (1 t., b. l. 31–35). 2025 m. sausio 24 d. pakvitavimu žiebtuvėliai grąžinti S. K. (1 t., b. l. 37).

2024 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė V. (duomenys neskelbtini), valdytojas D. K.. Fiksuoti sugadinimai - nustatyta, kad sulankstytas stogas, išdaužtas priekinis stiklas, išdaužtas kairės pusės priekinis žibintas, sulaužytas priekinis bamperis, sulankstytas variklio dangtis. Kojinis stabdis veikia. Automobilis draustas ADB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutartis AEE 1628901, draudimas galioja iki 2025 m. rugsėjo 21 d. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 39–49).

2024 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2095/2024(02), kurioje užfiksuota, jog S. K. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos kairėje, juosmens srityje, dešinėje alkūnėje, krūtinės dešinėje, žaizda kairėje blauzdoje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu dešinėje kaktos, momens srityje, atviras kairio blauzdikaulio kūno-proksimalinio galo skeveldrinis lūžis, dešinio IV-o šonkaulio skeveldrinis lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 29 d. S. K. sužalojant kaip pėsčiąjį, judančio automobilio dalimis bei perbloškiant ant kelio dangos. Sužalojimas dėl atviro blauzdikaulio kūno-proksimalinio galo skeveldrinio lūžio vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 60–63).

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal šią dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. K. dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pasitvirtino.

Kaltinamasis D. K. savo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką pripažino visiškai, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo 2024 m. rugsėjo 29 d., Juozapavičiaus pr. 19, Kaune. Važiavo su automobiliu „Toyota Prius 3“ link Vaišvydavos. Važiavimo greitis buvo apie 50 km/val. Nepastebėjo per perėją bėgančio pėsčiojo ir nespėjo sustoti. Nukentėjusysis skrido per stogą. Kai partrenkė nukentėjusįjį, iškart sustojo autobusų stotelėje ir kvietė pagalbą. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo S. K. parodymais, jog 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19.27 val., einant per pėsčiųjų perėją, esančią netoli A. Juozapavičiaus pr. 21 pastato, bandant pereiti į kitą gatvės pusę, pastebėjo, kaip sustojo du automobiliai jį praleisti, einant, ir perėjus kelio vidurį, antroje eismo juostoje sustojo automobilis praleisti, o pirmoje juostoje važiavęs baltas automobilis, lygtai „Toyota“, nepraleido ir likus kelis žingsnius iki šaligatvio, minėtas automobilis trenkėsi į kojas, nuo smūgio ranka rėmėsi į kapotą bei pakėlė dešinę koją, tačiau automobilio visas smūgis buvo į kairę koją, nuo smūgio dar užkrito ant kapoto, dar kelis metrus pavažiavo, po ko nukrito ant asfalto. Taip pat liudytojos B. C. parodymais, jog privažiavus pėsčiųjų perėją, esančią netoli A. Juozapavičiaus pr. 21, Kaune, pastebėjo, kaip iš priešingos kelio pusės per perėją pakėlęs dešinę ranką į viršų išbėgo vyras, nežiūrėdamas į kelią, tai pamačiusi sustabdė automobilį. Tuo metu antra eismo juosta važiavo automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, taksi „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nespėjo sustabdyti automobilio prie perėjos ir partrenkė minėtą vyrą, kuris nuo smūgio atsimušė į priekinį stiklą ir perskriejęs per automobilio stogą, nukrito ant asfalto priešais jos stovintį automobilį. Liudytoja Sandra M. A. nurodė, kad pačio įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19.20 val., važiuojamojoje kelio dalyje, ties A. Juozapavičiaus pr. 21 namu, matė gulintį žmogų. Taip pat kaltinamojo kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19.27 val., adresu Kaunas, Juozapavičiaus pr. 21, D. K., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje nepastebėjo iš kairės pusės į nereguliuojamą apšviestą pėsčiųjų perėją išbėgusio pėsčiojo S. K. ir jį partrenkė. Automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai fiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole. 2024 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2095/2024(02) nukentėjusiajam S. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. D. K. veikė neatsargia kaltės forma (nusikalstamas nerūpestingumas), t. y. kaltinamasis nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę.??? ???

Byloje nustatyta, kad D. K., vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ties A. Juozapavičiaus pr. 21 namu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, kas sukėlė grėsmę eismo saugumui ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. D. K., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Taip pat privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Taigi D. K. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai, D. K. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai įrodyta, kad D. K. 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 19.27 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr., kryptimi link Vaidoto g., antra eismo juosta vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ties A. Juozapavičiaus pr. 21, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį ar laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, nepraleido iš kairės pusės pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį antroje eismo juostoje per pėsčiųjų perėją bėgusio S. K. ir jį parbloškė, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam S. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 147), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 148–159), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 136), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 139).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. ir nukentėjusysis S. K. patvirtino, jog jie susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, į bylą pateiktas 2025 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokolas.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaltinamasis D. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašė nukentėjusiojo S. K., o šis jam atleido, pretenzijų neturi. Nukentėjusiajam žalą atlygino už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakinga draudimo bendrovė, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaltinamasis praeityje neteistas, teigia, kad šis įvykis jam yra pamoka visam gyvenimui. Pažymėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, o veikiant neatsargia kaltės forma. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad automobilį vairuoja 38 metus, tačiau tai yra pirmas eismo įvykis. Tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu padarė jam pakankamą prevencinį poveikį ir D. K. ateityje pakartotinai nenusikals. Kaip minėta, D. K. baustas administracine tvarka, daugiausiai kartų už greičio viršijimą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba taksi vairuotoju, todėl dažnai skuba nuvežti klientus. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju S. K.. Esant visoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

Civilinis ieškovas S. K. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 9 540,09 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ (2 t., b. l. 28–40).

Į bylą yra pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą, kuriame nurodoma, kad S. K. AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. vasario 19 d. išmokėjo 10 000 Eur, 2025 m. rugsėjo 3 d. išmokėjo 481,55 Eur, 2025 m. rugsėjo 25 d. išmokėjo 10 000 Eur (2 t., b. l. 70). 2025 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokolo 6 punkte nurodyta, kad S. K. susidariusi turtinė žala yra atlyginta pilnai.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakinga draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajam S. K. žalą, nukentėjusįjį žalos atlyginimas tenkina, procesas dėl S. K. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, patvirtintinas 2025 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokolas, sudarytas tarp D. K., S. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ dalyje dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, jog D. K. įsipareigoja iki 2025 m. gruodžio 1 d. S. K. atlyginti jo patirtas proceso išlaidas atstovavimui, kurios sudaro 1450 Eur.

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– kompaktinis diskas (1 t., b. l. 28), paliktinas saugoti byloje ;

– automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas D. K., paliktinas D. K. žinioje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju S. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. K. išaiškinti, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nutraukti procesą dėl S. K. civilinio ieškinio (BPK 107 straipsnis).

Patvirtinti 2025 m. rugsėjo 24 d. susitaikymo protokolą, sudarytą tarp D. K., S. K. ir AB „Lietuvos draudimas“, dalyje dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, jog D. K. įsipareigoja iki 2025 m. gruodžio 1 d. S. K. atlyginti jo patirtas proceso išlaidas atstovavimui, kurios sudaro 1450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– kompaktinį diską (1 t., b. l. 28), palikti saugoti byloje;

– automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą D. K., palikti D. K. žinioje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.