Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-4243-647/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
2-4243-647/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03397-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
A. L.
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4243-647/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03397-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.1.; 30.2.; 30.9.1.; 99.5.; 99.7.; 113.2.; 114.1.; 114.11.; 114.9.3.1.; 114.11.; 116.5.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,

išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei A. L., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl dalies žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė atidalyti ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto 1,3262 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, pagal UAB korporacija „Matininkai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atitektų nuosavybės teise 0,4142 ha žemės sklypas sprendinių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini); A. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atitektų bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su bendrasavininkais A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,9120 ha žemės sklypas sprendinių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Valstybės įmonės Registrų centre Nekilnojamojo turto registre ieškovės V. K. vardu įregistruota bendroji dalinė nuosavybės teisė į 4142/13262 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). A. V. S. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota bendroji dalinė nuosavybės teisė į 1151/13262 minėto žemės sklypo. Kitiems bendrasavininkams A. V., M. V., L. Ž. ir A. S. taip pat įregistruotos atitinkamos minėto žemės sklypo dalys. A. V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė ir visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pagal testamentą paveldėjo jo dukra A. L. gyvenanti (duomenys neskelbtini). Tačiau A. L. po atsakovo mirties paveldimu turtu visiškai nesirūpina, net nėra savo nuosavybės įregistravusi viešame registre, su ieškove bei kitais bendrasavininkais bendro turto valdymo klausimais bendrauti vengia, į telefono skambučius neatsako.

Dėl susidariusios padėties ieškovė nutarė atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad netrukdomai galėtų valdyti bei disponuoti savo turtu. CK 4.80 str. 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama bendru sutarimu ar kreipiantis į teismą. Pagal susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 str. 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio nereikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo budo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra: 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais“.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemes tarnybą išduoti leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektą. Šis prašymas buvo tenkintas ir 2013-10-01 buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2013-10-14 iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo gautos planavimo sąlygos rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti Nr. (duomenys neskelbtini). Šis projektas buvo suderintas ir pasirašytas kitų bendraturčių: A. V., M. V., L. Ž. ir A. S.. Tačiau, 2014-05-08 iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo gautas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, kuriame buvo nurodyta, jog šis projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu Projektu sutiks (pasirašys brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

Kaip buvo minėta, atsakovo teisių perėmėja visiškai nesidomi paveldimu turtu, vengia kontaktų, neatsako į telefono skambučius, ant Projekto nepasirašė, todėl ieškovė atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra priversta teismo keliu. Kadangi visi bendraturčiai išskyrus atsakovo teisių perėmėjos su šiuo Projektu pilnai sutinka ir yra pasirašę Projekto brėžinyje, todėl ginčo su jais nėra ir jie nėra trauktini į šią bylą trečiaisiais asmenimis. Jeigu byloje nebus pateikta atsiliepimo ar kitų parengiamųjų dokumentų, gali būti priimtas sprendimas už akių (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, neprieštarautų, jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti.

Atsakovei A. L. teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ieškovas pateikė šiuos įrodymus: mokėjimo nurodymą apie sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 2), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 6-7), V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą (b. l. 8), notarės liudijimą, jog V. S. palikimą priėmė ir visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pagal testamentą paveldi jo dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 10), planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentams rengti (b. l. 11), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 12), teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą (b. l. 13-14), kitus dokumentus (kopijos).

Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal LR CPK 285 str. 2 d., pripažintina, kad V. S. palikimą priėmė ir visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pagal testamentą paveldėjo jo dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas ir pasirašytas kitų bendraturčių, t. y. A. V., M. V., L. Ž. ir A. S., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkinamas. Todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir atidalyti nurodytą žemės sklypą pagal UAB korporacija „Matininkai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Taikydamas civilinio proceso kodekso normas dėl išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimo, teismas visų pirma turi vadovautis protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijais, atsižvelgti į nurodomų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nėra laikytina itin sudėtinga, parengtas ieškinys nėra didelės apimties, 2000,00 Lt išlaidos už teisines paslaugas laikytinos neproporcingomis ir nepagrįstomis. Teismas laiko, jog 500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, galėtų būti laikomos pagrįstomis, todėl, iš atsakovės priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 145 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų ieškovui (LR CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB korporacija „Matininkai“ parengtą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatant, jog ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise atitekta 0,4142 ha žemės sklypas sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atitekta bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su bendrasavininkais A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,9120 ha žemės sklypas sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 645,00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Teisėjas Alfredas Juknevičius