- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e1-1187-1199/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15785-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- R. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) konstrukcijų surinkėju, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. (R. S.) nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą, t. y 2024 m. balandžio 27 d., apie 2 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine R. A. metu, tyčia sugriebęs nukentėjusiąją už dešinės rankos paguldė ją ant grindų, keikdamas necenzūriniais žodžiais sudavė nukentėjusiajai kojomis vieną kartą į gerklę, nenustatytą skaičių kartų į šonkaulius, šlaunis bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste, šlaunyse, dvi kraujosruvas nugaros odoje ir taip nežymiai sutrikdė šeimos narės – sugyventinės R. A., sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Kartu, apie penkerius metus, gyvena su sugyventine R. A., turi vieną bendrą vaiką E. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 26 d., apie 23 val., gal apie 0.00 val., buvo namuose išgėręs apie 300 gramų degtinės. Jo sugyventinė gėrė „Čepkelių“ trauktinę, dar turėjo keturias skardines alaus „Tradicinis“. Šį alų iš jos atėmė, nes R. A., prisigėrusi alkoholinių gėrimų, būna sunkiai prognozuojama. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kai jis R. A. pasakė, kad eitų padaryti pieno mišinio jų vaikui, ji jam piktai atsakė, kad tai ir jo vaikas, todėl jis pats gali padaryti pieno mišinį. Tada sugyventinė jam nagais pradėjo draskyti rankas, daugiausiai dešinę ranką, bet apdraskė ir kairę ranką. Tada, tiksliai pasakyti negali, ar jis sugyventinei trenkė alkūne, ar alkūne ją pastūmė, bet ji nuo to atsitrenkė į durų stiklą, stiklas dužo, o R. A. nukrito ant grindų. Kad nuramintų ją, R. S. jai dešine ranka suspaudė kaklą, tai truko maždaug vieną minutę. Tuo metu kai jis spaudė sugyventinei kaklą, ši įkando jam į dešinę ranką. Tada konfliktas baigėsi, R. S. pasakė jai daryti ką nori, liepė, kad sutvarkytų sudaužytą stiklą, o pats nuėjo vaikui daryti pieno mišinį, pats vaiką ir pamaitino. Ką tuo metu darė R. A., nežino, nes užmigo savo lovoje kartu su vaiku. Negali tikslaus laiko pasakyti, bet tai galėjo būti 2 val. nakties, miegodamas išgirdo, kad loja namuose laikomas šuo. Nuėjęs patikrinti, pamatė, kad stovi du policininkai, su jais buvo ir jo sugyventinė. Girdėjo, kad ji policininkams pasakojo, jog iššoko pro langą ir juos pasitiko. Jį policijos pareigūnai sulaikė. Buvo nuvežtas ir parodytas teismo medikams. Nori pasakyti, kad tyrimas tikrai parodys, jog turėjo lytinių santykių su sugyventine, nes kartu gyvena, todėl lytiškai santykiauja abipusiu sutikimu. Nežino, kodėl jį sugyventinė melagingai apkalino išžaginimu, gal dėl to, kad nori pretenduoti į jam priklausantį namą, nes pati nieko neturi. Papildomai apklaustas R. S. parodė, kad prieš įvykį savo garaže gėrė kartu su A. Š. ir A. L.. Kai A. išėjo namo, jis su A. dar liko garaže ir gėrė toliau. Kai namo išėjo ir A., R. S. nuėjo namo ir pamatė, kad svetainėje jo sugyventinė kartu su A. L. sėdi ir geria degtinę. Tai pamatęs, labai supyko ir išvarė A. iš namų. R. S. tai labai suerzino, jis grįžo atgal į savo garažą ir vėliau namo grįžo apie 23 val. Vaikas verkė, o R. A. nieko nedarė, gėrė alų. Ji dar pasakė, kad vaikas nėra R. S. sūnus. Kodėl taip pasakė, nežino. Tada R. S. dar labiau susierzino ir prasidėjo visas konfliktas, apie kurį pasakojo ankstesnės apklausos metu. Gailisi, kad R. A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Prisimena, kad buvo sugriebęs sugyventinę už dešinės rankos ir paguldė ją ant grindų. Jis gulint kojomis buvo sudavęs smūgius į gerklę, šonkaulius, šlaunis ir į kitas kūno vietas, tiksliai neatsimena į kurias. Neprisimena kiek iš viso sudavė smūgių. R. A. atsiprašė, ši jam atleido, yra pasiruošęs atlyginti jai padarytą žalą. Jeigu yra galimybė, norėtų bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 101–104, 247–248, 402–407).
Kaltinamojo R. S. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. A. parodė, kad su savo sugyventiniu R. S. gyvena apie penkerius metus, turi bendrą vaiką E. S.. 2024 m. balandžio 26 d. pas juos namuose vakare su sugyventiniu ir jo draugais bei giminaičiais vartojo alkoholinius gėrimus. R. S. vakaro metu buvo agresyvus, kėlė konfliktus, reiškė priekaištus. Po to svečiai išsiskirstė, paskutinį draugą jis iš namų išprašė, žino tik jo pravardę J.. Draugui išėjus, namuose liko dviese, jų sūnus miegojo savo kambaryje lovytėje. Tikslaus laiko nepasakys, bet tai buvo šiek tiek po vidurnakčio, ji ruošėsi eiti ilsėtis, tada R. S., jiems būnant svetainėje, sugriebė ją už rankų ir pargriovė ant grindų. Sugyventiniui ji pasakė, kad mylėtis nenori, prašė paleisti, tačiau jis neklausė, bandė priešintis, bet jis pasakė „(necenzūrinis žodis) aš tave užmušiu ir tu vis tiek būsi mano“. Tada, jai gulint ant grindų, atsistojo ir spyrė ne mažiau dvidešimt kartų į kaklą, abiejų pusių šonkaulius, ji šaukė. Sumušęs ją nusirengė kelnes ir kelnaites. Po to jai gulint ant nugaros suėmė abi rankas savo ranka, klūpėdamas šalia nurengė jai kelnes ir apatines kelnaites, tada nurengė megztinį, ji buvo visiškai nuoga. Laikydamas ją praskėtė kojas ir įkišo savo varpą jai į makštį. Ji toliau rėkė, kad paleistų, nustotų, bandė apsiginti, draskėsi, dėl ko nulūžo nagas, tačiau sugyventinis jos neklausė. Laikydamas ją judėjo, taip su ja santykiaudamas prieš jos valią. Ji negalėjo pasipriešinti, nes R. S. ją laikė. Baigus lytinį aktą, ar jam įvyko ejakuliacija nežino. Po to R. S. ją paleido ir nuėjo į miegamąjį, ji verkė ir liko gulėti kambaryje. Tada ji susirado pirmus pasitaikiusius drabužius, apsirengė, iššoko pro langą ir bėgo ieškoti pagalbos. Daugiabutyje kažkas jai atidarė duris ir davė telefoną, tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis prieš ją smurtauja, tačiau į policiją nesikreipė. Papildomai apklausta R. A. parodė, kad lytiškai su sugyventiniu santykiavo abipusiu sutikimu, jokios prievartos nebuvo. Po lytinių santykių jie susipyko. Jau neatsimena, dėl ko susiginčijo, per daug buvo išgėrusi. Prasidėjo pykčiai, smurtas. Po to prisimena, kad R. S. nuėjo į miegamąjį pas vaiką miegoti, o ji su chalatu šoko per langą kviesti policijos. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu pasakė, kad buvo sumušta sugyventinio. Prisimena, kad slėpėsi po balkonu. Atvykus policijai, juos palydėjo į namus, neprisimena, ką jiems sakė, nes tuo metu visiškai nesiorientavo aplinkoje, buvo girta ir nesuprato nei ką klabą, nei kas vyksta. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo, nes R. S. jos nežagino. Jis jos atžvilgiu naudojo tik fizinį smurtą. Jis atsiprašė, užsirašė į smurto keitimo programą, todėl ji jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. l. 80–83, 191–193, 280–282, 401).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. Š. parodė, kad R. S. yra jo giminaitis, su juo bendrauja, sutaria gerai. Jis su R. A. nebendrauja. 2024 m. balandžio 26 d. maždaug per pietus jam paskambino R. S. ir paprašė padėti įstumti į garažą traktorių. Jis atėjo su A. L. įstūmė į garažą traktorių ir po to garaže truputėlį išgėrė. Gėrė degtinę „Žalios devynerios“, kokios talpos neprisimena. Tuo metu kai jie trise garaže vartojo alkoholinius gėrimus, kiek jam žinoma, R. A. su vaiku buvo namuose. Vėliau ji buvo atėjusi į garažą, paklausė, ką jie čia veikia, R. S. atsakė, kad traktorių žiūrės ir R. A. išėjo. Apie 17?18 val. jis išėjo namo ir daugiau nežino ką veikė R. S. su A. L.. 2024 m. balandžio 27 d. per pietus jam paskambino pažįstamas ir pasakė, kad pas R. S. namuose buvo policija. 2024 m. balandžio 29 ar 30 d. tiksliai neatsimena, R. S. buvo atvažiavęs pas A. Š.. Pasakė, kad jie su R. A. susiginčijo ir ją atrodo pastūmė. Tiksliai neatsimena kaip ten sakė, daug nepasakojo. R. S. sakė, kad susiginčijo dėl to, jog A. L. lindo prie jos ir R. S. užpavydėjo. Dar sakė, kad R. A. parašė pareiškimą prieš R. S., kad šis ją išžagino, bet jis nežagino jos, sakė, kad abipusiu sutikimu santykiavo prieš įvykį. A. Š. bandė kalbėtis su A. L., bet pastarasis atsakė, kad nenori apie tai kalbėti (el. b. l. 172–173).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė, kad pažįsta R. S. ir R. A., jie yra kaimynai ir draugai. Viskas prasidėjo nuo to, kad tiksliai datos neprisimena, apie pietus, jis užėjo į svečius pas R. S., atsinešė du butelius degtinės „Starka“ 0,7 l talpos, gėrė lauke. Iš pradžių gėrė dviese, vėliau prisijungė A. Š.. Vakare, jis su R. S. užėjo pas pastarąjį į namus, prisėdo ant sofos ir dar išgėrė. Neprisimena, ar namuose bu R. A. su vaiku. Vėliau A. L. užmigo ant sofos. Atsikėlė, kai jau buvo tamsu, iškarto autopilotu nuėjo tiesiai į savo namus. Apie 9.30 val. jam paskambino kaimynas ir klausė ar A. L. pas R. S.. Atsakė, kad ne. Kaimynas tada pasakė, kad pas R. S. namuose buvo policija. Iš aplinkinių sužinojo, kad neva R. S. sumušė R. A., tačiau A. L. apie įvykį nieko nežino. Su jais nebendravo. Jis į R. A. nežiūri kaip į moterį, ji yra tiesiog draugė, tarp jų nieko nebuvo. O nebendrauja su jais dėl sklindančių kalbų, kad neva jis su R. A. kartu miegojo, tačiau tai yra netiesa (el. b. l. 186–187).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Violeta Lazdovskaja parodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus skubiosios pagalbos specialiste. 2024 m. balandžio 27 d., jai dirbant kartu su vairuotoju J. B. brigadoje Nr. 0836, 3.07 val. buvo gautas iškvietimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjo vaikas ir moteris, muštynės, kvietėjas privatus asmuo. 3.25 val. atvykus minėtu adresu, užėjo į namą. Ten jau buvo policija. Ji iš pradžių apžiūrėjo penkių mėnesių berniuką, kuris ramiai miegojo kitame kambaryje. Vaikui sužalojimai nebuvo padaryti. Kitame kambaryje su policijos pareigūnais buvo nukentėjusioji R. A., kuri skundėsi šonkaulių, kairės kojos šlaunies, rankų skausmais. Moteris teigė, kad ją sumušė jos vyras ar tai sugyventinis. Pagal policijos pareigūnų pateiktus duomenis moteris buvo neblaivi, jai buvo nustatytos 1,84 promilės girtumas. Moteris teigė, kad ją išprievartavo jos vyras. Kaip tai įvyko, V. Lazdovskaja nežino, detalių neklausinėjo. Kai jie atvyko, įtariamasis jau sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje. Ji atliko R. A. kūno apžiūrą. Nustatė, kad kairės kojos šlaunis buvo patinusi, skausminga. Nukentėjusioji teigė, kad jai skauda rankas, jai buvo nuplėštas kairės rankos bevardžio piršto nagas. Taip pat nukentėjusioji teigė, kad ją smaugė. Bet V. Lazdovskaja nepastebėjo smaugimo žymių. Kaip suprato, nukentėjusioji grūmėsi su savo vyru (sugyventiniu). Nukentėjusioji labai pergyveno dėl vaiko, nenorėjo važiuoti į ligoninę. V. Lazdovskaja prisimena, kad užėjus į namą matė sudaužytą durų stiklą (el. b. l. 221–222).
2024 m. balandžio 29 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 27 d., apie 1.55 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatytas 1,27 promilių girtumas, kilusio konflikto metu tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusios R. A., nustatytas 1,84 promilių girtumas, tyčia, ją sugriebė už rankų ir pargriovęs ant grindų, prispaudęs laikė už rankų, tokiu būdu atėmęs galimybę pasipriešinti, praskėtė kojas, nuėmė apatines kelnaites, išsitraukė savo lytinį organą, – varpą, kurią įkišo R. A. į makštį ir tokiu būdu lytiškai santykiavo prieš jos valią, ją išžaginęs. Šiais savo veiksmais R. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje (el. b. l. 151—155).
2024 m. rugpjūčio 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje ir tęsiamas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (el. b. l. 344–360).
Perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašų nustatyta, kad į BPC paskambino moteris, prisistačiusi kaip R. A., kuri nurodo kad adresu (duomenys neskelbtini) sudaužė ją sugyventinis ir kad ten yra mažas vaikas. Nurodo, kad per galvą daužė, šlaunis sudaužyta. Nurodo, kad greitosios turbūt nereikia (el. b. l. 167–170).
Ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjus du vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad policijos pareigūnui paklausus, kur yra vyras, moteris (iš ikiteisminio tyrimo žinoma kaip R. A.) atsako, kad namuose ir ji jo bijo, taip pat nurodo, kad namuose yra penkių mėnesių vaikas. Policijos pareigūnui paklausus, ar jis girtas ir ar jis ją mušė, moteris atsako, kad jis girtas ir ji „biški“ atsigėrus, ją sumušė ir išprievartavo, mušė į galvą, šlaunis. Toliau matyti, kaip R. A. užėjus į namus, duris atidaro R. S.. Policijos pareigūnui paklausus, kas čia įvyko, R. S. atsakė, kad nieko. Pareigūnui paklausus, ar žmoną mušė, R. S. atsakė, kad ne. R. A. paaiškino, kad jie atsigėrė ir R. S. naglai pradėjo reikalauti iš jos to, ko ji nenori. Pirma trenkė, visa galva sudaužyta, daužė kojomis. Paguldė ant žemės ir sakė, kad bus taip kaip jis nori ir pamylėjo ją per prievartą, per jėgą. Ji verkė, rėkė, kad kažkas padėtų. Nurodo, kad prieš jos valia buvo lytiniai santykiai, šlaunį suspardė, šonkaulius, į galvą daužė ir pasakė, kad jos gyvos nepaliks. R. S. nurodo, kad viską jinai norėjo, jai dabar „stogas važiuoja“, prikalbės. Fone girdisi kaip R. A. sako, kad nenorėjo, ji verkė, rėkė visa gerkle su kojinėm. Pareigūnui paklausus kur viskas įvyko, R. A. atsakė, kad va čia ant žemės, jos rūbai išmėtyti. Medikų atsisako, Toliau matyti, kaip pareigūnai uždeda R. S. atrankius ir įsodina į tarnybinį automobilį. R. A. sako, kad per penkis metus niekada nėra buvę tokių incidentų pas juos, prieš dvi dienas, ką jis padarė, nebent televizorių sudaužė, viskas irgi iš nervų buvo. Toliau R. A. pasakoja, kad ir nagą nulaužė jai. Paklausus, kur tuo metu buvo vaikas, R. A. sako, kad miegojo uždarytam kambary. Toliau pasakoja, kad pasiėmė chalatą ir per langą, bėgo tiesiai ne į gatvės pusę, o į priešingą pusę, kad tuose laukuose jos neieškotų. Jis niekada toks agresyvus nebuvo. Pareigūnui paklausus, kaip jis ją laikė, R. A. rodydama į rankas atsakė, kad už šitų vietų, skauda ranką. Tiksliai nepasakys, kiek smūgių buvo, nes tiesiog parėjo smūgiai ir kaip jis daužė ją per šonkaulius, gerklę, jai pritrūko oro (el. b. l. 236?240).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto gyvenamas namas, adresu (duomenys neskelbtini). Įėjimas nuo vidinės kiemo pusės. Už įėjimo durų yra prieangis. Prieangyje kairėje pusėje yra durys į virtuvę. Durys yra užplombuotos trimis plombomis Nr. 063904, 063903, 063902. Virtuvėje dešinėje pusėje yra durys į prieškambarį. Prieškambario durys yra su stikliniu įtarpu, kurio stiklas išdaužtas. Prieškambaryje kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį Nr. 1, dešinėje į kambarį Nr. 2. Patekimas į kambarį Nr. 1 per atvirą arką. Kambaryje Nr. 1 kairėje pusėje yra dvi spintelės, sekcija. Dešinėje pusėje yra spinta, minkštų baldų kampas, spintelė su veidrodžiu. Viduryje kambario yra stalas, už stalo vaikiškas vežimėlis, ant grindų vaikiškas gultas. Kambario Nr. 1 grindys padengtos kilimine danga. Šviečiant su „Crime- lite 82S“ šviestuvu (mėlynos spalvos) ant kiliminės dangos išryškėjo šviesios spalvos trys dėmės. Dėmė Nr. 1 yra 1,85 m. nuo įėjimo į kambarį Nr. 1 angos dešinės briaunos ir 1,75 m. nuo kairės sienos (nuo įėjimo į kambarį). Dėmė Nr. 2 yra 1,75 m. nuo įėjimo į kambarį Nr. 1 angos dešinės briaunos ir 1,35 m. nuo kairės sienos (nuo įėjimo į kambarį). Dėmė Nr. 3 yra 2,15 m. nuo įėjimo į kambarį Nr. 1 angos dešinės briaunos ir 2.80 m. nuo kairės sienos (nuo įėjimo į kambarį). Tuomet nuo dėmės Nr. 1 paimta nuoplova Nr. 1, kuri supakuota į voką Nr. 1. Nuo dėmės Nr. 2 paimta nuoplova Nr. 2, kuri supakuota į voką Nr. 2. Nuo dėmės Nr. 3 paimta nuoplova Nr. 3, kuri supakuota į voką Nr. 3. Kambaryje Nr. 1 ant stalo yra 0,5 l stiklinis butelis su užrašu: „Dainava“, stikliukas, puodelis su užrašu: „Am deserving everything I dream of“. Šie daiktai su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais supakuoti į dėžę Nr. 4. Kambaryje Nr. 2 bendra tvarka nepakitusi, jis neapžiūrimas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (el. b. l. 92–96).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad R. A. pateikė: pilkos spalvos apatines kelnaites, pilkos spalvos apatines kelnaites su užrašu „Uomo“, juodos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos liemenuką ir juodos spalvos megztinį, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (el. b. l. 14–17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1299/2024 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 1. R. A. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste (1), šlaunyse (3), dvi kraujosruvos nugaros odoje, linijiniai odos nubrozdinimai šlaunyse, kairės plaštakos 4-o piršto nago galo lūžimas; 2. Sužalojimai padaryti kietais bukais ir kietais bukais nedidelį ribotą paviršių turinčiais daiktais paveikus nurodytas sritis; 3. sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku; 4. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5. R. A. lyties organuose sužalojimų nėra. Tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu nustatytas silpnai išreikštas PAS (prostatos specifinis antigenas), kas leidžia teigti, kad yra sperminio skysčio (el. b. l. 232–235).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad R. S. pateikė mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos sportines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos su išsiuvinėtais ornamentais megztinį (el. b. l. 50–53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1298/2024 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad: 1. R. S. nustatyti daugybiniai odos nubrozdinimai rankose, dešinio peties ir dešinės mentės srityje, nugaroje, kraujosruva dešinio žasto odoje; 2. Sužalojimai padaryti kietais bukais nedidelį ribotą paviršių turinčiais daiktais, dauguma iš jų, tikėtina, nagais; 3. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu; 4. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5. morfologinių (vizualiai matomų) požymių, kad įtariamasis santykiavo oraliniu, analiniu, vaginaliniu būdu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu buvo tenkinęs lytinę aistrą, nėra. Paimtos nuoplovos nuo varpos ant vatos tampono ir perduotos Serologijos ir DNR laboratorijai deponavimui (saugojimui) (el. b. l. 230–231).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 312/2024(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad: 1. tamponuose su R. A. makšties turiniu (1,2 mėg.) spermijų nerasta, nustatytas silpnai išreikštas PSA (prostatos specifinis antigenas), kas leidžia teigti, kad yra sperminio skysčio. (SI Nr. S-SP 54/2024(01)). Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. A. DNR profiliu su 99,99999999999999999999997% tikimybe. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. S. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. S. nesusijusių asmenų; 2. atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nuoplovoje su R. A. dešinės rankos panagių turiniu (4 mėg.) gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. A. DNR profiliu su 99,99999999999999999999997%, o dalinė DNR priemaiša sutampa su R. S. DNR profiliu su 99,9999999999999993% tikimybe; 3. atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nuoplovoje su R. A. kairės rankos panagių turiniu (5 mėg.) gautas mišrus DNR profilis, kurį gali sudaryti R. A. ir R. S. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro R. A. ir R. S. DNR profiliai yra 16,092 milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro R. A. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. S. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su R. S. nesusijusių asmenų; 4. atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nuoplovose su R. S. dešinės (6 mėg.) ir kairės (7 mėg.) rankų panagių turiniu gautas mišrus DNR profilis, kurį gali sudaryti R. A. ir R. S. DNR profiliai. Tikimybė, gautą profilį sudaro R. A. ir R. S. DNR profiliai yra 4692,1 milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro R. S. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai; 5. atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nuoplovoje nuo R. S. varpos gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. S. DNR profiliu su 99,9999999999999999997%, tikimybe (el. b. l. 258–275).
Alkoholio matuokliu Draeger Alcotest 7510 2024 m. balandžio 27 d. R. S. nustatytas 1,27 promilių girtumas (el. b. l. 100).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-168/2024 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog R. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (el. b. l. 256–257).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties R. S. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad fizinį smurtą prieš ją vartojo, fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė R. S.; specialisto išvados duomenys, patvirtinantys, kad R. A. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis padarytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad atvykę policijos pareigūnai vizualiai fiksavo nukentėjusiajai padarytus sužalojimus; liudytojos V. Lazdovskajos parodymai, kuriais nustatyta, kad jai atvykus pagal iškvietimą pas nukentėjusiąją į namus, pastarajai buvo nustatyti kūno sužalojimai ir kt. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, padarė R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. A. yra kaltinamojo sugyventinė (partnerė), jie kartu augina mažametį vaiką, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kitomis pirmiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės R. A., sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Pranešus R. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b., b. l. 412–421). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinantis aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis anksčiau teistas (el. b. l. 141–143, 425–428), teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (el. b. l. 144–148), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) konstrukcijų surinkėjas. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas (el. b. l. 223–224). R. S. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (el. b. l. 202–203).
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalį), ir uždraudžiant vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimai, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
R. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į R. S. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 27 d. 2.30 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 12.36 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ( el. b. l. 41–49;125-130).
R. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. A. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 m. atstumu, jos terminą nustatant iki 2024 m. liepos 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi šis terminas pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose byla gauta 2024 m. rugsėjo 5 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo metu R. S. jokia kardomoji priemonė nėra paskirta, todėl teismas šiuo klausimus plačiau nepasisako.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovos Nr. 1, 2, 3 su galimais biologiniais pėdsakais, iš R. A. paimti seilių lyginamieji pavyzdžiai; iš R. S. paimti seilių lyginamieji pavyzdžiai; R. A. ir R. S. abiejų rankų panagių turinys, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. (R. S.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, ir nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. (R. S.), paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, ir nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į R. S. (R. S.), paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 27 d. 2.30 val. iki 2024 m. balandžio 28 d. 12.36 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovas Nr. 1, 2, 3 su galimais biologiniais pėdsakais, iš R. A. paimtus seilių lyginamuosius pavyzdžius; iš R. S. paimtus seilių lyginamuosius pavyzdžius; R. A. ir R. S. abiejų rankų panagių turinį, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.