- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2-507-547/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00875-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 4844,15 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. 4 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu P. Č., vairuodamas Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė pėsčiąją D. K., kuri nuo sužalojimų mirė. Eismo įvykio kaltininku, remiantis 2017-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažintas P. Č..
Ieškovas ir atsakovas buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovui, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 9688,29 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu apdrausto automobilio valdytojas neturėjo 5 metų vairavimo stažo, tokiu būdu pažeistas draudiko (ieškovo) ir atsakovo A. Č. sudarytos draudimo sutarties 1.5.6. punktas – individualiai aptarta sąlyga, jog apdraustos transporto priemonės ,,nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys“.
Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovas įgijo teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo dėl sutartinių santykių pažeidimo. Todėl kreipėsi į atsakovą pretenziniu reikalavimu, kartu pateikdamas jį pagrindžiančius dokumentus. Vis tik ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti, patirta žala neatlyginta, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl teisminės savo pažeistų teisių gynybos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad iš dalies pripažįsta ieškinį, tačiau prašė atsižvelgti į taisyklių reglamentavimą, jog ieškovas turi teisę prisiteisti iki 50 procentų išmokėto žalos atlyginimo, itin sunkią atsakovo turtinę padėtį ir prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažinti.
Nurodė, kad 2017-08-04 įvyko eismo įvykis, kurio metu jo sūnus P. Č., vairuodamas atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pratrenkė pėsčiąją D. K., kuri nuo sužalojimų ligoninėje mirė. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog draudimo sutarties 1.5.6. punkte buvo nustatyta, kad apdraustos transporto priemonės nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys. P. Č. 2017-08-04 eismo įvykio metu turėjo tik 4 metų vairavimo stažą, todėl vadovaujantis sutarties 1.5.7. punktu, jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (šiuo atveju automobilį vairavo asmuo neturintis 5 metų vairavimo stažo) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Ieškovas išmokėjo 9688,29 Eur draudimo išmoką ir prašo iš atsakovo priteisti pusę šios sumos, t. y. 4844,15 Eur. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas šią išmoką išmokėjo dalimis: 2017-11-02 sumokėjo 5000 Eur neturtinę žalą; 2017-11-02 sumokėjo 676,76 Eur laidojimo išlaidų kompensavimą ir 2017-11-14 sumokėjo 4011,53 Eur už gydymo paslaugas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nurodė, jog tokiu būdu ieškinio senaties terminas pareikšti regresinį reikalavimą skaičiuojamas nuo kiekvienos draudimo įmokos sumokėjimo dienos. Ieškovas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui pateikė 2018-11-14, tokiu būdu praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl 2838,38 Eur sumos, nes 5000 Eur ir 676,76 Eur draudimo išmokos buvo išmokėtos 2017-11-02. Todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 2838,38 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka yra neteisėtas, nes ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jeigu teismas kitaip vertintų ieškinio senaties terminą, tai ieškovo prašoma 4844,15 Eur suma yra labai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir sveikatos būklę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 20 straipsnis bei eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti jam grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovas, pareikšdamas regresinį ieškinį, siekia išsireikalauti maksimalią sumokėtą draudimo išmoką. CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovas nurodė, kad jis nedirba, gauna nedidelę neįgalumo pensiją, šiuo metu sunkiai serga (diagnozuotas onkologinis susirgimas), jokio turto, išskyrus sodybos, kurioje gyvena, neturi. Todėl atsakovas prašo sumažinti priteistinos žalos dydį ir jos sumokėjimą išdėstyti dalimis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nedalyvavo, pateikė pareiškimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas palaikė savo argumentus išdėstytus atsiliepime ir prašė draudimo bendrovės išmokėtą draudimo išmoką, kurios regreso tvarka reikalauja iš jo, sumažinti atsižvelgiant į sudėtingą jo turtinę padėtį, sveikatą bei jos sumokėjimą išdėstyti.
Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinio senaties klausimus skirtingai vertina teismai, tad jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, prašo sumažinti prašomą sumą, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę ir įstatymo reglamentavimą, jog ieškovas turi teisę prašyti priteisti iki 50 procentų išmokos priteisimo regreso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2016-10-31 atsakovas su ieškove sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį N. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta Opel Astra-G-CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis nuo 2016-11-05 iki 2017-11-04. Pagal Sutarties 1.5.2. draudėjas (atsakovas) įsipareigojo pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią informaciją (,,c“ papunktis). Sutarties 1.5.6 punkte nurodyta, kad draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonės registracijos duomenis <...> ir į šias aplinkybes (aplinkybės tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui), iš kurių viena yra, jog nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys. Draudimo sutartyje buvo aiškiai apspręstas vairuotojo stažas, kaip kriterijus, apibrėžiantis draudimo riziką. Draudimo sutarties 1.5.7 punkte įtvirtinta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja <...> Jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai rizikai (tai yra pasikeitus bet kuriai Sutarties 1.5.6 numatytai aplinkybei) draudikas nebuvo informuotas, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos.
2017-08-04 apie 20.01 val. Vilniuje, P. Č., vairuodamas A. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra-G-CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad ,,<...> vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y. važiuodamas atbulas iš Genių gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ties (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio ir partrenkė pravažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę pro automobilio galinę dalį, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę ėjusią pėsčiąją D. K., kuri dėl patirtų sužalojimų 2017-09-03 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-20 nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės I. G. 2017-11-09 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39629-17, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės P. Č., gim. (duomenys neskelbtini)dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju Ž. K.. Teismas konstatavo, kad Draudimo bendrovė žalą atlygino, dalį žalos atlyginti įsipareigojo pats įtariamasis (iki 2017-12-31). Ikiteisminio tyrimo duomenimis P. Č. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju pagrindais, padarė neatsargų nusikaltimą, tai yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ieškovas dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui Ž. K. išmokėjo 9688,29 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
Ieškovas reikalavimą atsakovui kelia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPD Įstatymas) 22 straipsnio 2 dalimi bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, (toliau –Taisyklės) 62 punkto pagrindais, dėl to, kad atsakovas sutarties galiojimu metu nepranešė, jog transporto priemonė vairuojama sutartyje aptarto stažo neturinčio asmens, taip pažeidė sutartines prievoles.
TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Taisyklių 62. punktas numato, jog jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: 62.2. iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Iš esmės byloje nekilo ginčas dėl buvusio įvykio, jo padarinių, išmokėtų draudimo sumų. Atsakovas tik tvirtina, jog draudimo sutartis buvo sudaryta draudikui nepakankamai išaiškinus visas aplinkybes, bendraujant telefonu, todėl ir galėjo atsitikti toks nesusipratimas. Jis nurodė, kad neturi galimybių atlyginti tokią prašomą sumą, nes jo turtinė padėtis yra labai sudėtinga, jo sveikata rimtai pašlijusi.
Byloje yra dokumentai patvirtinantys, jog atsakovui 2018 metų kovo 7 dieną buvo atlikta galvos smegenų operacija, buvo operuotas navikas. Po to atsakovas gydėsi gydymo įstaigoje, dabar nuolat konsultuojamas ir tikrinamas gydytojų. Dėl pašlijusios sveikatos jam yra nustatytas neįgalumas, jis neteko darbo. Neįgalumas atsakovui yra nustatytas terminuotai iki 2019-06-27 ir jam paskirta 110,51 Eur netekto darbingumo pensija. Jo sutuoktinė taip pat yra neįgali, jai nustatytas 55 procentų darbingumas. Ji taip pat pragyvena iš 80,43 Eur netekto darbingumo pensijos.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas turi registruoto turto. Pateikti nekilnojamojo turto registro pažymėjimai patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruotas 1,72 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 487 Eur bei 6,30 ha žemės sklypas su pastatais, kur atsakovas gyvena. Sklype yra gyvenamasis namas ir kiti ūkio pastatai. Jo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Automobilio Volvo pirma registracija 2003 m. Kitas automobilis Citroen Berlingo, pirma registracija 1997 m. Regitros pažymoje paminėta, kad abiem transporto priemonėms leidžiama dalyvauti viešajame eisme.
Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nepranešė draudimo bendrovei apie pasikeitusias aplinkybes, jog transporto priemonę vairuos ir asmuo, kuris neturi 5 metų vairavimo stažo, o šiam vairuojant automobilį, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta pėsčioji, kuri ligoninėje mirė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, todėl jam kyla Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, (toliau –Taisyklės) 62.2 punkte numatyti padariniai, o būtent draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos sumos iš valdytojo.
Taisyklių 63 punktas numato, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Konkrečiu atveju konstatuotina, jog tai, kad automobilio vairuotojas neturėjo 5 metų stažo, tikėtina buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu, kurio padariniai buvo labai skaudūs, žuvo žmogus. Draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiesiems žalos atlyginimą turtinę ir neturtinę žalą, kuri siekė 9688,29 Eur, todėl įgijo teisę į regresinį reikalavimą.
Įstatymas CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus kai žala padaryta tyčia. Šiuo atveju žala padaryta neatsargiais veiksmais. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktas numato, kad gali būti susigrąžinama iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Todėl teismas gali svarstyti žalos mažinimo klausimą. Kaip jau buvo paminėta atsakovo turtinė padėtis nėra gera, nes jis pragyvena iš labai minimalių pajamų, jokio brangaus turto neturi. Atsakovo vardu yra registruota sodyba, taip pat miško sklypas. Atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, kurios jau yra senos, viena 15 metų, kita – 22 metų, tad jos nėra labai vertingos. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys atsakovo sveikatos būklę, tai, jog jam buvo padaryta smegenų naviko pašalinimo operacija ir tai, kad šiuo metu jo darbingumas dėl šios operacijos, dėl nustatytos ligos yra sumažėjęs. Tad teismas laiko, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ir galimybę mažinti draudimo bendrovei priteistinos draudimo išmokos dydį 10 procentų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su išieškotojo interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartis Nr. 2S-396-464/2012).
Prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tik patvirtina, kad atsakovas nevengs priteistų sumų atlyginimo, tačiau visos priteistos sumos sumokėjimas iš karto, pažeistų paties atsakovo interesus. Vadovaujantis proporcingumo principu, teismo sprendimu priteista suma išdėstytina. Minėta suma išdėstytina taip pat siekiant nedidinti teismo sprendimo vykdymo išlaidų, skolą išieškant priverstine tvarka per antstolių kontorą.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo dalimis: 2017-11-02 – 5000 Eur; 2017-11-02676,76 Eur ir 2017-11-14 – 4011,53 Eur. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nurodė, kad ieškovas, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2018-11-14, todėl praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl 2838,38 Eur sumos, kurios buvo išmokėtos 2017-11-02.
Ieškovo atstovė nesutiko su tokio ieškinio senaties termino traktavimu ir nurodė, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai visiškai įvykdyta prievolė, tad ieškinio senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo paskutinės išmokos išmokėjimo ir jis nėra praleistas.
Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamojoje byloje CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, t. y. nuo tada, kai ieškovė išmokėjo 100 proc. išmokos ir jai atsirado teisė į regresinį reikalavimą, nuo 2017-11-14. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinis ieškovės mokėjimas nukentėjusiesiems buvo atliktas 2017 m. lapkričio 14 d., ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2018 m. lapkričio 14 d., tad ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (paskirstant taip: 11 Eur ieškovui ir 98 Eur atsakovui), nes ieškovė byloje sumokėjo 109,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4359,74 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis euro 74 euro centus) išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (4359,74 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis euro) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Išdėstyti teismo sprendimu akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistą 4359,74 Eur draudimo išmokos įvykdymą, iš A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant A. Č. mokėti 24 mėnesius po 181,65 Eur. Pradėti mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur (penkis euro 11 euro centų) pašto išlaidų, valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660).
Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.