Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-29 · Administracinė byla Nr. A-502-1434-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-29
Bylos Nr.
A-502-1434-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
L. K.
Administracinė byla Nr. A502-1434/2010Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. K. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A502-1434/2010 pagal L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo, išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi L. K. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 82-85).

Šalies argumentai

L. K. pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį. Pareiškėjas nurodė, jog nesupranta, apie kurį teismo posėdį kalbama nutarties ketvirtame lape. Be to, jam nėra aišku, ar palaikomas antrame lape esantis teiginys, kad 2009 m. vasario 13 d. sprendime ir 2009 m. liepos 2 d. nutartyje nenustatytos aplinkybės, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje, kai tos aplinkybės jau buvo pripažintos 2001 m. lapkričio 21 d. sprendimo pagrindu. Klausia, koks tuomet buvo jo pareiškimas skirtis su atsakove (b. l. 91).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009 (publikuota biuletenyje “Administracinė jurisprudencija” Nr. 8 (18), 2009 m.), konstatavo, kad pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartyje buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai toje civilinėje byloje, kurioje kasacija negalima, prašė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, idant būtų parengtas kasacinis skundas ir jam būtų atstovaujama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai ir teisėtai 2009 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1783-2192 atsisakė tenkinti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Ši prašoma išaiškinti teismo nutartis yra aiški ir motyvuota, nutarties įvykdymas nėra apsunkintas, jos rezoliucinė dalis (apeliacinį skundą atmesti) – suprantama. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. K. prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo nutarties vykdymu, pašalinimą, o motyvacijos, kitaip tariant, teismo nutarties turinio, keitimą, kuris yra neleistinas pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, jog prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį neatitinka ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, savo pobūdžiu yra susijęs su reikalavimu pakeisti priimtos teismo nutarties turinį, todėl negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

L. K. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė