Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant iš naujo bylos dalį dėl turto padalijimo, ieškovas nurodė, kad šalys neturi dalintino turto. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 1997-06-10 už 66 800 Lt. Už parduotą butą gautus pinigus ieškovas 1997-07-23 dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai B. S., o ši gautas lėšas panaudojo įsigydama ginčo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina įsigijusi butą (duomenys neskelbtini), 1997-07-23 asmeninėn nuosavybėn šį butą padovanojo ieškovui. Butas (duomenys neskelbtini) įsigytas ne už 66 800 Lt, o 112 090 Lt, t. y. jam įsigyti buvo panaudota 45 290 Lt kitų (ne bylos šalių) lėšų. Ieškovas taip pat nurodė, kad, atsakovei nuginčijus pinigų dovanojimo sutartį ir teismui taikius restituciją, bendrojon jungtinėn buvusių sutuoktinių nuosavybėn grąžinti pinigai, kurie ir yra dalintinas turtas, todėl atsakovė negali prašyti pripažinti nuosavybės teisės į dalį ginčo buto, tačiau šiam butui gali būti nustatytas uzufruktas iki šalių dukros pilnametystės.

Konstatavo, kad ieškovas ir jo motina buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi, 1997-07-23 lėšų dovanojimo sutartimi, buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi, bei šio buto 1997-09-04 dovanojimo sutartimi sąmoningai ir tikslingai siekė, jog ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas taptų ieškovo asmenine nuosavybe, o atsakovė, kaip sutuoktinė, netektų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į šį butą. Butas (duomenys neskelbtini), priklausantis G. S. asmeninės nuosavybės teise, buvo įgytas panaudojant dalį ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe buvusių lėšų, todėl yra pagrindas pripažinti dalį šio buto bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Ginčo butas yra 73, 98 kv. m. ploto, nupirktas už 112 090 Lt, todėl 66 800 Lt (butas (duomenys neskelbtini) parduotas už 66 800 Lt) yra 59,60 proc. buto kainos arba 596/1000 dalys buto. Teismo nuomone, atsižvelgus į buto įsigijimo kainą (l12 090 Lt), taip pat į tai, kad 1/2 59,60 proc. investicijų yra 29,80 proc., atsakovei priklausytų 298/1000, o ieškovui – 702/1000 dalys buto; naudingo gyvenamojo ploto yra 42,09 kv. m, taigi bendrąja jungtine nuosavybe yra 25,08 kv. m. arba po 12,54 kv. m kiekvienai iš šalių. Konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgus į nepilnametės dukters, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, interesus, todėl pripažino atsakovės nuosavybės teises į 19,06 kv. m. kambarį, pažymėtu plane 1-8.

Pagal LR CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). LR CPK 279 str. 4 d. taip pat nustato, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Iš dalies panaikinus 2004-04-15 Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 15 d. sprendimą, atsakovė teismui pateikė ieškinį dėl 1997-07-23 pinigų (66 800 Lt) dovanojimo sandorio tarp ieškovo ir B. S., panaikinimo. Šio ieškinio reikalavimo tikslas - nuginčyti sandorį ir gražinti perleistą santuokinį turtą (pinigus) į dalintino turto balansą. Tiek Vilniaus m. pirmas apylinkės teismas 2006 m. vasario 08 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 15 d. nutartimi, palikdamas galioti pirmos instancijos teismo sprendimą (prijungtos c/b Nr. 2-575-619/2006 b.1. 179-181, 222-228), konstatavo, kad 66 800 Lt, ieškovo padovanoti B. S., buvo bendroji jungtinė šios bylos šalių nuosavybė, taikė restituciją ir priteisė iš B. S. ieškovo, o tuo pačiu ir atsakovės naudai 66 800 Lt. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Šios teismų c/b Nr. 2-575-619/2006 nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, kad šalių bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė yra būtent 66 800 Lt, o ne koks nors kitas turtas, vertintinos kaip prejudiciniai faktai, t.y. aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti kitoje byloje ir pirmosios instancijos teismas, sprendime privalėjo tuo vadovautis, bei tarp šalių padalinti ne butą (duomenys neskelbtini), o ieškovui (apeliantui) priteistas pinigines lėšas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisės aiškinimo praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 6. ir 6.2. p., bei metodinėje apžvalgoje.

Teismas neteisingai išsprendė žyminio mokesčio paskirstymo klausimą priimant sprendimą. Kadangi ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 160.000,00 Lt, o atsakovė prašė jai priteisti 2/3 buto dalis, už šį reikalavimą ji privalėjo sumokėti 3.200,00 Lt žyminio mokesčio (160000,00 x 2/3 =106666,67 x 3 % = 3200,00 Lt). Žyminio mokesčio mokėjimas atsakovei buvo atidėtas (t. 2, b.l. 128). Iš dalies patenkinus priešieškinį, t.y. nustačius atsakovei nuosavybės teises į 298/1000 dalis ginčo buto, kurių vertė 47 680,00 Lt ir už kurias mokėtinas žyminis mokestis yra 1 430,40 Lt, likusią žyminio mokesčio dalį – 1 769,60 Lt (3 200,00 Lt – 1 430,40 Lt), kurios mokėjimas atsakovei buvo atidėtas, turėjo būti priteista iš atsakovės į valstybės biudžetą. Nepagrįsta ir neteisėta yra sprendimo dalis, įpareigojanti apeliantą sumokėti atsakovei 1 430,40 Lt žyminio mokesčio (už patenkintą ieškovės priešieškinio dalį), nes jai žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, todėl iš apelianto 1 430,40 Lt žyminis mokestis galėjo būti priteistas ne atsakovei, o į biudžetą, be to 2006-11-20 teismo nutartimi (t.2. b.l. 156) apeliantas iš viso buvo atleistas nuo žyminio mokesčio.

Šioje dalyje priėmė naują sprendimą šalių turtą 66 800 Lt padalijo taip: ieškovui priteisė 22 267 Lt, atsakovei priteisė 44 533 Lt piniginių lėšų, grąžintų šalims panaikinus 1997-07-23, 66 800 Lt dovanojimo sutartį.

Nustatė uzufruktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), A. S., naudai iki J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), nustatant naudojimosi butu tvarką: A. S. paskyrė naudotis 10,21 kv. m. ir 12,82 kv. m. kambariais, plane pažymėtais indeksais 1-3 ir 1-5, o G. S. paskyrė naudotis 19,06 kv. m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-8 su 3,55 kv. m. lodžija, plane pažymėta indeksu 1-7; bendromis patalpomis - virtuve, plane pažymėta indeksu 1-6, sanitariniu mazgu, plane pažymėtu indeksu 1-2, koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-1, sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 1­-4, kitomis pagalbinėmis patalpomis (rūsiais), šalims paskirta naudotis bendrai.

Iš dalies atleido A. S. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatant, jog atsakovei mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 150 Lt. Priteisė iš A. S. 150 Lt teismo išlaidų G. S. ir 150 Lt valstybei. Likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistu.

Kolegija konstatavo, kad dalytinas kaip bendroji jungtinė ginčo šalių nuosavybė turtas yra 66 800 Lt, grąžinti ieškovo motinos, kai teismas pripažino negaliojančia šių pinigų dovanojimo sutartį. Ieškovui sutinkant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, atsakovei priteistinos 2/3 dalys, t. y. 44 533 Lt. Atsižvelgiant į ginčo šalių vaiko interesus, yra pagrindas nustatyti uzufruktą, suteikiant teisę atsakovei naudotis butu iki šalių duktė taps pilnametė.

Konstatavo, jog ieškovo padovanota motinai pagal 1997-07-23 dovanojimo sutartį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turėta 66 800 Lt pinigų suma, kurią ieškovei nuginčijus, ieškovo motina įpareigota grąžinti, per dešimt metų nuvertėjo dėl infliacijos. Pagal prieš dešimt metų buvusias nekilnojamojo turto kainas ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe turėtomis lėšomis buvo sumokėta 59,60 proc. visos ginčo buto kainos, tuo tarpu dėl per dešimtmetį įvykusių didelių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje už šią sumą neįmanoma būtų įsigyti analogiškos nekilnojamojo turto dalies, todėl tik pinigų dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir dalies nurodytos pinigų sumos priteisimas atsakovei, dalijant santuokoje įgytą turtą, realiai neatkurtų atsakovės teisių, kurias pažeidė sutuoktinis, kai be atsakovės sutikimo padovanojo savo motinai bendras sutuoktinių lėšas, kurių perkamoji galia jų dovanojimo metu buvo didesnė ir už kurias buvo įgytas šeimos gyvenamasis būstas pagal tuo metu buvusias nekilnojamojo turto kainas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ginčo buto dalis negali būti pripažinta šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). 1992-01-21 G. S. vardu buvo privatizuotas 4 kambarių butas, (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr.2-575-619/2006, b.l. 119-122). 1992-03-25 ieškovas bei atsakovė mainų sutartimi neatlygintinai minėtą butą iškeitė į ieškovo motinai B. S. nuosavybės teise priklausantį 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr.2-575-619/2006, b.l. 125). 1997-06-10 G. S. gavęs sutuoktinės sutikimą už 66 800 Lt butą (duomenys neskelbtini), pardavė (c. b. Nr.2-575-619/2006, b.l. 126,127). 1997-06-26 G. S. ir UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ sudarė gyventojų lėšų panaudojimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai sutartį. Sutartis neteko galios, nes nebuvo atlikti mokėjimai (c. b. Nr.2-575-619/2006, b.l. 87-88). 1997-07-23 pinigų dovanojimo sutartimi G. S. 66 800 Lt padovanojo savo motinai B. S. (c. b. Nr.2-575-619/2006, b.l. 35). 1997-07-01 gyventojų lėšų panaudojimo buto statybai sutarties bei 1997-07-23 buto perdavimo nuosavybėn akto pagrindu B. S. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (c. b. Nr. 2-575-619/2006, b.l. 85-86, 89), kurį 1997-09-04 padovanojo G. S. (c.b. Nr.2-575-619/2006, b.l. 202). Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. vasario 08 d. sprendimu (c.b. Nr. 2-575-619/2006) 1997-07-23 lėšų (66 800 Lt) dovanojimo sutartis, sudaryta tarp G. S. ir jo motinos B. S., pripažinta negaliojančia. B. S. įpareigota grąžinti G. S. 66 800 Lt, kurie yra A. S. ir G. S. bendroji jungtinė nuosavybė (c. b. Nr.2-575-619/2006, b.l. 179-181). Pinigai yra grąžinti (t.2. b.1. 155,173).

LR CK 3.87 str. įstatymų nustatytas turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas, dėl buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąją jungtine ieškovo bei atsakovės nuosavybe. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. vasario 08 d. sprendimu (c.b. Nr. 2-575-619/2006) pripažinus 1997-07-23 lėšų (66 800 Lt) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp G. S. ir jo motinos B. S., negaliojančia, ir įpareigojus B. S. grąžinti G. S. 66 800 Lt, ieškovas prašė pripažinti 66 800 Lt bendrąją jungtine ieškovo bei atsakovės nuosavybe, bei priteisti šalims po 33 400 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo R. S. vardu 1992-01-21 buvo privatizuotas 77,93 kv. m. ploto keturių kambarių butas, (duomenys neskelbtini). Butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių, butai buvo parduodami šeimoms bendram naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. 1991-11-04 susitarime pirkti privatizuojamą butą (c.b.2-575-619/06, b.l.121), buto nuomininkai susitarė, jog butas bus privatizuotas R. S. vardu, tačiau nurodydami, jog LR Santuokos ir Šeimos kodekso 21 str. turinys ieškovui bei atsakovei žinomas, t. y. kad visas turtas įgytas santuokoje yra abiejų sutuoktinių jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis įregistruotas. Iš bylos medžiagos matyti, jog 1992-03-25 ieškovas bei atsakovė mainų sutartimi neatlygintinai minėtą butą iškeitė į ieškovo motinai B. S. nuosavybės teise priklausantį 50,71 kv. m. dviejų kambarių butą, (duomenys neskelbtini). Mainų sutartis buvo neatlygintinė, tokiu būdu šalys didesnės vertės turtą (4 kambarių butą) neatlygintinai išmainė į mažesnės vertės turtą (2 kambarių butą), kuris 1997-06-10 G. S. gavus sutuoktinės sutikimą buvo parduotas už 66 800 Lt. Šios lėšos, be atsakovės sutikimo buvo padovanotos ieškovo motinai, kuri panaudojus šias lėšas įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir šį butą padovanojo ieškovui. Tokiu būdu ginčo butas yra įsigytas panaudojus ieškovo bei atsakovės lėšas (66 800 Lt). Šių aplinkybių visuma parodo, jog nuo sutuoktinių bendro turto pradžios, t. y. 4 kambarių turto privatizavimo visą laiką buvo mažinamas sutuoktinių bendras turtas, kol pagaliau visas turtas buvo perleistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, todėl tokie ieškovo, bei jo motinos veiksmai vertini kaip nesąžiningi, prieštaraujantis viešąjam interesui, gerai moralei, bei pažeidžia atsakovės, o tuo pačiu ir nepilnamečio vaiko interesus. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. vasario 08 d. sprendimu, pripažinus negaliojančia 1997-07-23 lėšų (66 800 Lt) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp G. S. ir jo motinos B. S., ieškovas prašo ieškovei bei atsakovei priteisti po 33 400 Lt, tačiau neatsižvelgia, jog atsakovei nuginčijus 1997-07-23 lėšų dovanojimo sutartį, minėtos sumos perkamoji galia per 11 metų pasikeitė. 1997-07-23 panaudojus ieškovo bei atsakovės lėšas buvo apmokėta 59,60 proc. visos ginčo buto kainos, o dėl įvykusių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, ir ženkliai išaugusių nekilnojamojo turto kainų ieškovas ir atsakovė negalėtų įsigyti atitinkamos buto (59,60 proc.) dalies, o padalijus 66 800 Lt ieškovui bei atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po 33 400 Lt, neatkurtų atsakovės teisių, pažeistų jos sutuoktinio ir jo motinos nesąžiningais veiksmais, todėl ieškovo prašymas šalims priteisti po 33 400 Lt yra atmestinas, ir siekiant atkurti pažeistas atsakovės teises yra pagrindas pripažinti 59,60 proc. ginčo buto dalies (598/1000) ieškovo bei atsakovės jungtine nuosavybe.

Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, G. S. tikslino savo reikalavimus prašydamas nustatyti jam asmeninės nuosavybės teisę į 702/1000 dalis ginčo buto, bei nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką tokiu būdu: A. S. paskirti naudotis 19,06 kv. m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-8, su 3,55 kv. m. lodžija, plane pažymėta indeksu 1-7, o G. S. paskirti naudotis 10,21 kv. m. ir 12,82 kv. m. kambariais, plane pažymėtais indeksais 1-3 ir 1-5, kitomis patalpomis paskirti ieškovui bei atsakovei naudotis bendrai. Tokiu būdu ieškovas pripažįsta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra bendroji jungtinė ieškovo bei atsakovės nuosavybė, tuo pačiu pripažindamas dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės dalies, lygias dalis.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo butas įgytas už 112 090 Lt. Šiam butui įsigyti buvo panaudota 66 800 Lt (59,60 proc.) ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtine nuosavybe turėtų lėšų. Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (59,60proc. : 2 = 29,80 proc.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas bei atsakovė turi fizinę negalią, tiek ieškovo tiek atsakovės pajamos yra nedidelės, todėl šiuo aspektu šalys yra lygiavertės. Ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą, kuriai atsakovas teikia išlaikymą, šalių dukrai yra 17 metų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, tokiu būdu ieškovei bei atsakovui priteistina po ½ , t. y. po 298/1000 dalinto (59,60 proc.) buto dalies. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą priteisti 702/1000 buto dalies, įvertinus ieškovo turėtą asmeninės nuosavybės teise turėtą buto dalį ir atsakovei priteistiną buto dalį, pripažintina ieškovo asmeninės nuosavybės teisė į 702/1000, o atsakovės į 298/1000 viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.

Pagal LR CK 3.127 str. nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamu atveju šalys tokio reikalavimo nereiškia, ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teisę į 702/1000 buto dalis, o tai reiškia idealiąsias dalis, bei nustatyti naudojimosi šiuo būtu tvarką, todėl dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir nustatant nuosavybės teisės dalį bendrojoje nuosavybėje, priteistinos kiekvienai šaliai nuosavybės teisės į buto idealiąsias dalis ir nustatytina naudojimosi bendrąją nuosavybe tvarka – nurodant kiekvienam bendraturčiui skiriamus naudotis kambarius, pagalbines patalpas, taip pat patalpas, paliekamas naudotis bendrai, įvardijant paskirtų šalims patalpų indeksus bei plotą.

LR CK įtvirtinto šeimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (ekonominiu požiūriu) sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Pagal įstatymą vienam ar abiem sutuoktiniams priklausanti gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena šeima, yra šeimos turtas (LR CK 3.84 str. 2 d.). Prie šeimos turto priskiriama ir teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (LR CK 3.84 str. 3 d.). Tokia teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu. Jeigu santuoka nutraukiama, bet sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, šeimos turto teisinis režimas lieka galioti nepilnamečiams vaikams (LR CK 3.84 str., 3.85 str.). Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog po santuokos nutraukimo su ieškove liko gyventi nepilnametė ieškovo bei atsakovės dukra. Atsakovei su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta priklauso tik 298/1000 buto dalies. Nustatant naudojimosi ginčo butu tvarką teismas atsižvelgia į vaiko interesus. LR CK 3.161 str. nustatyta, jog kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo sudaryti sąlygas mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (LR CK 3.165 str.). Nagrinėjamu atveju ginčo butas yra trijų kambarių, 73,98 kv. m. ploto. Ieškovo bei atsakovės nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove tame pačiame bute, ir jai turi būti sudarytos palankios sąlygos vystytis, mokytis, bei ilsėtis. Šalių dukrai yra 17 metų, o ginčo bute yra sąlygos dukrai turėti atskirą erdvę, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, taip pat teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais atsakovei A. S. uzufrukto teise paskirtini naudotis du 12,82 kv. m., ir 10,21 kv. m., kambariai, pažymėti plane indeksais 1-3 ir 1-5, o ieškovui naudotis 19,06 kv. m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-8, iki šalių dukros J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Nors atsakovei naudotis priskirtini du kambariai, tačiau antruoju kambariu realiai naudosis ieškovo bei atsakovės dukra, todėl atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti vaikams palankias sąlygas vystytis, mokytis bei ilsėtis, taip pat į tėvų dalis (ieškovo - 702/1000, atsakovės - 298/1000) bendrame turte, laikytina, jog ieškovo teisės nustačius mažesnę buto dalį naudojimuisi, bus apribotos pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė atsakovei priskirti naudotis 19,06 kv. m. vieną kambarį kartu su dukra, o ieškovui 10,21 kv. m. ir 12,82 kv. m. (viso 23,03 kv. m. ) kambarius naudotis vienam, laikytina, jog toks ieškovo reikalavimų tenkinimas pažeistų šalių nepilnametės dukros bei atsakovės interesus. Be to atsižvelgiant į nustatytiną naudojimosi plotą neženkliai būtų nukrypta nuo ieškovo siūlytinos naudojimosi butu tvarkos.

Kadangi nė vienas gyvenamasis kambarys negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį ir funkcionuoti be kitų buto patalpų ir inžinierinės įrangos, kitos ginčo buto bendro naudojimo patalpos, t. y., 13,97 kv. m. koridorius pažymėtas plane indeksu 1-1; 4,75 kv. m. vonios kambarys, pažymėtas plane indeksu 1-2; 1,87 sandėlis, pažymėtas plane indeksu 1-4; 8,05 kv. m. virtuvė, pažymėta plane indeksu 1-6; 3,55 kv. m. veranda, pažymėta plane indeksu 1-7; bei rūsys, paskirtini naudotis ieškovui bei atsakovei bendrai. Toks ginčo buto patalpų naudojimosi paskirstymas geriausiai atitiks ieškovo, atsakovės bei jų nepilnamečio vaiko interesus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šalys prašė pripažinti nuosavybės teises į atitinkamą ginčo buto dalį, bei nustatyti naudojimusi minėtu butu tvarką, todėl teismas nustato idealiąsias buto dalis, nepriteisiant šalims konkrečių minėto buto kambarių ar dalių.

Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtrauktas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Kadangi nei ieškovas nei atsakovė daugiau dalintino turto nenurodo, ir neprašo jo padalinti, laikytina, jog kito dalintino turto šalys neturi.

Vadovaujantis LR CPK 93 str., šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo, tačiau pripažįsta, jog yra pagrindas šias bylinėjimosi išlaidas pakeisti. Kadangi šioje byloje apeliantas iš dalies buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą, nustatant jam 150 Lt mokėtiną žyminį mokestį, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, yra pagrindas atsakovei mokėtiną žyminį mokestį taip pat sumažinti iki 150 Lt sumos, atitinkamai 150 Lt žyminį mokestį iš ieškovo priteisiant į valstybės biudžetą.

LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą, bylos nagrinėjimo laiką, ir posėdžių skaičių ir kitas svarbias aplinkybes. Už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apeliacinį skundą, nustatytas koeficientas yra 3, atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,5 koeficiento, o tai reiškia, kad už šiuos procesinius dokumentus maksimali mokėtina suma yra apskaičiuojama atitinkamu metu minimalią mėnesinę algą padauginus iš nustatyto koeficiento už atitinkamą procesinį dokumentą. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus, atsakovė buvo atstovaujama teismo posėdžiuose, pateikti įrodymai patvirtina atsakovės turėtas 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidas (2t., 196-198 b.l., 3t., 80,81 b.l.), tačiau atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo specialių žinių, nereikėjo vykti į kitą vietovę, atsakovės 2 300 Lt atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 800 Lt. Kadangi už kasacinį skundą nustatytas koeficientas yra 3,5 (nuo 2007-01-01 minimali alga yra 700 x 3,5 viso 2450 Lt), atsakovė pateikė įrodymus (3t. b.l.83), apie turėtas 600 Lt išlaidas kasacinės instancijos teisme, kurios neperžengia rekomenduotinų priteisti atstovavimo išlaidų, sutinkamai su LR CPK 93 str. atsakovei iš ieškovo priteistinos 600 Lt atstovavimo išlaidos kasacinės instancijos teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 3 d. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis:

kuria nuspręsta padalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 596/1000 dalis, priteisiant atsakovei A. S. asmeninės nuosavybės teise 19,06 kv. m. ploto kambarį, pažymėtą plane indeksu 1-8,

kuria nuspręsta nustatytą naudojimosi butu tvarką: bendro naudojimo patalpas – koridorių, buto plane pažymėtą ind. 1-1, vonią – pažymėtą ind. 1-2, sandėlį – pažymėtą ind. 1-4, virtuvę – pažymėtą ind. 1-6, palikti abiejų šalių bendram naudojimui, verandą – pažymėtą ind. 1-7 - A. S. naudojimui,

kuria nuspręsta priteisti atsakovei A. S. (a.k. duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. S. (a.k duomenys neskelbtini) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų,

kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo G. S. (a.k. duomenys neskelbtini) 1430,40 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, panaikinti.

Padalinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr./1099-7023-9013:0001, 596/1000 dalis, priteisiant ieškovui G. S. (a.k. duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ir atsakovei A. S. (a.k. duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn po 298/1000 buto dalis. Nustatyti, jog ieškovui G. S. asmeninės nuosavybės teise viso priklauso 702/1000 buto dalys, o atsakovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 298/1000 buto dalys.

Nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką: atsakovei A. S. uzufrukto teise paskirti naudotis 12,82 kv. m. ir 10,21 kv. m. kambariais, pažymėtais plane indeksais 1-3 ir 1-5, o ieškovui G. S. paskirti naudotis 19,06 kv. m. kambariu, pažymėtu plane indeksu 1-8. Uzufrukto teisė atsakovei A. S. nustatoma iki ieškovo bei atsakovės dukros J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

Bendro naudojimo patalpas: 13,97 kv. m. koridorių, pažymėtą indeksu 1-1; 4,75 kv. m. vonios kambarį, pažymėtą indeksu 1-2; 1,87 sandėlį, pažymėtą indeksu 1-4; 8,05 kv. m. virtuvę, pažymėtą indeksu 1-6; 3,55 kv. m. verandą, pažymėtą indeksu 1-7; bei rūsį, paskirti naudotis ieškovui R. S. ir atsakovei A. S., bendrai.

Priteisti iš ieškovo R. S. atsakovei A. S. 800 Lt atstovavimo išlaidų nagrinėjant bylą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, bei 150 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo R. S. ieškovei A. S. 600 Lt atstovavimo išlaidų, nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.